Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. F. (O. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. F. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2022 lapkričio 13 d. apie 01.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais O. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad O. F. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, minėti O. F. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo O. F. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad nėra visų būtinų sąlygų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl galimo kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad laidavimo instituto taikymo sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.) yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisi įstatymus. Taip pat vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kita. Teismo, sprendžiančio dėl šios sąlygos egzistavimo, išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias kaltininkas anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. F. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nors O. F. teistumai išnykę, tačiau praeityje jis du kartus buvo teistas. 2010 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu – suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą bei vieną smūgį koja nukentėjusiajam į krūtinę, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, sugadino jo turtą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pažymėtina, jog šiuo atveju teismas pripažino O. F. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat O. F. teistas 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį už išžaginimą, t. y. sunkų nusikaltimą. Šiuo nuosprendžiu O. F. skirta bausmė ir už ankstesnio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kadangi 2009 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu O. F. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir naują tyčinį nusikaltimą padarė nepraėjus metams nuo minėto nuosprendžio priėmimo. Pažymėtina, jog 2009 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad O. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi, o sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikaltimas buvo padarytas jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio.

Iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro duomenų išrašo matyti, kad penkerių metų laikotarpiu O. F. administracine tvarka yra baustas šešis kartus už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, iš kurių kartą už nustatyto greičio viršijimą (2020 m. rugsėjo 16 d. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje). Taip pat O. F. yra baustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2, 3 dalyse, padarymą, nes sustojo ir paliko stovėti savo automobilį ant šaligatvio, pažeisdamas kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele „Galiojimo laikas“ reikalavimus, vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio priemone be laisvų rankų įrangos, taip pat baustas už transporto priemonės be techninės apžiūros vairavimą (ANK 415 str. 2 d.) bei pastatymą automobilio vietoje, kurioje taikoma vietinė rinkliava, jos nesumokėjęs (ANK 418 str. 1 d.) (2 t., b. l. 68–71).

Taigi, vertinant O. F. asmenybę, matyti, kad praeityje jis ne kartą buvo nusižengęs teisės aktų reikalavimams, net kelios nusikalstamos veikos padarytos dėl alkoholio vartojimo, iš esmės visi administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, todėl tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę bei neabejotinai leidžia teigti, kad O. F. linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų nusikaltimų bei pažeidimų, o skirtos poveikio priemonės nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo padaryta nusikalstama veika – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad O. F. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Privalu pažymėti ir tai, kad aptariamu atveju O. F. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas artimas sunkiam (2,19 promilių) neblaivumo laipsnis. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad stiprųjį alkoholinį gėrimą – brendį, vartojo valandą prieš vairuojant automobilį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad O. F. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Be to, pažymėtina, jog kaltinamasis nenurodė jokios svarbios priežasties, lėmusios jo sprendimą sėsti už vairo neblaiviam (iš esmės noras įsigyti maisto). Nors šiuo atveju O. F. veiksmais tiesioginė žala niekam nebuvo padaryta, tačiau neigiamų pasekmių asmeniui pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės, visų O. F. praeityje padarytų nusikaltimų ir teisės pažeidimų kontekste, tik sustiprina išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog jis bus linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos bei įstatymų.

Svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog taikant BK 40 straipsnio nuostatas būtina įvertinti ir aplinkybę, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo iš tiesų yra tokia nesavarankiška ir nebrandi asmenybė, kurios vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, dar nesusiformavę. Tik tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai besigailinčiam asmeniui pagal BK 40 straipsnio nuostatas numatoma papildoma jo tolimesnio elgesio priežiūra patikint ją autoritetą turinčiam asmeniui, kuris galės kaltininkui daryti teigiamą įtaką, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-697/2017, 2K-176-303/2018, 2K-196-697/2018).

Nors baudžiamojoje byloje nustatyta, kad galima laiduotoja R. T. charakterizuojama teigiamai (neteista, administracine tvarka nebausta), tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju O. F. nelaikytinas tokia nebrandžia asmenybe, kuri be kito asmens priežiūros negebėtų priimti tinkamų gyvenimiškų sprendimų, tuo tarpu R. T. nelaikytina ir asmeniu, turinčiu autoritetą kaltinamajam, nes net ir palaikant artimus ryšius nepadarė teigiamos įtakos O. F., kad jis nenusikalstų tiek šiuo atveju, tiek ankstesniais. Be to, O. F. yra brandaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), dirbantis, gyvena kartu su sugyventine, užauginęs du vaikus, iš ko matyti, kad O. F. yra savarankiškas ir brandus asmuo, kurio gyvenimiška patirtis leido jam aiškiai suvokti savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, jis neabejotinai suprato, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir galėjo susilaikyti nuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau to nepadarė.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, nenustatęs BK 40 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visumos, teismas sprendžia, kad O. F. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra brandaus amžiaus, išsiskyręs, turi vieną nepilnametę dukrą, dirbantis, bylos duomenimis baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus (2 t., b. l. 68–71), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 71-74), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju O. F. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 75 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi O. F. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (BBND) (2 500 Eur) dydžio baudos.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius ir jo finansinę padėtį ir įsipareigojimų dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kiti klausimai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Šioje byloje nustatyta, kad O. F. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,19 promilių – vidutinis girtumo laipsnis), tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, prieš pat sėsdamas už vairo, vartojo stiprų alkoholį, nemažą kiekį. Nors vairavo tamsiu paros metu, naktį, tačiau tai nemenkina grėsmės kilimo galimybės. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad šiuo atveju buvo padarytas nesunkių kategorijai priskiriamas nusikaltinas, kaltinamasis dėl jo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Atsižvelgiant į tai, O. F. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, įvertinus ir bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 14 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).

Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. d.); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą.

Byloje nustatyta, kad O. F. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), taigi O. F. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o, be to, kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris pakankamai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant O. F. padarytą nusikaltimą. Taigi, kaltinamajam taikytinas automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas O. F. į automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotą jo vardu (1 t., b. l. 62-64), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 56-59) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kita paskirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 52-55) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. F. (O. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (BBND) (3 750 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. F. (O. F.) paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL (BBND) (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, O. F. (O. F.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, O. F. (O. F.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: JTEGG22B100017616, konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. F. (O. F.) į automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: JTEGG22B100017616, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

O. F. (O. F.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

O. F. (O. F.) paskirtą kardomąją priemonę –specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti O. F. (O. F.), kad bauda, turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.