Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) " pagalbiniu darbininku, teistas:

1. 2016-10-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 1 dalį, galutine bausme - laisvės apribojimo 4 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. bei tęsti darbą; 2017-03-13 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2. 2017-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2017-06-16 nuosprendis) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 metų, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2018 m. liepos 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; 2018-08-18 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

3. 2020-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau-įsakymas) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį-4 mėnesių viešųjų darbų, dirbant po 20 valandų visuomenė labui (toliau-viešieji darbai); 2020-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (toliau-2020-11-06 nutartis) įsakymu paskirtą ir neatliktą viešųjų darbų dalis pakeista į 12 MGL (600 eurų) dydžio baudą (toliau-bauda), nustatant, kad baudą turi sumokėta per 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos;

4. 2020-07-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį-40 parų arešto, 2020-09-25 paleistas atlikus bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. tyčia mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis, 2019-06-20 apie 23.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilės girtumas), name, esančiame (duomenys neskelbtini)., konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą P. S., priėjęs prie sėdinčio ant grindų P. S., spyrė šiam vieną kartą į galvą, tuomet nukentėjusiajam keliantis nuo grindų, sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į galvą, po to parkritus abiem ant grindų, grumtynių metu kojos keliu įspyrė P. S. ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam P. S. kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, junginėje, muštinę kiauryminę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje ir veido nubrozdinimus, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b.l. 85, 95, 132).

P. S. kaltu (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 86-87, 96-98) ir teisme parodė, kad jis neatsimena visų aplinkybių, nes buvo labai girtas, prašo vadovautis parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019-06-20 buvo prie ežero, esančio Sudervės kaime. Būdamas prie ežero išgėrė apie 2-3 l alaus, tiksliai neprisimena. Apie 23.00 val. atvažiavo autobusu į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atėjęs į kiemą, iš karto nuėjo pas tėvus į šių namelį, nes žinojo, kad šie grįžo iš kelionės ir norėjo paklausti kaip pailsėjo, pasižiūrėti kelionės nuotraukų. Užėjęs pas tėvus į namą, pamatė tėvą sėdintį ant grindų ir geriantį alų. Mama sėdėjo ant lovos. Tėvas pradėjo jam aiškinti, kad jis yra girtas ir gražiai paprašė jo išeiti iš savo namo. Jis pasakė, kad atėjo pažiūrėti nuotraukų. Tuo metu pamatė ant mamos veido, po dešine akimi mėlynę. Paklausė mamos kas atsitiko ir kas šiai sudavė. Mama jam nieko neatsakė. Iš karto pagalvojo, kad tai greičiausiai padarė tėvas. Tada paklausė tėvo apie mamos mėlynę. Tėvas pakilo nuo grindų ir pradėjo jį rankomis stumti link išėjimo. Jis pradėjo priešintis rankomis. Tada tėvas sugriebė jam už kaklo ir laikė bei liepė mamai kviesti policiją. Mama paskambino telefonu ir iškvietė policiją. Tėvas jį laikė už kaklo. Jis prašė tėvo paleisti ir klausė kam šis jį laiko. Tėvas atsakė, kad reikia, nes atvažiuos policija. Vienu momentu jam pavyko išsisukti iš tėvo gniaužtų, suspaudimo. Tada jam pasidarė pikta ir jis pradėjo tėvą mušti kumščiais į įvairias kūno vietas. Daugiausiai sudavė smūgių į galvos sritį. Kiek sudavė smūgių kumščiais, negali nurodyti, gal 4-5. Tada tėvas vėl jį sugriebė už kaklo ir laikė. Tuo metu jis kojos keliu spyrė šiam į galvą. Tėvas jo nepaleido ir laikė iki policijos pareigūnų atvažiavimo. Jeigu tėvas būtų iš karto jį paleidęs dar pirmą kartą kai šio prašė, tai tikrai jokių muštynių nebūtų. Tėvo veidas po jo sumušimų buvo visas kruvinas. Jis pats įvykio metu nenukentėjo. Tuo metu svetainėje apart jo, mamos ir tėvo nieko nebuvo. Jis nesiartins prie tėvo, gyvens močiutės name, į tėvo vasaros namelį neis. Labai gailisi dėl to ką padarė, daugiau taip nesielgs (t. 1, b. l. 86, 87, 96-97, t. 2 b.l. 93-97).

