Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo bei 2017 m. kovo 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-584-661/2017 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui S. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo S. Č. 72 692,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykimo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-06-05 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-195/2015 trijų kaltinamųjų – ieškovės, A. M. ir A. V. (A. V.), atžvilgiu, kuriuo, be kita ko, iš kaltinamųjų solidariai priteisė 290 770 Eur žalos atlyginimą City Service SE (buv. UAB ,,Antakalnio ūkis“) naudai. Kadangi A. M. banko sąskaitoje buvo visa priteista suma, išieškojimą vykdžiusi antstolė 2016-05-02 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti šias pinigines lėšas iš A. M. banko sąskaitos. Pasak ieškovės, vykstant ikiteisminiam tyrimui įtarimai dėl nusikalstamų veikų atlikimo buvo pareikšti ne tik jai bei minėtiems asmenimis, bet ir atsakovui S. Č., nustatytas jo veikimas organizuotoje grupėje. Tačiau atsakovas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vien tuo pagrindu, jog atsakovas aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nereiškia, kad jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl jis kartu su ieškove bei kitais nuteistaisiais turėjo solidarią pareigą atlyginti baudžiamojoje byloje City Service SE naudai priteistą žalos atlyginimą. Kadangi 2016-05-06 reikalavimo perleidimo sutartimi A. M. perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovą S. Č. dėl 72 692,50 Eur skolos, kuri sudaro ketvirtadalį baudžiamojoje byloje priteistos sumos, ieškovė prašo šią sumą priteisti jai iš atsakovo (CK 6.9 str. 1 d.).Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendimu už akių šį ieškinį patenkinto visiškai. 2016-09-09 nutartimi teismas patenkino atsakovo pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį panaikino, paskyrė žodinį teismo posėdį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-03-22 sprendimu ieškovės J. Ž. ieškinį patenkino ir priteisė jai iš atsakovo S. Č. 72 692,50 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 306 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Papildomu Vilniaus apygardos teismo 2017-03-30 sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 1 452 Eur su atstovavimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-412-211-2012, kuria atsakovas S. Č. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip aktyviai padėjęs išaiškinti organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, buvo nustatyta prejudicinę galią turinti aplinkybė, kad atsakovas kartu su kitais asmenimis turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – iššvaistyti City Service, SE (buv. UAB „Antakalnio ūkis“) turtą, būdamas minėtos įmonės direktoriumi ir savo žinioje turėdamas jos turtą, veikdamas organizuota grupe, iššvaistė šį turtą ir padarė įmonei 1 000 000 Lt materialinę žalą.Teismas nustatė, kad 290 770 Eur žalos atlyginimas civiliniam ieškovui City Service, SE buvo priteistas solidariai iš nuteistų baudžiamojoje byloje asmenų, t. y. ieškovės J. Ž., A. M. ir A. V., o Vilniaus apygardos teismo 2015-06-05 nuosprendis civilinio ieškinio dalyje antstolio buvo įvykdytas iš tik A. M. areštuotų banko sąskaitoje piniginių lėšų. Pastarasis 2016-05-06 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei J. Ž. reikalavimo teisę į atsakovo S. Č. ketvirtadalio skolos, sumokėtos vykdant baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį, dalį, t. y. į 72 692,50 Eur, taip pat visas į susikaupusias palūkanas bei delspinigius, jei tokių būtų. Teismas kaip atsakovo atsakomybės teisinį pagrindą įvardijo CK 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalyse reglamentuojamą atsakomybės nukentėjusiajam asmeniui solidarumą / bendrumą, kai žala padaroma bendrai kelių asmenų, arba kai ji atsiranda dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, nors ir nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, taip pat CK 6.5 straipsnį, kuriame pasisakyta apie kiekvieno iš bendrą prievolę turinčių bendraskolių pareigą įvykdyti šią prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymo ar šalių susitarimo numatytus atvejus. Teismas padarė išvadą, kad visi skolininkai, t. y. ieškovė, A. M., A. V. ir atsakovas privalo išieškotojui City Service, SE sumokėti po 72 692,50 Eur, o A. M., kaip vienintelis solidarią prievolę įvykdęs skolininkas, įgijo reikalavimo teisę kitiems bendraskoliams – ieškovei, atsakovui ir A. V.. Tokią teisę pagal reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su A. M., yra įgijusi ir ieškovė J. Ž., kuri, teismo vertinimu, įgijo teisę pareikšti atsakovui ieškinį ir reikalauti iš jo 72 692,50 Eur skolos priteisimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas S. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-03-22 sprendimą bei 2017-03-30 papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Įsiteisėjusiais nuosprendžiais nustatyti aiškūs teisiniai santykiai tarp žalą patyrusio civilinio ieškovo ir nuteistųjų. Atsakovas nebuvo kaltinamuoju, jo atžvilgiu nebuvo taikytos baudžiamojo įstatymo normos, jam nebuvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Todėl jo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai nei su ieškove, nei su kitais asmenimis. Teisė pasirinkti, kas bus atsakovais pagal jo pareikštą ieškinį, priklauso kreditoriui. Teismas, tenkindamas ieškinį, iš esmės modifikavo prievolinius teisinius santykius, kurie faktiškai susiklostė ir buvo konstatuoti baudžiamojoje byloje, t. y. atsakovą pripažino bendraskoliu ne pagal kreditoriaus City Service, SE, o pagal kito skolininko ieškinį, nors atsakovo buvimo bendraskoliu prejudicinis (ar kitoks papildomo įrodinėjimo nereikalaujantis) faktas nėra nustatytas. Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį, sudaryta neteisėtai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šios sutarties sudarymo metu A. M. turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Minėtas asmuo neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, todėl jos negalėjo perleisti ir ieškovei, o teismas šia sutartimi negalėjo vadovautis. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo vaidmeniu ieškovės vadovaujamoje grupėje, jo įtakos žalos atsiradimui.

