Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Z. (O. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neveikimas laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovės atstovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką iki 2020 m. sausio 22 d. nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte (2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1R-287 redakcija) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punktas – kad kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Išanalizavus ginčo laikotarpiu taikomų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (galiojusio iki 2019 m. kovo 6 d.), 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 (galiojusio iki 2020 m. vasario 6 d.) ir nuo 2020 m. vasario 7 d. įsigaliojusio 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ nuostatas, daroma išvada, kad patalpų plotas, tenkantis vienam žmogui, nebuvo keičiamas ir išliko pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose – 3,1 kv. m, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.

Atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą aiškinimą, daroma išvada, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tais atvejai, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1731/2014 ir kt.). Taigi, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje apgyvendintų asmenų skaičiaus. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju objektyvių duomenų apie konkretų patalpose buvusį nuteistųjų skaičių atsakovės atstovas nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuojamas konkrečios patalpos, į kurią buvo paskirtas pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Be to, sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių paaiškinimų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, plotą, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas objektyvių įrodymų savo argumentams dėl gyvenamojo ploto trūkumo patalpose pagrįsti nepateikė. Remiantis Alytaus PN pateiktais duomenimis apie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų plotus ir šiose patalpose esančių lovų skaičių, sprendžiama, kad jie patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerų tipo patalpose. Teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi, darydamas išvadas.

Išanalizavus Alytaus PN pateiktus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas: 1) nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 10 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 11,61 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,87 kv. m; 2) nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 34 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 11,83 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,94 kv. m; 3) nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Šeštojo lokalinio sektoriaus 15 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 1, kurio plotas 33,49 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m; 4) nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Ketvirtojo lokalinio sektoriaus 20 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 2, kurio plotas 29,65 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,71 kv. m; 5) nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 10 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 30 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 11,07 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m; 6) nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Ketvirtojo lokalinio sektoriaus 20 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 3, kurio plotas 31,56 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,94 kv. m; 7) nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 15 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 11,64 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,88 kv. m; 8) nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d., nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d., nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. ir nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 40 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 12,40 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,13 kv. m; 9) nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d., nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. sausio 23 d., nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 8 d., nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Ketvirtojo lokalinio sektoriaus 20 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 4, kurio plotas 30,37 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m; 9) nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 16 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 12,39 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,13 kv. m; 10) nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 20 d., nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 35 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 12,87 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,29 kv. m; 11) nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2019 m. sausio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Penktojo lokalinio sektoriaus 12 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 5, kurio plotas 33,92 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,77 kv. m; 12) nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 4 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 14,48 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,62 kv. m; 13) nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 24 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 13,45 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,48 kv. m; 14) nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 4 d., nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 2 d., nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 18 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 12,21 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m; 15) nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužė 31 d., nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 6, nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 4 d. d. pareiškėjas buvo paskirtas į Ketvirtojo lokalinio sektoriaus 20 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 1, kurio plotas 29,53 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m; 16) nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d., nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. spalio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Penktojo lokalinio sektoriaus 12 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 4, kurio plotas 34,13 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m; 17) nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 10 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 11,61 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,87 kv. m; 18) nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Šeštojo lokalinio sektoriaus 14 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 3, kurio plotas 34,00 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,77 kv. m; 19) nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2019 m. spalio 31 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Ketvirtojo lokalinio sektoriaus 20 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 6, kurio plotas 30,31 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,78 kv. m; 20) nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 14 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 12,22 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m; 21) nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 13 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 11,97 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,99 kv. m; 22) nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. sausio 3 d., nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 7 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 6,7 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, pareiškėjui teko 6,7 kv. m; 23) nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. sausio 23 d., nuo 2020 m. sausio 30 iki 2020 m. vasario 4 d., nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 20 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 15,58 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,89 kv. m; 24) nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. kovo 5 d., nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 3 d., nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 17 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 11,25 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m; 25) nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Dešimtojo lokalinio sektoriaus 2 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 3, kurio plotas 31,26 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,9 kv. m; 26) nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Dešimtojo lokalinio sektoriaus 2 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 2, kurio plotas 31,61 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,95 kv. m; 27) nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 5 d., nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. birželio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Dešimtojo lokalinio sektoriaus 2 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 2, kurio plotas 31,61 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,95 kv. m; 28) nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. gegužės 4 d., nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 19 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą), kurios plotas 11,80 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,93 kv. m; 29) nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. spalio 22 d., pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 9 (atliko nutarimu paskirtą nuobaudą, buvo įdarbintas tvarkdariu), kurios plotas 16,31 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, pareiškėjui teko 16,31 kv. m; 30) nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2021 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Penktojo lokalinio sektoriaus 12 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 1, kurio plotas 34,75 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,86 kv. m (b. l. 14–17, 21–31).

Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių, kad vertinant gyvenamojo ploto dydį, turi būti atsižvelgiama į sanitarinio mazgo bei baldų užimamą plotą bei vadovaujamasi Europos Sąjungos teisės aktais, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotu aiškinimu, nurodoma, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms. Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieškinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o pats EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017, 2019 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018); pati Konvencija nenumato nei konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, nei ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos, tai numato tik kiekvienos valstybės narės, Konvencijos dalyvės nacionalinės teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017). Taigi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą aiškinimą, Konvencija nenumato konkrečių ploto normų gyvenamosiose patalpose, tai numato nacionalinės teisės aktai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis taikomu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu O. Z. teisė į teisės aktų nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose nebuvo pažeista.

Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. sausio 13 d. laikotarpiu atliekant bausmę kamerų tirpo patalpose nebuvo įrengta vėdinimo sistema, o išvėdinti kamerų per langus nebuvo galima.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) numatyta, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Higienos normos HN 134:2015 nustatytus reikalavimus (3 punktas). Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 punktą, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojančiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir 2020 m. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) (12.10 punkte.

Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad uždarosios zonos kameros vėdinamos per atvertus langus, kaip numato Higienos norma HN 134:2015; kad, nors visų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau langai atsidaro į vidinę grotų pusę 15 cm ir tai netrukdo išvėdinti gyvenamąsias patalpas.

Teismas, remdamasis byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) parengtos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 (toliau – ir patikrinimo aktas) duomenimis, sprendžia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atlikto patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 70-72). Patikrinimo akte konstatuota, kad kamerų tipo patalpose langai atsidaro, pritaikyti vėdinimui, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, mechaninė patalpų vėdinimo sistema įrengta tualeto, dušo patalpose (b. l. 70-72).

Pareiškėjas skunde teiginių, kad kamerų langai būtų sulūžę ir dėl to jų nebūtų galima atidaryti, nenurodė. Be to, nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas, negalėdamas išvėdinti patalpų, dėl oro trūkumo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Atsižvelgus į Alytaus PN paaiškinimą, jog grotos ant langų netrukdo atidaryti langą 15 cm į vidinę pusę, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę pradaryti langą ir tokiu būdu išvėdinti patalpas. Toks vėdinimo būdas (per langus) atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 ir 2020 m. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.10 punkto nuostatas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išvėdinti kamerų tipo patalpas.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad 2018 m. sausio 14 d. – 2021 m. sausio 13 d. laikotarpiu per langus į kamerų tipo patalpas nepatekdavo natūrali šviesa.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte numatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus; įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. 2020 m. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.9 punkte numatyta, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos; lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus; įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pagal Higienos normą HN 134:2015, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad uždarosios zonos pastatas, kuriame yra įrengtos kamerų tipo patalpos, kapitaliai buvo remontuotos 2010 m., todėl visi uždarosios zonos kamerų langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio (b. l. 19). Atsakovės atstovo pateiktos kamerų tipo patalpų fotonuotraukos patvirtina, kad kamerose yra įrengti langai. Atsakovės atstovo pateikto patikrinimo akto, kuriame užfiksuoti 2018 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo rezultatai, duomenys patvirtina, kad kamerų tipo patalpose yra skaidraus stiklo langai, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui (b. l. 70–72). Higienos normos reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Kompetentingos institucijos ginčo laikotarpiu nenustatė pažeidimų dėl natūralus apšvietimo ar grotų įrengimo ant langų.