Papildomos apklausos metu įtariamasis P. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2019-06-20 vakare iš tikrųjų buvo labai girtas, nelabai ką atsimena kas vyko tą vakarą. Dėl ko sumušė tėvą, net negali pasakyti, kas jam užėjo, negali paaiškinti. Jis dėl nieko sumušė tėvą. Kiek pamena, mušė šį koja, sudavė smūgius į galvą, tačiau kiek tiksliai, negali nurodyti, jam atrodo kad smūgių galėjo būti tiek kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Tą vakarą buvo labai agresyvus. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir, kad jo tėvas patyrė kūno sužalojimus bei skausmą. Pažada daugiau taip nesielgti. Šiuo metu negali atsiskaityti su Valstybine ligonių kasa. Jis nori, kad teisme būtų taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 1,,b. l. 96-98, ).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

nukentėjusysis P. S. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad vasaros metu jie gyvena, (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo žmona R. S. ir jo dukra Juta-J. S., gim. (duomenys neskelbtini), dukra L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Laikinai buvo priimtas gyventi ir jo sūnus P. S.. 2019-06-20 apie 23.00 val. jo sūnus atėjo namo visiškai girtas. Tarp jų buvo susitarimas, kad šis nevartoja alkoholio ir namelyje girtas nepasirodo. Kuomet atėjo jo sūnus, jis buvo namelyje su savo žmona. Jis sėdėjo ant grindų. Sūnus pradėjo klausinėti kada atvyks jo brolis V. S.. Tuomet šis sau pradėjo plėšyti drabužius, perkando žiebtuvėlį ir puolė jį mušti. Pirmas sūnaus smūgis buvo jam suduotas iš dešinės kojos į veidą. Antras smūgis su kaire ranka suduotas jam irgi į veidą. Po to pasipylė smūgių kruša. Kiek kartų P. S. jam smūgiavo, jis nežino. Nuo sūnaus suduotų smūgių jam buvo prakirsta lūpa ir sudaužytas veidas. Jam skaudėjo. Tuomet jo žmona išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė Pijų. Jis linkęs su savo sūnumi susitaikyti, bet labai nenori, kad šis vartotų alkoholį. Šiuo metu nenori priimti savo sūnaus, nes šis nuolat kelia konfliktus. Tai pat gali pradėti konfliktuoti su savo seserimis. Dėl tokio sūnaus elgesio, jis jautėsi labai nesaugus. Kai pareigūnai išvežė P., atvyko medikai kurie jį išvežė į ligoninę. Jo žmona sutvarkė visą aplinką. Konfliktas įvyko namelio viduje (t. 1, b.l. 25-28).

2019-10-09 papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. S. parodė, kad 2019-06-20 apie 23.00 val. jie su žmona buvo (duomenys neskelbtini), vasarnamyje. Jis sėdėjo ant grindų atsirėmęs nugara į sofą. Žmona sėdėjo ant sofos. Vienu momentu pro langą pamatė, kad ateina sūnus P, kuris buvo neblaivus, nes eidamas svirduliavo. Po to išgirdo stuksenimą į duris. Toliau atsidarė durys ir pamatė įeinantį P. Rankoje šis laikė krepšį su alkoholinių gėrimų buteliais. Jis iš karto pasakė, kad namo alkoholio nešti negalima. Tada P paliko krepšį lauke prie įėjimo durų, o pats užėjo į vidų. Šis atsisėdo ant sofos priešais jį ir paklausė: "nu ką, pailsėjote?' Po to sūnus atsisėdo arčiau jo žmonos ir paklausė: "parodyk akį, kaip tavo akis?". Žmona pasakė: "P, tu žinai, kad aš tavęs girto nepernešu, eik išsimiegok, pakalbėsim rytoj". Tada P. grįžo į tą pačią vietą kur prieš tai sėdėjo ant sofos ir toliau jau kalbėjo vos ne pats su savimi. Kiek pamena, kalbėjo apie darbą. Po to šis atsistojo ir pradėjo spjaudyti. Jis pasakė:"P., tu čia nesispjaudyk, eik miegot". Jis pamatė, kad sūnui prasideda agresijos priepuolis. Stovėdamas P. įkišo savo abi rankas į šortų kišenes ir staigiu judesiu išplėšė rankas. Kiek pamena, suplėšė sau kišenę. Po to sūnus pradėjo šaukti: "kada V. atvažiuos?" Vytas tai yra jo brolis, kuris gyvena Anglijoje ir po kelių dienų turėjo atvažiuoti. P. pakeltu tonu vis kartojo: "kada V.atvažiuos?" Tuo metu šis pradėjo artintis prie jo. Matydamas, kad padėtis beviltiška, pradėjo po truputį keltis, tačiau nespėjo. P. išrėkė: "ko tu čia keliesi?" Po to staiga koja spyrė jam į veidą, tada rankos kumščiu sudavė smūgį į galvą. Po smūgio ranka, jis pagavo P. ranką, šią užsuko ir prispaudė Pijaus kaklą. Jie pargriuvo ant grindų ir jau būdami ant grindų sukinėjosi. Pijus bandė išsilaisvinti ir suduoti jam smūgius. Vienu momentu šiam pavyko apsisukti ir su kojos keliu suduoti jam smūgius į galvą. Pijus kojos keliu sudavė jam į antakį, į lūpas. Sūnus sudavė ne mažiau kaip 10 kartų kojos keliu. Jam pavyko prispausti P. ir jis šį laikė. Sūnus prašėsi jį paleisti, tačiau jis šį laikė, nes žinojo, jog paleidus, P. vėl puls muštis. Žmona pradėjo skambinti į policiją ir kviesti pagalbą. Vienu momentu žmona išbėgo į lauką ir paskambino jų dukros draugui L.i. Po kurio laiko atvažiavo L. ir laikė Pijaus ranką, kad šis nesimuštų. Pijų laikyti padėjo ir žmona. Dar po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Jo sūnus P. kai būna girtas, tai nuolat puola muštis. Kiek kartų prašė sūnaus gydytis, tačiau šis nesutinka. Jokio civilinio ieškinio sūnui jis nereiškia (t. 1, b.l. 30, 31).

