Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

2020-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-30-610/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
II-30-610/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00039-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Nerijus Brinevičius (pirm.)
Pažeidėjas
E. A.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
Advokatai
Vaidas Paltanavičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-30-610/2020 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00039-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 23 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. A.,jo atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

institucijos priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Martynui Matulevičiui,

specialistui Vyteniui Valiukui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. A. atstovo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus 2019 m. gruodžio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4731-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK vyriausiasis specialistas Martynas Matulevičius 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4731-2019, kuriuo E. A., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 19 d., 21 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,89 prom. girtumas. Už minėto nusižengimo padarymą E. A. skirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

E. A. atstovas advokatas Vaidas Paltanavičius teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad E. A. veiksmai negali būti vertinami kaip nusižengimas. Neneigiama ta aplinkybė, jog virš nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje E. A. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir buvo nustatytas 0,89 promilių neblaivumas, tačiau nustatant pažeidimą nebuvo atsižvelgta į E. A. paaiškinimus ir padaryti pažeidimai nustatant minėto asmens neblaivumą. Visų pirma, tuoj pat po automobilio sustabdymo ir prieš neblaivumo patikrinimą, E. A. pareigūnams pasakė, kad betarpiškai prieš pat sustabdymą išgėrė silpno alaus. Natūralu, kad tokiu atveju, jeigu asmuo anksčiau nebuvo vartojęs alkoholio, o jį pavartojo prieš pat patikrinimą, alkoholio koncentracija iškvėptame ore rodys neteisingą alkoholio koncentracijos kraujyje rodiklį. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 8 ir 8.1 punktuose numatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neapsvaigęs, pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę, įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo apsvaigęs, toliau atlieka Taisyklių 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, tarp kurių numatytas ir blaivumo tikrinimas alkotesteriu. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos metodikos II skyriuje detalizuojami požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šiuo atveju administracinio protokolo fabuloje nėra nurodytas nė vienas iš minėtų požymių. Be to, neblaivumo patikra alkotesteriu atlikta nesilaikant jo naudojimo instrukcijos nurodymo, kad tuo atveju, jei tiriamas asmuo prieš pat alkotestavimą buvo pavartojęs alaus ar energetinio gėrimo, patartina palaukti 15 minučių ir tik tada atlikti patikrą. Šiuo atveju patikra atlikta neprisilaikant nurodytų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad visų dokumentų forminimas baigėsi maždaug 22 val. 15 min., ir tai įrodoma sprendimu nušalinti E. A. nuo transporto priemonių vairavimo, kuriame nurodyta, jog E. A. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo 2019-12-19 d., 22 val. 02 min. Kol buvo baigtas rašyti sprendimas ir automobilis perduotas kitam asmeniui vairuoti, buvo maždaug 22 val. 15 min. Būdamas įsitikinęs savo teisumu, įstatymo numatyta tvarka ir terminais, E. A. nuvyko į VšĮ Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dėl alkoholio koncentracijos nustatymo. 2019-12-19 d., 22.47 val., E. A. alkotesterio prietaisu „Drager“ Nr. ARLL- 1102, printeris Nr. ARLM-0108, patikrinimo Nr. 747 buvo nustatyta 0.00 promilių. To paties patikrinimo metu, 2019-12-19 d., 22.50 val., buvo paimtas kraujas tyrimui. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8255/2019(01) E. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Visos šios aplinkybės įrodo neteisingą neblaivumo nustatymą. Taip pat, atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui buvo parodyti VšĮ Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus alkoholio koncentracijos nustatymo duomenys, taip pat parodytas pinigų priėmimo kvitas dėl kraujo tyrimo atlikimo, nes kraujo tyrimo rezultatai dar nebuvo gauti ir žodžiu buvo prašoma atidėti administracinės bylos nagrinėjimą kol bus gautas kraujo tyrimas. Pareigūnas, nurodytų dokumentų prie bylos neprijungė, bylos nagrinėjimo neatidėjo, o pasakė, jog šiai dienai geriausiai būtų pripažinti kaltę, todėl jis galės paskirti minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kartu buvo pasakyta, kad gavus kraujo tyrimo rezultatus, nutarimą bus galima skųsti teismui. Pareigūno suklaidinimo įtakoje, nutarime buvo neteisingai nurodytas aplinkybės dėl E. A. kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmuo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus ir yra nustatytas konkretus, abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014). Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Viena pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra ta, kad nusižengimo sudėtis - šios atsakomybės pagrindas (ANK 2 str. 5 str.), todėl, nesant asmens veikoje bent vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymių, nėra ir veikos sudėties, taigi negalima ir atsakomybė. Šie duomenys rodo, kad administracinio nusižengimo byla pagal ANK 422 str. 5 d. E. A. atžvilgiu nutrauktina, nesant ne tik administracinio nusižengimo sudėties, bet ir paties įvykio.

