- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2-7121-637/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04308-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Ieškovas
- mažoji bendrija „G“
- Atsakovas
- E. F.
- Advokatai
- Ramunė Juškaitė, Gintaras Aleknavičius
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
dalyvaujant ieškovės mažoji bendrija „G“ vadovui M. U. ir ieškovės atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažoji bendrija „G“ ieškinį atsakovui E. F. dėl tinkamo sutarties įvykdymo pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė mažoji bendrija „G“ (toliau ir MB) patikslintu ieškiniu (DOK- 26698) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą 30 dienų terminą ieškinio dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ginčo teisenos tvarka ir pripažinti, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi prievolę atsakovui pagal šalių žodžiu sudarytą automobilio BMW 730i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilio) remonto paslaugų teikimo sutartį.
2. Ieškovės mažosios bendrijos vadovas M. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas atvažiavo pas jį su prašymu padėti sutvarkyti automobilį, automobilį apūrėjus jis informavo atsakovą, kad yra kažkas negerai su varikliu. Variklio bloką sudėjo iš tijų senų variklių blokų. Viskas buvo gerai, variklis kaip ir dirbo, tačiau jautėsi pulsavimas. Jo manymu to priežastis buvo oro srauto matuoklė. Bet kadangi automobilis buvo dvidešimties metų senumo, tai nurodė atsakovui pačiam jos pasiieškoti, nes mano, kad šią detalę pasikeisti nėra sudėtinga ir tai galėjo padaryti pats atsakovas. Atsakovas buvo užsienyje, tad automobilį pasiėmė jo draugas. O grįžęs E. atvažiavo po kelių dienų pas jį į dirbtuves su pretenzijomis, kartu su tėvu ir kažkokiu draugu. Atsakovas reikalavo grąžinti pinigus, nors ieškovas ir nurodė, kad jeigu yra jo darbo brokas, jis gali pakeisti tą oro srauto matuoklę. Į ieškovės advokato klausimą patikslino, kad atsakovas kreipėsi dėl „negražaus variklio darbo - kaleno, pulsavo“. Į atsakovo advokatės klausimą patikslino, kad su atsakovu tarėsi „praktiškai dėl visų variklio remonto darbų“. M. U. nurodė, kad pagalvojo, jog pulsavimas išnyks pakeitus variklį, bet paaiškėjo, kad to priežastis buvo oro srauto matuoklė. Jos nekeitė, nes nenorėjo gaišti savo laiko. Nepaaiškino kodėl keitė detalę - lambda zondas, nurodė, kad kompiuterinė diagnostika rodė klaidą. Pasiūlė atsakovui grąžinti 500 Eur, kad nuo jo atstotų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. F. su ieškiniu nesutinka, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. sausio mėnesį jis pats nuvyko automobiliu pas M. U. į servisą. Tarėsi su ieškovu, kad bus atliktas kapitalinis variklio remontas. Jis nurodė, kad variklis pulsuoja, dirbo netolygiai, maišydavo tepaluose benzinas, ėjo kvapas. M. pasakė, kad išspręs problemą, paliko automobilį servise, atvyko po savaitės, tačiau automobilis nebuvo pradėtas tvarkyti, M. pasakė, kad neturi laiko, kol kas neranda priežasties kas galėtų būti. Tada jam teko išvažiuoti į komandiruotę. Susirašinėjo arba susiskambindavo programėle Messinger. Ieškovas pasiūlė jam pakeisti variklį sudedant iš kelių, paprašė avanso. Priežasties kodėl pulsuoja taip ir nenustatė. Pasakė, kad galėsiu pats pasikeisti oro srauto matuoklę, paprašė susimokėti, tik nenurodė už ką. Automobilį iš ieškovo dirbtuvės pasiėmė jo draugas, kuris jam pasakė, kad nuvažiavus nedidelį atstumą iš dirbtuvių iki p/c „Banginis“ pasijautė netolygus automobilio variklio darbas, purtymas. O važiuojant nuo p/c „Banginis“ iki garažo, pasijautė tai dar labiau. Automobilį pastatė garaže, kur automobilis yra laikomas nenaudojamas iki šiol. Tą pačią dieną buvo paskambinta M. ir paklausta kokia priežastis. M. pasakė, kad galbūt reikia pasikeisti oro srauto matuoklę. Iš komandiruotės jis grįžo birželio mėnesį. Nuvykęs į garažą ir užvedęs automobilį pastebėjo, kad jis dirba dar prasčiau, pulsuoja, dreba, eina pašaliniai garsai. Tuomet su savo tėvu ir A. nuvažiavo pas M. išsiaiškinti, susitarti. Paprašė, kad jis grąžintų 1000 Eur už jo įvertintus darbus, detales. M. atsisakė, pasakė, kad jis čia niekuo dėtas. Bet paskui tą patį vakarą pasiūlė grąžinti 500 Eur. Po to jis siuntė jam pretenziją ir kreipėsi į vartotojų teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. iš ieškovės su ieškiniu pateikto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau ir VVTAT, Tarnyba) 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo ir šios institucijos į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, kad E. F. 2020 m. liepos 17 d. vartotojo prašymu kreipėsi į VVTAT dėl MB „G“ suteiktos paslaugos netinkamos kokybės (netinkamai atliktų Automobilio remonto darbų), prašydamas grąžinti už remonto darbus sumokėtus 1625 Eur.