Liudytoja R. S. parodė, kad turi sūnų P. S.. Šiuo metu sūnus gyvena name pas vyro motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Netoli šio namo ji su vyru P. S. yra pasistatę vasarinį namelį, kuriame būna vasaros metu. 2019-06-20 vakare ji su vyru buvo namelyje, (duomenys neskelbtini). Dukra su mažais vaikais nuėjo miegoti į namą pas močiutę. Namelyje buvo tik ji ir vyras. Apie 23.00 val. vyras sėdėjo ant grindų atsirėmęs nugara į sofą. Ji sėdėjo ant sofos. Vienu momentu vyras pasakė, kad ateina Pijus. Šis dar pasakė, kad neblaivus, nes svirduliuoja. Ateinantį P. vyras pamatė pro langą. Po to išgirdo stuksenimą į duris. Toliau atsidarė durys ir pamatė įeinantį P.. Rankoje šis laikė krepšį su alkoholinių gėrimų buteliais. Vyras iš karto pasakė, kad namo alkoholio nešti negalima. Tada P. paliko krepšį lauke prie įėjimo durų, o pats užėjo į vidų. Šis atsisėdo ant sofos priešais vyrą ir paklausė: "nu ką, pailsėjote?". Po to šis atsisėdo arčiau jos ir paklausė: "parodyk akį, kaip tavo akis?" Tuo metu pas ją po dešine akimi buvo mėlynė, nes prieš tai kelionėje parkrito ir užsigavo, jai patino dešinė akis. Ji atsakė: "Pi., tu žinai, kad aš tavęs girto nepernešu, eik išsimiegok, pakalbėsim rytoj". Tada P. grįžo į tą pačią vietą kur prieš tai sėdėjo ant sofos ir toliau jau kalbėjo vos ne pats su savimi. Kiek pamena kalbėjo apie darbą. Po to šis atsistojo ir pradėjo spjaudyti. Vyras pasakė: "P., tu čia nesispjaudyk, eik miegot". Ji pamatė, kad šiam prasideda agresijos priepuolis. Stovėdamas P.įkišo savo abi rankas į šortų kišenes ir staigiu judesiu išplėšė rankas. Kiek pamena, suplėšė sau kišenę. Po to sūnus pradėjo šaukti: "kada V. atvažiuos?" V. yra jos vyro brolis, kuris gyvena Anglijoje ir po kelių dienų turėjo atvažiuoti. P. pakeltu tonu vis kartojo: "kada V.s atvažiuos?" Tuo metu šis pradėjo artintis prie vyro. Vyras pradėjo po truputį keltis. Kai vyras atsistojo, P. išrėkė: "ko tu čia keliesi?" Po to rankos kumščiu sudavė vyrui smūgį. Kiek pamena smūgis buvo suduotas į galvą. Po smūgio vyras pagavo Pijaus ranką, šią užsuko ir prispaudė P.s kaklą. Šie pargriuvo ant grindų ir jau būdami ant grindų sukinėjosi. P. bandė išsilaisvinti ir suduoti vyrui smūgius. Vienu momentu šiam pavyko apsisukti ir su kojos keliu suduoti vyrui smūgius į galvą. Kojos keliu sudavė smūgius vyrui į antakį, į lūpas. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių, negali nurodyti, tačiau nemažai. Kai tik prasidėjo muštynės, ji pradėjo skambinti į policiją. Kai muštynės suintensyvėjo, pradėjo dažniau skambinti. Ją informavo, kad policija važiuoja iš toli. Vienu momentu išbėgo į lauką ir paskambino savo dukros draugui L.. Paprašė atvažiuoti ir padėti laikyti P.. Po to grįžo į namelį ir padėjo laikyti vyrui P. kojas. Vyro veidas buvo visas kruvinas. Po kurio laiko atvažiavo L. ir laikė P. ranką, kad šis nesimuštų. Dar po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Jos vyras tą vakarą buvo išgėręs taurę alaus. Jos sūnus P. kai būna girtas, tai nuolat puola muštis. Ji šio bijo. Kiek kartų prašė sūnaus gydytis, tačiau šis nesutinka (t. 1, b. l. 70, 71).