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad E. A. kaltė dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio jam buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir byloje esančia medžiaga, o nuobauda už minėtą nusižengimą E. A. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad tai ne pirmas kartas, kai E. A. vairuoja automobilį būdamas neblaivus. 2006 ir 2008 metais E. A. vairavo automobilį neblaivus ir už tai jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai mano, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo spe­cialisto Martyno Matulevičiaus 2019-12-31 nutarimu administracinė nuobauda E. A. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytiems nusižengimams, ir todėl prašo E. A. atstovo advokato Vaido Paltanavičiaus skundo netenkinti.

Liudytoja S. S. parodė, kad ji yra Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus budinti gydytoja. Konkretaus įvykio nepamena. Paaiškino, kad kraujo mėginį paima slaugytoja, ji kaip gydytoja taip pat būna toje pačioje patalpoje. Paėmus kraujo mėginį, ji užantspauduoja voką ir siunčia į laboratoriją. Tai yra mokama paslauga. Asmens, norinčio pasitikrinti blaivumą, tapatybę patikrina slaugytoja pagal asmens dokumentus ir atveda asmenį į procedūrinį. Jei asmuo išgeria ir iškarto tikrinasi alkotesteriu, alkotesteris gali parodyti ir 5 promiles.

Liudytojas P. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Marijampolės AVPK vyriausiu patruliu. Nubaustas asmuo buvo sustabdytas Daukšiuose. Iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Asmuo nurodė, kad vartojo alkoholio mieste, prieš maždaug 20 min. Asmuo sutiko su alkotesterio parodymais. Prašė patikrinti antrą kartą. Antrą kartą patikrinimo neatliko, nes pirmas patikrinimas atliktas praėjus pakankamai laiko nuo alkoholio vartojimo. Asmuo daug kartų prašė leisti pakartotinai pasitikrinti, gėrė kažkokius vaisvandenius. Kai sustabdė automobilį alkotesteriu patikrinimą atliko po kelių minučių. Buvo dar keletas požymių, kad asmuo gėręs, bet ne visiškai girtas. Prietaisas tiria iškvepiamą orą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. A. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su surašytu jam protokolu. Nurodė, kad minėtą dieną susitiko su draugu, nuvažiavo į kavinę „Arka“ Marijampolėje, pavalgė, išgėrė bokalą alaus ir iš karto važiavo namo. Sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė neblaivumą. Manė, kad negali būti toks didelis neblaivumas, išgėrė mineralinio ir prašė atlikti patikrinimą antrą kartą, bet pareigūnas nesutiko. Sakė važiuoti į ligoninę. Tada nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje susimokėjo, parodė ar tai vairuotojo pažymėjimą ar tai pasą, nepamena, papūtė ir buvo nuliai, tada dar buvo paimtas kraujo mėginys. Po procedūros išvažiavo namo. Ligoninėje buvo su drauge. Po to, kai gėrė alaus, iki patikrinimo alkotesteriu buvo praėję gal 15 minučių. Norėjo antrą kartą pasitikrinti neblaivumą, nes jautėsi gerai. Mano, kad nuo bokalo alaus negalėjo būti nustatytas beveik promilės neblaivumas, bet policijos pareigūnai neleido. Teismo prašo panaikinti pareigūno priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaip specialistas apklaustas teismo medicinos ekspertas Vytenis Valiukas nurodė, kad alkoholio skaidymasis žmogaus kraujyje priklauso nuo daugelio veiksnių. Konkrečiai negali pasakyti nieko, nes kiekvienu atveju reikia vertinti situaciją. Paaiškino, kad jų tarnybos požiūriu dėl alkotesterio parodymų, medicininiu požiūriu tik kraujo tyrimas yra teisingas. 0,1-0,25 promilės tiriant kraują pastebėtas alkoholio skaidymas per valandą. Alkotesteris parodo tik alkoholio kiekį iškvėptame ore, o kraujo mėginys parodo alkoholio kiekį kraujyje, tai nėra tapatu. Žmogus būna neblaivus, kai alkoholis būna kraujyje. Apsvaigimą rodo tik alkoholio koncentracija kraujyje. Skysčių vartojimas nėra reikšmingas alkoholio skaidymuisi kraujyje, paspartinti skaidymasisi galėtų tiktai lašalinės naudojimas, tačiau tam reikia ilgo laiko.