5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo E. F. ir MB „G“ dėl galimai netinkamos kokybės automobilio BMW 730i (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto paslaugos (variklio kapitalinio remonto) ir tuo pagrindu vartotojo keliamo reikalavimo – grąžinti už Automobilio remonto paslaugą sumokėtus pinigus (1 625 EUR) – pagrįstumo ir 2021 m. gegužės 11 d. Nutarimu patenkino vartotojo E. F. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą grąžinti už Automobilio remonto paslaugą sumokėtus pinigus (1 625 EUR) ir įpareigojo MB „G“ vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.
6. MB „G“ VVTAT Nutarimą gavo, tačiau per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškė ieškinio teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, todėl Nutarimas įsigaliojo ir kaip vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti antstoliui.
7. Ieškovės MB „G“ vadovas patvirtino, kad užsiima automobilių remontu, tai patvirtina ir išrašas iš Juridinių asmenų registro, kurioje nurodyta veikla – variklinių transporto priemonių techninė apžiūra ir remontas.
8. Ieškovė neginčija, kad ginčas kilęs tarp vartotojo (byloje atsakovas E. F.) ir rangovo (byloje ieškovė MB „G“) kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo teisinių santykių, kadangi vartotojas yra fizinis asmuo, įsigijęs rangovo teikiamas automobilio remonto paslaugas su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o rangovas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių sudaryta Automobilio remonto paslaugų teikimo sutartis, kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, kuri Civilinio kodekso 6.672 straipsnyje apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią „rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).
9. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos tiek vartojimo rangą reglamentuojančios normos, tiek bendrosios rangos sutarties taisyklės ir pagal Civilinio kodekso 6.672 straipsnio 2 dalį, vartojimo sutartis reglamentuojančios normos. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.“ Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“.
10. Vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Šiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
12. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad E. F. kreipėsi su „prašymu padėti nustatyti iš jo automobilio variklio sklindančio pašalinio garso priežastį, dėl kurios jis negali naudoti automobilio, nes bijo, kad tai gali lemti nepataisomą gedimą“. Ieškovės advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kreipėsi ne dėl Automobilio remonto, o dėl variklio keitimo paslaugos. Pažymėtina, kad ieškovė kiekviename jos pateiktame procesiniame dokumente skirtingai aiškino faktines aplinkybes, tai nurodydama, kad atsakovas atliko kapitalinį remontą iš trijų naudotų variklių surinkdamas vieną variklį (DOK-39786), ir kad ieškovė neatlikinėjo pulsavimo pašalinimo darbų, o kapitalinis remontas atliktas tinkamai. Triplike ieškovė nurodė, kad pripažįsta faktą, jog atliko Automobilio variklio remontą. Taip pat nurodo, kad variklis buvo pristatytas netinkamas eksploatacijai ir užsakyta buvo variklio pakeitimo paslauga, o ne pulsavimo pašalinimo paslauga.
13. Tuo tarpu ieškovės vadovas, davęs teisme priesaiką, teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad atsakovas atvažiavo pas jį su prašymu padėti sutvarkyti Automobilį. Į patikslinančius klausimus nurodė, kad atsakovas kreipėsi dėl „negražaus variklio darbo - kaleno, pulsavo“. Taip pat patikslino, kad su atsakovu tarėsi „praktiškai dėl visų variklio remonto darbų“. Ir patvirtino, kad Automobilį apūrėjus jis (ieškovės vadovas) informavo atsakovą, kad yra kažkas negerai su varikliu.
14. Kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB).
15. Remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šioje dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
16. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 93/13/EEB 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje M. A. prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai).
17. Sutarties dėl automobilio remonto atveju automobilio valdytojui teikiamos informacijos reikalavimai ir jų nesilaikymo pasekmės įtvirtinti ir specialiajame teisės akte – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašo 11 punkte įtvirtinta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, kurioje, inter alia (be kita ko), turi būti ne tik duomenys apie techninį aptarnavimą ir remontą atliekantį asmenį, bet ir užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas; transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos; techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašas; transporto priemonės valdytojo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas, pažymint, ar pateiktos atsarginės dalys yra originalios, naujos, naudotos ar restauruotos; transporto priemonės valdytojui pageidaujant techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys turi nurodyti techninio aptarnavimo ir remonto metu naudotų transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų pavadinimus ir jų gamintojus; garantinės sąlygos ir garantijos terminas; techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina; kiti reikalingi duomenys, susiję su techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimu.
18. Ieškovė neneigia fakto, kad nustatytos privalomos paraiškos neužpildė, patvirtino, kad atsakovo išvykimas į komandiruotę nebuvo kliūtis tokią paraišką sudaryti naudojant el. ryšio priemones. Atsakovui pristačius Automobilį, ieškovė neužpildė ir priėmimo-perdavimo akto. Ir esminis dalykas vertinant šalių sudarytą sutartį yra tai, kad ieškovė ne tik neužpildė privalomų dokumentų, tačiau ir su atsakovu neaptarė nei konkrečių numatomų darbų, nei jų bei detalių kainos.
19. Pažymėtina, kad Tarnyba, nagrinėdama vartotojo ir rangovo ginčą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 27, 28 punktais, paprašė Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus (toliau – Administracija) pateikti išvadas dėl Administracijos kompetencijai priskirtų klausimų. Administracija 2021-05-10 raštu informavo Tarnybą apie MB „G“ suteiktos paslaugos atitiktį reikalavimams, nurodydama, kad MB „G“, atlikdama automobilio remonto paslaugą, pažeidė teisės akto reikalavimus (Aprašo 12, 13, 14, 16, 17, 20 ir 24 punktai). Paslaugos teikėjas, prieš atlikdamas automobilio remonto paslaugą, neužpildė užsakymo paraiškos, automobilio perdavimo–priėmimo akto ir šių dokumentų neįteikė paslaugos gavėjui E. F.. Priimdamas mokėjimą iš Vartotojo už suteiktą remonto paslaugą, Paslaugos teikėjas neišrašė sąskaitos faktūros ir neišdavė kasos kvito arba kitokio pinigų mokėjimo dokumento, paslaugos teikėjas remonto paslaugą atliko netinkamai. Tokią išvadą Administracija padarė remiantis paslaugos teikėjo ir vartotojo susirašinėjimu, iš kurio nustatė, kad atlikus remontą, paslaugos teikėjas vartotoją informavo, kad variklio remontas yra atliktas, tačiau variklio gedimas (netolygus variklio veikimas) išliko.
20. Pagal Aprašo 29 punktą transporto priemonės valdytojas turi teisę: 29.1. savo nuožiūra įsigyti siūlomas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas; 29.2. gauti valstybine kalba informaciją apie siūlomas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, jų kainas prieš jas įsigydamas; 29.3. pareikšti pretenziją techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui dėl netinkamos techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo tvarkos; 29.4. keisti savo nurodymus dėl techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo ar kitų užsakymo sąlygų vykdymo, kai techninio aptarnavimo ir remonto paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu požiūriu yra įmanomi; 29.8. nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška <...>; jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį.
21. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos taip pat įtvirtina šią pareigą ir atsakomybę už jos netinkamą įvykdymą – rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, o jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnis). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
22. Jau nustatyta, kad paslaugos teikėjas – ieškovė MB „G“ neįformino vartotojo prašomos paslaugos (nurodytų gedimų, pageidavimų) privalomame dokumente – užsakymo paraiškoje, nesudarė Automobilio priėmimo-perdavimo akto, jokia rašytinė rangos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo.
23. Šalių susirašinėjimas, ieškovės vadovo paaiškinimai teismo posėdžio metu paneigia ieškovės argumentą, kad atsakovui suteikta paslauga buvo variklio keitimo paslauga, o ne Automobilio variklio remontas. Taip pat ieškovės vadovas patvirtino, kad ne sudarant sutartį, o jau atsakovui išvykus jis apžiūrėjo Automobilį ir pasiūlė sudėti variklį iš trijų naudotų variklių blokų, manydamas kad taip bus pašalinta netolygaus variklio darbo priežastis.
24. Ieškovės vadovas duodamas paaiškinimus teismui pripažino (priešingai negu nurodyta ieškinyje), kad atsakovas automobiliu atvažiavo iki dirbtuvių pats, o ne pristatytas neeksploatuotinas automobilis. Šalių susirašinėjimas ir ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad ieškovė nenustatė gedimo (netinkamo variklio darbo) priežasties. Sprendimas pakeisti lambda zondą (deguonies tiekimo daviklį) buvo tik ieškovės, to nesuderinus su atsakovu. M. U. nurodė, kad ir pakeitus šią detalę pulsavimas nedingo, todėl pamanė, kad priežastis gali būti oro srauto matuoklė. Tačiau nepasitvirtino ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovas atsisakė ją pakeisti. Tiek iš šalių susirašinėjimo, tiek iš jų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ne tik nenurodė atsakovui, kad šios detalės nepakeitimas yra netolygaus variklio darbo priežastis, bet ir pati jos nekeitė, nurodydama, kad tam neturi laiko ir kad tai jai neapsimoka.
25. Tiek ieškinyje, tiek triplike, tiek atsisakydama teismo siūlymo prašyti skirti byloje ekspertizę (DOK-39786), ieškovė nurodė, kad neprašo byloje skirti teismo ekspertizės. Tokią poziciją grindė tuo, kad procesinė pareiga įrodyti defekto arba netinkamos paslaugos suteikimo faktą tenką vartotojui (paslaugos gavėjui), o paslaugos teikėjas turi įrodyti savo atsakomybę šalinančias aplinkybes, akcentuodama, kad teismui nėra pateiki jokie duomenys apie netinkamą ar nekokybišką paslaugą. Ieškovė patvirtindama, kad po remonto pulsavimas liko, manė, kad nėra prasmės atlikti teismo ekspertizės ir aiškintis tai, dėl kokios priežasties yra variklio pulsavimas - dėl Lambda zondo, ar dėl oro srauto matuoklės netinkamo veikimo.
26. Visų pirma atmestinas ieškovės atstovo argumentas, kad ieškovė neatliko Automobilio pulsavimo (kalenimo) nustatymo priežasties, nes tai pripažino pati ieškovė. Ieškovės atstovo argumentas, kad pulsavimas nesusijęs su Automobilio variklio darbu, kaip tik įrodo tą aplinkybę, kad ieškovė nustatinėjo šią priežastį savo iniciatyva pakeisdama deguonies tiekimo daviklį (Lambda zondą), taip pat pripažindama, kad tam gal reikėjo pakeisti oro tiekimo srauto matuoklę.
27. Pažymėtina, kad ieškovė pati pripažino, kad po Automobilio remonto pulsavimas išliko ir pripažino, kad nenustatė priežasties. Netinkamą variklio darbą patvirtino ir liudytoju apklaustas R. A.. Taigi visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovas neįrodė netinkamos paslaugos suteikimo fakto. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Krasta Auto“ raštą (2021-08-19 pasiūlymas), kuriame nurodyta, kad matosi jog atliktas automobilio variklio remontas, variklis dirba negerai, jaučiamas pulsavimas ir nesudegusio kuro kvapas, kad nustatyti priežastis, reikalinga nuodugni variklio defektacija, ardymas. Teismas sutinka su ieškovės advokato argumentu, kad šis serviso pasiūlymas nėra defektacijos aktas, tačiau tai nepaneigia to, kad serviso įmonė nustatė netinkamą variklio darbą. Ieškovės advokato argumentai, kad teismas neturi laikyti šio įrodymo tinkamu, nes pasirašytas ne meistro, o vadybininko, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, kad pasiūlymas yra išduotas sertifikuotos įmonės, jame yra visi rekvizitai. Būtent ieškovė, atsakovui pateikus tokį įrodymą turėjo teikti įrodymą, kad sutarti automobilio remonto darbai – netolygus variklio darbas – atlikti tinkamai. Tačiau jokio įrodymo neteikė, atsisakė teismo siūlomos ekspertizės, nors pati ieškovė pripažino, kad ginčo sprendimui reikalingos specialios žinios. Atmestinas ieškovės advokato argumentas, kad ginčą būtų padėję išspręsti tai, jeigu atsakovas būtų leidęs apžiūrėti Automobilį. M. U. į teismo klausimą nurodė, kad apžiūrėti būtų neužtekę, jis būtų turėjęs iš naujo ardyti variklį. Taigi šioje vietoje sutiktina su atsakovo pozicija, kad jis visų pirma nebepasitikėjo ieškove, kuri taip ir nenustatė priežasties, o antra, kol sprendėsi ginčas jis norėjo išlaikyti Automobilį tokį, koks buvo paimtas po remonto. Ieškovės atstovo argumentai, kad negalima nustatyti ar atsakovas nemeluoja ar nenaudojo Automobilio ar nebandė ką nors dar remontuoti ir pan., atmestini kaip nepagrįsti, į šiuos klausimus būtų atsakęs ekspertas, o be to ieškovė ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad automobilis visą tą laiką stovi nenaudojamas garaže.
