Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-25-613/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-12
Bylos Nr.: e2S-25-613/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04759-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Seselskytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Izoton“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų dalis“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-25-613/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04759-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.2.8.1.; 3.3.2.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Izoton“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų dalis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB Mano Būstas Baltija atliktą vienašalį 2019 m. lapkričio 12 d. techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. EPC01960 nutraukimą, įformintą atsakovės UAB Mano Būstas Baltija 2022 m. birželio 23 d. pranešimu Nr. MBL-RS-22-4181, bei priteisti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad atsakovė, kaip užsakovė, 2019 m. vykdė viešąjį pirkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimo. Ji, ieškovė, kaip tiekėjas teikė pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime. Jos pasiūlymas pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, šalys 2019 m. lapkričio 12 d. sudarė techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį Nr. EPC01960. Sutarties vykdymo metu gavo iš atsakovės 2022 m. birželio 23 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė pranešime nurodė, kad projekto 0 laidos pakeitimus UAB „Sunprojektai“ atliko nesant atsakovės pavedimo (užsakymo), t. y. be jos žinios ir pritarimo, taip pat projekto priežiūros vykdymo metu neteikė tarpinių ataskaitų, be atsakovės raštiško sutikimo pakeitė projekto vykdymo priežiūros vadovą, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, susijusių su sutarties vykdymo užtikrinimu. Atsakovė teigė, kad UAB „Sunprojektai“ sistemingai nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, savivaliauja ir nėra lojali, o tokie jos veiksmai nulėmė esminį sutarties pažeidimą, todėl atsakovė inicijavo vienašališką sutarties nutraukimą. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. liepos 5 d. raštu informavo atsakovę, jog su sutarties nutraukimu nesutinka, pateikė savo nesutikimo argumentus, tačiau sprendimo dėl sutarties nutraukimo atsakovė nepakeitė.

3. Ieškovė pažymi, kad sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, jos nuostatose aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą užsakovui (atsakovei) vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovė nesilaikė savo pačios paskelbtų pirkimo sąlygų (įskaitant sutarties sąlygas), neteisėtai jas pakeitė, akivaizdžiai piktnaudžiavo vienašalio sutarties nutraukimo teise, siekdama neteisėtai atsikratyti nepageidaujamo tiekėjo. Todėl, ieškovės teigimu, užsakovo sprendimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo laikytinas nepagrįstu bei neteisėtu. Pateiktame 2022 m. birželio 23 d. pranešime atsakovė nurodė, kad sutartį nutraukia remdamasi tiekėjo padarytu esminiu sutarties pažeidimu, įtvirtintu sutarties 8.4 punkte, kur nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai įspėjus kitą šalį apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, jeigu, tiekėjas padaro esminį sutarties pažeidimą, t. y. ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti pagrindinės sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką, taip pat, jei atsiranda sutarties 8.5–8.6 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. tiekėjui iškeliama bankroto ar restruktūrizavimo byla, jis likviduojamas, sustabdoma jo veikla. Atsakovė sutartį nutraukė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu, leidžiančiu sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais. Sutartyje šalys aiškiai numatė, kas yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Pagal sutarties 8.4 punktą esminiai sutarties pažeidimai – tokie pažeidimai, kai tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką dėl tiekėjo kaltės ar užsakovas vėluoja apmokėti 3.9 punkte nustatytais terminais dėl užsakovo kaltės. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta, jei atsiranda sutarties 8.5–8.6 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. tiekėjui iškeliama bankroto ar restruktūrizavimo byla, jis likviduojamas, sustabdoma jo veikla ar teikiant projekto vykdymo priežiūros paslaugas, statinio statybos sustabdymo trukmė yra ilgesnė kaip 3 mėn. Atsakovės pranešime apie vienašališką nutraukimą buvo vadovaujamasi būtent sutarties 8.4 punktu, todėl, sprendžiant, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai inicijavo sutarties nutraukimą, svarbu nustatyti, ar tiekėjas (ieškovė) padarė pažeidimus, numatytus sutarties sąlygų 8.4 punkte.

4. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2022 m. birželio 23 d. pranešime nepagrįstai rėmėsi sutarties pažeidimais, susijusiais su projekto keitimu, tarpinių ataskaitų neteikimo, projekto vadovo keitimu ir (ar) sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimu. Atsakovė pranešime teigė, kad projekto 0 laidos pakeitimai atlikti be jo žinios ir pritarimo, tuo pačiu pripažino, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. pati patvirtino naują techninę (projektavimo) užduotį, kurios pagrindu ieškovė turėjo parengti projekto A laidą. Ieškovė nurodo, kad tarp šalių sutartis sudaryta fiksuotai kainai, kuri buvo galutinė ir nekeičiama, išskyrus išimtis (dėl mokesčių ir rinkliavų pasikeitimo, sutarties 3.1 p.). Nors šalys ir nesudarė papildomo susitarimo raštu, laikytina, jog projekto 0 laidos pakeitimus atsakovė užsakė, o ji (ieškovė), kaip tiekėjas, atliko projektavimo darbus pagal projektinės dokumentacijos pokyčius (pakeistą techninę užduotį). Tokią šalių valią atspindi jų konkliudentiniai veiksmai. Vien tai, kad šalys nesudarė atskiro rašytinio susitarimo, o atsakovė neatliko atskiro viešojo pirkimo, nepaneigia fakto dėl papildomų darbų egzistavimo, jų užsakymo ir įvykdymo.

5. Dėl atsakovės pranešime nurodytų tarpinių ataskaitų ieškovė pažymi, jog pagal sutarties sąlygų 2.2.18 punkto nuostatas, šios teikiamos tik užsakovui (atsakovei) pareikalavus bei pagrindus to poreikį. Iki vienašališko sutarties nutraukimo atsakovė nesikreipė su reikalavimu pateikti tarpines ataskaitas. Todėl tai negali būti traktuojama, kaip jos (ieškovės) prisiimtų sutartinių prievolių nevykdymas. Tuo tarpu apie projekto vykdymo priežiūros vadovo keitimą atsakovė buvo informuota 2021 m. gruodžio 7 d. pranešimu Nr. SUN21/12/07-4. Jokių prieštaravimų dėl projekto vykdymo priežiūros vadovo J. G. kandidatūros iki vienašališko sutarties nutraukimo, t. y. daugiau kaip pusę metų, atsakovė nereiškė ir tam neprieštaravo. Tai, kad vykdant sutartį keitėsi būtent atsakovės valdymo organai bei už sutarties vykdymą atsakingi (kontaktiniai) asmenys, nesudaro teisinio pagrindo periodiškai keisti užsakovo poziciją sutarties vykdyme (jo eigoje). Pagal sudarytos sutarties nuostatas, įvykdymo užtikrinimo priemonės (įskaitant 10 proc. piniginį užstatą) tiekėjui grąžinamos įvykdžius sutartį arba sutarties įvykdymo užtikrinimui tapus nebereikalingam dėl kitų priežasčių. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovei nusprendus grąžinti užstato sumą, ji (ieškovė) turėjo pagrindo abejoti dėl atsakovės pozicijos nuoseklumo bei sąžiningumo sutartiniuose santykiuose. Jokio reikalavimo grąžinti užtikrinimą (piniginį užstatą), ji (ieškovė) atsakovei nebuvo pateikusi. Tuo tarpu nei sutartyje, nei iki jos sudarymo vykdytose pirkimo sąlygose (pirkimo dokumentuose) nebuvo aiškiai ir iš anksto išviešinta, kad tiekėjas privalės pakartotinai pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, jeigu užsakovė nusprendžia jį grąžinti tiekėjui.

Šalies argumentai

6. Ieškovės teigimu, atsakovės inicijuotas sutarties nutraukimas buvo visiškai formalus. Iki sutarties nutraukimo buvo įvykdyta net 80 proc. joje numatytų atlikti paslaugų (bendra paslaugų kaina 17 500 Eur, atlikta paslaugų už 14 000 Eur). Jos rezultatas atsakovei perduotas ir šios priimtas be pastabų. Tai reiškia, kad ginčo sutartis iš esmės buvo įvykdyta, todėl nebuvo jokio teisėto pagrindo sutartį nutraukti jos baigimo įvykdyti stadijoje.

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsiliepimu prašo atmesti ieškovės ieškinį visa apimtimi kaip nepagrįstą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, kad vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų (toliau PVP paslaugos) pirkimo supaprastintą viešąjį konkursą. Šio konkurso laimėtoja buvo pripažinta ieškovė. Konkursas, kurį laimėjo ieškovė, buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovė ir mažiausią kainą pasiūlęs bei konkursą laimėjusi atsakovė sudarė ginčo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parengti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą bei vėliau, prasidėjus statybos rangos darbams, suteikti tęstinio pobūdžio atlygintines PVP paslaugas visą statybos rangos darbų daugiabučiame name atlikimo terminą. Sudarydama ginčo sutartį, ieškovė įsipareigojo laikytis ginčo sutarties priede Nr. 1 numatytų projekto rengimo reikalavimų, kurie numatė, kad projekto sprendiniai turi būti ekonomiškai pagrįsti ir racionalūs, o parengtas projektas turi būti tokios sudėties bei apimties, kad pagal jį būtų galima teisėtai atlikti statybos darbus ir tinkamai (pagal jo funkcinę paskirtį) naudoti objektą. Ieškovė sutartyje nustatytais terminais parengė ir 2020 m. gegužės 4 d. perdavė projekto 0 laidą, vadovaudamasi savo parengta ir 2020 m. vasario 4 d. jos (atsakovės) patvirtinta technine (projektavimo) užduotimi. Tvarkos aprašo 32 punkte yra numatyta, kad „ <...> rangos darbų pirkimo sąlygų neatsiejama dalis yra statinio projektas – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas su medžiagų ir darbų kiekio žiniaraščiais.“. Pažymi, kad ieškovei atlikus projektavimo darbus, projektavimo darbų rezultatas kartu su visomis turtinėmis projekto autoriaus teisėmis buvo perduotas atsakovei (ginčo sutarties 10.1 punktas). Šį projektavimo darbų rezultatą atsakovė naudojo organizuodama sekantį – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų konkursą, kurį laimėjo UAB „Izoton“ (toliau – rangovas). 2021 m. liepos 1 d. tarp atsakovės ir statybos rangos darbų pirkimo konkursą laimėjusio rangovo buvo sudaryta fiksuotos kainos statybos rangos sutartis Nr. MBL-21-000523 (toliau – rangos sutartis), kuria rangovas įsipareigojo atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus vadovaujantis ieškovės parengtos projekto 0 laidos sprendiniais. Po rangos sutarties sudarymo atsakovė taip pat sudarė 2021 m. rugpjūčio 27 d. daugiabučio namo statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. EPC4300 su techninės priežiūros paslaugų pirkimo konkursą laimėjusia UAB „Statybos dalis“ (toliau – techninis prižiūrėtojas). Statybos rangos darbai pagal rangos sutartį buvo pradėti vykdyti 2021 m. rugsėjo 30 d., ieškovei ir atsakovei pasirašius statybvietės perdavimo-priėmimo aktą. Kartu su šiuo aktu ji, atsakovė, rangovui perdavė ir ieškovės rengtą projekto 0 laidą, kuria vadovaudamasis rangovas privalėjo atlikti statybos rangos darbus. Rangovui pradėjus vykdyti statybos rangos darbus, atsakovė daugiabučio namo gyventojų buvo informuota, kad rangovas UAB „Izoton“ statybos rangos darbus atlieka aiškiai nukrypdamas nuo projekto 0 laidos sprendinių, o darbų atlikimui yra naudojamos kitokių nei projekto 0 laidoje nurodytų techninių specifikacijų (t. y. pigesnės) statybinės medžiagos. Jos atstovams patikrinus šią informaciją, ji pasitvirtino.

