- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- AN2-250-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00039-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarimo E. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimu E. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, ir jam paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 19 d., 21.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,89 promilės etilo alkoholio. Šį nutarimą E. A. skundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimu Institucijos 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena E. A. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta neginčijamų įrodymų, jog E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Apylinkės teismas nurodė, kad VšĮ Marijampolės ligoninėje 2019 m. gruodžio 19 d. 22.50 val. buvo paimtas E. A. kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8255/2019 (01) konstatuota, kad E. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nuo etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo toksikologiniam tyrimui praėjo 1 valanda 13 minučių. Įvertinęs specialisto nurodomas 0,1-0,25 promilių skaidymo per valandą ribas, apylinkės teismas darė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, neįmanoma, kad per 1 valandą 13 minučių alkoholio kraujyje sumažėtų 0,89 promilės. Šiuo atveju vertino, kad iki kraujo mėginio paėmimo iš E. A. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, aplinkybė, jog praėjus 1 valandai 13 minučių užfiksuotas neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,89 promilės iki visiško blaivumo, kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu, nustatant administracinio teisės nusižengimo sudėties požymį. Pažymėjo, kad Institucijos pateikti duomenys iš kitų tyrimų dėl alkotesterio parodymų skirtumo net iki 0,41 promilės, patikrinimus atliekant 20 minučių intervalu (b. l. 87), nepaneigė teismų praktikos ir ekspertų nurodomų alkoholio skaidymosi ribų, o priešingai, tik patvirtino aplinkybę, kad pirmas matavimas alkotesteriu atliekamas galimai nesilaikant naudojimo sąlygų, duomenys gaunami iškraipyti ir nustatant realų neblaivumą ir objektyvią tiesą, kilus bent menkiausiai abejonei, būtinas antras patikrinimas. Teismas nurodė, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog E. A. vairavimo metu ir jį sustabdžius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl E. A. neblaivumo, todėl teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad E. A. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėjo ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog E. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas nustatė, kad E. A. tiek sustabdžius pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu, davė analogiškus paaiškinimus, iš Institucijos atstovo pateikto vaizdo ir garso įrašo akivaizdu, kad E. A. vizualinė būklė, elgesys ir kalba, neleidžia spręsti, kad asmuo yra neblaivus. Jo bendravimas logiškas, adekvatus. Jis aiškiai ir daug kartų pareigūno prašo pakartotinio patikrinimo, nes abejoja alkotesterio parodymais. Todėl padarė išvadą, kad nurodomas vartotas alkoholio kiekis, asmens elgsena, turėjo kelti abejones dėl 0,89 promilių neblaivumo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institucija prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą nutarimą, neįsigilino į esamą situaciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. A. iškvėptame ore alkotesteriu buvo nustatyta 0,89 promilės alkoholio koncentracija, t. y. nustatyta, kad E. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus. E. A. tiek jį sustabdžius, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad alkoholį vartojo prieš ne mažiau kaip 15 minučių, todėl policijos pareigūnams pakartotinai tikrinti E. A. neblaivumą nebuvo jokio pagrindo ir būtinybės. Teigiama, kad nėra žinoma, kokia alkoholio koncentracija E. A. kraujyje buvo sustabdymo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi ne iš karto po sustabdymo nustatytu neblaivumu, bet tuo, kad E. A. kraujyje, paimtame praėjus daugiau nei valandai po neblaivumo nustatymo alkotesteriu, alkoholio nerasta. E. A. neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o arčiausiai tokio momento neblaivumas fiksuotas specialia technine priemone – alkotesteriu, kuri buvo teisėta ir tinkama. Taip pat teigia, kad kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Nurodo, kad tiek administracinio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai ir tai, kas išdėstyta šiame skunde, neginčijamai patvirtina, kad E. A. 2019 m. gruodžio 19 d. 21.35 val(duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo E. A. atstovas advokatas V. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo E. A. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje Marijampolės apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad E. A. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, būtinas šio nusižengimo sudėties požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.
10. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d., 21.35 val. pareigūnai, patikrinę automobilį vairavusio E. A. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr.ARYE-0398, 1087882“, nustatė 0,89 promilės girtumą, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8255/2019 (01) nurodoma, kad E. A. kraujyje, paimtame 2019 m. gruodžio 19 d., 22.50 val. (t. y. praėjus 1 val. 13 min. po tikrinimo alkotesteriu) etilo alkoholio nerasta. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar tai, kad po 1 val. 13 min. E. A. kraujyje alkoholio nebuvo rasta, galima vadovautis alkotesterio „Alcotest 6810 Nr.ARYE-0398, 1087882“ nustatytais rezultatais dėl E. A. neblaivumo laipsnio transporto priemonės vairavimo metu ir daryti išvadas, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
11. Atsižvelgiant į teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laikotarpį iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad paprastai suaugusio žmogaus etanolio koncentracijos kraujyje mažėjimo greitis varijuoja tarp 0,1 ir 0,25 promilės per valandą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-648/2017). Vidutinis eliminacijos greitis yra 0,18 promilės per valandą, taigi nagrinėjamu atveju, net ir praėjus 1 valandai 13 minučių, iš E. A. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, todėl aplinkybė, jog praėjus tokiam laikotarpiui užfiksuotas asmens neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,89 promilės iki visiško blaivumo, kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Tai, kad alkoholio skaidymasis žmogaus kraujyje priklauso nuo daugelio veiksnių, teismo posėdyje paaiškino ir teismo medicinos ekspertas V. V.. Taip pat paaiškino, kad jų tarnybos požiūriu dėl alkotesterio parodymų, medicininiu požiūriu tik kraujo tyrimas yra teisingas. Alkotesteris parodo tik alkoholio kiekį iškvėptame ore, o kraujo mėginys parodo alkoholio kiekį kraujyje, ir konstatavo, kad tai nėra tapatu. Žmogus būna neblaivus, kai alkoholis būna kraujyje ir apsvaigimą rodo tik alkoholio koncentracija kraujyje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad E. A. vairavo neblaivus (0,89 promilės) ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8255/2019 (01), kurioje konstatuota, kad E. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
12. Taigi, pagrįstai apylinkės teismas nurodė, jog šioje byloje negalima padaryti kategorišką išvadą, jog E. A. vairavimo metu ir jį sustabdžius, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis. Apylinkės teismas teisingai argumentavo savo išvadą ir pagrįstai nurodė, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, kad asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl E. A. neblaivumo, todėl teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad E. A. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apylinkės teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, jog E. A. parodymai buvo nuoseklūs, iš vaizdo ir garso įrašo akivaizdu, kad E. A. vizualinė būklė, elgesys ir kalba, neleidžia spręsti, kad asmuo yra neblaivus. Jo bendravimas logiškas, adekvatus, orientuojasi aplinkoje, koordinacija nesutrikusi, jis aiškiai ir daug kartų pareigūno prašo pakartotinio patikrinimo, nes abejoja alkotesterio parodymais. Todėl pagrįstai apylinkės teismas nurodė, kad nurodomas vartotas alkoholio kiekis, asmens elgsena, turėjo kelti abejones dėl 0,89 promilių neblaivumo bei apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareigūnas, esant tokiai situacijai, turėjo atlikti neblaivumo patikrinimą pakartotinai.
13. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarimas paliekamas galioti, o Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.