Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams I. Ž., A. Ž., ieškovų atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovui V. B. dėl bendravimo tvarkos panaikinimo, teisės matytis su vaiku apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

25. nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. B. biologiniai tėvai yra A. P. bei V. B. (el. b. 1 t., b. l. 16).

26. Civilinėje byloje Nr. e2-338-1003/2020 2020 m. lapkričio 12 d. priimtu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nepilnametė I. B. buvo atskirta nuo motinos, o V. B. laikinai apribota tėvo valdžia, mergaitės laikina gyvenamoji vieta nustatyta su I. Ž., A. Ž., I. B. iš tėvų priteistas išlaikymas (el. b. 1 t., b. l. 1).

27. 2021 m. sausio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-910-759/2021) I. Ž., A. Ž. yra paskirti I. B. globėjais ir turto administratoriais, vaikui nustatyta nuolatinė globa (el. b. 1 t., b. l. 18).

28. Civilinėje byloje Nr. e2-90-759/2022 priimtu 2022 m. sausio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu V. B. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu ir nustatyta konkreti tėvo bendravimo su dukra I. B. tvarka (el. b. 1 t., b. l. 52 - 53). Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką konstatavo, kad tarp vaiko globėjų ir vaiko tėvo, bendravimo su mažamete mergaite metu, nuolat kyla konfliktai, dėl šios priežasties teismas įvertino, kad vertintina, jog vaiko susitikimuose su tėvu neturėtų dalyvauti globėjai, tačiau būtinas vaiko pažįstamo ir su vaiku turinčio kontaktą psichologo dalyvavimas, tokia forma organizuotose susitikimuose pavyko išvengti globėjų ir atsakovo konfliktų (2022 m. sausio 10 d. nutarties 58 punktas, el. b. 1 t., b. l. 52 - 53).

29. 2022 m. birželio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu, priimtu civ. b. Nr. e2-2387-517/2022, padidintas I. B. iš tėvo priteisto išlaikymo dydis iki 130,00 Eur mokamų kasmėnesinių periodinių išmokų (el. b. 1 t., b. l. 15)

30. Nagrinėjamoje byloje atlikta ekspertizė, kurią atliko I. B. ambulatorinę kompleksinę teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius ir 2025 birželio 18 d. pateikė į bylą teismo ekspertizės aktą Nr. 106MS-372 (el. b. 4 t., b. l. 45 – 64).

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo panaikinti teismo sprendimu nustatytą atsakovo V. B. bendravimo su dukra I. B. tvarką, uždraudžiant atsakovui matytis, bendrauti bei palaikyti bet kokį kontaktą su dukra. Iš esmės tarp šalių nėra ginčo, kad bendravimo tvarkos buvo laikomasi. Šalys skirtingai vertina biologinio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos atitikimą vaiko interesams.

32. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1-3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

34. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetas teikiamas vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

35. Ieškovė nurodė, kad į teismą kreipėsi vaikui reaguojant neigiamai į bendravimą su biologiniu tėvu, ieškinį grindžia tuo, kad nustatyta bendravimo tvarka daro nepataisomą žalą nepilnametei. Ieškovai nurodo, kad atsakovas susitikimų su vaiku metu būna ūmaus būdo, dažnai kalba pakeltu balso tonu, priekaištauja psichologui, socialinei darbuotojai ir kitiems asmenims, ar jo pakeltu balso tonu dėstomi nepagrįsti kaltinimai. Mergaitei girdint, atsakovas nuolatos išsako priekaištus globėjams. Be to ieškovai nurodo, kad susitikimuose atsakovas yra linkęs priekaištauti dukrai, pvz., jog ji turinti valgyti jo atvežtą maistą, nes jis už jį sumokėjo ir pan. Kartais moko vaiką neigiamų dalykų, pvz., netvarkyti žaislų, nes, anot atsakovo, ateis valytoja ir sutvarkys, neklausyti mamos ir t.t. Ieškovai nurodo, kad dėl atsakovo elgesio po pasimatymų suprastėja vaiko miegas, mergaitė pradeda šlapintis į lovą ir pan. Kartais net darželio specialistai po vaiko susitikimo su tėvu neranda bendros kalbos su I.. Ieškovų atstovė nurodė, kad bendravimas vaikui iš esmės žalingas, vaikas po to nusikaso, nemiega, elgiasi destruktyviai. Vaiką stebėjo psichologai, darė išvadą, kad gali prireikti medikamentinio gydymo Be to, ieškovai nurodo, kad atsakovas buvo informuotas, jog dukra turi atopinį dermatitą, kad jai negalima duoti valgyti saldumynų, tačiau atsakovas to nepaiso, todėl vaikas patiria sveikatos problemų. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones biologinis tėvas nenorėjo susitikti su dukra, atsakovas dukra nesidomėjo, I. B. taip pat nesidomėjo tėvu, neišreiškė džiugesio susitikus.

36. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad atsakovą teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka tenkina, ieškovai pareiškė reikalavimą šią tvarką panaikinti, uždraudžiant atsakovui matytis, bendrauti bei palaikyti bet kokį kontaktą su dukra.

37. Liudytoja I. Z. išsakė nuomonę, kad galiojanti bendravimo tvarka yra vaiko žalojimas, bendravimo tvarka yra ydinga, taip pat pabrėžė, kad nėra dokumentų, kad atsakovas yra biologinis tėtis, tuo abejoja (2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio įrašas 1 val. 59 - 2 val. 0 min.; 2 val. 7 min. liudytoja I. Z.). Liudytoja nurodė, kad biologinis tėtis su vaiku patikimo ryšio nesukūrė dėl to, kad buvo mažai iniciatyvus ir per daug agresyvus prižiūrinčių darbuotojų atžvilgiu (2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio įrašas 2 val. 11 min.). Liudytojos nuomone, dabartinė bendravimo tvarka yra vaiko žalojimas (2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio įrašas 2 val. 9 min - 2 val. 11 min.). Liudininkė nurodė, kad nematė vaiko intereso bendrauti su biologiniu tėvu, liudininkė nurodo, kad vaikas tokio intereso nėra išsakęs, nei žodžiu, nei neverbaliniu elgesiu, vaikas įstumtas į suaugusių sistemą, kurioje jis privalo dalyvauti (2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio įrašas 2 val. 15 min.). Liudininkė pripažino, kad teikė ieškovei psichologinę pagalbą apsisprendžiant tapti globėja, vėliau teikė psichologines paslaugas, dalyvavo atsakovui bendraujant su dukra, nusišalinti pagrindo nematė (2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio įrašas 3 val. 17 min.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudininkė pati pripažino kilusius konfliktus su atsakovu, nurodė, kad anksčiau, dar prieš ieškovei tampant globėja, teikė jai paslaugas, padėjo jai apsispręsti tapti globėja, taigi, viena vertus, yra priešiškuose santykiuose su atsakovu, kita vertus, teikė paslaugas ieškovei, liudytojos I. Z. parodymų nelaiko nešališkais ir juos vertina kritiškai. Tokią išvadą patvirtina liudytojos išsakytos ir niekuo nepagrįstos abejonės dėl atsakovo tėvystės, pozicija dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos, vertinant ją kaip ydingą, laikant vaiko žalojimu ir tai argumentuojant tariamu vaiko prievartos pojūčiu – vertimu eiti į susitikimus, į kuriuos eiti nenori.

38. Teismas kritiškai vertina liudytojos S. Č. parodymus. Liudytoja nurodė, kad prieš susitikimus mergaitė būdavo konfliktiška, šlapindavosi į lovytę, liudytojai sakė, kad vaikas nenorin važiuoti į susitikimus. Liudytoja išsakė vertinimą, kad bendravimas su biologiniu tėvu netikslingas, nes kelia stresą. Tačiau teismo posėdžio metu liudytoja negalėjo nurodyti, kada reikėjo vaiką įkalbinėti vykti į susitikimą, kada vaikas stresavo, nes nežinojo, kada susitikimai vyko. Susitikimai vyko šeštadieniais, įstaigos nedarbo metu. Iš liudytojos paaiškinimų nėra aišku, ar vaiko patiriamas stresas ir šlapinimasis į lovytę yra susitikimų su biologiniu tėvu pasekmė.