9. Atsakovė nurodo, kad kreipėsi į rangovą UAB „Izoton“ su reikalavimu pateikti paaiškinimus, kodėl darbai atliekami ne pagal projekto 0 laidą, rangovas nurodė, kad dėl pabrangusių statybinių medžiagų ir neįvertintos realios darbų savikainos, rangovas, siekdamas susimažinti darbų kainą, pats kreipėsi į ieškovės direktorę A. M. ir pasiekęs susitarimą su ja užsakė naujos techninės (projektavimo) užduoties parengimą ir projekto korektūrą. Rangovas informavo, kad ieškovė rangovo sąskaita parengė ir perdavė rangovui projekto A laidą bei nurodė, jog rangovas neva gali vykdyti rangos darbus pagal projekto A laidą nieko papildomai nederindamas su statytoju (atsakove), jeigu projekto korektūrai pritaria techninis prižiūrėtojas. Kadangi, anot rangovo, techninis prižiūrėtojas neprieštaravo projekto korektūrai, rangovas pradėjo atlikinėti statybos rangos darbus būtent pagal ieškovės parengtą projekto A laidą, kuri nebuvo nei perduota statytojui (ieškovei), nei su ja suderinta ir / ar patvirtinta. Atsakovės teigimu, ji suprato, kad ieškovė (projektuotojas), rangovas ir techninis prižiūrėtojas veikia tarpusavio susitarimo pagrindu jai „už nugaros“, dėl ko ginčo sutarties pagrindu ieškovės atliktas ir atsakovei perduotas projektavimo darbų rezultatas (projekto 0 laida) net nėra naudojamas daugiabučio namo atnaujinimo procese, nes statybos rangos darbai be atsakovės žinios yra atliekami pagal rangovo užsakymu ir lėšomis ieškovės parengtą projekto A laidą. Atsakovė nurodo, kad 2022 m. gegužės 31 d. suorganizavo daugiabučio namo statybos dalyvių susirinkimą, kurio eigą fiksavo 2022 m. gegužės 31 d. protokolu. 2022 m. gegužės 31 d. susirinkime dalyvavo ir ieškovės UAB „Sunprojektai“ darbuotojas J. G., kuris prisistatė kaip skaičiuojamosios projekto dalies vadovas. Vykusio susirinkimo metu rangovo ir ieškovės atstovo J. G. reikalavo pateikti susipažinti projekto A laidą bei uždavė klausimus: kas inicijavo ir finansavo naujos techninės užduoties ir projekto A laidos parengimą, kokie projekto sprendiniai yra keičiami, kodėl projekto A laida nebuvo teikta įvertinti ir patvirtinti atsakovei (atsižvelgiant į daugiabučio namo butų savininkų daugumos nuomonę) ir kodėl rangos darbai yra atliekami pagal nepatvirtintą projekto korektūrą, kuri net nebuvo pateikta susipažinti užsakovui. Rangovo UAB „Izoton“ projektų vadovas A. R. atsakė, kad poreikis keisti techninę užduotį ir atlikti projekto korektūrą atsirado dėl pabrangusių statybinių medžiagų ir kitų keistinų sprendinių, o projektavimo darbus užsakė ir apmokėjo rangovas. Savo ruožtu ieškovės atstovas J. G., atsakydamas į aukščiau nurodytus klausimus, savaip interpretuodamas aktualias statybos techninių reglamentų nuostatas ciniškai nurodė, kad ieškovė parengė projekto A laidą, bet daugiau neprivalo nieko aiškinti ir projekto A laidos neperduos, nes pagal STR projekto korektūros neva neprivaloma teikti tvirtinti statytojui, jeigu projekto A laidą patvirtina techninis prižiūrėtojas. Atsakovės teigimu, ieškovė, siekdama papildomai pasipelnyti rangovo sąskaita rengiant projekto korektūrą, grubiai pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir klaidindama rangovą nepagrįstai leido atlikinėti statybos rangos darbus pagal su statytoju (atsakove) nesuderintus projekto A laidos sprendinius.

