- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- II-68-610/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00145-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. P.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
- Advokatai
- Dainius Gudas
institucijos priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Martynui Matulevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2020 m. vasario 18 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-757-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK vyresnioji specialistė Raimonda Smagurauskienė 2020 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-757-2020, kuriuo D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2020-02-12, 18 val. 33 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,68 prom. girtumas. Už minėto nusižengimo padarymą D. P. skirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
D. P. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad alkotesterio parodymų neginčija, tačiau mano, kad lengvo alaus nedidelio kiekio pavartojimas prieš sėdant už vairo, jį sustabdžius pareigūnams ir matavimo alkotesteriu metu kažkiek alkoholio galėjo būti burnoje, juolab, kad tikrinimo alkotesteriu metu jautė alaus skonį burnoje. Tikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,68 prom. girtumas. D. P. prašė pareigūnų patikrinti jį alkotesteriu dar kartą, tačiau pareigūnai atsisakė tai padaryti. Pats savo jėgomis kiek galėdamas greičiau nuvyko į valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją, kur ištyrus D. P. kraują buvo nustatyta mažiausia koncentracija - 0.15 promilės etilo alkoholio. Tyrimas buvo padarytas vienos valandos bėgyje po patikrinimo alkotesteriu. Esminė aplinkybė - kokiu būdu nustatytos skirtingos promilės. Analogiškose bylose ekspertų teigimu, normalaus žmogaus organizmas per 1 valandą gali išskaidyti 0,2-0,3 prom., todėl akivaizdu, kad iš D. P. organizmo per 1 valandą negalėjo išsivėdinti 0,53 prom. Tikrinant alkotesteriu, buvo būtina pasiteirauti, ar asmuo prieš 20 min. gėrė ir jei taip, nematuoti, nes bus netikslūs parodymai. D. P. iš karto pareigūnams prisipažino ką tik gėręs alaus, todėl po pirminio patikrinimo buvo galima palaukti 15-20 min. ir pamatuoti antrą kartą, tačiau pareigūnai tai padaryti atsisakė. Yra įsitikinęs, kad kraujo tyrimas yra tikslesnis, negu tikrinimas alkotesteriu. Esame įsitikinęs, kad pakartotinai jį patikrinus alkotesteriu, pareigūnai būtų įsitikinę, kad jis vairuoti transporto priemonę gali.
Motyvuojamoji dalis
Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad D. P. kaltė dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir byloje esančia medžiaga, o nuobauda už minėtą nusižengimą D. P. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad D. P. policijos pareigūnai alkotesterio pagalba nustatė 0,65 promilės girtumą, o praėjus valandai po to kraujyje buvo nustatyta 0,15 promilės etilo alkoholio. Tai tik patvirtina, kad D. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimas alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai mano, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2020-02-18 nutarimu administracinė nuobauda D. P. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytiems nusižengimams, ir todėl prašo skundo netenkinti.
Institucijos priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje - Marijampolės AVPK atstovas Martynas Matulevičius teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Vairavimo momentu asmuo buvo neblaivus. Alkotesterio naudojimo instrukcija nepažeista, buvo išlauktas tam tikras laikas. Teismų praktika rodo, kad geriausiai asmens būseną vairavimo momentu atspindi alkotesterio parodymai, o ir pats asmuo neneigė, kad vartojo alkoholį. Be to, ir ligoninėje buvo nustatytas 0,15 promilių girtumas, todėl mano, kad vairavimo momentu D. P. buvo neblaivus. D. P. pats nurodė, kad alkoholį vartojo 18.15 val. Mano, kad alkotesterio parodymai teisingi, nes alkotesteris yra objektyvi priemonė. Kitaip jo neblaivumas nustatinėjamas nebuvo, pats D. P. atsisakė eiti pėda po pėdos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis pripažįsta, jog buvo vartojęs alkoholio, bet mano, kad tiek įpūtė todėl, kad ką tik buvo atsigėręs alaus. Prašė pareigūnų, kad leistų pūsti praėjus 15 min. antrą kartą, tačiau pareigūnai atsisakė. 