39. Apibendrinant liudytojų parodymus, galima daryti išvadą, kad jie iš dalies patvirtino kurias ieškovų nurodytas aplinkybes. Susitikimų metu pasitaikydavo konfliktų, kurie dažniausiai kildavo dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir atsakovo konfliktų su ieškovais (dėl nenurodomos biologinio tėvo pavardės, dėl draudimo fotografuoti vaiką, dėl nepriimamų biologinio tėvo dovanų vaikui, dėl biologinio tėvo atsivežamų vaišių, dėl atidaryto lango, nesaugios situacijos, dėl skundų dėl globėjų veiksmų), ir susitikimus organizuojančiais darbuotojais.

40. Nepaisant to, liudytojos iš esmės patvirtino, kad atsakovas lankė vaiką, atvykdavo į susitikimus, atsiveždavo dovanų, vaišių, susitikimų metu atsižvelgdavo į vaiko iniciatyvą, vaiko norus (liudytojos R. V., O. P., kitos liudytojos to taip pat nepaneigė). Liudytoja R. V. nurodė, kad susitikimai vykdavo kartais trumpiau, kartais mergaitė prašydavo būti ilgesnį laiką, neproduktyvūs būdavo nuotoliniai susitikimai. Liudytoja nurodė, kad neigiamų emocijų susitikimo metu nestebėjo. Taigi, liudytojų parodymai nepatvirtino, kad biologinis tėvas nenorėjo susitikti su dukra, ar kad jis dukra nesidomėjo.

41. Liudytojai nurodė, kad su laiku susitikimams vykstant mergaitės elgesys pasikeitė, pradėjo nebe taip artimai kontaktuoti su biologiniu tėvu, nebenorėdavo jo apkabinti, nenorėdavo kalbėti (2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio įrašas 24 min, R. V.). Tėvas mažai žino apie vaiką, jam sunkiau palaikyti ryšį su vaiku (2023 m. rugsėjo 11 d. posėdžio įrašas 108 min., O. P.). Liudytoja O. M. (medicinos psichologė) nurodė, kad I. B. nėra orientuota į bendravimą su biologiniu tėvu, toks poreikis atsiranda vėliau. Liudytoja nurodė, kad ryšys su biologiniu tėvu negali susiformuoti, nes nėra kasdienio bendravimo, ryšiui būtinas nuolatinis kontaktas, per savaitę vieną kartą būtinas minimalus bendravimas, būtini ritualai, kelionės, dalinimasis dienos įspūdžiais, kita vertus liudytoja negalėjo įvertinti ryšio tarp biologinio tėvo ir dukros, nes nestebėjo jo bendravimo su dukra. Liudytoja nėra užfiksavusi, kad biologinis tėvas būtų padaręs žalą vaikui konkrečiais veiksmais.

42. Iš liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad atsakovo – biologinio tėvo – ir vaiko ryšys nėra stiprus, tačiau taip yra ne tiek dėl atsakovo kaltės, kiek dėl riboto bendravimo su dukra ir galiausiai visai nutrūkusio bendravimo vykstant teismo procesui. Galima pritarti atsakovo atstovui, pastebėjusiam, kad atsakovas, minimaliai bendraudamas su dukra, neturi galimybių palaikyti su ja ryšio, o tada, dėl susidariusios situacijos, bendravimo galimybė gali būti prarandama.