Institucijos priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje - Marijampolės AVPK atstovas Martynas Matulevičius teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Vairavimo momentu asmuo buvo neblaivus. Alkotesterio naudojimo instrukcija nepažeista, buvo išlauktas tam tikras laikas. Teismų praktika rodo, kad geriausiai asmens būseną vairavimo momentu atspindi alkotesterio parodymai, o ir pats asmuo neneigė, kad vartojo alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 639 straipsnyje numatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi šio numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punktą jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 29 punkte nustatytas laikas, per kurį asmuo nuo patikrinimo turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Teisėjas vertina, kad atliekamos administracinio nusižengimo tyrimo procedūros, bei procesinių dokumentų surašymo procedūros yra tikrinimo dalis, todėl kreipimosi į gydymo įstaigą laiko pradžia skaičiuotina, nuo vairuotojo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo momento, šiuo konkrečiu atveju 2019-12-19 22 val. 03 min. (b.l. 54, 24). Be to, akivaizdu, kad dėl objektyvių priežasčių nuo pačio patikrinimo alkotesteriu iki patikrinimo(atvykimo) gydymo įstaigoje, gali būti praėjęs ir ilgesnis nei 1 valandos laikas, vertinant, kad alkoholis organizme skaidosi palaipsniui, tai, kad nuo policijos patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo šiuo atveju praėję 1 val. 13 min.(b.l.11, 53) savaime nepaneigia specialisto išvada nustatytų rezultatų. Teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia ir testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai, tame tarpe ir testavimu gauto rezultato patikimumas. Taigi teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio.

Teismas sprendžia, jog šiuo atveju skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kadangi aplinkybes paaiškino teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas. Tokios praktikos, jog esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016). Be to pažymėtina, kad šis klausimas ne kartą spręstas teismų praktikoje pasitelkiant reikalingus ekspertus ir gavus jų išvadas, reikšmingais klausimais

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog policijos pareigūnas E. A. neblaivumą alkotesteriu patikrino 2019 m. gruodžio 19 d. 21.37 val.,(b.l.53) ir jam buvo nustatytas 0,89 prom. neblaivumo laipsnis.

Blaivumo testas buvo atliktas alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr.ARYE-0398, 1087882“ (b. l. 52). Pažeidimo užfiksavimo momentu E. A. policijos pareigūnui nurodė, jog išgėrė alaus, nesitikėjo, kad bus neblaivus(pripūs). Teismo posėdžio metu nurodė, tas pačias aplinkybes, kad 2019-12-19 susitiko su draugu, nuvyko į kavinę, pavalgė, išgėrė bokalą alaus ir išvažiavo namo, praėjus maždaug 15-20 min. jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnas klausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, tačiau jis manė, kad nuo tokio mažo kiekio alkotesteris nieko nerodys, todėl pasakė, kad nėra vartojęs. Pareigūnui paklausus antrą kartą, nurodė, kad vartojo. Nušalinus jį nuo vairavimo, atvyko jo draugė ir jie kartu nuvyko į VšĮ Marijampolės ligoninę pasitikrinti neblaivumą ir duoti kraujo. Policijos pareigūnas P. T. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog patikrinus E. A. blaivumą, alkotesteris parodė 0,89 prom. neblaivumo laipsnį. Prieš patikrinimą jis paklausė E. A., ar jis yra vartojęs alkoholinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, E. A. paaiškino, kad išgėrė vieną bokalą alaus prieš maždaug 20 minučių. Pažymėtina, kad kaip matyti iš policijos įstaigos pateikto įvykio vaizdo įrašo - 21 valandą 58 min. 58 s. asmeniui eilinį kartą aiškinantis aplinkybes dėl galimumo pakartotinai tikrintis alkotesteriu, pareigūnas kaip atsisakymo priežastį nurodo, paties E. A. paaiškinimą, kad šis nurodė, jog alkoholio išgėrė prieš 15-20 minučių, gal net daugiau. E. A. nurodo, kad „susimaišiau“. Pažymėtina, kad asmens nurodomas laiko tarpas kiek praėję laiko nuo alkoholio vartojimo momento yra tik jo paties subjektyviai suvokiama aplinkybė ir objektyviai tai gali reikšti, kad realiai praėjo ženkliai mažiau kaip 15 minučių. Pažymėtina, kad iš byloje esančios alkotesterio naudojimo instrukcijos (b.l. 73), matyti, kad matavimas turi būti atliekamas po alkoholio išgėrimo praėjus bent 15 minučių, parodymus gali iškreipti burnoje esantys alkoholio likučiai. Teismo vertinimu, policijos pareigūnas esant tokiam asmens paaiškinimui, siekdamas objektyviai išsiaiškinti tikrąjį neblaivumo laipsnį ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo neblaivumą tikrinti antrą kartą, po pirmojo patikrinimo praėjus 15 minučių laiko tarpui.