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba VA VPK Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2019-06-20 dirbo su VA VPK Patrulių rinktinėje dirbančiu vyriausiuoju patruliu A. M.. Apie 23.25 val. iš VA VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) g., sūnus muša tėvą. Atvykę nurodytu adresu pamatė namelį-vagonėlį ant ratų. Juos pasitiko šviesių trumpai kirptų plaukų moteris. Jie užėjo į namelio vidų ir pamatė ant grindų gulintį vaikiną, kurį prispaudę prie grindų laikė vyresnio amžiaus vyras ir dar vienas jaunesnio amžiaus vyras. Tas vaikinas, kuris buvo laikomas prispaustas prie grindų, garsiai šaukė necenzūriniais žodžiais, bandė ištrūkti. Moteris paaiškino, kad sūnus sumušė tėvą, o tėvas bandė šį sudrausminti ir laikyti, tačiau šiam nepavykdavo, todėl moteris iškvietė policiją ir savo dukros draugą, kad padėtų laikyti agresyvų sūnų kol atvyks policija. Su kolega iš karto dar gulinčiam ant grindų vaikinui uždėjo antrankius. Vyresnio amžiaus vyras pradėjo vandeniu prausti veidą, nes šis buvo kruvinas. Po to moteris paaiškino, kad šiai su vyru būnant namie, atėjo sūnus, kuris buvo visiškai neblaivus ir kai buvo paprašytas išeiti, nes gyvena kitur, šis labai supyko, pasidarė agresyvus ir pradėjo mušti tėvą. Iš tikrųjų ant vyresnio amžiaus vyro veido matėsi praskelta lūpa, užtinusi visa kairė akis, aplink akį buvo hematoma, taip pat buvo nubrozdinimai ant veido ir kaklo. Šiam vyrui buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Atvykus medikams ir jį apžiūrėjus, jie nusprendė vyrą vežti į ligoninę. Kai paklausė vaikino apie tai kas atsitiko, šis nieko negalėjo paaiškinti, buvo labai agresyvus, vis šaukė, iš šio burnos sklido alkoholio kvapas, išvaizda buvo netvarkinga. Kiek pamena, kolega nufilmavo kaip moteris pasakojo apie tai kas atsitiko name tą vakarą. Medikams išvežus nukentėjusįjį į ligoninę, jis su kolega pristatė sulaikytą vaikiną į VA VPK Vilniaus m. 1 PK (t. 1, b. l. 73, 74).