43. Ieškovai į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose pateikiama informacija apie atsakovo ir vaiko I. B. bendravimo aplinkybes, I. B. psichologinę būklę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tai Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini)2023 m. vasario 23 d. ir 2024 m. kovo 8 d. raštai „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuose aptariamas mergaitės elgesys mokykloje ir jos elgesio pokyčiai po susitikimų su biologiniu tėvu (el. b. 1 t., b. l. 19; el. b. 3 t., b. l. 167); taip pat Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 6 d., 2023 m. kovo, balandžio mėnesio, 2024 m. kovo mėnesio raštai „Dėl I. B.“, 2023 m. liepos 5 d. pažyma „Dėl informacijos pateikimo apie I. B.“, kuriuose aptariama jos psichologinė situacija ir tos situacijos pokyčiai, siūloma nutraukti susitikimus su biologiniu tėvu, taip pat apie teigiamus pokyčius bendravimą nutraukus (el. b. 1 t., b. l. 20, 21, 26; el. b. 2 t., b. l. 93; el. b. 3 t., b. l. 177); taip pat Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro 2023 metų kovo 13 d. aprašymas, kuriame aprašyta I. sveikatos būklė, išvardintos diagnozės, pastebėjimai, kad mergaitei susitikimai su biologiniu tėvu kelia nemalonias emocijas, stresą, nerimą, rekomenduoti nuotoliniai susitikimai su tėvu, taip mažinant nereikalingas intervencijas ir gydymo poreikį (el. b. 1 t., b. l. 22 - 23); taip pat (duomenys neskelbtini)2023 metų balandžio mėnesio ir 2024 m. kovo mėnesio raštai „Informacijos pateikimas“, kuriuose informuojama apie biologinio tėvo ir dukros bendravimo situaciją ir vaiko nenorą bendrauti su biologiniu tėvu, galimai neigiamą tokio bendravimo poveikį vaikui, taip pat gerus globėjų ir vaiko santykius, apie tai, kad V. B. paskutinį kartą su socialiniu darbuotoju (globos koordinatoriumi) bendravo telefonu 2023 m. rugsėjo 29 dieną (el. b. 1 t., b. l. 114 - 115; el. b. 3 t., b. l. 165; 176); taip pat dr. med. psichologė O. M. suteikta informacija, kad norint įvertinti bendravimo situaciją, reikalinga biologinio tėvo ir vaiko susitikimų stebėsena (el. b. 4 t., b. l. 125).

44. Teismas, susipažinęs su minėtais rašytiniais įrodymais pastebi, kad rašytiniai įrodymai savo turiniu iš esmės atitinka liudytojų parodymus, nes liudytojais ieškovai iškvietė iš esmės tuos pačius asmenis – psichologes R. V., I. Z., mokytoją S. Č., socialinę darbuotoją O. P., kurie ir yra rašytinių įrodymų rengėjai. Be to, pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra nurodoma bendra vaiko situacija, vaiko psichologiniai vertinimai ir abstraktaus pobūdžio pastebėjimai apie vaiko situacijos pokyčius, tikėtinas jų priežastis, o pateiktuose medicininiuose dokumentuose - informacija apie vaiko sveikatos būklę.

45. Rašytiniai įrodymai yra išanalizuoti ir aptarti (el. b. 4 t., b. l. 47 – 55) į bylą pateiktame 2023 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi paskirtos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus balandžio 29 - gegužės 28 d. teismo ekspertizės akte Nr. 106MS-372 dėl I. B. ambulatorinės kompleksinės teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės (el. b. 4 t., b. l. 45 – 64). Ekspertizė I. B. atlikta Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2025 m. balandžio 29 d., išklausius I. B., išsamiai įvertinus jos medicininę, psichikos būklę, jai konsultacijas teikusių psichologų išvadas.

46. Pažymėtina, kad eksperto išvada, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismą apklausti ekspertą. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024).

47. Ekspertizės atlikimui pateikta civilinės bylos Nr. e2-34-1221/2025 skaitmeninė versija bei medicininiai dokumentai: ambulatorinė asmens sveikatos istorija iš Ukmergės PSPC; ambulatorinė asmens sveikatos istorija iš Ukmergės Psichikos sveikatos centro; gydymo stacionare ligos istorija iš VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“. Ambulatorinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė civilinėje byloje I. B. atlikta Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2025-04-29.