2020 m. vasario 12 d. važiavo pas tetą, tarp Patašinės ir Daukšių žvyrkelyje jam užgeso automobilis. Jis paskambino broliui pagalbos ir kol laukė brolio atsigėrė alaus „Švyturys“ 5 procentų stiprumo, išgėrė nepilną butelį. Atvyko brolis, užvedė automobilį ir jis toliau važiavo pas tetą iki kurios namų buvo likęs apie 1 kilometras kelio. Pavažiavus apie 500-700 metrų jį sustabdė pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad reidas ir paprašė pūsti į nuotolinį alkotesterį, po to liepė pūsti į alkotesterį. Jis pats pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo 18.15 min., bet vėliau įvertinęs vairavimo ir patikrinimo aplinkybes, mano, kad tuo metu nurodė neteisingą laiką, nes alų gėrė ne daugiau kaip prieš 10 min., iki jį sustabdė policijos pareigūnai, vartodamas į laikrodį nežiūrėjo. Kai jam neleido pūsti antrą kartą, jis pasakė, kad važiuos į ligoninę. Tada jam nurodė, kad jis turi nuvykti per valandą į ligoninę. Atvažiavo draugas ir nuvežė. Ligoninėje buvo patikrintas ir alkotesteriu, o po to paėmė kraują. Tiksliai nepamena, bet alkotesteris parodė 0,12 ar 0,13 promilių girtumą. Pripažįsta, kad jis buvo vartojęs alaus, tačiau nemano, kad nuo tokio nedidelio kiekio, gali būti nustatytas toks neblaivumas. Prašė jo skundą tenkinti.
Skundas tenkinamas.
ANK 639 straipsnyje numatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi šio numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punktą jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 29 punkte nustatytas laikas, per kurį asmuo nuo patikrinimo turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo nutarime nurodyto vairavimo momento, tai yra 18 val. 33 min. iki kraujo paėmimo gydymo įstaigoje 19 val. 20 min. (b.l. 50) praėjo apie 50 minučių laikas. Teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia ir testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai, tame tarpe ir testavimu gauto rezultato patikimumas. Taigi teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio. Praktikos, jog esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016). Be to pažymėtina, kad šis klausimas ne kartą spręstas teismų praktikoje (pvz Kauno apygardos teismo byla Nr. AN2-250-238/2020) pasitelkiant reikalingus ekspertus ir gavus jų išvadas ar paaiškinimus reikšmingais klausimais, alkoholio skaidymosi ribos yra teismams žinomos, todėl atlikti skaičiavimus turint pradinius duomenis nėra sudėtinga bei išskirtinės specialios žinios nėra būtinos.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog policijos pareigūnas D. P. neblaivumą alkotesteriu patikrino 2020 m. vasario 12 d. 18.33 val., (b. l. 7) ir jam buvo nustatytas 0,68 prom. neblaivumo laipsnis.
Blaivumo testas buvo atliktas alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr.ARFM-0254, patikros Nr.1171850“ (b. l. 12). Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pažeidimo užfiksavimo momentu D. P. policijos pareigūnui nurodė, jog išgėrė alaus, nesitikėjo, kad bus neblaivus (pripūs), laiką kada vartojo alkoholio nurodė įvardindamas „prieš penkiolika gal minučių“, po šio paaiškinimo iš karto buvo tikrinamas alkotesteriu, parodžius tikrinimo rezultatus asmuo aiškiai išreiškė abejones ir nesutikimą dėl tokio rezultato kaip negalimo, dėl pagal jo nuomone išgerto alaus kiekio, pakartotinis tikrinimas neatliktas. Posėdžio metu nurodė, kad 2020-02-12 važiavo pas tetą, sugedo automobilis, kol laukė pagalbos išgėrė alaus nepilną 0,5 l talpos butelį, 5 procentų stiprumo. Nepraėjus nei 10 min, nuo alkoholio vartojimo jį sustabdė pareigūnai ir patikrino neblaivumą. Nušalinus jį nuo vairavimo, draugas nuvežė į VšĮ Marijampolės ligoninę pasitikrinti neblaivumą ir duoti kraujo. Pažymėtina, kad kaip matyti iš policijos įstaigos pateikto įvykio vaizdo įrašo - asmeniui aiškinantis aplinkybes pareigūnai paaiškina, kad antro tikrinimo(„prapūtimo“) nėra, bet jis gali skųstis, vykti į ligoninę.
