- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-576-613/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01460-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. S.
- Advokatai
- Darius Krencius, Alina Vosyliūtė
- Kategorijos
- 3.1.18.1Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-94-635/2021, kuria teismas netenkino ieškovo A. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams H. F. G. ir G. A. dėl žemės sklypo nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį pažeidimo, nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl draudimo H. F. G. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo atsakovui H. F. G. sudaryti bet kokias sutartis dėl šio žemės sklypo ir draudimo atsakovams H.F. G. ir G. A. pakeisti, nutraukti, papildyti ar bet kokiu kitu būdu modifikuoti ir išregistruoti iš viešojo registro 2020 m. birželio 30 d. nuomos sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki civilinės bylos išnagrinėjimo uždrausti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodinti ar sėti žemės ūkio kultūras. Nurodė, kad ginčo žemės ūkio paskirties sklype tiek ieškovas, tiek atsakovas G. A. siekia vykdyti žemės ūkio veiklą. Dėl veiklos sezoniškumo ir kultūrų auginimo trukmės žemės sklypas vieno derliaus rezultatui pasiekti turi būti tiesiogiai naudojamas bene pusę metų (priklausomai nuo žemės ūkio kultūros), t. y. apsėjus (apsodinus) žemės sklypą kultūra, jis nebegali būti naudojamas iki derliaus nuėmimo. Žemės sklypo sėja ar sodinimas apsunkina nekilnojamąjį turtą, susiedamas jį su žemės ūkio kultūrą pasėjusiu subjektu. Į sklypą būtų papildomai investuotos lėšos, susijusios su kultūros žaliava, kultūros tręšimu, apsauga nuo kenkėjų, kultūros nuėmimu ir laiko sąnaudomis, laukiant kol kultūra užaugs. Atsakovams leidžiant sėti žemės ūkio kultūras, kol nebus išspręstas ginčas teisme, būtų ne tik ribojamas galimo teismo sprendimo vykdymas, bet ir papildomai suponuojami nuostoliai.
Atsiliepimas
4. Atsakovai H. F. G. ir G. A., atstovaujami advokato Dariaus Krenciaus, pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidžia teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus, nes ginčo laikotarpiu (atsižvelgiant į galimą bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje, kasacinėje instancijoje) žemės ūkio paskirties sklypu negalėtų naudotis nė viena ginčo šalis, įskaitant ir sklypo savininką, dėl to žemė dirvonuotų ir bet kuri iš ginčo šalių patirtų nuostolių. Taip pat nurodo, kad atsakovas G. A. yra investavęs į tęstinę žemės ūkio veiklą ginčo sklype 23 241,68 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovo A. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Teismas pažymėjo, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ginčo laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad yra galimas bylos nagrinėjimas apeliacinėje ir kasacinėje instancijose, ginčo sklype nebus pasėtos žemės ūkio kultūros, nenaudojama žemė dirvonuos, dėl to gali būti patirta žala.
7. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju, ieškovui nebus užkirstas kelias perimti nuomininko teises, net ir esant pasodintoms ar pasėtoms žemės ūkio kultūroms sklype, todėl būtų padaryta mažesnė žala nei uždraudus naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas A. S., atstovaujamas advokatės Alinos Vosyliūtės, atskiruoju skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki civilinės bylos išnagrinėjimo uždrausti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodinti ar sėti žemės ūkio kultūras. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismo motyvai nepagrįsti, nesusiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, prieštaraujantys tiek laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimui, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
8.2. Teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali ir pagrįsta grėsmė galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui, kadangi atsakovas siekia ginčo sklype vykdyti žemės ūkio veiklą, pateikė įrodymus apie įsigytas trąšas, todėl ieškovas galimo palankaus jam teismo sprendimo atveju nebegalės įgyvendinti nuomininko teisių ir pareigų.
8.3. Pažymėjo, kad atsakovų procesinis elgesys leidžia daryti išvadą, kad jie nesiekia operatyvaus ir ekonomiško bylos išnagrinėjimo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik užtikrintų galimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir motyvuotų proceso šalis, kad byla būtų nagrinėjama operatyviai ir ekonomiškai.
8.4. Ieškovo vertinimu, teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai suteikė pranašumą vienai ginčo šaliai, kuri ir ginčo metu, ir priėmus teismo sprendimą galės naudotis žemės sklypu ir gauti maksimalią naudą.
8.5. Teismas netinkamai nustatė ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį jas vertindamas plečiamai. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su absoliučiu draudimu naudotis žemės sklypu ir negali sukelti jokios žalos žemės sklypui.
8.6. Teismas išvados apie galimą žalą dėl žemės sklypo dirvonavimo yra pagrįstos prielaidomis ir nepagrįstomis interpretacijomis.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
14. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia vertina pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismas jau yra pasisakęs 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paminėtas šios nutarties 2 punkte. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga pakartotinai pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
16. Ieškovas nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino grėsmės sprendimo vykdymui pagrįstumo, netinkamai nustatė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, vadovavosi nepagrįstomis prielaidomis apie galimą laikinųjų apsaugos priemonių žalą ir jų prioritetiškumą prieš teismo sprendimo vykdymą, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas byloje suteikia neproporcingą ir išskirtinį atsakovų pranašumą prieš ieškovą. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, dėl to naikintina.
17. Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atsižvelgdamas į aplinkybes, ar pasunkės būsimas galutinis teismo sprendimas, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.).
19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teisių, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus, teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas (ieškovas) patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
20. Pažymėtina ir tai, kad galutinis teismo sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies ar ieškinys atmetamas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Vien tik kreipimasis į teismą ir tam tikrų reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo, manyti, kad nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą. Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad atsakovas G. A. siekia vykdyti žemės ūkio veiklą dirba žemės sklype, žemės sklypo sėja ar sodinimas apsunkina nekilnojamąjį turtą, susiedamas jį su žemės ūkio kultūrą pasėjusiu subjektu, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Atsakovai nurodo, kad G. A. jau yra investavęs į tęstinę žemės ūkio veiklą ginčo sklype, o sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeistų teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus, nes ginčo laikotarpiu žemės ūkio paskirties sklypu negalėtų naudotis nė viena ginčo šalis, įskaitant ir sklypo savininką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kartu įvertintina tai, kad pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, turi būti laikomasi šalių interesų pusiausvyros, kad ieškovui nebūtų suteiktas perdėtas pranašumas ir nebūtų suvaržytos kitos šalies teisės daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimas, įvertinus šalių teisę į apeliaciją, gali užtrukti, todėl, įvertinus ieškinio atmetimo atvejį, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atsakovams būtų neekonomiškos ir neproporcingos, galėtų jiems sukelti neigiamas turtines ir ūkinės veiklos pasekmes, nes jie negalės naudotis žeme pagal paskirtį ir iš jos gauti naudos, pati žemė, kaip nekilnojamasis turtas ir ekonomikai svarbus gamtos išteklius, civilinės bylos nagrinėjimo laiku gali tapti iš viso nenaudojama. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
22. Be to pažymėtina ir tai, kad pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, o ne, taikant atitinkamus suvaržymus, motyvuoti proceso šalis, kad byla būtų nagrinėjama operatyviai ir ekonomiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ieškovo prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones vertintinas kaip siekis daryti spaudimą priešingai šaliai, kad byla būtų nagrinėjama operatyviau.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.