VšĮ Marijampolės ligoninėje 2019-12-19 22.50 val. buvo paimtas E. A. kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8255/2019 (01) konstatuota, kad E. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Nuo etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo toksikologiniam tyrimui praėjo 1 valanda 13 minučių. Įvertinus specialisto nurodomas 0.1-0.25 promilių skaidymo per valandą ribas, teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju, neįmanoma, kad per 1 valandą 13 minučių alkoholio kraujyje sumažėtų 0,89 prom.. Šiuo atveju teoriniai skaičiavimai rodo, kad kažkuris iš dydžių yra netikslus: arba alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija, arba toksikologinio kraujo tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija, arba medicinos moksle pateikiamos išvados. Taigi, prieštaravimai dėl alkotesteriu atlikto E. A. neblaivumo testo rezultatų ir teismo medicinos specialisto išvada nustatytų kraujo tyrimo rezultatų, lieka nepašalinti, be to išlieka abejonės dėl tinkamų alkotesterio panaudojimo sąlygų įvykdymo..

Šiuo atveju vertinant, kad iki kraujo mėginio paėmimo iš E. A. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, aplinkybė, jog praėjus 1 val. 13 minučių užfiksuotas neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,89 prom. iki visiško blaivumo, kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės nusižengimo sudėties požymį. Jokių duomenų, kad kraujo mėginys paimtas ir specialisto išvada gauta pažeidžiant procedūras, nėra.

Pažymėtina, kad Institucijos pateikti duomenys iš kitų tyrimų dėl alkotesterio parodymų skirtumo net iki 0,41 promilės, patikrinimus atliekant 20 minučių intervalu(b.l. 87), nepaneigia teismų praktikos ir ekspertų nurodomų alkoholio skaidymosi ribų, o priešingai, tik patvirtina aplinkybę, kad pirmas matavimas alkotesteriu atliekamas galimai nesilaikant naudojimo sąlygų, duomenys gaunami iškraipyti ir nustatant realų neblaivumą ir objektyvią tiesą, kilus bent menkiausiai abejonei, būtinas antras patikrinimas. Šiuo atveju vertinant ir minėtų Taisyklių 4 punkte įtvirtintą imperatyvią nuostatą, atlikti pakartotinį tikrinimą( atvejai kai iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija rodoma 1,51 ir daugiau promilių), policijos pareigūnų atsisakymas ir vengimas asmenis tikrinti antrą kartą ir taip pašalinti bet kokias abejones, yra ydingas.

Nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad E. A. vairavo neblaivus (0,89 prom.) ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina ir minėta surašyta specialisto išvada Nr. T-A 8255/2019 (01), kurioje konstatuota, kad E. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (Tokią teismų praktiką formuoja ir Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-8-383/2018).

Teismo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog E. A. vairavimo metu ir jį sustabdžius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje, nepavyko pašalinti abejonių dėl E. A. neblaivumo, todėl teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad E. A. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog E. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. A. tiek sustabdžius pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu davė analogiškus paaiškinimus, iš Institucijos atstovo pateikto vaizdo ir garso įrašo akivaizdu, kad E. A. vizualinė būklė, elgesys ir kalba, neleidžia spręsti, kad asmuo yra neblaivus. Jo bendravimas logiškas, adekvatus. Jis aiškiai ir daug kartų pareigūno prašo pakartotinio patikrinimo, nes abejoja alkotesterio parodymais. Todėl pagrįstai galima manyti, kad nurodomas vartotas alkoholio kiekis, asmens elgsena, turėjo kelti abejones dėl 0,89 promilių neblaivumo. Dar kartą teismas pažymi, kad pareigūnas, esant tokiai situacijai, turėjo atlikti neblaivumo patikrinimą pakartotinai.

Vertinant byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

E. A. atstovo skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės AVPK vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus 2019 m. gruodžio 31 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4731-2019, kuriuo E. A. skirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėjas Nerijus Brinevičius