10. Atsakovė nurodo, jog ginčo sutarties 2 priede buvo numatyta, kad „tiekėjas (ieškovė) PVP paslaugas pradeda teikti ir šių paslaugų teikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo statybos rangos darbų vykdymo pradžios. Projekto vykdymo priežiūra turi būti atliekama viso statybos rangos darbų vykdymo metu. Tiekėjui suteikus projektavimo paslaugas, sutarties vykdymas sustabdomas laikotarpiui, kol statinio statybos rangos darbų įsigijimui bus atliekamas atskiras pirkimas ir bus sudaryta pirkimo sutartis su statybos rangos darbus atliksiančiu tiekėju. Laikotarpis nuo projektavimo paslaugų teikimo pabaigos iki projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo pradžios, kuriam sustabdomas sutarties vykdymas, nėra įskaičiuojamas į sutarties trukmę“. Gavę 2022 m. birželio 3 d. L. D. atsakymą, atsakovės atstovai nustatė, kad UAB „Sunprojektai“ darbuotojas J. G. apskritai įgijo teisę eiti ypatingųjų statinių projekto vadovo ir PVP vadovo pareigas tik nuo 2021 m. lapkričio 29 d. Be to, J. G., kaip naujojo projekto vadovo ir PVP vadovo, atsakovė niekada nebuvo patvirtinusi ir tokios informacijos nebuvo patalpinusi į IS „Infostatyba“. Tai reiškia, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. rangovui pradėjus statybos rangos darbus, ieškovė net neturėjo projekto vadovo ir PVP vadovo funkcijas (pareigas) galinčio vykdyti asmens, todėl neinformuodama jos (atsakovės) PVP paslaugų apskritai neteikė ir net neturėjo teisės tokių paslaugų teikti. Nustačius, kad techninės priežiūros paslaugos ir PVP paslaugos realiai nebuvo ir nėra teikiamos, o atsakovė, kaip statytojas, nėra tinkamai atstovaujama profesionalių statybos dalyvių – projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo, atsakovė vienašališkai nutraukė ginčo sutartį ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. techninės priežiūros sutartį, šių sutarčių nutraukimus atitinkamai įformindama 2022 m. birželio 9 d. pranešimu, siųstu techniniam prižiūrėtojui, bei 2022 m. birželio 23 d. pranešimu, siųstu ieškovei. Gavusi pranešimą, ieškovė pateikė 2022 m. liepos 5 d. raštą, kuriuo reikalavo atšaukti (pakeisti) savo sprendimą dėl vienašalio ginčo sutarties nutraukimo. Į šį ieškovės siųstą raštą, pateikė 2022 m. liepos 8 d. atsakymą, kuriuo informavo ieškovę, kad pastaroji neteisingai interpretuoja ginčo sutarties nutraukimo pagrindą, nurodytą 2022 m. birželio 23 d. siųstame pranešime, nes ginčo sutartį ji (atsakovė) vienašališkai nutraukė remdamasi ne CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, kaip teigiama 2022 m. liepos 5 d. rašte, o CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei laikydamasi sutarties 8.4 punkte nurodyto įspėjimo termino.

11. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovė, siekdama įgyti teisę vykdyti ginčo sutartį, galimai pateikė suklastotą dokumentą, įrodantį ginčo sutarties įvykdymo užtikrinimo prievolės įvykdymą. Vadovaujantis ginčo sutarties 9.1 ir 9.6 punktais, ieškovė pasirašydama ginčo sutartį įsipareigojo pateikti užsakovui vieną iš sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių: i) Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją, ar ii) draudimo bendrovės laidavimo raštą ne mažesnei nei 10 proc. sutarties priede Nr. 2 nurodytos kainos sumai, arba iii) į užsakovo sąskaitą pervesti ne mažesnę nei 10 proc. sutarties kainos sumai lygų piniginį užstatą. Vadovaujantis sutarties 9.1 punktu, šalys taip pat susitarė, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas bus besąlyginis ir neatšaukiamas bei galios ne trumpiau kaip iki 30 (trisdešimtos) kalendorinės dienos po sutartyje numatyto vėliausio projektuotojo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kadangi su sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu buvo siejamas ginčo sutarties įsigaliojimas (ginčo sutarties 8.1 p.), ginčo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimas buvo esminė ginčo sutarties sąlyga. Pareikštu ieškiniu ieškovė informavo teismą, kad atsakovė, nustačiusi, jog atsakovė nėra pateikusi sutarties įvykdymo užtikrinimo, 2022 m. birželio 2 d. raštu pareikalavo ieškovės ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 8 d. (imtinai) pateikti Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą ne mažesnei nei 10 proc. sutarties priede Nr. 2 nurodytos kainos sumai, arba į ieškovės sąskaitą pervesti ne mažesnę nei 10 proc. sutarties kainos sumai lygų piniginį užstatą. Gavusi ieškovės raštą, ginčo sutartimi numatytų įsipareigojimų pateikti vieną iš trijų alternatyvių įvykdymo užtikrinimo priemonių neįvykdė, o vietoj to 2022 m. birželio 13 d. atsakymu nepagrįstai ėmė kvestionuoti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių būtinumą bei atsakovės vardu veikiančių asmenų turimus įgaliojimus. Dar daugiau, ieškovė 2022 m. birželio 13 d. raštu nurodė, kad buvo anksčiau neva pervedusi 10 proc. sutarties kainos sumai lygų piniginį užstatą, kurį atsakovė grąžino atgal ieškovei. Atsakovė nurodo, kad paaiškėjus ginčo sutarties pažeidimų faktams, ji papildomai patikrino į daugiabučio namo renovacijai skirtą išorinį serverį patalpintų dokumentų auditą. Jos atstovams tikrinant dokumentus, buvo nustatyta, kad ieškovė, bandydama imituoti ginčo sutartyje numatytos prievolės pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, kartu su ginčo sutartimi (kaip ginčo sutarties priedą – 12.1.7 p.) pateikė ir įkėlė į serverį galimai suklastotą dokumentą, tariamai patvirtinantį 10 proc. sutarties kainos sumai lygų piniginio užstato sumokėjimą. Vadovaujantis pastaruoju ieškovės sukurtu ir pateiktu dokumentu, ieškovė, pasirašiusi ginčo sutartį, 2020 m. kovo 2 d. tariamai sumokėjo 1 400 Eur garantinį užstatą. Ieškovei pateikus šį dokumentą, įsigaliojo ginčo sutartis ir ieškovė įgijo teisę į ginčo sutartyje numatytų paslaugų teikimą. Vis dėl to, patikrinus banko sąskaitos išrašus už 2020 m., buvo nustatyta, kad ieškovė nurodyto mokėjimo niekada nebuvo atlikusi, o ji, atsakovė, niekada ieškovei pastarojo nemokėto piniginio užstato nebuvo grąžinusi.

12. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Priteisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ 7 139 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

13.1. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį 2019 m. lapkričio 12 d. techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. EPC01960 nutraukimą, nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių ir toks teismo sprendimas neturėtų vykdymo galimybių.

13.2. Pažymėjo kad vienašalio sandorio – sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pasekmės gali būti įvairios, o ne vien tik sutartinių santykių atnaujinimas. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, turi nurodyti, kokių teisinių pasekmių siekia iš šio veiksmo. Sutarties nutraukimo pripažinimas negaliojančiu, jokia forma neprašant taikyti restitucijos ar kitų padarinių, savaime galėtų reikšti sutartinių santykių atkūrimą.

13.3. Darė išvadą, kad sutarties didžioji dalis – parengta techninė projektavimo užduotis, parengtas bei perduotas projektas, įvykdyta. Remiantis sutartimi, ieškovė pradėjo vykdyti projekto vykdymo priežiūros paslaugas, tačiau atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, šios sutarties dalies vykdymo ieškovė nebaigė. Bylos duomenys, šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės pagal sutartį parengtas projektas yra pakoreguotas (išleista A laida) ir pagal jį atlikti daugiabučio namo atnaujinimo rangos darbai. Atsakovė bei statybos rangovo UAB „Izoton“ darbų vadovas A. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiuo metu yra baigta 99,9 proc. darbų, liko tik pridavimo procedūros. Teismas atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, t. y. kad šiuo metu daugiabučio namo atnaujinimo darbai yra užbaigti, sprendė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos nebėra reikalingos, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimą, ji galėtų tęsti sutarties vykdymą, yra nepagrįstos.

13.4. Teismas dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, jog tenkinus ieškinį, nebūtų pagrindo jos įtraukti į Neįvykdžiusių įsipareigojimų pagal sutartį asmenų sąrašą pažymėjo, kad šalių sutartis buvo sudaryta vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) nuostatomis, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintą Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašą. Šiuo atveju atsakovė nebuvo perkančioji organizacija, kadangi neatitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytų kriterijų (atsakovė privatus juridinis asmuo, kurio veikla nėra finansuojama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, nėra valdomas valstybės (savivaldybės) institucijos ir atsakovo administracijos (valdymo organų) narių neskiria valstybės (savivaldybės) institucijos)).

13.5. Akcentavo, kad atsakovė nebuvo perkančioji organizacija ir sutartį sudarė ne pagal VPĮ, bei ieškovė nenurodė teisės normų, kuriomis remiantis sutarties nutraukimas galėtų būti pagrindas ieškovės įtraukimui į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, jog ieškovės teisės, susijusios su dalyvavimu kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) pirkimuose, nėra ribojamos. Tokiu būdu teismas nenustatė ieškovės teisių, kurias reikėtų ginti priimant teismo sprendimą, pažeidimų.

13.6. Darė išvadą, kad ieškovės prašymas tik pripažinti jos teisių pažeidimą, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialinius teisinius padarinius, pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-739-459/2023). Teismas taip pat pažymi, jog bylos pasirengimo stadijoje teismas ne kartą atkreipė ieškovės dėmesį į galimai ydingai suformuluotą ieškinio reikalavimą, ne kartą siūlė tikslinti ieškinį, tačiau ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šiuo atveju ieškinio dalykas yra suformuluotas tinkamai, kad yra pagrindas ieškinį nagrinėti būtent pagal tokį reikalavimą.

