Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. K. ir A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

14. Pareiškėjai pareiškimu teismo prašo pripažinti jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į Sandėliukus: 1) Sandėliuką, kurio žymėjimas pridedamame plane Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas archyvinėje dokumentacijoje (duomenys neskelbtini)), sandėliuko ribų koordinačių taškai: Taškas Nr. 1: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 2: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 3: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 4: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); 2) Sandėliuką, kurio žymėjimas pridedamame plane Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas archyvinėje dokumentacijoje (duomenys neskelbtini)), sandėliuko ribų koordinačių taškai: Taškas Nr. 5: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 6: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 7: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 8: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini).

15. R. N. turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjams M. K. ir A. K. pagal 2023 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1132. Šį butą pareiškėjai įsigijo iš R. Š.. Po R. Š. skyrybų 2022 m. liepos 20 d. teismo sprendimo pagrindu butas buvo registruotas R. Š. asmenine nuosavybe. Buvusi savininkė R. Š. butą įsigijo su tuometiniu sutuoktiniu S. B. 2001 m. lapkričio 8 d. iš pardavėjos K. S., kuri butą nuosavybės teise valdė nuo 1996 m. sausio 4 d., o nuo 1995 m. lapkričio 10 d. iki 1996 m. sausio 4 d. buto savininkas buvo L. S.. Nuo 1993 m. gegužės 5 d. iki 1995 m. lapkričio 10 d. butą nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) valdė N. D. ir R. D.. Nuo 1993 m. sausio 26 d. iki 1993 m. gegužės 5 d. buto savininkė buvo J. K. P. Teismui pateikti dokumentai, kurių pagrindu nustatyta, kad J. K. P. 1992 m. spalio 21 d. pateikė Vilniaus savivaldybės Žvėryno seniūnijai pareiškimą, kuriuo prašė parduoti privatizuotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: sandėliuku ir rūsiu. Šio pareiškimo pagrindu 1992 m. spalio 21 d. su Vilniaus savivaldybės Žvėryno seniūnija buvo sudarytas Susitarimas dėl minėto buto su sandėliuku ir rūsiu pardavimo J. K. P. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad buto su rūsiu statybos pradžia 1920 m., butas šildomas vietine šildymo sistema. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikti buto kadastriniai matavimai. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad Sandėliukams nesuteikti adresai, jie nėra suformuoti ar formuojami kaip atskiri Registro objektai, ir jiems unikalūs numeriai nėra suteikti. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad Sandėliukai yra plytiniame pastate, rakinamos durys, pareiškėjai nurodė, kad sandėliukai naudojami, juose laikomas kietas kuras. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Žvėryno seniūnija ant patalpų 2022 m. rugpjūčio 27 d. ir 2024 m. birželio 13 d. pakabino skelbimą apie siūlymą pripažinti patalpas bešeimininkiu turtu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2023 m. lapkričio 15 d. įtraukė patalpas į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktą Nr. A1017-14/23(2.14.1.55E-NTS).

16. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).

19. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

21. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016; ir kt.).

22. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

23. Kaip jau nurodyta pirmiau, tam, kad būtų konstatuotas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, visų pirma pareiškėja turi nebūti įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo neturi būti daikto savininkas. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnio 1–12 punktuose: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), įgyjamąja senatimi (11 punktas), kitais įstatymo nustatytais pagrindais (12 punktas). Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

24. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

25. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad nuosavybės teisę į Sandėliukus pareiškėjai būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Kaip buvo minėta, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai keitėsi. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, pirmoji registruota buto su rūsiu savininkė nuo 1993 m. sausio 26 d. tapo J. K. P. Nors 1992 m. spalio 21 d. Pareiškime prašoma parduoti privatizuojamą butą su rūsiu ir sandėliuku bei tos pačios dienos Susitarime dėl buto pirkimo nurodyta, kad sutariama, kad butas bus perkamas su rūsiu ir sandėliuku, tačiau tiek Pareiškime, tiek Susitarime, tiek ir vėliau sudarytoje 1993 m. sausio 26 d. pirkimo sutartyje sandėliukas nėra niekaip apibrėžtas, t. y. nenurodytas nei sandėliuko plotas, nei tūris, nei jo buvimo vieta, nei kiti duomenys. Byloje taip pat nėra ir kitų rašytinių įrodymų, kurie leistų identifikuoti Pareiškime bei Susitarime nurodytą sandėliuką. Tuo atveju, jei buvusi savininkė J. K. P. ginčo sandėliukus būtų įgijusi Sutartimi, tai sudarytų savarankišką nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, paneigiantį poreikį naudotis įgyjamosios senaties institutu.

27. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose iš esmės pripažino, kad ginčo Sandėliukai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre Sandėliukai nėra įregistruoti. Be to, kaip jau minėta ankščiau, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodinėjo aplinkybės, kad nurodyti daiktai priklausė/priklauso valstybei ar savivaldybei, kadangi, priešingu atveju, minėti Sandėliukai nebūtų įtraukti į statinių, kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais, sąrašą. Jeigu šie Sandėliukai priklausytų valstybei, valstybė tokią informaciją turėtų ir tokiu būdu Sandėliukai nebūtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą. Teismo vertinimu, šios pateiktos aplinkybės patvirtina, kad valstybei ar savivaldybei šis turtas nepriklauso. CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Šiuo atveju buto gyventojai buvo sandėliukų valdytojais, jais naudojosi, rūpinosi. Sandėliukai gyventojams buvo perduodami kaip butų priklausiniai.

28. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad butą su sutuoktiniu įsigijo 2023 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš buvusios savininkės R. Š., kuri šio turto savininkė buvo nuo 2001 m. lapkričio 8 d. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. Š. patvirtino, kad butą ji su tuometiniu sutuoktiniu įsigijo iš K. S. ir butas buvo perduotas kartu su ginčo Sandėliukais. Pareiškėja posėdžio metu taip pat paaiškino, kad Sandėliukai pareiškėjams buvo perduoti kartu su butu, buvo perduoti raktai. Tiek pareiškėja, tiek liudytoja nurodė, kad ginčo Sandėliukuose buvo laikomas kietas kuras, malkos, skirtos buto šildymui. Tai, kad butas turi kieto kuro šildymo įrenginį, patvirtina ir byloje pateiktos buto nuotraukos, taip pat Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad butas turi vietinę šildymo sistemą. Pareiškėja paaiškino, kad prie daugiabučio namo yra ir daugiau sandėliukų, gyventojai yra pasiskirstę ir naudojasi konkrečiomis patalpomis, niekas niekam jokių pretenzijų dėl naudojimosi konkrečiais sandėliukais, tame tarpe ir ginčo Sandėliukais, nereiškė. Tiek pareiškėjos, tiek liudytojos teigimu, visi esami ir buvę buto savininkai buvo visą laiką įsitikinę, kad ginčo Sandėliukai priklauso jiems, valdė juos kaip savus: pareiškėja patvirtino, kad Sandėliukų raktus gavo iš R. Š., o ši - iš buvusios savininkės K. S.. Byloje taipogi pateiktas liudytojos R. Š. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad įsigyjant butą prieš 20 metų, buvo perduoti ir du sandėliukai, kuriais naudojosi ankstesnė savininkė, sandėliukais naudojosi malkomis ir kitiems daiktams laikyti, niekas kitas jais daugiau nesinaudojo, raktai vėliau parduodant butą buvo perduoti pareiškėjams. Aptariamu atveju pareiškėjos ir liudytojos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, byloje taip pat nenustatyta, kad liudytoja turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti šios liudytojos tiek rašytiniais, tiek posėdžio metu duotais paaiškinimais.

29. Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjų bei buvusios buto savininkės R. Š. Sandėliukų valdymo laikotarpį jiems dėl šių daiktų kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu. Pareiškėjai, pradėdami valdyti sandėliukus, buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į šiuos daiktus. Be to, tiek buvusi savininkė, tiek pareiškėjai buvo sąžiningi daiktų valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), naudojo ginčo sandėliukus pagal paskirtį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai valdo daiktą neteisėtai. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Tai, kad pareiškėjai Sandėliukus valdo atvirai, byloje patvirtina jų paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai.

30. Nors suinteresuoti asmenys atsiliepimuose akcentavo, kad pareiškėjai neįrodė, kad Sandėliukai valdomi nepertraukiamai 10 metų, tačiau teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi (CK 4.71 straipsnio 1 dalis). Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvienas daiktą valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai nustatytą laiko tarpą, o daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 11/2012). Kaip jau teismas minėjo, buvusi savininkė R. Š. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad butas kartu ginčo Sandėliukais buvo įsigytas prieš daugiau nei 20 metų pagal 2001 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš ankstesnės savininkės K. S.. Pareiškėjai, 2023 m. sausio 27 d. įsigiję butą, taip pat pradėjo valdyti ir kietojo kuro sandėliavimui skirtus Sandėliukus, kuriuos valdo iki šiol. Atsižvelgiant į nurodytą bei įvertinus aukščiau nurodytus nepertraukiamo valdymo skaičiavimo principus, pripažintina, jog Sandėliukų valdymas tęsiasi ilgiau nei 10 metų laikotarpį. Byloje nustatyta, jog visą valdymo laiką daiktai (ginčo Sandėliukai) buvo valdomi teisėtai, o ne per prievartą ar slaptai, ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Visą valdymo laiką daiktai buvo valdomi atvirai, pareiškėjai valdo minėtus daiktus kaip savus nesislapstydami, nepertraukiamai. Nustatyta, kad ginčo sandėliukus jų valdytojai naudojo pagal paskirtį (kietajam kurui susidėti) ir tai tęsiasi daugiau negu 10 metų. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

31. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teigė, kad byloje nėra įrodymų, kad Sandėliukai pastatyti laikantis statybą leidžiančių dokumentų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad remiantis pateikta valstybės įmonės Registrų centro dokumentacija, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti Sandėliukų kadastriniai duomenys. Dokumentai pasirašyti ir antspauduoti atsakingų asmenų, patvirtinant duomenų patikrinimą bei įregistravimą (įrašai „pakitimai užregistruoti“), žymų apie savavališką statybą nėra, tačiau priešingai – minėti Sandėliukai yra įtraukti kaip statinių teisėtos „pagalbinės dalys“. Sandėliukai kadastrinėje byloje pažymėti kaip nekilnojamojo turto vienetai, kas patvirtina jų įtraukimą į valstybės įmonės Registrų centro bazės duomenis. Be to, nėra jokių duomenų, jog per laikotarpį, kuomet pareiškėjai ar ankstesni valdytojai valdė turtą, institucijos būtų pareiškusios bet kokius reikalavimus dėl savavališkos ar neteisėtos statybos ar būtų nustačiusios savavališkos statybos faktą. Šios aplinkybės patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nėra duomenų, kad dėl Sandėliukų buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Taigi, nesant jokių įrodymų ar duomenų apie Sandėliukų statybos neteisėtumą, vadovaujantis tikimybių principu ir vidiniu teismo įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog Sandėliukai buvo pastatyti neteisėtai.

32. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui: 1) pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daiktų valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daiktų savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjų valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo pareiškimo reikalavimuose nurodytus daiktus (Sandėliukus).

34. Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į:

1) sandėliuką, kurio žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas archyvinėje dokumentacijoje (duomenys neskelbtini)), sandėliuko ribų koordinačių taškai: Taškas Nr. 1: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 2: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 3: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 4: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini);

2) sandėliuką, kurio žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas archyvinėje dokumentacijoje (duomenys neskelbtini)), sandėliuko ribų koordinačių taškai: Taškas Nr. 5: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 6: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 7: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini); Taškas Nr. 8: X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.