Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties G. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. kovo 16 d. nutarimu G. B. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 19 d., 02 val. 13 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo transporto priemonę – automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,52 promilės) neblaivumas. Nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Nesutikdama su 2017 m. kovo 16 d. nutarimu G. B. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. spalio 27 d. nutartimi G. B. skundo netenkino ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad pilnai įrodyta, jog G. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde pareiškėja parašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėja nurodė, jog apylinkės teismas neatsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisingą sprendimą prieštaraujantį įrodymams bei konstatavo, jog administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, o veika įrodyta. Pareiškėjos teigimu, iš bylos medžiagos matyti, jog ji tam, kad įrodytų savo blaivumą, kreipėsi į medicinos įstaigą išsitirti blaivumą ir pateikė Institucijai specialisto išvadą, kad jos kraujyje rasta 0,00 prom. etilo alkoholio, t. y. kad ji vairuoti gali, nes yra blaivi. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje net neužsimenama apie tai, jog Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, kad matuojant alkotesteriu 03.52 val. alkoholio kiekio matavimo rezultatas buvo 00 promilės, 04.12 val. - 0,00 promilės. Priešingai, nors 04.05 val. paimto kraujo mėginio rezultatai buvo taip pat palankūs traukiamajai administracinėn atsakomybėn, t. y. etilo alkoholio kraujyje nebuvo rasta (0,00 prom.) ir rezultate specialistas padarė galutinę išvadą - jog G. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta, ji yra blaivi ir gali vairuoti, tačiau šį įrodymą teismas atmetė kaip netinkamą dėl to, jog, jo nuomone, G. B. į medicinos įstaigą nuvyko ne laiku. Pareiškėjos įsitikinimu, iš to galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino paviršutiniškai ir jie nepatvirtina, kad G. B. vairavo būdama neblaivi, kadangi turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.Skundo autorės teigimu labai svarbu yra ir tai, jog G. B. prašė policijos pareigūnų patikrinti jos blaivumą alkotesterio pagalba pakartotinai, t. y. 2 kartą, tačiau jai buvo atsakyta. Būtent dėl to, kad nesijautė neblaivi, apeliantė su alkotesterio duomenimis nesutiko ir iškarto informavo pareigūnus, jog dėl objektyvumo turi nuvykti į medicinos įstaigą ir pasidaryti kraujo tyrimą. G. B. į medicinos įstaigą buvo pristatyta per trumpiausią laiką, t. y. per 25 min. nuo vairuotojo, galinčio ją pristatyti į med. įstaigą atvykimo. Kadangi skirtumas tarp pirminio neblaivumo patikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatų yra net 0,52 promilės, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgavo visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, kas nebuvo padaryta nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą institucijai. Pareiškėjos teigimu, prieš atliekant blaivumo testą, pareigūnai turėjo įsitikinti, ar ji bent 15-20 min. nieko nevalgė ir negėrė, bent 2 min. nerūkė, priešingu atveju alkotesterio rodmenys nebus tikslūs, nes burnoje likę alkoholio likučiai, vaistai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Tačiau šių instrukcijų pareigūnai nesilaikė. Atsižvelgiant į tai, jog tarp alkotesterio parodymų ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto yra esminių prieštaravimų bei neatitikimų, jie turėjo būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai.Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama tai, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus prieštaringus įrodymus dėl G. B. neblaivumo ir jo nustatymo, paskyrė ekspertizę dėl asmens neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo nustatymo. Tačiau nesuprantama, kodėl gavus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankią eksperto išvadą, teismas ją nelaikė svarbiu įrodymu, patvirtinančiu med. patikros dėl blaivumo nustatymo rezultatus. Nors, atsižvelgiant į įrodymų visumą teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog G. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, tačiau jis priėmė niekuo nepamatuotą, galiojančia teismų praktika nepagrįstą sprendimą. Atkreipiamas dėmesys, jog teismų praktikoje yra formuojama nuostata, kad administracinių teisės nusižengimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ar neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. Pareiškėjos įsitikinimu, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, galiojančioje teismų praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo, nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie sudarytų aiškią ir pagrįstą išvadą dėl kokių pagrindų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas buvo atmestas, kaip to reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismas.Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašė, apeliacinį pareiškėjos skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. apeliacinis skundas tenkinamas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde G. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei priimtu sprendimu ir prašo, jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje byloje nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad G. B. veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punktą asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 27 punkte nenustatytas terminas, per kurį asmuo turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo, savaime nepaneigia medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Be to, pabrėžtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016). Taigi teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio.Kaip matyti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje kilo pagristų abejonių dėl G. B. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai G. B. neblaivumą alkotesteriu patikrino 2017 m. vasario 19 d., apie 02.13 val., ir jai buvo nustatytas 0,52 promilės neblaivumo laipsnis. Nuo pat pažeidimo užfiksavimo memento G. B. su alkotesterio parodymais nesutiko. Rašydama paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole ji nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, išgėrė puodelį alaus (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17065496519 b. l. 2). Tai, kad nesutinka su administracinio nusižengimo padarymu bei alkotesterio parodymais G. B. patvirtino ir savo vėlesniame paaiškinime duotame policijos komisariate, nurodydama, prie savo pažįstamo namų išgėrė 150 ml. Stiklinę alaus gėrimo, pabuvus 5 min. išvažiavo link savo namų, 10 minučių pavažiavus ją sustabdė policijos pareigūnai. Ar klausė pareigūnai, ar ji yra vartojusi alkoholio, neatsimena. Būdama įsitikinusi, kad alkotesteris rodo neteisingai, prašė policijos pareigūnų leisti pūsti antrą kartą, tačiau pareigūnai nesutiko tai padaryti. Ji su pažeidimu nesutiko, todėl pasakė pareigūnams, jog važiuos tikrintis kraujo į med. įstaigą. Pareigūnams užpildžius protokolą bei nušalinus ją nuo vairavimo, ji susirado vairuotoją, kuris nuvarė jos automobilį, o pati nuvyko į Priklausomybės ligų centrą duoti kraujo (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17065496519 b. l. 11). Policijos pareigūnas V. K. tarnybiniame pranešime bei paaiškinime (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17065496519 b. l. 8,10), vėliau apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog patikrinus G. B. blaivumą, alkotesteris parodė 0,52 promilės neblaivumo laipsnį. Prieš patikrinimą jis paklausė G. B. ar ji pusvalandžio bėgyje yra gėrusi kokių skysčių ar alkoholio, pastaroji paaiškino, kad nieko negėrė. G. B. tik po patikros nurodė, kad išgėrė puodelį alaus ir, kad jų alkotesterio parodymai yra netikslūs, su jais nesutiko, sakė važiuos tikrintis kraujo į ligoninę. Tas pačias aplinkybes savo tarnybiniame pranešime nurodė ir policijos pareigūnas D. K. (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17065496519 b. l. 9). Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre alkotesterio pagalba buvo du kartus (03. 52 val. ir 04.12 val.) patikrintas G. B. neblaivumas, kur nustatyta 0,00 promilės ir G. B. 04.05 val. paimtas kraujas, kur pagal specialisto išvadą konstatuota, jog G. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta. 2017 m. vasario 19 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 155 konstatuota, kad G. B. yra blaivi (b. l. 11). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2017 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. T-A 1598/2017(01) konstatuota, kad G. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti nurodytus prieštaravimus, paskyrė teismo ekspertizę dėl asmens neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo nustatymo, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertams. 2017 m. gegužės 25 d. teismo ekspertizės akte Nr. EG 11/2017(02), konstatuota, jog remiantis įvairių literatūros šaltinių duomenimis, etanolio koncentracijos kraujyje mažėjimo greitis – varijuoja tarp 0,1 % per valandą ir 0,25 % per valandą. Vidutinis eliminacijos greitis yra 0,18 % per valandą. Nuo etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo toksikologiniam tyrimui praėjo 1 valanda 52 minutės t.y. 1,87 valandos. Per šį laikotarpį, esant vidutiniam eliminacijos greičiui etanolio koncentracija kraujyje turėjo sumažėti 0,34 %, esant maksimaliam eliminacijos greičiui ši koncentracija galėjo sumažėti 0,47%. Pagal pateiktus duomenis etanolio koncentracija sumažėjo 0,52 %. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad kažkuris dydžių yra netikslus: arba alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija, arba toksikologinio kraujo tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija, arba literatūroje pateikiamos konstantos (b. l. 45 - 46). Taigi, kaip matyti iš pateiktos ekspertizės išvados, prieštaravimai dėl alkotesteriu atlikto pirminio G. B. neblaivumo testo rezultatų ir teismo medicinos specialisto išvada nustatytų kraujo tyrimo rezultatų, nebuvo pašalinti. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Kaip ir nurodyta teismo ekspertizės akte Nr. EG 11/2017(02), paprastai suaugusio žmogaus etanolio koncentracijos kraujyje mažėjimo greitis – varijuoja tarp 0,1 % per valandą ir 0,25 % per valandą. Vidutinis eliminacijos greitis yra 0,18 % per valandą, taigi nagrinėjamu atveju, net ir praėjus 1 valandai 52 minutėms iš G. B. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, todėl aplinkybė, jog praėjus 1 valandai ir 52 minutėms užfiksuotas pažeidėjos neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,52 prom. iki visiško blaivumo, kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Tai, kad kažkuris iš dydžių yra netikslus: arba alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija, arba toksikologinio kraujo tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija, arba literatūroje pateikiamos konstantos, konstatavo ir teismo medicinos ekspertas, jau minėtoje ekspertizės išvadoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad G. B. vairavo neblaivi (0,52 promilės) ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina ir minėtas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre atlikus pakartotinį G. B. neblaivumo patikrinimą surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 155, kuriame konstatuota, kad G. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta, taip pat alkoholis nenustatytas ir iškvepiamame ore pakartotinai patikrinus alkotesteriu. Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog G. B. vairavimo metu ir ją sustabdžius buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje, nepavyko pašalinti abejonių dėl G. B. neblaivumo, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad G. B. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Kaip jau minėta, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog G. B. automobilį vairavo būdama neblaivi. Nagrinėjamu atveju vertinant byloje esančius faktinius duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla G. B. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.