13.7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, vertino, kad šioje byloje iš esmės ieškovė tiek teikdama ieškinį, tiek teisminio proceso metu nebuvo pakankami apdairi ir rūpestinga, pareikšdama ieškinį dėl reikalavimo, kuris negalėjo būti savarankišku ieškinio dalyku, kas sąlygojo priešingos šalies, t. y. atsakovės, bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Bylos duomenimis, atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas – gavusi ieškinį, pateikė atsiliepimą, rinko bei teikė bylai reikšmingus įrodymus, papildomus paaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu atsakovės interesus atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas. Tuo tarpu ieškovė, tiek susipažinusi su atsakovės argumentais ir pozicija, tiek išklausiusi teismo pastebėjimus dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, ieškinio reikalavimo neatsisakė, netikslino bei nekeitė. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatavo, jog dėl ieškovės veiksmų, atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei tenka atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas, matydamas reiškiamo reikalavimo trūkumus, laikantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, turi pareigą įspėti proceso šalį, įpareigoti ją šiuos trūkumus pašalinti, o ne tokį materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantį reikalavimą ignoruoti ir išnagrinėjus bylą, šią tuo pagrindu nutraukti. Teismas pažeidė tinkamo proceso, procesinio šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

14.2. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos jokių ieškinio trūkumo nenustatė ir jų šalinti ieškovui nenurodė. Tačiau, jei teismas manė, kad ieškovės teismui pateiktame ieškinyje suformuotas reikalavimas nesukurtų šalims jokių teisinių pasekmių (o apie tokį manymą teismas ir pats nurodo nutartyje ir klausimų forma dar pasirengimo stadijoje kėlė šį klausimą ieškovei), neaišku, kodėl teismas nepasinaudojo jam suteikta teise nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir vietoj to, išnagrinėjo bylą iš esmės, apklausdamas aibę asmenų byloje bei tirdamas aibę bylos įrodymų ir aplinkybių, tačiau galutinio teismo sprendimo nepriėmė, tokiu būdu užkirto ieškovei teisę teisme apginti savo pažeistas ir ginčijamas teises.

14.3. Šiuo atveju, tiek byloje, tiek Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra jokių duomenų apie ginčo statinio statybos užbaigimą (žr. https://infostatyba.planuojustatau.lt/), o tuo pačiu ir išnykusį poreikį projekto vykdymo priežiūros veiklos vykdymui. Todėl visiškai nepagrįsti teismo argumentai, jog projekto vykdymo priežiūros veikla, nesant statinio statybos užbaigimo fakto, nebėra reikalinga.

14.4. Nurodo, kad atsakovei neturint perkančiosios organizacijos statuso ir šalims sutartį sudarius ne pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), sandorio nutraukimas dėl esminio jo pažeidimo, negali nulemti ieškovės įtraukimo į Neįvykdžiusių įsipareigojimų pagal sutartis sąrašą.

14.5. Skundžiamoje nutartyje teismas supainiojo VPĮ reglamentuotą Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir ginčo sutartyje numatytą Neįvykdžiusių įsipareigojimų pagal sutartis sąrašą. Teismas darė klaidingą išvadą, byloje nesant teisės normų, kuriomis remiantis sutarties nutraukimas galėtų būti pagrindas Ieškovo įtraukimui į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ). Tačiau, visiškai nevertino ginčui aktualių padarinių, t. y. Ieškovo įtraukimo į sutartyje numatytą Neįvykdžiusių įsipareigojimų pagal sutartis sąrašą

14.6. Nurodo, kad civilinės bylos nutraukimas dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo (pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu), įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas dar priėmimo nagrinėti teisme stadijoje nenustatė šio reikalavimo trūkumų, nors turėjo tą padaryti, pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą ir sudarė prielaidas naujo ieškinio teikimui, kas neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

15.1. Pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teisme jau buvo išnagrinėta labai panaši civilinė byla Nr. e2-354-1048/2023 dėl kitos savo turiniu identiškos šalių sudarytos techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties vienašalio nutraukimo atsakovės sprendimu dėl ieškovės padarytų sutarties pažeidimų. Minėta civilinė byla Nr. e2-354-1048/2023, kurioje buvo nagrinėtas iš esmės analogiškas šalių ginčas, CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat buvo nutraukta 2023 m. birželio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė ieškovės pateiktą atskirąjį skundą.

Šalies argumentai

15.2. Ieškovė pakartotinai teigia, jog Klaipėdos apylinkės teismas, manydamas, jog ieškovės ieškinio reikalavimas neatitinka civilinio proceso normų reikalavimų, negalėjo ieškinio priimti, o turėjo pareigą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tokie ieškovės argumentai, atsakovės vertinimu, yra nepagrįsti

15.3. Tai, kad toks ieškinio reikalavimas yra materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliantis reikalavimas, atsakovė pažymėjo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir tokios pozicijos laikėsi viso bylos nagrinėjimo teisme metu. Pirmosios instancijos teisme teisminis procesas, pradėtas ieškovės ieškinio pagrindu, tęsėsi daugiau nei 14 mėnesių, o ieškovė žinojo, jog daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas), renovacijos darbai nestovi vietoje ir šiuo metu jau yra pabaigti. Tačiau visos šios aplinkybės ieškovei neatrodė pakankamas pagrindas keisti ieškinio dalyką tikslinant ieškinį.

15.4. Akcentuoja, kad ieškovė, atstovaujama advokato, neabejotinai suprato, jog esant nuosekliai formuojamai teismų praktikai, kai civilinė byla dėl materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliančio reikalavimo yra nutraukiama, Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-336-998/2023 taip pat gali būti nutraukta. Tokia rizika ieškovei atrodė priimtina.

15.5. Pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pagal ginčo sutartį parengtas Projektas buvo pakoreguotas (išleista A laida) ir pagal jį buvo atlikti daugiabučio namo atnaujinimo rangos darbai. Atsakovė bei statybos rangovo UAB „Izoton“ darbų vadovas A. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiuo metu yra baigta 99,99 proc. darbų, liko tik pridavimo procedūros. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodė, kad projekto vykdymo priežiūros paslaugos nebėra reikalingos, t. y. nebėra jokių paslaugų, kurias ieškovė galėtų suteikti.