Atsakovės atstovo pateikto Nuteistųjų prašymų ir skundų registro žurnalo išrašo duomenimis, pareiškėjas, atlikdamas nuobaudą kameroje Nr. 10, 2018 m. rugpjūčio 29 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją prašymu suteikti informaciją apie natūralios šviesos patekimą į patalpą (b. l. 39). Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjui pateiktame atsakyme nurodė, kad kamerų tipo patalpos įrengtos, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (b. l. 43–44). Pareiškėjas šio Alytaus PN atsakymo Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka neskundė.

Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl natūralios šviesos trūkumo, dėl jos nepatekimo per įrengtus langus į kamerų tipo patalpas pareiškėjas būtų kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą ir reikalavęs atlikti patikrinimą. Įvertinus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikto planinio patikrinimo rezultatus, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai, kad 2018 m. sausio 14 d. – 2021 m. sausio 13 d. laikotarpiu per langus į kamerų tipo patalpas nepatekdavo natūrali šviesa ir tai sukėlė neturtinę žalą, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą 2018 m. sausio 14 d. - 2021 m. sausio 13 d. laikotarpiu patyrė dėl nepakankamo gyvenamųjų ir kamerų tipo patalpų dirbtinio apšvietimo ir gyvenamosiose patalpose be apsauginių gautų naudojamų elektros lempučių.

Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, šių taisyklių 16.7 punktas numato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pagal 2020 m. Įrengimo ir eksploatavimo taisykles, nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas; dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas (11.6 punktas); kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas; dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas (12.7 punktas).

Minėta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos HN 134:2015 15 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx ir daugiau dirbtinę patalpų apšvietą.

Vertinant pareiškėjo paaiškinimus apie netinkamas patalpų, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas, dirbtinės apšvietos sąlygas, vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo taisykle, pagal kurią, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktą, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d. parengto Alytaus PN periodinio patikrinimo akto duomenimis, Alytaus PN patalpose dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos (b. l. 70-72). Byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsi dėl ginčo laikotarpiu galimai neužtikrinamo dirbtinio apšvietimo ir kad pagal šiuos skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisminėje praktikoje yra suformavęs aiškinimą, kad nors laisvės atėmimo įstaiga ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A246-624/2015).

Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad patalpų apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, dėl nurodytų pažeidimų ištyrimo į kompetentingas institucijas nesikreipė. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, pareiškėjas turi pareigą nurodyti, kokiais konkrečiais ir kada atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Priešingu atveju, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti deklaratyviais laikytinus teiginius dėl apšvietimo.

Atsakovės atstovas nurodė, kad patalpose įrengti šviestuvai tvarkingi; už būrį ar uždarąją zoną atsakingi pareigūnai nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose; esant poreikiui, šios patalpos skubiai remontuojamos.

Vertinant pareiškėjo teiginius, kad dėl nepakankamo apšvietimo jam skaudėjo akis ir galvą, atsižvelgiama į Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) 2021 m. vasario 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. PPG-APH-13 duomenis (b. l. 81-83). Šio pažymėjimo duomenimis, pareiškėjas daug kartų skundėsi dėl įvairių sveikatos sutrikimų; 2020 m. sausio 9 d. buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo dėl pablogėjusio regėjimo ir nukreiptas į LAVL gydytojo oftalmologo konsultacijai; 2020 m. rugpjūčio 13 d. konsultuotas vidaus ligų gydytojo dėl peršalimo ir galvos skausmo. Teismas sprendžia, nurodytame medicininiame pažymėjime nėra pateikta duomenų, kad pareiškėją konsultavę gydytojai būtų konstatavę, jog regėjimo pablogėjimą ir galvos skausmą sukėlė būtent nepakankamas patalpų apšvietimas.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų gyvenamųjų ir kamerų tipo patalpų dirbtinio apšvietimo sąlygų ir nesaugiai naudojamų elektros lempučių atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą 2018 m. sausio 14 d. - 2021 m. sausio 13 d. laikotarpiu sukėlė tai, kad prie dviaukščių lovų nebuvo kopėtėlių, todėl norėdamas patekti į savo lovą, turėjo lipti ant kito nuteistojo patalynės, dėl to kildavo konfliktai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), kurių 1.1 ir 10.1 punktai numato, kad bendrabučio tipo ir kamerų tipo gyvenamoji patalpa aprūpinama metaline lova (1 vnt. 1 asmeniui).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN neturi duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją prašymais įrengti kopėtėles prie naudojamos dviaukštės lovos.

Teismas daro išvadą, kad teisės aktai nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas, o įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėlių į lovos antrąjį aukštą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas asmens teisių pažeidimu. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė apie galimai patirtus nepatogumus lipant į antrąjį lovos aukštą ir nuo jo nulipant, konkrečių nepatogumų ir dėl to kilusių konkrečių žalingų padarinių detaliai neaprašė. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją skundais dėl negalėjimo užlipti į lovos antrąjį aukštą, nurodęs konkrečius patirtus nepatogumus ir reikalavęs prie dviaukštės lovos pritaisyti kopėtėles. Įvertinus teismui pateikto 2021 m. vasario 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. PPG-APH-13 duomenis, daroma išvada, kad nenustatyta, jog pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų apsunkintas užlipimas į antrąjį lovos aukštą ir nulipimas nuo jo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai apie neturtinę žalą, kilusią dėl prie dviaukščių lovų neįrengtų kopėtėlių, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žąlą Alytaus PN 2018 m. sausio 14 d. – 2021 m. sausio 13 d. laikotarpiu patyrė dėl to, kad žiemos metu buvo priverstas praustis šaltu vandeniu ir prie atviro lango, dėl ko kilo rizika susirgti.

Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – 2020 m. Vidaus tvarkos taisyklės) galiojančių nuo 2020 m. sausio 22 d. 17.5 punkte numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad teisės aktai nereikalauja, jog nuteistiesiems į kamerų tipo patalpas ir į nuteistųjų būriuose įrengtas prausyklas turėtų būti tiekiamas karštas vanduo.

Alytaus PN atsiliepime patvirtino, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę pagal patvirtintus grafikus, be to, nuteistiesiems neribojama galimybė paskirtuose būriuose po sporto užsiėmimų gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną (b. l. 19). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro parengtame patikrinimo akte konstatuota, kad 2018 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo metu karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas (b. l. 71).

Pareiškėjas skunde neginčijo aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti šaltu vandeniu ar nusimaudyti duše po šiltu vandeniu, kaip numatyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose. Pareiškėjas neteigė ir byloje nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją prašymais nusiprausti duše dažniau nei nustato teisės aktai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam būtina naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės nusiprausti duše, sprendžiama, kad pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas nepažeidžiamos (žr., pvz., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2207-261-2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2509-602/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo argumentai apie neturtinę žalą, patirtą dėl to, kad žiemos metu buvo priverstas praustis šaltu vandeniu ir prie atviro lango, atmetami kaip nepagrįsti.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nebuvo nustatyta Alytaus PN ir (ar) jų pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veikų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra ir jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

administracinės bylos Nr. I1-3600-283/2021 dalį dėl pareiškėjo O. Z. (O. Z.) skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl minimalaus ploto normos pažeidimo ir kamerų vėdinimo neužtikrinimo 2018 m. sausio 1 d. - 2018 m. liepos 31 d. laikotarpiu, atlyginimą nutraukti.

Kitą pareiškėjo O. Z. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.