48. Ekspertai išanalizavo pateiktus medicininius dokumentus, civilinės bylos medžiagą (el. b. 4 t., b. l. 47 – 55), vadovaudamiesi stebėjimo, pusiau struktūruoto pokalbio metodais analizavo tiriamosios psichikos būklę, taip pat papildomai naudodami psichologinio įvertinimo metodikas, gautos bylos duomenis, atliko Psichologinį įvertinimą (el. b. 4 t., b. l. 55 – 60). Nurodytų duomenų analizės ir metodų pagalba konstatavo, kad „I. B. gali išreikšti jai betarpiškai („čia ir dabar“) kylančius norus bei poreikius, tačiau ji vis dar nėra pajėgi suformuluoti savarankiško nuomonės sudėtingesniais klausimais, tokiais kaip byloje sprendžiamas bendravimo tvarkos klausimas, nes ji vis dar negali suprasti susiklosčiusios situacijos esmės bei įvertinti ilgalaikių tokių sprendimų pasekmių, be to ji patiria artimos aplinkos poveikį formuojantį jos nuostatas į biologinį tėvą“. Ekspertizės metu nustatyta, kad „I. B. su biologiniu tėčiu sieja emociškai artimas ryšys, t. y. santykio su juo palaikymas jai yra svarbus“. Nustatyta, kad „I. B. išgyvena lojalumo konfliktą, t.y. jaučia spaudimą pasirinkti kažkurią vieną pusę (globėjus arba biologinį tėtį) ir dėl natūraliai susiklosčiusių aplinkybių šiuo metu ji renkasi globėjus, todėl stengiasi ribotis nuo biologinio tėvo, nedemonstruoti jam šilumos globėjų akivaizdoje“; „Ekspertizės metu I. B. stengiasi demonstruoti biologinį tėvą atstumiančias nuostatas (nepriima jo dovanų, kalbinama atsisako su juo bendrauti), tačiau tokios pozicijos ilgai neišlaiko, o tiesioginių sąveikų metu palaiko emociškai artimą santykį su juo, likusi viena be globėjų priima jo dovanas“. „Nustatyta, kad pagrindiniais prieraišumo asmenimis I. B. psichikoje yra dabartiniai jos globėjai, su jais ją sieja abipusiai palankus, emociškai artimas, glaudus, prieraišumo ryšys. Nustatyta, kad tiriamąją sieja emociškai artimas ryšys ir su biologiniu tėčiu, jo draugijoje ji jaučiasi gerai, saugiai. Tiek jos ryšys su globėjais, tiek su biologiniu tėčiu psichologiniu požiūriu vertinami kaip susiformavę natūraliai“. Ekspertizės išvadose nurodoma, kad I. B. psichikos sutrikimas nenustatytas, tačiau „I. B. emocinę būseną reikšmingai veikia susiklostęs konfliktiškas jos globėjų bei biologinio tėčio santykis“, „kalbėti apie susiklosčiusią šeimos situaciją I. B. emociškai sudėtinga: reiškiasi įtampa, nerimastingumas, kurie yra sąlygoti išgyvenamo lojalumo konflikto“ (el. b. 4 t., b. l. 63).

49. Iš nurodyto seka, kad teismo ekspertai, atlikę jiems pavestą ekspertizę, padarė išvadą, I. B. tiek su globėjais, tiek su biologiniu tėvu sieja emociškai artimas ryšys, tačiau ji patiria artimos aplinkos poveikį formuojantį jos nuostatas į biologinį tėvą, tačiau išgyvena lojalumo konfliktą, t. y. jaučia spaudimą pasirinkti kažkurią vieną pusę (globėjus arba biologinį tėtį) ir dėl natūraliai susiklosčiusių aplinkybių šiuo metu ji renkasi globėjus, todėl stengiasi ribotis nuo biologinio tėvo, nedemonstruoti jam šilumos globėjų akivaizdoje, t. y. I. B. atsisakymas bendrauti su biologiniu tėvu yra globėjų poveikio pasekmė, o jos emocinę būseną veikia biologinio tėvo ir globėjų konfliktas; patiriamos įtampos, nerimastingumo priežastis yra ne bendravimas su biologiniu tėvu, o išgyvenamas lojalumo konfliktas.

50. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ekspertizės aktą, į jame padarytą išvadą, kad „I. B. asmenybės raidai svarbu integruoti tiek globėjus, tiek biologinį tėtį į savo šeimos paveikslą, turėti kokybišką santykį tiek su vienais, tiek su kitu, to neužtikrinus ilgalaikėje perspektyvoje I. B. gali imti atstumti tėvą, taip atsisakydama reikšmingos savo identiteto dalies, dėl to gali didėti jos vidinė įtampa bei nerimastingumas“, sprendžia, kad neturi pagrindo biologinio tėvo ir vaiko bendravimo laikyti nesuderinamu su vaiko interesais, tenkinti ieškinį ir uždrausti atsakovui bendrauti su dukra.

51. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų išvadomis. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina konfliktą tarp ieškovų ir atsakovo. Tai patvirtina tiek ieškovų paaiškinimai (ieškovė I. Ž. teismo posėdžio metu negalėjo paneigti, kad globėjai apie tėvą atsiliepdavo neigiamai vaikui girdint), patvirtina tiek atsakovo, tiek liudininkų parodymai.

52. Ieškovės atstovės argumentas, kad ekspertizės atlikimo metu I. B. įteiktos dovanos ekspertizės akto išvadas daro nepatikimomis, vertinamas kritiškai. Tos dovanos nebuvo skirtos ekspertams, dėl ekspertų šališkumo argumentų nebuvo pateikta. Ekspertai, naudodami nurodytus mokslinius metodus, atliko psichikos būklės ir psichologinį įvertinimą. Vertinamas buvo ne pats dovanų priėmimo faktas, bet tiriamosios elgesys, noras bendrauti, bendravimas, bendravimo pokyčiai skirtingomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvadų patikimumu. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti papildomos ekspertizės, nepasinaudojo teise iškviesti ekspertą ir pateikti klausimų eksperto išvadai išaiškinti ar papildyti, todėl teismas vertina, kad ieškovams abejonių dėl ekspertizės išvadų aiškumo ar išsamumo nekilo. Pažymėtina, kad atsakovo elgesys ekspertizės atlikimo metu niekaip neišsiskyrė lyginant su kitais susitikimais su vaiku, ieškovų kviestos liudytojos pripažino, kad atsakovas visada atvykdavo su dovanomis.

53. Ieškovai vykdydami teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. posėdžio metu duotą įpareigojimą, pateikė į bylą 2025 m. spalio 16 d. BĮ (duomenys neskelbtini) raštą (el. b. 4 t., b. l. 152 – 153; DOK-54174 priedas), kuriame nurodoma, kad 2022 m. liepos 17 d. el. laišku V. B. buvo informuotas, kad „mergaitei taikoma hipoalerginė dieta. 2022 m. rugsėjo 15 d. el. laišku V. B. pakartotinai informuotas, jam globos koordinatorius nurodo „atsižvelgdami į besikartojančius I. B. sveikatos sutrikimus po susitikimų su Jumis, rekomenduojame vaišes, kuriose yra daug konservantų ir dažiklių, rūkytus gaminius, picas, sultis, pieno produktus, riešutus, citrusinius vaisius, saldumynus bei gaminius, kuriuose yra šokolado, po susitikimo su dukra perduoti globėjams, kad mergaitė namuose su tinkama globėjų priežiūra vaišėmis galėtų pasimėgauti namuose“. Į bylą nėra pateikta medicininių dokumentų, kuriose vaikui šios būklės būtų diagnozuotos, ir pateiktos atitinkamos rekomendacijos. Priešingai, į bylą pateiktoje epikrizėje ir kituose dokumentuose tokių diagnozių nėra (el. b. 1 t., b. l. 27, 22), ekspertizės akte nurodoma, kad į medikus reipėsi kelis kartus į medikus dėl provokuotos, pasak mamos/globėjos, alerginės reakcijos (el. b. 4 t., b. l. 49). Ieškovai nėra pateikę nurodytų elektroninių laiškų, taip pat nėra duomenų, ar atsakovas šiuos laiškus gavo, kad buvo apie tai tinkamai informuotas. Iš ieškovų pateikto BĮ (duomenys neskelbtini)rašto (el. b. 4 t., b. l. 152 – 153; DOK-54174 priedas), nesant pateiktų į bylą medicininių dokumentų, negalima daryti išvados, kad atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kokioms maisto medžiagoms vaikas alergiškas ir nėra aišku, ar maisto produktai, kuriuos atsiveždavo atsakovas, nebuvo ribojami be pagrindo. Kita vertus, iš liudytojos O. P. parodymų matyti, kad „buvo atvejų, kai į pasimatymą biologinis tėvas atsiveždavo netinkamo maisto, tačiau paskutiniu metu jis jau žinojo ką gali atsivežti, koks maistas tinkamas“. Taigi, teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovas netinkamus maisto produktus atsiveždavo tikslingai, norėdamas pakenkti vaikui.

54. Kitus ieškovų argumentus dėl netinkamo elgesio su vaiku – teikiamus netinkamus pamokymus, netinkamas dovanas, nepriimtų dovanų išmetimą, dalinimąsi su vaiku planais jį pasiimti ir kt., teismas atmeta, kaip neturinčius esminės reikšmės, tačiau teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad atsakovas gali netekti teisės matytis su vaiku, jei tai prieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

55. Teismas, atsižvelgdamas į kilusius tarp ieškovų ir atsakovo nesusipratimus, siekdamas apsaugoti geriausius vaiko interesus, nusprendžia nustatyti įpareigojimą ieškovams per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo suteikti atsakovui informaciją ir medicininius dokumentus apie vaikui I. B. nustatytas alergijos diagnozes ir gydytojų paskirtas mitybos rekomendacijas, be to, per 14 dienų pateikti tokią informaciją, jei tokios diagnozės ar rekomendacijos būtų nustatytos ar paskirtos ateityje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai už ieškinį sumokėjo 107 Eur dydžio žyminį mokestį (2023 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 224, dokumentas CBP-4478, 19 priedas). Atsakovas pateikė į bylą antrinės teisinės pagalbos išlaidas –582,63 Eur (DOK-19563); 208,81 Eur (DOK-48867); 350,48 Eur (DOK-56223). Byloje buvo atlikta ekspertizė, kurią apmokėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, sąskaita pateikta į bylą 2025 m. liepos 4 d., mokėjimo nurodymas Nr. 30, suma 697,38 Eur.

57. Atmetus ieškovų ieškinio reikalavimą, iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiamos 1839,30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

58. Kadangi teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 6,64 Eur, neviršija minimalios 8,00 (aštuonių eurų 00 ct) Eur sumos, iš ieškovų jos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 6 dalis).

59. Šioje byloje 2023 m. gegužės 18 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės uždrausti atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamete dukra I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6141-1198/2023 priėmimo dienos, sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnis).

60. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270, 275, 276 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalimi, 3.170 straipsnio 1-3 dalimis, 3.180 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Ž., asmens (duomenys neskelbtini) po 919,65 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų, 65 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, antrinės teisinės pagalbos įmokos kodas 5630).

Įpareigoti ieškovus I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Ž., asmens (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suteikti atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) medicininius dokumentus apie vaikui I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytas medicinines (duomenys neskelbtini) diagnozes ir gydytojų paskirtas mitybos rekomendacijas, taip pat per 14 dienų pateikti tokią informaciją, jei diagnozės ar rekomendacijos būtų nustatytos ar paskirtos ateityje.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo šioje byloje 2023 m. gegužės 18 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones uždrausti atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamete dukra I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6141-1198/2023 priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.