15.6. Ieškovė pati pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas tiesiogiai nereguliuoja santykių, susijusių su Ginčo sutarties sudarymu, vykdymu ir nutraukimu. Tačiau ieškovė apeliuoja į tai, kad vykdant Projekto rengimo ir Projekto vykdymo priežiūros pirkimą ir sudarant Ginčo sutartį turėjo būti laikomasi tų pačių principų kaip ir viešuosiuose pirkimuose, todėl, anot ieškovės, turėtų būti taikoma teisės analogija. Pažymi, kad ieškovė net nesant teismo sprendimo dėl jo ieškinio atsakovei tenkinimo gali ir toliau galės dalyvauti kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) konkursuose. Priešingų duomenų, jog ieškovė šiuo metu nebegali dalyvauti pagal Aprašą organizuojamuose kituose konkursuose į bylą nėra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė, kaip užsakovė, 2019 m. vykdė viešąjį pirkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimo. Ji, ieškovė, kaip tiekėjas teikė pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime. Jos pasiūlymas pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, šalys 2019 m. lapkričio 12 d. sudarė techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį Nr. EPC01960. Sutarties vykdymo metu gavo iš atsakovės 2022 m. birželio 23 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė pranešime nurodė, kad projekto 0 laidos pakeitimus UAB „Sunprojektai“ atliko nesant atsakovės pavedimo (užsakymo), t. y. be jos žinios ir pritarimo, taip pat projekto priežiūros vykdymo metu neteikė tarpinių ataskaitų, be atsakovės raštiško sutikimo pakeitė projekto vykdymo priežiūros vadovą, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, susijusių su sutarties vykdymo užtikrinimu.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB Mano Būstas Baltija atliktą vienašalį 2019 m. lapkričio 12 d. techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. EPC01960 nutraukimą, įformintą atsakovės UAB Mano Būstas Baltija 2022 m. birželio 23 d. pranešimu Nr. MBL-RS-22-4181.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas tik pripažinti jos teisių pažeidimą, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialinius teisinius padarinius, pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-739-459/2023). Teismas taip pat pažymi, jog bylos pasirengimo stadijoje teismas ne kartą atkreipė ieškovės dėmesį į galimai ydingai suformuluotą ieškinio reikalavimą, ne kartą siūlė tikslinti ieškinį, tačiau ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šiuo atveju ieškinio dalykas yra suformuluotas tinkamai, kad yra pagrindas ieškinį nagrinėti būtent pagal tokį reikalavimą.

22. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

23. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

24. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.

25. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

26. Civilinės bylos nutraukimas, kai asmuo kreipėsi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, negali būti vertinamas kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, kadangi jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB Mano Būstas Baltija atliktą vienašalį 2019 m. lapkričio 12 d. techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. EPC01960 nutraukimą, įformintą atsakovės UAB Mano Būstas Baltija 2022 m. birželio 23 d. pranešimu Nr. MBL-RS-22-4181. Ieškovės teigimu, ieškinio reikalavimo patenkinimas jai sukurtų du materialinius teisinius padarinius, t. y. būtų atstatyti ir tęsiami sutartiniai santykiai bei nebūtų pagrindo jos įtraukti į Neįvykdžiusių įsipareigojimų pagal sutartį asmenų sąrašą, kas nebūtų kliūtis dalyvauti kituose konkursuose ar iš jų būti pašalintai. Tačiau kitų reikalavimų susijusių su įpareigojimu vykdyti sutartį ir/ar kitų sutarties negaliojimo pasekmių, atsakovei nepareiškė.

28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad teismas, matydamas reiškiamo reikalavimo trūkumus, laikantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, turi pareigą įspėti proceso šalį, įpareigoti ją šiuos trūkumus pašalinti, o ne tokį materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantį reikalavimą ignoruoti ir išnagrinėjus bylą, šią tuo pagrindu nutraukti. Todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tinkamo proceso, procesinio šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais pagrindo sutikti neturi.

29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vykusį 2022 m. rugsėjo 23 d. parengiamąjį teismo posėdį atidėjo ir suteikė galimybę ieškovei tikslinti ieškinį, taip pat vykusio 2022 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu buvo iškeltas klausimas dėl ieškovės ieškinio tikslinimo, tačiau ieškovė patikslintą ieškinį teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 12 d., kurį Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti, pažymėjus, kad jis pateiktas nesavalaikiai, prieštaraujantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams taip pat teismas akcentavo, kad ieškovė nauju savarankišku reikalavimu keičia tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti ieškinio trūkumus, kadangi tokio intereso pirmosios instancijos teisme ieškovė pati nerodė ir negalima padaryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas apribojo ieškinio trūkumų šalinimo galimybę. Byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiko tarpą, taigi ieškovė, manydama, kad reikalavimus būtina tikslinti, galėjo tai padaryti pirmosios instancijos teisme jau po paskirto 2022 m. rugsėjo 23 d. parengiamojo posėdžio, kadangi jai tokia galimybė buvo suteikta.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ginčo sutartimi įsipareigojo: už 875 Eur be PVM atlikti statinio projektavimo užduoties bei paraiškų prisijungimo ir specialiesiems reikalavimams gauti paslaugas; už 13 125 be PVM parengti techninį darbo projektą; už 3 500 Eur be PVM teikti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Sutarties 8.4. punktu šalys numatė, kad užsakovas ir tiekėjas turi teisę, įspėjęs kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 kalendorinių dienų, vienašališkai nutraukti pagrindinę sutartį dėl esminio jos pažeidimo (t. y. kai tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti pagrindinės sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką dėl tiekėjo kaltės ar užsakovas vėluoja apmokėti 3.9. punkte nustatytais terminais dėl užsakovo kaltės), taip pat jei atsiranda sutarties 8.5–8.6 punktuose nurodytos aplinkybės.

