Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-10-08 · Byla Nr. A2.9.-550-984/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
A2.9.-550-984/2015
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00457-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pažeidėjas
N. M.
Kategorijos
  • 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.9.-550-984/2015(Proceso Nr. 4-44-3-00457-2015-9)Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.8.
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 8 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,

teismo posėdyje išnagrinėjo N. M., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M., 2015 m. rugpjūčio 7 d., apie 2.15 val., (duomenys neskelbtini), būdama girta (blaivumą tikrintis atsisakė) melagingai informavo bendrąjį pagalbos centrą, kad namuose ją sumušė sesers vyras. Dėl šio įvykio buvo išsiųstos policijos pajėgos, kuriems atvykus, buvo išsiaiškinta, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami be reikalo. Šiais veiksmais N. M. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnyje.

N. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokole. Neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl laikytina, kad ji vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

N. M. kaltė įrodyta jos prisipažinimu rašytiniame paaiškinime (8 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), pareigūno L. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nuvykus į iškvietimo vietą, buvo rasta neblaivi pranešėja, kuri sunkiai galėjo ką paaiškinti, smurto požymių nenustatyta (2 b. l.) ir kita byloje esančia medžiaga.

N. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą N. M. teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į tai, kad nėra pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jai skiria 100 eurų baudą.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK (toliau – Institucija) nurodė, kad dėl neteisėtų N. M. veiksmų, Vilniaus apskrities VPK patyrė 8,99 Eur turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokesčio išlaidos – 3,64 Eur, socialinio draudimo įmokų išlaidos – 1 Eur ir transporto išlaidos – 4,35 Eur. Remiantis ATPK 37 straipsniu, prašo šią žalą priteisti iš pažeidėjos.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti, Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl N. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą 2015-08-27 Nr. 10-F-342 (5 b. l.), iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, tačiau ne visos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į N. M. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl N. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš N. M. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog N. M. melagingai pranešus apie tai, kad ją sumušė sesers vyras ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl melagingo N. M. pranešimo, Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 4,35 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (taip pat žr. 2015-08-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-552-255/2015, 2015-09-14 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-882-582/2015, 2015-09-25 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-967-317/2015 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. M. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir skirti jai 100 eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad baudą ji privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jai įteikimo dienos, o jį apskundus, per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, AB „Swedbank“ – LT24 7300 0101 1239 4300, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius – LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas – LT05 7044 0600 0788 7175 (teismo baudos įmokos kodas 1001). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Priteisti iš N. M. 4,35 Eur žalą Vilniaus apskrities VPK, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė