Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo O. F.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 75 MGL (3 750 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. F. paskirta 50 MGL (2 500 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, O. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, O. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Jam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

O. F. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

O. F. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. F. nuteistas už tai, kad jis 2022 lapkričio 13 d., apie 01.50 val., Mechanikų g. 97, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas. Tokie O. F. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvio prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo O. F. apeliaciniame skunde.

4. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis O. F. nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, trukme bei baudos ir transporto priemonės konfiskavimu, taikant jas kartu.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teisės vairuoti kelių transporto priemones) terminą. Nurodo, kad jam paskirtas 2 metų šios priemonės taikymo terminas sukelia didelių nepatogumų, todėl turėtų būti sutrumpintas iki 1 metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyto aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu nėra pagrindo.

6. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K- 279- 719/2018).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. F. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršijo 1,5 promilių ribą (jo iškvėptame ore nustatytos 2,19 promilės). O. F. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors įstatymų leidėjas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, akivaizdu, jog O. F. elgėsi sąmoningai neatsakingai ir kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Jis, būdamas vidutinės, tačiau artimos sunkiai, girtumo būsenos vairavo techniškai netvarkingą (sprogusia padanga) padidinto pavojaus šaltinį Vilniaus mieste, kur net nakties metu vyksta transporto priemonių eismas. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu O. F. jau buvo ne kartą anksčiau baustas už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 68-71), kas rodo, jog jis nėra išskirtinai pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas trumpesniam nei 2 metų laikotarpiui, neatitiktų nuteistojo veiksmų ir asmenybės pavojingumo, teisingumo principo įgyvendinimo.

8. Nuteistasis akcentuoja, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 2 metų laikotarpiui jam ir aplinkiniams sukelia didelius nepatogumus – turi nuolat prašyti kitų asmenų pavežti iki reikiamo objekto, nes darbo reikalais turi važinėti į skirtingus objektus, vežtis darbo įrankius, statybines medžiagas. Tokiu būdu gaišina ne tik savo, bet ir kitų brangų laiką, praranda galimybę uždirbti pinigus, todėl negalės sumokėti baudos bei turimos paskolos. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės ir nenulemia būtinybės sutrumpinti nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tai, kad O. F. bus reikalinga teisė vairuoti, jis žinojo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Pažymėtina, kad O. F. patiriami nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, kad ji pernelyg apsunkina jo gyvenimo kokybę ir yra neproporcinga. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokių priešingų teisei veikų, kurios galėtų lemti šios specialios teisės netekimą, priešingu atveju jis turi prisiimti ir tokių veiksmų teisinius padarinius. Šiuo gi atveju O. F. darbo pobūdis tiesiogiai net nėra susijęs su transporto priemonių vairavimu, be to, kaip matyti iš paties nuteistojo paaiškinimų – jis turi galimybę vykdyti darbo funkcijas ir nesinaudodamas šia teise.

9. Taigi, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas sukeltų ypatingai neigiamus padarinius O. F.. Priešingai, pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos terminas sudarys O. F. galimybę įvertinti savo veiksmus ir motyvuos jį ateityje vairuoti padidinto pavojaus šaltinį daug atsakingiau.

Dėl baudos ir transporto priemonės konfiskavimo.

10. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam paskirti arba baudą, arba transporto priemonės konfiskavimą, kadangi taikant jas kartu neproporcingai apsunkinama jo finansinė padėtis. Teisėjų kolegija neįžvelgia galimybių tenkinti tokį nuteistojo prašymą.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trijų rūšių bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas O. F. paskyrė 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą, kurią sumažino vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 EUR). Nuteistajam bausmė paskirta atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad O. F. yra brandaus, tačiau pakankamai jauno amžiaus, išsiskyręs, turi nepilnametę dukrą, dirbantis, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 71-74), baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus (2 t., b. l. 68–71). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taigi apylinkės teismas nuteistajam bausmę skyrė nepažeisdamas BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų, parinko baudžiamąją atsakomybę numatančio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam šios bausmės dydžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos dydis atitinka bausmės paskirtį, bendruosius bausmių skyrimo principus bei proporcingumo reikalavimus, todėl dar labiau lengvinti nuteistojo teisinę padėtį dar labiau sumažinant skirtą baudą, nėra jokio teisinio pagrindo.

12. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ji skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Pasisakant dėl nuteistojo argumentų, susijusių su transporto priemonės konfiskavimu, aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sprendžiant asmens, nuteisto už automobilio vairavimą esant neblaiviam, transporto priemonės konfiskavimo klausimus. Kasacinis teismas išaiškino, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis, o kartu ir turto konfiskavimu, siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021). Iš aptarto teisino reglamentavimo bei teismų praktikos seka, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju teismas privalo kartu su bausme paskirti naudotos transporto priemonės konfiskavimą, jei ji priklauso neblaiviam vairuotojui, t. y. tokiais atvejais transporto priemonės konfiskavimas yra imperatyvus.

13. Nagrinėjamu atveju iš VĮ „Regitra“ duomenų (1 t., b. l. 25) nustatyta, kad O. F. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pagrįstai laikytas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, privalėjo būti konfiskuotas. Kaip minėta, O. F. yra jaunas, darbingas asmuo, todėl automobilio, kurio vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 2 530 EUR (t. 1, b. l. 26), konfiskavimas aiškiai neproporcingai nuteistojo nuosavybės teisių nepažeis. Atsižvelgiant į išdėstytą, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė

14. Teisėjų kolegijos įsitikinimu tiek už nusikalstamą veiką O. F. paskirta bauda, tiek automobilio konfiskavimas yra neišvengiama jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

O. F. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.