Liudytojas L. S. parodė, kad 2019 merų vasaros metu, tikslios datos neprisimena, vėlai vakare, jam paskambino jo draugės mama .S. ir paprašė pagalbos, nes šios sūnus P. S. sukėlė konfliktą ir sumušė P. S.. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvės ir namo numerio neprisimena. R. su P. S. ten būna vasaros metu. Šie gyvena namelyje ant ratų. Kai jis atvažiavo nurodytu adresu ir užėjo į namelio vidų, tai pamatė ant grindų gulinčius P. ir P. S.. P. gulėjo ant pilvo, o P.s laikė šio rankas už nugaros. R. tuo metu stebėjo ir negalėjo nieko padaryti. P.s rėkė, spjaudė, bandė ištrūkti. R. pasakė, kad iškvietė policiją, tačiau ilgai nevažiuoja. Tuo metu pamatė, kad P. veidas kruvinas, taip pat drabužiai. P.paprašė padėti palaikyti P., nes jeigu paleis, tai P. viską ir visus sudaužys. Jis viena ranka prispaudė P. koją, o kita ranka perėmė Pi. vieną ranką ir laikė prispaudęs kartu su P. kol atvažiavo policija. Policija bandė nuraminti P., tačiau pamatę, kad nieko nebus, uždėjo P. antrankius. Dėl ko prasidėjo konfliktas, jis nežino. Kaip buvo sumuštas P., jis nematė, atvažiavo jau po visko. Ant P.kūno jokių sužalojimų nematė (t. 1, b.l. 76).

Įvyko vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - namelis ant ratų, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad sodyboje stovi namelis ant ratų, geltonos spalvos, vieno aukšto. Užėjus į namą, kairėje pusėje yra sofa-lova, tiesiai yra kampinis staliukas, taip pat erdvė kur paklotas kilimas. Dešinėje yra virtuvė. Virtuvės dešinėje stovi staliukas, o kairėje - virtuvės baldai. Grumtynių žymių neaptikta (t. 1, b.l. 12-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-09-23 specialisto išvadoje Nr. G 3347/2019 (01) nurodyta, kad P. S. nustatyta kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, junginėje, muštinė kiauryminė žaizda viršutinės lūpos dešinėje ir veido nubrozdinimai, kurie nedetalizuoti. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai užduotyje aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės akies audinių sužalojimas ir lūpos žaizda padaryta ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Keliais trauminiais poveikiais padaryti kiti kūno sužalojimai (veido nubrozdinimai) nustatyti negalima, nes nei jų lokalizacija, nei kiekis medicinos dokumentuose nenurodyti. Paties savęs žalojimui P. S. nustatyti veido sužalojimai nebūdingi. Griūdamas ant lygaus paviršiaus ir kitaip atsimušdamas veidu į lygaus, vyraujančio paviršiaus kietus bukus daiktus, tokių sužalojimų P. S. pasidaryti negalėjo (t.1, b. l. 46, 47).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (toliau-BPC Vilniaus skyriaus) rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 41D(V)-1259 nurodyta, kad BPC Vilniaus skyrius informuoja, jog 2019-06-20, centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti penki skambučiai dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini) r. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 54).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 5 garso įrašai gauti elektroniniu paštu iš BPC (t. 1, b. l. 55-58).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2019-06-20 R. S. pranešė apie tai, jog smurtą patyrė P. S., gim. 1(duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai - nubrozdinimas kakle, lūpos kraujuojanti žaizda, kraujosruva po kaire akimi. Smurtą patyręs asmuo P. S. paaiškino, kad buvo su savo žmona R. S. name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir atėjo į jų namus visiškai neblaivus sūnus P. S., kuris tokios būsenos buvo paprašytas išeiti, kadangi jie žino, jog kai sūnus yra neblaivus, tada yra agresyvus ir puola muštis. Sūnus į jų pastabas nereagavo ir pradėjo spardyti tėvą P. S. be jokios priežasties. P. S. nieko paaiškinti negalėjo (t., 1, b. l. 19, 20).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, padarytas 2019-06-20 atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 21, 22).

Asmens blaivumo teste Nr. 26543 nurodyta, kad 2019-06-21 00.53 val. P. S. nustatytas 1.85 ‰ girtumas (t. 1, b.l. 79).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t., b.l. 48-51).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.