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pagal sutartį parengtas projektas yra pakoreguotas (išleista A laida) ir pagal jį atlikti daugiabučio namo atnaujinimo rangos darbai. Atsakovė bei statybos rangovo UAB „Izoton“ darbų vadovas A. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiuo metu yra baigta 99,9 proc. darbų, liko tik pridavimo procedūros. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu daugiabučio namo atnaujinimo darbai yra užbaigti, sprendė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos nebėra reikalingos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi iš esmės ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismui patenkinus ieškinio reikalavimą, ji galėtų tęsti sutarties vykdymą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes apie daugiabučio namo atnaujinimo darbų yra užbaigimą. Nagrinėjamu atveju statybos rangovo UAB „Izoton“ darbų vadovas A. R. patvirtino, kad iš esmės liko tik darbų pridavimo procedūros, o pati ieškovė nenurodė kokias konkrečias projekto vykdymo priežiūros paslaugas galėtų atlikti.

32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašymas tik pripažinti jos teisių pažeidimą, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialinius teisinius padarinius, pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė ginčijo Sutarties nutraukimo teisėtumą, tačiau nepareiškė reikalavimo dėl įpareigojimo vykdyti Sutartį. Patenkinus tokį ieškinio reikalavimą, kokį reiškia ieškovė teismo sprendimas būtų negalima vykdyti, kadangi net neaišku kaip priverstine tvarka turėtų būti įvykdytas ieškovei palankus teismo sprendimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu neišvengiama pasekmė yra sutartinių santykių atkūrimas ir tęsimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu tik abstrakčiai pasisakė dėl tolimesnio Sutarties vykdymo ieškinio tenkinimo atveju ir nesugebėjo nurodyti, kokius veiksmus situacijoje, kai statybos darbai iš esmės yra atlikti, ieškovė atliktų kaip Projekto vykdymo prižiūrėtoja. Nagrinėjamu atveju jokių Projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kurias pagal Sutartį galėtų suteikti ieškovė, nebėra.

33. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė ieškiniu siekė materialinių teisinių reikalavimų – ieškovės neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu pagrindo sutikti neturi.

34. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB Mano Būstas Baltija atliktą vienašalį 2019 m. lapkričio 12 d. techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. EPC01960 nutraukimą, įformintą atsakovės UAB Mano Būstas Baltija 2022 m. birželio 23 d. pranešimu Nr. MBL-RS-22-4181. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė kreipėsi dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kaip ir nėra pateikta duomenų, kad tokia informacija nustatyta tvarka būtų viešai paskelbta. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šalių sutartis buvo sudaryta vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) nuostatomis, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintą Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašą. Šiuo atveju atsakovė nebuvo perkančioji organizacija, kadangi neatitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytų kriterijų (atsakovė privatus juridinis asmuo, kurio veikla nėra finansuojama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, nėra valdomas valstybės (savivaldybės) institucijos ir atsakovo administracijos (valdymo organų) narių neskiria valstybės (savivaldybės) institucijos)). Atsakovė nebuvo perkančioji organizacija ir sutartį sudarė ne pagal VPĮ, ieškovė nenurodė teisės normų, kuriomis remiantis sutarties nutraukimas galėtų būti pagrindas ieškovės įtraukimui į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovės teisės, susijusios su dalyvavimu kituose daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimo (projektų vykdymo priežiūros) pirkimuose, nėra ribojamos ir atsižvelgiant į tai nenustatyta ieškovės teisių, kurias reikėtų ginti priimant teismo sprendimą, pažeidimų. Todėl iš esmės ieškovės pareikštu reikalavimu šioje byloje siekiama tik galimai sukelti padarinius ateityje galimai bylai dėl ieškovės pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, o tai būtų tik civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai.

35. Spręstina, kad toks ieškovės formuluojamas reikalavimas neatitinka materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijaus, nes jį patenkinus nebūtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad jei ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimu siekiama tik nustatyti prejudicinius faktus ateityje galimai pareikštinam ieškiniui, toks reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, kadangi tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 61-313/2019, 28 punktas).

36. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas šioje byloje nereikštų materialinių teisinių padarinių ieškovei atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė teisės normas. Šiuo atveju ieškovė manydama, kad jos teisės buvo pažeistos, ar ji patyrė tam tikrų nuostolių/žalos, ji turi teisę reikšti ieškinį kitu pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestinas, dėl jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo nespręstina.

39. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 588,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0008973 bei 2023 m gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymą.

40. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

41. Apskaičiuojant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, taikytinas 2023 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 959,90 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti taip pat 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4). Šiuo atveju atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimą galėtų būti apie 783,96.

42. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme viršija maksimalaus Rekomendacijose numatytą dydį, sprendžia, jog yra pagrindas mažinti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 588,13 Eur iki 783,96 Eur. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 783,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ 783,96 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja Giedrė Seselskytė