Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. gynėjo advokato Rimvydo Paulausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 81 paros arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. C. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 54 parų arešto bausmė.

Iš A. C. civiliam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 6044,92 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30) 2024 m. balandžio 4 d., 21.45 val., degalinėje „Circle K“, esančioje Gariūnų g. 45, Vilniuje, pasisavino 63 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 91,04 Eur;

1) 2024 m. balandžio 8 d., 18.40 val., degalinėje „Circle K“, esančioje Gariūnų g. 45, Vilniuje, pasisavino 94,31 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 141,95 Eur;

8) 2024 m. balandžio 13 d., 15.09 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 13,65 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 20,55 Eur;

9) 2024 m. balandžio 13 d., 15.15 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 58,02 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 87,33 Eur;

10) 2024 m. balandžio 13 d., 21.31 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 27,09 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 40,77 Eur;

11) 2024 m. balandžio 13 d., 22.28 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 50,25 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 75,63 Eur;

12) 2024 m. balandžio 14 d., 4.23 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 65,77 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 98,99 Eur;

13) 2024 m. balandžio 14 d., 4.50 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 37,29 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 56,13 Eur;

be to, atsiskaitydamas automobiliui „Fiat Ducato“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta kuro apmokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavino 1081 litrą dyzelinio kuro, kurio vertė 1627,07 Eur:

1) 2024 m. balandžio 8 d., 17.07 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 47,21 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 71,06 Eur;

2) 2024 m. balandžio 8 d., 18.27 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 116,99 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 176,09 Eur;

3) 2024 m. balandžio 8 d., 22.16 val., degalinėje „Circle K“, esančioje Sabališkių g. 1F, Elektrėnuose, pasisavino 104,95 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 157,97 Eur;

4) 2024 m. balandžio 9 d., 19.19 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 59,77 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 89,96 Eur;

5) 2024 m. balandžio 10 d., 19.54 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 46 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 69,24 Eur;

6) 2024 m balandžio 10 d., 19.56 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 122,42 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 184,26 Eur;

7) 2024 m. balandžio 11 d., 4.08 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 115,86 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 174,39 Eur;

8) 2024 m. balandžio 11 d., 5.51 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 71,35 litrą dyzelinio kuro, kurio vertė 107,39 Eur;

9) 2024 m. balandžio 11 d., 21.32 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 48,89 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 73,59 Eur;

10) 2024 m. balandžio 15 d., 3.30 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 48,2 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 72,55 Eur;

11) 2024 m. balandžio 15 d., 11.08 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 81,82 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 123,15 Eur;

12) 2024 m. balandžio 15 d., 14.58 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 37,43 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 56,34 Eur;

13) 2024 m. balandžio 16 d., 5.52 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 120,13 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 180,81 Eur;

14) 2024 m. balandžio 16 d., 18.21 val., degalinėje „Circle K“, esančioje J. Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, pasisavino 59,98 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 90,28 Eur.

Tokiu būdu A. C. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4086,5 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė – 6044,92 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. C. gynėjas advokatas Rimvydas Paulauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę nei areštas bausmę – baudą, viešuosius darbus arba laisvės apribojimą.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su bausmės rūšies paskyrimu. Manytina, kad nuteistajam galėjo ir gali būti paskirta švelnesnė nei areštas bausmės rūšis. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teismas šiuo atveju pasirinko ir paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – areštą, t. y. trumpalaikį laisvės atėmimą (BK 49 straipsnio 2 dalis). Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad arešto bausmės paskyrimą nulėmė tai, kad ankščiau nuteistasis yra ne kartą (5 kartus) teistas, baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas Rimvydas Paulauskas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti nuosprendį, paskirti jo ginamajam bet kurią švelnesnę bausmės rūšį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, kad nėra neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikaltimo faktinės aplinkybės ir jų teisinis kvalifikavimas, tačiau prašoma vietoje paskirtos arešto bausmės paskirti bet kurią kitą švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išspręsdamas bausmės skyrimo klausimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą nuspręsdamas neatidėti nuteistajam A. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

6. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

7. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

8. Nagrinėjamu atveju A. C. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio sankcija numato galimybę kaltininkui skirti viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. C. paskyrė galutinę 54 parų arešto bausmę.

9. Nors apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vietoj paskirtos arešto bausmės skiriant bet kurią švelnesnę bausmę, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo prašymu ir jį pagrindžiančiais skundo argumentais. Tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė paskirta nuteistajam nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgus į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į A. C. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – ankščiau teistas 5 kartus, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į tai, jog yra nustatyta viena atsakomybę švelninanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, taip pat į tai, jog nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai bei pagrįstai skyrė vieną griežčiausių sankcijoje numatytų bausmių rūšį, atitinkamai parinkdama šios bausmės rūšies dydį ir paskirtą bausmę, išnagrinėjus bylą BPK 273 straipsnio tvarka, sumažino vienu trečdaliu.

10. Taigi nors pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės rūšį ir dydį, teisėjų kolegijos vertinimu yra tikslinga, teisinga ir proporcinga apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir paskirtos arešto bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti.

11. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

12. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).

13. Įvertinus nuosprendžio 9 punkte nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog nepaisant ankstesnių teistumų, nuteistojo A. C. elgesys po skundžiamo nuosprendžio priėmimo rodo, kad jis deda realias pastangas tam, kad atsiribotų nuo asocialios aplinkos ir ateityje laikytųsi įstatymų. Bylos duomenimis, A. C. pakeitė savo gyvenamąją vietą, nuo 2025 m. kovo 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakteristika apie nuteistąjį, kurioje A. C. charakterizuojamas tik teigiamai, nurodoma, kad matomi teigiami pokyčiai jo asmeninėse savybėse, požiūriui į gyvenimą, kad jis turi paties direktoriaus bei kitų kolegų palaikymą. Taip pat 2025 m. spalio 2 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodoma, kad civiliniam ieškovui visa žala atlyginta, ieškovo nuomone, A. C. nuoširdžiai gailisi ir siekia pakeisti savo gyvenimą, laikytis įstatymų, todėl palaiko prašymą neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

14. Atidedant arešto bausmės vykdymą nuteistajam gali būti paskirta intensyvi priežiūra, taip pat, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir tam tikrus įpareigojimus. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šio nuosprendžio 9 ir 13 punktuose išdėstytas aplinkybes, atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą, nuteistąjį A. C. tikslinga įpareigoti tęsti darbą ar mokslą (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Nors nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala, skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas) nėra pagrindo, kadangi nuteistasis žalą atlygino savanoriškai. Kitos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai neskirtini. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 10 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuriame taip pat numatomos pareigos nuteistiesiems bausmės vykdymo metu, taip pat galimos pasekmės bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymo atveju.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia

Nuteistojo A. C. gynėjo advokato Rimvydo Paulausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti A. C. paskirtos galutinės 54 parų arešto bausmės vykdymą 1 metams, įpareigojant jį tęsti darbą ar mokslą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.