Vertindamas aukščiau išdėstytus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad P. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką –konflikto metu panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje prieš savo tėvą-artimą giminaitį P. S.- spyrė šiam du kartus į galvą, po to kojos keliu įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam P. S. kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, junginėje, muštinę kiauryminę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje ir veido nubrozdinimus, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. P. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiojo duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, specialisto išvadoje, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama P. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes P. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą kai neišnyko ir nepanaikitas teistumas už tyčinį nusikaltimą pagal 2017-06-16 nuosprendį, todėl priimant nuosprendį reikėtų kaltinamojo atsakomybę lengviančią aplinkybę pripažinti, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu bet teismas šios aplinkybės nepripažino, nes tokia atsakomybės aplinkybė nenustatyta 2019-12-13 kaltinamajame akte (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į P. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 4 kartus, nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusį teistumą pagal 2017-06-16 nuosprendį, todėl yra nusikaltimo recydivas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, dirbantis, jam inkriminuotas antra karta padarytas smurtinis nusikaltimas, teismo psichiatrijos stacionarinės pirminės 2021 m. bielio 10-18 dienomis ekspertizės aktu Nr. 75U-II-33/2021 kaltinamajam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklasomybės sindromas (F 10.2), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvąsias medžiagas, žalingą vartojimą (F 19.1) bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (F 60.30). Išdėstytos aplinkybės, t.y. po viena kaltinamojo atsakomybė lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, pagal 2017-06-16 nuosprendį už padarytą smurtinį tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimą) kai P. S. buvo paskirtas laisvės atėmimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai už kaltinamajam inkriminuotą nusikaltimą bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimo.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir rtokiu būdu skrtina sumažinta bausmė.

Vadovaujantis BK 42 straisnio 4 dalimi 63 straipsnio 3, 8 ir 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2020-11-06 nutartimi paskirta bauda, keičiant įsakymu paskirtus viešiuosius darbus ir tokiu būdu kaltinamajam skirtinos dvi bausmės-laisvės atėmimas ir bauda.

Vadovaujantis BPK 140 ir 141 straipsniais ir BK 66 straipniu į galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas išbūtas įtariamojo sulaikymo už 2019-06-21 ir kaltinamojo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje kai buvo atliekama teismo psichiatrijos stacionarinė ir pirminė ekspertizė nuo 2021-06-10 iki 2021-06-18 laikas (t. 1, b.l. 78, 88, t. 2, b.l. 17-22, 57-59, 62-63, 73-80, 88).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažinęs padaręs šią nusikalstamą veiką šios pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kurią padarė prieš tėvą-artimą giminaitį, ketina keisti gyvenimo būdą, nukentėjusiojo atsiprašė ir ši jam pretenzijų neturi, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra sistemingi ar šiurkštūs (daugiausia už važiavimą visuomeniniame transporte be bilieto). Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad P. S. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o turint omenyje, kad teisminis nagrinėjimas nuo 2020-01-08 kai byla buvo gauta teisme užsitęsė dėl paskirtų ambulatorinės ir stacionarios prisichiatrijos ekspertizių atlikimų, antrą kartą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą tik minimaliam 1 metų terminui bei galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigas: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-Užimtumo tarnyba), , neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamajam sutikus gydytis nuo alkoholizmo ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (t. 1, b.l. 100-123, t. 2, b.l. 3-92).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 89, 90) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 157,58 Eur žalai dėl nukentėjusiojo P. S. gydymo atlyginti (t. 1, b. l. 61). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, žala padaryta neteisėtais jos veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo P. S. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių skyriaus naudai 157,58 Eur padarytai žalai atlyginti ir įpareigoti sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys), (t. 1, b.l. 61-68).

Dokumentai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais– paliktinos saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. 19-21, 54, 132, voke prie bylos t. 1 viršelio).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių sumažintą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 42 straisnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3, 8 ir 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta sumažintą laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta ir nesumokėta 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda kai šia nutartimi, 2020-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskirti 4 (keturių) mėnesių viešieji darbai, dirbant po 20 valandų visuomenė labui, buvo pakeisti šia bauda ir P. S. skirti dvi galutines 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo ir 12 MGL (600 eurų) dydžio baudos bausmes.

Galutinė 12 MGL (600 eurų) Eur bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 140 ir 141 straipsniais ir BK 66 straipniu į galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti išbūtą P. S. sulaikymo už 2019 m. birželio 21 d. ir Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minusterijos Utenos ekspertiniame skyriuje kai buvo atliekama teismo psichiatrijos stacionarinė ir pirminė ekspertizė nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 18 d. laiką.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3), 5), 8) ir 10) punktais bei 6 dalimi galutinės bausmės vykdymą P. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir skirti pareigas: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jam sutikus gydytis nuo alkoholizmo ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir BK 72² straipsniu, P. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- per tris mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir gavimo Probacijos tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš P. S. Vilniaus teritorinė ligonių kasai 157,58 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių Eur 58 cnt) turtinei žalai atlyginti ir įpareigoti sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais– palikti saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.