Ieškovė J. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą skundžiamus teismo sprendimus prašo palikti nepakeistus, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Atsakovas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat buvo nustatytas jo veikimas organizuotoje grupėje, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vien tuo pagrindu, kad jis aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nereiškia, jog jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė ir jis neturi solidarios pareigos atlyginti baudžiamojoje byloje City Service, SE naudai priteistą žalos atlyginimą.Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 nutartyje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl atsakovo neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės prasme jau yra įrodyti ir šis privalo solidariai atsakyti kartu su kitais skolininkais. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nešalina pareigos atsakyti pagal civilinės teisės normas (deliktinė atsakomybė). Atsakovas savo iniciatyva davė išsamius parodymus baudžiamojoje byloje bei visiškai prisipažino, jo vaidmuo grupėje buvo nustatytas, todėl ieškovė neprivalo iš naujo įrodinėti šalių pripažinto ir teismo patvirtinto fakto.Nors nagrinėjant baudžiamąją bylą City Service, SE civilinį ieškinį pareiškė tik ieškovės, A. M. ir A. V. atžvilgiu, tai nereiškia, kad atsakovas nėra laikomas solidariuoju skolininku, nes tiek jo padaryta nusikalstama veika, tiek ja sukelta žala yra nustatyti. Aplinkybė, kad City Service, SE nepareiškė ieškinio atsakovui, yra tik kreditoriaus teisių įgyvendinimas procese pasirinkti atsakovą (atsakovus), tačiau jo sprendimas iš vieno solidaraus skolininko nereikalauti skolos priteisimo jokiu būdu nereiškia atsakovo solidarios atsakomybės panaikinimo. Reikalavimo teisė gali būti perleista esant vien materialiosios teisės reglamentuotiems santykiams, jos nepatvirtinus teismui. Taigi toks faktas, kad pradinis kreditorius neprisiteisė skolos iš skolininko, nesudaro pagrindas laikyti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia. A. M. turėjo neabejotiną ir pagrįstą reikalavimo teisę į atsakovą kaip į solidarų skolininką, todėl ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra teisėta ir galiojanti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicijos

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su apelianto pozicija, kad jokie prejudicinės galios faktai dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų už nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui City Service, SE padarytą žalą baudžiamajame procese nebuvo nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį konkretų ginčą, taikė netinkamą ir nagrinėjamai situacijai neaktualų teisinį reglamentavimą bei vadovavosi ginčui neaktualiais kasacinio teismo išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą priėmė remdamasis apelianto apklausos įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu protokole bei Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-04 nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti prokurorės 2012-04-25 nutarimą atleisti S. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, užfiksuotais duomenimis. Teismas sprendė, kad šiuose procesiniuose dokumentuose nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia iš naujo įrodinėti nagrinėjant civilinę bylą, ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės argumentų pagrįstumą, kad apeliantas kartu su toje baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis yra solidariai atsakingas už nusikalstamais veiksmais City Service, SE padarytos žalos atlyginimą.Motyvuodamas savo sprendimą teismas vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007, 2008-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008, 2009-03-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009 pateiktais išaiškinimais dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo, t. y. dėl sąlygų, kuomet šalis yra atleidžiama nuo įrodinėjimo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (žr. skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 15 p.). Visų pirma būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė savo ieškinyje išdėstytų reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo ne civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje būtų dalyvavusios tos pačios šalys, nustatytomis ir / ar teisiškai jau įvertintomis aplinkybėmis, bet ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais (apelianto apklausa šiame tyrime) bei apelianto atžvilgiu priimtais šiame tyrime procesiniais sprendimais, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 nutartimi, kuria apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tuo pagrindu, kad aktyviai padėjo