28. Ieškovė nei Tarnybai nei teismui su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų. Tekstinių žinučių Messenger programoje ekranvaizdžio kopijas jau buvo pateikęs atsakovas E. F. Tarnybai, kuri šiuos duomenis vertino priimdama Nutarimą. Teismas nevertina kaip įrodymo ieškovės pateikto vaizdo įrašo (DOK -39786), nes sutinka su pačios ieškovės advokato žodžiais, kad vaizdo įrašas kai yra reikalingos specialios žinios, nėra pakankamas įrodymas.
29. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie būtini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
31. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 6 straipsnis nustato, kad pardavėjai ir paslaugų teikėjai, siūlydami įsigyti ir teikdami prekes ir paslaugas vartotojams, privalo laikytis sąžiningos verslo praktikos. Ieškovė iki Automobilio paėmimo remontui veiklą vykdė vos daugiau negu metus laiko, iš ieškovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad M. U. nurodydamas savo patirtį „dirbant garažuose“ neatskiria nuo įmonės, kuri specializuojasi variklinių transporto priemonių remonte, veiklos. Papildomai tai patvirtina ir M. U. reikalavimas sąskaitoje nenurodyti, kad apmokama už atliktą darbą. Tai vertintina kaip nesąžiningumas vartotojo atžvilgiu, nes rangovui ginčijant kad už paslaugą buvo sumokėta, užsakovas to negalėtų įrodyti.
32. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, kad už Automobilio remontą skubino sumokėti ir Automobilį atsiimti ragino ieškovė. Jokie atsiskaitymo terminai nebuvo sutarti, tad atsakovas jų ir nepažeidė, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir M. U..
33. Atmestinas ieškovės atstovo argumentas, kad atsakovas ne iš karto kreipėsi su pretenzija. M. U. patvirtino, kad jis žinojo jog E. F. išvyksta į užsienį, kad jis atsakovui dar negrįžus reikalavo sumokėti už paslaugas (atsakovui nemačius rezultato), tiek ragino atsiimti Automobilį. Atsakovas iš karto grįžęs - 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje apžiūrėjo Automobilį, 2020 m. liepos mėnesį kreipėsi su pretenzija, kurią pažymėtina ieškovė vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi turėjo išnagrinėti per 14 dienų, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės vadovas patvirtino, kad į pretenziją paprasčiausiai nekreipė dėmesio. Šie ieškovės (rangovo) veiksmai taip pat vertinti kaip nesąžiningi vartotojo atžvilgiu. Kaip ir ignoravimas 2021 m. gegužės mėnesį gauto VVTAT rašto, kuriame aiškiai nurodyta apie Tarnybos 2021-05-11 priimtą Nutarimą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie ieškovės kompiuterinį neraštingumą paneigtos paties M. U. paaiškinimais. Pažymėtina, kad atsakovas nutarimą gavo tokia pat forma. Taip pat pažymėtina, kad Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo esmės yra viešas ir yra skelbiamas vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos interneto svetainėje (LR Vartotojų teisių apsaugos 27 straipsnio 6 dalis). Ieškovė pripažino, kad žinojo apie atsakovo kreipimąsi į Tarnybą, apie tai, kad ten yra nagrinėjamas ginčas, apie tai, kad turėjo pareigą Tarnybai pateikti įrodymus dėl kilusio ginčo.
34. Įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovei atlikus Automobilio remonto paslaugą, vartotojo (byloje atsakovas E. F.) nurodyta Automobilio variklio veikimo problema išliko, ieškovė apskritai nenustatė gedimo priežasties, todėl laikytina, kad sutartis pažeista tiek netinkamai atlikus remonto darbus, reikalingus Automobilio variklio netolygaus veikimo priežastims pašalinti (ieškovė neįrodė, kad E. F. kokių nors ieškovės siūlomų darbų atsisakė), tiek nenurodžius vartotojui kokie galėjo būti netinkamai atlikti ankstesni remonto darbai, kiti susiję gedimai, nenurodžius atskirų detalių ar mechanizmų veikimo kokybės trūkumų ir ieškovei nepaneigus, kad Automobilio variklio netinkamo darbo priežasties nebuvo galima nustatyti, todėl tiek vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu 2020 m. gruodžio 17 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-350-969/2020), tiek CK 6.665 straipsnyje nustatytais vartotojo teisių gynimo būdais (rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą), tiek rangovui (verslininkui) neįrodžius, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista būtina, teisinga, išsami ir neklaidinanti informacija, taikytini ir CK 6.228⁶ straipsnio 5 dalyje ir 6.674 straipsnyje nustatyti vartotojo teisių gynimo būdai (rangovo atsakomybė už netinkamą užsakovo – vartotojo informavimą). Kaip taip pat išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012) užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais.
35. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo rangos sutarčiai, kaip ir kitoms vartojimo rangos sutartims, mutatis mutandis taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnis bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsniai). Taigi, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
36. Atsižvelgiant tiek į teisinį reglamentavimą, tiek į tai, kad ieškovė ne tik neišnagrinėjo, bet apskritai nereagavo į vartotojo raštu pateiktą pretenziją, ieškovei – rangovui- iki sutarties sudarymo nesuteikus užsakovui (atsakovui, kuris yra vartotojas) būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą (6.674straipsnis ), bei sudarant sutartį nenurodžius darbų ir detalių kainos, nesudarius darbų sąmatos (CK 6.645 straipsnis, 6.653 straipsnis), rangovui reikalaujant sumokėti anksčiau negu priimtas darbų rezultatas (CK 6.655 straipsnis, 6. 676 straipsnis), atliktų darbų perdavimo neįforminus perdavimo-priėmimo aktu (CK 6.662 straipsnis), neaptarus kiekvienos vartojimo sutarties sąlygos individualiai, ir tuo pažeidus šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nelaikytina, kad vartotojo pasirinktas jo teisių gynimo būdas būtų neproporcingas ir vartotojas (byloje atsakovas) turėjo teisę pareikalauti grąžinti už remontą sumokėtus 1625 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad E. F. už automobilio remonto paslaugą ir detales sumokėjo rangovui 1 625 EUR (2020-03-19, 2020-03-28, 2020-03-29). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neįrodinėjo ir nepagrindė kodėl be atsakovo sutikimo pirko deguonies tiekimo daviklį, termostatą ir kitas detales, kai jos pačios paaiškinimu tokie darbai užsakyti nebuvo. Iš šalių susirašinėjimo Messinger programėlėje matyti, kad ieškovė ne iš karto priėmė sprendimą dėl variklio keitimo iš kelių variklio gaubtų, o jau buvo susipirkusi kai kurias detales, kurias neaišku ar panaudojo ir ar reikėjo naudoti.
37. Teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo ieškinio trūkumus, išaiškindamas tiek civilinio proceso reikalavimus procesinių dokumentų turiniui, t.y. kad ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti, be kita ko, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą – ieškinio dalyką, prie ieškinio pridedant įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis), bei pažymėjo Kasacinio teismo jurisprudenciją, kurioje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Taigi ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį galutinai suformulavo savo reiškiamą reikalavimą iš kurio ribų teismas negali išeiti. Todėl ieškovės mažoji bendrija „G“ ieškinys atsakovui E. F. dėl tinkamo sutarties įvykdymo pripažinimo atmestinas.
38. Įstatymas nustato, kad VTAT Nutarimas nėra skundžiamas. Nagrinėjamu atveju jis yra įsigaliojęs, t.y. jau yra vykdomasis dokumentas ir vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28, 29 straipsniai), todėl teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad atsakovas patyrė 930 Eur išlaidų teisinei pagalbai.
40. Teismas, vertindamas atsakovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, taip pat nenustatyta, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas ir pagrindų nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškovės mažoji bendrija „G“ ieškinį atsakovui E. F. dėl tinkamo sutarties įvykdymo pripažinimo atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. išieškojimo sustabdymą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0162/21/00568.
Priteisti atsakovui E. F. iš ieškovės mažoji bendrija „G“ 930 Eur (devyni šimtai trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.