- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- I-293-423/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01620-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- O. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3-5) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo laikomas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad laikotarpiu 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. balandžio 27 d. buvo paskirtas į 10 būrį, kuriame įrengta 10-12 lovų, gyvenamąjį plotą mažino užimami baldai. Patalpų būklė bei išvaizda bloga, lubos pažeistos pelėsinio grybelio, nubyrėjęs tinkas, luposi dažai. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d. gyveno 19 būryje, nuteistųjų skaičius sumažėdavo jiems išeinant į ilgalaikius pasimatymus ar uždarant į baudos izoliatoriaus kameras, tačiau tikslių laikotarpių, kada nuteistųjų būdavo mažiau nei 12 negali nurodyti. Ginčijo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 liepos 31 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 10, nurodė, kad buvo laikomas su dar dviem asmenimis. Kameroje trūko ploto, buvo drėgna, prasta ventiliacija. Dėl oro trūkumo skaudėjo galvą, nosis buvo užgulusi, dažnai tekdavo kreiptis į medicinos punktą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų tapo irzlus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jautė nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, orumo pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė ją priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 43) pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu nuteistųjų skaičius gyvenamojoje patalpoje buvo didesnis, nei nurodyta atsakovės atsiliepime. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. buvo paskirtas 11 būrį 5 miegamąjį, jame buvo 10 dviaukščių lovų, iš viso 24 miegamosios vietos. Nurodė, kad užimami baldai dar labiau mažino gyvenamąjį plotą. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2017 m. kovo 30 d. buvo laikomas 9 būryje. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, atsakovas pateikė melagingą informaciją. Kamerų tipo patalpoje Nr. 10 buvo laikomas metus laiko, joje buvo 1 vieno aukšto lova ir 1 dviejų aukštų lova.
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 9-14) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrį, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrį. Laikotarpiais nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. vasario 20 d., nuo 2018 m vasario 21 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 22 d., nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 24 d., nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos 31 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 10. Visais minimais laikotarpiais pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, numatytas teisės aktuose. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučio tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūnų, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti sporto aikštelėse, dirbti, dvasiškai tobulėti, lankytis įstaigos koplyčioje, užsiimti leistina, prasminga veikla. Alytaus PN užtikrina higienos normų reikalavimus, gyvenamosios patalpos ventiliuojamos atidarius langus, kaip tą numato teisės aktai. Alytaus PN 2 bendrabučio pastato būklė yra bloga, tačiau pastatas nėra avarinės būklės, kadangi pripažinus pastatą avariniu nuteistieji negalėtų jame gyventi. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į įstaigos administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Alytaus PN veiksmais, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. balandžio 27 d., kalint bendrabučio tipo patalpose 10 būryje, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d., kalint bendrabučio tipo patalpose 19 būryje bei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. liepos 31 d., kalint kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2. punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Žemesnės instancijos teismas
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. buvo paskirtas į 11 būrio 5 miegamąją patalpą, kurios plotas 46,25 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,85 kv. m. gyvenamo ploto; laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrio 2 miegamąją patalpą, kurios plotas 44,76 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,73 kv. m. gyvenamo ploto; laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrio 3 miegamąją patalpą, kurios plotas 43,44 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,62 kv. m. gyvenamo ploto (b. l. 16-19).
Laikotarpiais nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. vasario 20 d., nuo 2018 m vasario 21 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 22 d., nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 24 d., nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos 31 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurios plotas 11,61 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,87 kv. m. (b. l. 16-17, b. l. 20).
Pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimą (b. l. 43), kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. buvo 11 būryje, 5 miegamojoje patalpoje, nurodė, kad joje buvo 10 dviejų aukštų lovų, iš viso buvo 24 miegamosios vietos. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2017 m. kovo 30 d. nurodė, kad buvo 9 būryje. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai, kadangi pareiškėjas, teikdamas atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą, nurodė prieštaringas aplinkybes dėl gyvenamųjų būrių bei juose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, be to, atliko neteisingus aritmetinius skaičiavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad lovos 10 būryje dviejų aukštų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad negali nurodyti tikslių laikotarpių, kada 19 būryje buvo mažiau nei 12 žmonių, taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 10 buvo laikomas su dar dviem asmenimis. Šias skunde nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina atsakovės atstovo pateikti duomenys dėl miegamųjų vietų skaičiaus 19 būrio bendrabučio tipo patalpose bei kamerų tipo patalpose Nr. 10. Pareiškėjas prie atsikirtimo į atsakovės atsiliepimą pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus PN raštą Nr. 363-1322 dėl informacijos pateikimo, kuris iš esmės neprieštarauja atsakovės pateiktiems duomenims dėl kamerų tipo patalpos Nr. 10. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo ir atsakovės atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su netvarkingomis gyvenamųjų patalpų sienomis, lubomis. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo vėdinimo, pastoviai buvo didelė drėgmė, ant lubų kaupėsi pelėsinis grybelis.
Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).
Atsakovo atstovas pateikė teismui Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo aktą (toliau – Patikrinimo aktas) Nr. PA.1-309(22.1.14.3. 1.12), kuriame Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 34-36). Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateikta oficialia informacija, todėl ja remiasi. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2 bendrabučio patalpoms būtinas remontas, tačiau nenustatyta, kad pastatas būtų avarinės būklės arba netinkamas gyventi.
Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti, kad pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. LVAT yra pabrėžęs, kad pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos reikalavimų neatitinkančių patalpų, turi būti vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Byloje pateiktas išrašas iš medicinių dokumentų (b. l. 22-23), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra emociškai nestabilus, jam konstatuoti asmenybės sutrikimai, ginčo laikotarpiu į medikus kreipėsi 60 kartų dėl psichikos ir miego sutrikimų, tačiau byloje nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl prastos pastato būklės tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad pastato, kuriame buvo jo gyvenamosios patalpos, išvaizda prasta, gyvenamųjų patalpų lubos pažeistos grybelio, atsilupinėję dažai, byrėjo tinkas, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, nesiejo šių galimų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis.
Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netvarkingų patalpų, negalėjimo jas tinkamai išvalyti, didelės oro drėgmės sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, administraciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus ir pan., todėl, neesant tokių duomenų, darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė (žr. LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Į bylą pateiktas Patikrinimo aktas (b. l. 34-36) patvirtina, kad 2016 m. gruodžio mėnesį buvo atlikta patalpų kompleksinė patikra ir jokių neatitikimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta.
Atsakovo atstovo pateiktais teismui duomenis, kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, pritaikyti natūraliam vėdinimui. Mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių (b. l. 34-36).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai išvėdinti patalpas per atidarytą langą, to neginčija ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, kad tinkamai vėdinant ir prižiūrint patalpas jose pelėsis neatsiranda.
Nors byloje nepateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl drėgmės koeficientų, tačiau teismas pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prastų klimatinių ir sanitarinių sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.
Byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.