išaiškinti organizuotos grupės nusikalstamą veiką. Todėl teismo cituota kasacinio teismo praktika niekaip negali patvirtinti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Kaip matyti iš pradėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-134-195/2015, kurioje J. Ž. (ieškovė), A. M. ir A. V. buvo kaltinami ir galiausiai nuteisti dėl to, kad bendrai veikdami su kitais asmenimis iššvaistė City Service, SE priklausiusius 289 620 Eur (1 000 000 Lt), padarydami įmonei materialinę žalą, baigiamųjų procesinių dokumentų, šios nusikalstamos veikos schema buvo tokia: J. Ž. (ieškovė), kuriai apkaltinamuoju nuosprendžiu priskirtas ir organizatorės vaidmuo, nurodė City Servise, SE direktoriui S. Č. (apeliantui) nesant jokio teisinio pagrindo pervesti šia bendrovei priklausančias 289 620 Eur (1 000 000 Lt) pinigines lėšas UAB ,,Tomida“; šios lėšos pastarajai bendrovei buvo pervestos 2006-03-27; vėlesniu J. Ž. nurodymu šie pinigai iš UAB ,,Tomida“ buvo pervesti UAB ,,Būsto investicijų valdymas“, o vėliau iš pastarosios bendrovės sąskaitos tos pačios V. Ž. duotu A. V., kaip UAB ,,Būsto investicijų valdymas“ direktoriui, nurodymu minėta 1 000 000 Lt suma 2006-04-03 pervesta į asmeninę A. M. sąskaitą, kuris šiuos pinigus 2006-04-03 pervedė jau kaip savo asmenines lėšas į UAB ,,Būsto investicijų valdymas“ jos įstatinio kapitalo didinimui. Vadinasi, tokioje situacijoje, kai ieškovė savo reikalavimą, be kita ko, grindė baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, aktualia galėtų tapti nebent CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostata, įtvirtinanti atleidimo nuo įrodinėjimo civilinėje byloje konkretų atvejį – nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Apelianto atžvilgiu nuosprendis, kuriame būtų konstatuoti kurie nors su jo asmeniu susiję faktai, teisiškai reikšmingi jo civilinės atsakomybės įvertinimui, nebuvo priimtas, kuo akivaizdžiai leidžia įsitikinti ir Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 nutartis dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3 p.) prilygino minėtą Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 nutartį ir ja rėmėsi kaip prejudicinius faktus nagrinėjamai civilinei bylai nustačiusiu dokumentu, nepagrįstai sutikęs su ieškovės argumentais dėl neįrodinėtinų (nes jau nustatytų baudžiamajame procese) apelianto civilinės atsakomybės už nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiliniam ieškovui City Servise, SE sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Kita vertus, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje3K-3-378/2009), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas. Tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017). Ieškovė tiek ieškinyje, kurį ji pateikė po to, kai apeliantas pateikė prieštaravimus dėl byloje priimto teismo įsakymo (DOK-112706), tiek savo atsiliepime į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (DOK-112706) laikėsi pozicijos, kad baudžiamajame procese (jame priimtuose dokumentuose) yra nustatyta apelianto nusikalstama veika bei ja sukelta žala, todėl jis kartu su kitais nuteistaisiais laikytinas solidariai atsakingu už UAB ,,Antaklanio būstas“ (dabar City Servise, SE) patirtą žalą. Todėl ji, sudariusi reikalavimo perleidimo sutartį su A. M., kurio lėšomis realiai ir buvo atlyginta nuosprendžiu solidariai iš trijų nuteistų asmenų priteista žala, įgijo CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą apeliantui kaip bendraskoliui. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip neapgrįstus šiuos teiginius, dar kartą pažymi, kad nei baudžiamajame procese priimta tarpinė nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nei ikiteisminio tyrimo metu surašytas procesinis dokumentas – įtariamojo apklausos protokolas, nepatenka į CPK 182 straipsnio 3 punkte numatytų procesinių dokumentų sąrašą, kuriuose konstatuotos aplinkybės civilinėje byloje gali būti pripažintos prejudiciniais faktais ir dėl to neįrodinėtinos. Šie procesiniai dokumentai galėtų būti vertinami tik kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais į bylą teikiamais įrodymais. Be to, ieškovės pateiktos į nagrinėjamą bylą Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 nutarties motyvuojamoje dalyje konstatuotos tokios aplinkybės, kad apeliantas S. Č. nebuvo nusikalstamų veikų organizatoriumi ar vadovu, kad jis, bijodamas prarasti darbą, tik vykdė ieškovės J. Ž. nurodymus pagal jos iš anksto sugalvotą mechanizmą. Dar daugiau, minėtoje nutartyje nustatyta ir tai, kad iki pradedant ikiteisminį tyrimą būtent apeliantas informavo UAB ,,Būsto investicijų valdymas“ įsigijusį akcininką apie atliktą nusikalstamą veiką, o apeliantui neatskleidus nusikaltimo schemos, ši nusikalstama veika galimai net nebūtų buvusi atskleista. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015-06-05 nuosprendžio, priimto baudžiamoje byloje Nr. 1-134-195/2015, J. Ž. yra pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ir nuteista trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams, bei išteisinta dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo. A. M. ir A. V. pripažinti kaltais pagal BK 24 straipsnio 3 dalį bei 184 straipsnio 2 dalį, A. M. skirta dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. V. – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jų vykdymą trejiems metams. Taip pat iš jų solidariai civilinio ieškovo City Service, SE naudai priteistas 289 620 Eur (1 000 000 Lt) žalos atlyginimas bei 1 150 Eur procesinės išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs J. Ž. bei Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinius skundus, 2017-11-06 nuosprendžiu, priimtu baudžiamoje byloje Nr. 1A-176-202/2017, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo išteisinta, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį – pripažino ją kalta ir nuteisė laisvės atėmimo bausme trejiems metams, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Kitą teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Vadinasi, teismai nuosprendžiuose yra nustatę kaltus dėl žalos padarymo asmenis, jų neteisėtus veiksmus bei tokių veiksmų pasekmes, atsiradusios žalos pobūdį bei jos dydį, kas, nagrinėjant civilinę bylą, susijusią su tų asmenų tarpusavio santykiais, nereikalautų naujo įrodinėjimo ir galėtų tapti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą. Tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas ir savo procesiniuose dokumentuose tvirtino ieškovė, nei viename iš teismų priimtų procesinių dokumentų nėra konstatuota solidarioji su nuteistaisiais baudžiamojoje byloje asmenimis apelianto prievolė City Servise, SE, kylanti iš delikto, taigi jokios jo prievolės civiliniam ieškovui City Service, SE A. M. objektyviai nėra įvykdęs. Nei viename iš nurodytų nuosprendžių nebuvo sprendžiama dėl šios bylos apelianto ar jo atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimo civilinės atsakomybės taikymo aspektais. Tai konstatavusi teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės nurodyti ir baudžiamoje byloje nustatyti faktai, nuteistiesiems vykdant nusikalstamą veiką, nagrinėjamoje byloje neturėjo prejudicinės reikšmės ir neatleido ieškovės nuo jos ieškinyje nurodytų aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo) įrodinėjimo pareigos.

Dėl žalos priteisimo regreso tvarka

Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš bendraskolių, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Tokioje situacijoje solidariąją pareigą už visus bendraskolius įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti bet kuris iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kadangi ieškinio reikalavimai buvo grindžiami būtent solidariųjų skolininkų tarpusavio pareigų neįvykdymo faktiniu bei teisiniu pagrindais, neįrodinėjant jokių sąlygų apelianto deliktinei civilinei atsakomybei kartu su baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis taikyti (jo kaltės, veiksmų neteisėtumo, žalos atsiradimo, jos dydžio bei priežastinio ryšio tarp veiksmų / neveikimo ir atsiradusių padarinių), neįrodinėjant kitų jo prievolės ieškovei (ar A. M.) atsiradimo pagrindų (CK 1.137 str. 1 d., 1.138 str., CPK 13 str.), o įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyti aiškūs teisiniai santykiais tarp žalą patyrusio ir atsakomybės už šią žalą subjektų, prie kurių apeliantas nebuvo priskirtas, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, kad apeliantą ir kitus nuteistuosius sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Atitinkamai, apeliantui CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu nekyla prievolė kompensuoti vienam iš trijų solidarių bendraskolių (ar pagal reikalavimo perleidimo sutartį – ieškovei), kuris atlygino civiliniam ieškovui žalą už visus tris skolininkus, šios žalos ketvirtadalį kaip jam neva tenkančią atlygintinos žalos dalį.