Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), vedusio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2016 m. birželio 4 d., apie 8.28 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,02 promilės neblaivumas, paklaida ± 1,7 %), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šiais veiksmais jis padarė administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje G. R. savo kaltę dėl pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad iš vakaro buvo pas pažįstamus gimtadienyje, vartojo alkoholį. Ryte reikėjo nuvežti dokumentus į darbą, jautėsi blaivus, todėl sėdo už vairo. Važiavo vienas savo automobiliu. Apgailestauja dėl pažeidimo. Netekęs vairuotojo pažymėjimo gali prarasti darbą, nes jam darbo reikalais reikia daug važinėti. Ukmergėje, kur gyvena, susirasti naują darbą yra labai sudėtinga. Taip pat kiekvieną dieną jam reikia nuvežti vaiką į darželį ir jį paimti. Žmona nevairuoja, ilgai dirba ir niekas kitas negali vaiko vežioti. Nuo namų iki darbo yra apie 10 kilometrų. Visuomeniniu transportu būtų nepatogu važinėti, net nežino ar toks transportas važiuoja. Jis yra pagrindinis šeimos maitintojas, žmona gauna tik minimalų darbo užmokestį. Labai gailisi dėl pažeidimo, tai pirmas kartas, daugiau taisyklių nepažeidinės. Prašo neatimti vairavimo teisės.

Įgaliota atstovė paaiškino, kad G. R. dėl pažeidimo labai gailsi, išgyvena. Tiesiog neįvertino situacijos ir visų aplinkybių, jautėsi blaivus, todėl vairavo. Tiek darbe, tiek šeimoje jam būtina vairuoti automobilį, reikia nuvežti ir parvežti vaiką iš darželio. Atsakomybę jis suvokia ir nuo pat sulaikymo momento gailisi, anksčiau nebuvo baustas už tokią veiką. Tai pirmas kartas ir matyti, kad jau padarė išvadas, apie pažeidimą informavo darbdavį, kuris pasakė, kad viskas priklausys nuo teismo sprendimo. Prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti vairavimo teisės. Jeigu teismas nuspręstų kitaip, prašo šį terminą skirti kuo trumpesnį.

Motyvuojamoji dalis

G. R. padarytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje teismo ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), vyriausiosios patrulės V. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 6), alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL -0758 patikros sertifikatas (b. l. 7), alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad G. R. 2016-06-04 08.28 val. nustatytas 1,02 promilės girtumas (b. l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9), vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 12), G. R. rašytinis paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 1) ir jo paaiškinimai teisme.

G. R. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nes būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis) vairavo transporto priemonę.

G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. R. ir jo įgaliota atstovė prašo skirti švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie G. R. regsitruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau anksčiau buvo penkis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, važiavo neprisegęs saugos diržų). Paskutinį kartą baustas 2015-05-05 už tai, kad vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis (b. l. 2-5).

Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo bei administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką įtvirtina ATPK 30¹ straipsnis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, N1-1524/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-23-195/2011, ATP-728-648/2012). Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikla siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Tokiu atveju pirmenybė teikiama visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimų padarymu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-13-195/2011).

Šiuo atveju nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bet pažymėtina, kad vairavimas, būnant neblaiviu, yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, šeimos narių sveikatos būklė ar kitos aplinkybės negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Administracinės bylos Nr. N1-1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1-413/2007 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. R. nustatytas 1,02 promilių girtumas daugiau nei du kartus viršija įstatymo įtvirtintą ribą, iki kurios leidžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviam (0,4 promilės). G. R. padarė labai pavojingą administracinį teisės pažeidimą, nes neblaivus vairuodamas transporto priemonę (visureigį „Mitsubishi Pajero“) dienos metu (8.28 val.) Vilniaus mieste, kur eismas yra intensyvus, kėlė didelį pavojų kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. G. R. teiginius, kad jis, būdamas 1,02 promilių girtumo, jautėsi blaivus, teismas laiko neįtikinamais ir vertina kritiškai, juos traktuodamas, kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad nėra teisinio pagrindo išimties tvarka taikyti G. R. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Pažymėtina, kad pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama administracinė nuobauda turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, į nustatytą neblaivumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę (dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra nustatyta jokių išskirtinai pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, todėl teismas mano, kad G. R. skirtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 283-284, 286-287 straipsniais, teismas

nutarė:

G. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį numerį ROIK: 16058508595. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

2) atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 str. 3 d.).

3) jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.).

4) jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).