D. P. pripažino, kad protokole įrašė alkoholio vartojimo laiką, tačiau tikslinant šią aplinkybę teisme, nurodė, kad gerdamas alų į laikrodį nežiūrėjo, tai buvo tik jo apytikris paskaičiavimas, pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos pareigūnams paklausus nurodė kaip galimą 15 minučių praėjusį laiką. Asmens nurodomas laiko tarpas kiek praėję laiko nuo alkoholio vartojimo momento yra tik jo paties subjektyviai suvokiama aplinkybė ir objektyviai tai gali reikšti, kad realiai praėjo ženkliai mažiau kaip 15 minučių. Kaip matyti iš prietaiso naudojimo instrukcijos, matavimas turi būti atliekamas po alkoholio išgėrimo praėjus bent 15 minučių, parodymus gali iškreipti burnoje esantys alkoholio likučiai. Be to, ir pats D. P. nurodė, kad prieš pučiant į alkotesterį burnoje jis jautė alaus skonį. Teismo vertinimu, policijos pareigūnas esant tokiam asmens paaiškinimui, siekdamas objektyviai išsiaiškinti tikrąjį neblaivumo laipsnį ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo neblaivumą tikrinti antrą kartą, po pirmojo patikrinimo praėjus 15 minučių laiko tarpui arba bent jau asmeniui nurodžius jo vertinimu tokį trumpą laiko tarpą praėjusį po alkoholio pavartojimo, neatlikti patikrinimo iškarto, užtikrinti, kad alkotesteris būtų naudojamas nepažeidžiant jo instrukcijoje nurodyto minimalaus bent jau 15 minučių laikotarpio po alkoholio pavartojimo. Šiuo atveju nubaustojo aiškinimas nėra paneigtas, todėl teismas konstatuoja, kad alkotesteris panaudotas nesilaikant jo instrukcijoje nurodytų reikalavimų, gautas matavimas netikslus, juo vadovautis nėra pagrindo.
VšĮ Marijampolės ligoninėje 2020-02-12 19.30 val. buvo paimtas D. P. kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 999/2020 (01) konstatuota, kad D. P. kraujyje nustatyta mažiausia 0,15 promilės etilo alkoholio.
Nuo etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo toksikologiniam tyrimui praėjo mažiau kaip valanda laiko. Įvertinus ekspertų ir specialistų nurodomas 0.1-0.25 promilių skaidymosi per valandą ribas, teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju, neįmanoma, kad per 1 valandą alkoholio kraujyje sumažėtų 0,53 prom. Šiuo atveju teoriniai skaičiavimai rodo, kad kažkuris iš dydžių yra netikslus: arba alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija arba toksikologinio kraujo tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija, arba medicinos moksle pateikiamos išvados. Konstatuota, kad alkotesteris panaudotas nesilaikant jo naudojimo instrukcijos, todėl medicinos specialisto išvada nustatytų kraujo tyrimo rezultatu turi būti vadovaujamasi nustatant neblaivumą vairavimo metu, kadangi jokių duomenų, kad kraujo mėginys paimtas ir specialisto išvada gauta pažeidžiant procedūras, nėra.
Teismo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog D. P. vairavimo metu ir jį sustabdžius buvo apsvaigęs nuo alkoholio 0,68 prom., kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neleistinas neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju remiantis specialistų pateikiamomis alkoholio skaidymosi ribomis, galima padaryti tiktai neabejotina išvadą, kad D. P. neblaivumas vairavimo metu buvo nuo 0.25 iki 0.4 promilės, tai yra leistinas ir nedidesnis kaip 0.4 promilių neblaivumas. Teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. P. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog D. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 0.4 prom. girtumo laipsnis.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. P. tiek sustabdžius pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu davė analogiškus paaiškinimus, iš byloje esančio vaizdo ir garso įrašo akivaizdu, kad D. P. bendravimas logiškas, adekvatus, jokių vizualių neblaivumo požymių nėra, jis aiškiai nesutinka su alkotesterio parodymais. Todėl pagrįstai galima manyti, kad nurodomas vartotas alkoholio kiekis, asmens elgsena, turėjo kelti abejones dėl 0,68 promilių neblaivumo. Dar kartą teismas pažymi, kad pareigūnas, esant tokiai situacijai, turėjo atlikti neblaivumo patikrinimą pakartotinai.
Vertinant byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
D. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės AVPK vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2020 m. vasario 18 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-757-2020, kuriuo D. P. skirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.