Šiame kontekste aktuali yra ir įstatymų leidėjo pozicija dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų. Jeigu prievolė atsirado išimtinai tik vieno iš bendraskolių interesais, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą, kitus bendraskolius laikant tik to skolininko laiduotojais (CK 6.9 str. 5 d.). Apkaltinamuoju 2015-06-05 teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kaip žalos atlyginimas priteista civiliniam ieškovui City Service, SE suma realiai buvo iš šios bendrovės iššvaistyta būtent A. M. interesais ir jo naudai (nusikaltimo schemą, nustatytą nuosprendžiu, teisėjų kolegija aptarė savo sprendimo 15 punkte), kuris baudžiamosios bylos procese siekė įrodyti tokio dydžio (t. y. 1 000 000 Lt) paskolos gavimą. Nurodytus nusikalstamus veiksmus organizavo jo sesuo ieškovė J. Ž., ši aplinkybė taip pat yra įvardijama nuosprendyje. Tokiu atveju ir šios nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės dėl aptarto šiame punkte teisinio reglamentavimo nesuponavo regreso tvarka pagal cesijos sutartį reiškiamo už A. M. ieškovės J. Ž. atgręžtinio reikalavimo patenkinimo, juolab neįrodinėjant jokių kitų pagrindų apelianto 72 692,50 Eur dydžio prievolei A. M. atsirasti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas priešingai, nepagrįstai išplėtė nuosprendžiu nustatytą solidarių kreditoriaus City Servise, SE bendraskolių sąrašą ir nepagrįstai konstatavo, kad sąlygos apelianto civilinei atsakomybei taikyti jau buvo nustatytos baudžiamosios bylos procese.Aplinkybė, kad ieškovė su A. M. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovė perima prievolę už apeliantą S. Č. įvykdžiusio, t. y. atlyginusio nuosprendžiu priteistą žalą A. M. teisę regreso tvarka reikalauti iš apelianto dalies sumos sumokėjimo, pati savaime taip pat nepatvirtina apelianto solidarios pareigos atlyginti žalą City Servise, SE buvimo ir, nelemia ieškinio patenkinimo. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra asmenų pasikeitimo prievolėje institutas (CK 6.101 str.), todėl nenustačius tokios apelianto prievolės, iš kurios kildinamas žalos dalies atlyginimo reikalavimas, vien cesijos sutartis tokios prievolės skolininkui negali sukurti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas neteisingai. Tokiu atveju tiek skundžiamas 2017-03-22 sprendimas, tiek 2017-03-30 papildomas teismo sprendimas, kuriuo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas, panaikintini ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Vilniaus apygardos teismo 2016-06-16 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti apeliantui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškinio sumai areštuotas jam priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant, ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, esančios pas apeliantą arba trečiuosius asmenis. Kadangi apeliacinės instancijos teisme ieškovės reikalavimai netenkinami, šiuos reikalavimus užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis išnyko. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo taikyti disponavimo turtu draudimai panaikintini (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimus ir ieškinį atmetus, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1 306 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 452 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškinio netenkinant, šios išlaidos ieškovei nekompensuotinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 63 Eur žyminio mokesčio išlaidų už 2016-05-06, 2016-06-27 pareikštus atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir 2016-07-11 prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal bendrąja taisyklę „pralaimėjęs moka“, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos apeliantui iš ieškovės. Apeliantas taip pat pateikė prašymą priteisti 2 348 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 743 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Prašymas pagrįstas išlaidų dydį patvirtinančiais dokumentais. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamos tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareikšiant ieškinį Turtiniuose ginčuose už šiuos skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Apeliantas ginčijo teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteista 72 692,20 Eur skola, o apeliacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už jį mokėtinas žyminis mokestis – 1 315 Eur ([900 Eur + (72 692,20 Eur – 30 000 Eur) x 2 proc.] x 75 proc.). Tokiu atveju apeliantui grąžintinas 428 Eur permokėtas žyminis mokestis (1 743 Eur – 1 315 Eur ), sumokėtas 2017-04-18 mokėjimo nurodymu Nr. 624, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Likusi žyminio mokesčio išlaidų dalis – 1 315 Eur apeliantui priteistina iš ieškovės.Prašomos priteisti 605 Eur išlaidos už advokato pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir apeliantui kompensuotinos visiškai (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Iš viso apeliantui iš ieškovės priteistina 1 920 Eur (1 315 Eur+605 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 920 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 428 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) permokėto žyminio mokesčio.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4911-661/2016 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kurio vertė ar suma 72 692,50 Eur, areštą

Apie turto arešto panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.