Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovui UAB „NT valdymo koncernas LT“ dėl piniginės prievolės, atsiradusios iš sutarties, nevykdymo, baudos bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

19. Pasak ieškovo, atsakovo pateikti dokumentai, kuriuose yra minima M. – B. S., šioje byloje nevertintini, o atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti teiginiai dėl šalių bendradarbiavimo atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

30. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020-11-26 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Preliminarioji turto pirkimo pardavimo sutartis Nr. B-B-I2 dėl statomo vieno kambario buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punkto nuostatas ieškovas už butą visą sutartą pinigų sumą turėjo sumokėti iki 2021-11-15. Pagal Preliminariosios sutarties 2.3 ir 2.4 punktų nuostatas pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nustatytas 2021-12-23, o prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo terminas - 2022-01-15.

32. Iš bylos medžiagos turinio nustatyta, jog 2020-12-01 buvo gautas ieškovo prašymas pakeisti buto patalpų atitvarų vietas. 2021-02-20 ieškovas paprašė pagal jo pateikiamą planą pakeisti kanalizacijos ir vandentiekio sistemų įrengimo sprendinius. 2021-04-20 buvo pateiktos sąskaitos už pakeitimų administravimą 363,00 Eur sumoje. Ieškovas, patvirtindamas savo pareikštus prašymus, sumokėjo už prašomų atlikti pakeitimų administravimą, tai patvirtina į bylą pateiktas SEB banko mokėjimo nurodymas. 2021-05-06 buvo gautas ieškovo prašymas pakeisti elektros instaliacijos bute išvedžiojimo projektą ir darbus atlikti pagal jo prašymą, kurį ieškovas 2021-05-14 patikslino. 2021-11-08 atsakovas ieškovui nusiuntė siūlomo sudaryti susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo projektą, parengtą atsižvelgiant į dėl ieškovo prašymu atliktų papildomų darbų vertę. 2021-11-08 ieškovas elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad atsakovo pateiktame susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo projekte nėra nurodyti duomenys apie statomo pastato statybos užbaigimą iki 100 proc. statinio statybos baigtumo ir jis atsisako su atsakovu sudaryti susitarimą dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, t. y. nesutinka atlyginti dėl jo prašymu atliktų buto pakeitimo darbų išaugusius buto statybos kaštus, kuriuos patyrė atsakovas.

34. Sutinkamai su LR CK 6.193 straipsnio 1-5 p. p. nuostatomis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

35. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartą yra konstatuota, jog kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus (LR CK 6.193 str. 1 d.) ir teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius sutartinius įsipareigojimus. Vis dėlto, nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti ir jeigu šalių ketinimai nesutampa, tai didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (LAT 2009-07-27 nutartis Nr. 3K-3-261/2009 ; LAT 2012-11-29 nutartis Nr. 3K-3-521/2012).

36. Be to, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyviojo sutarties aiškinimo būdą, prioritetas yra teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (LAT 2007-06-22 nutartis Nr. 3K-3-290/2007 ; LAT 2012-04-10 nutartis Nr. 3K-3-139/2012). Be to, taip pat yra reikšminga ir LR CK 6.193 str. 5 d. nuostatose nustatyta bendroji taisyklė, jog sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu bei kitokiais šalių veiksmais ir tai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus pagal atliktus veiksmus (neveikimą) (LAT 2013-03-04 nutartis Nr. 3K-3-93/2013).

37. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

38. Sutinkamai su LR CPK nuostatomis šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

39. Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl Preliminarios sutarties nuostatų tinkamo aiškinimo ir vykdymo bei iš jų kylančių teisinių pasėkmių.

42. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas tik dalinai, o atsakovo argumentai yra atmestini tik dalyje, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

43. Iš 2020-11-26 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Preliminarios turto pirkimo pardavimo sutarties Nr. B-B-I2 turinio matyti, kad šalys susitarė dėl dar statomo vieno kambario buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

45. Šalys taip pat pagal Preliminariosios sutarties 2.3 ir 2.4 punktų nuostatas susitarė, kad pagrindinę sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2021-12-23 ir jeigu šalys iki 2022-01-15 Pagrindinės sutarties nesudarys, tai prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia.

46. Šalys pagal Preliminarios sutarties 9.4 punkto nuostatas susitarė, kad tuo atveju, jeigu dėl pardavėjo kaltės per šioje Sutartyje 2.4 p. nustatytą terminą nesudaroma pagrindinė sutartis arba busimajam pardavėjui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį iki šioje Sutartyje numatyto termino, būsimasis pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo sumokėti baudą, lygią 3000 Eur. Nutraukus Sutartį šiuo pagrindu, būsimasis pardavėjas įsipareigoja grąžinti visas busimojo pirkėjo busimajam pardavėjui sumokėtas įmokas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos ir sumokėti busimajam pirkėjui baudą, lygią 3000 Eur.

47. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovas negali būti laikytinas vartotoju, kadangi ieškovas patsai yra nurodęs byloje šią aplinkybę, jog jis verčiasi butų nuoma ir šis ginčo butas taip pat ieškovui buvo reikalingas minėtam nuomos verslui vystyti bei gauti nuomos pajamas, todėl ir įstatymų nuostatos, reglamentuojančios vartotojų teisinius santykius, šiuo atveju yra netaikytinos.

48. Teismas taip pat daro išvadą, kad aiškinant Preliminariosios sutarties nuostatas, šalys nevienodai jas aiškina bei interpretuoja. Visgi, pažodinis minėtos sutarties suvokimas, esant tokioms šalių sudarytoms ir patvirtintoms nuostatoms, būtų toksai : pagrindinę sutartį šalys visgi įsipareigojo sudaryti iki konkretaus ir numatyto termino, t. y. iki 2021-12-23 dienos. Be to, šalys taip pat sutarė ir dėl kitos sąlygos - jeigu šalys iki 2022-01-15 pagrindinės sutarties visgi nesudarys, tai prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia. Tokiu būdu darytina išvada, kad pačios šalys savo laisva valia sutarė tokias būtent Preliminarios sutarties sąlygas ir šios sąlygos nėra šalių nuginčytos / pakeistos / panaikintos / pripažintos negaliojančiomis ir tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, šalys taip pat sutarė, kad ieškovas už butą likusią sutartą pinigų sumą (45 000 Eur) turėjo atsakovui sumokėti taip pat iki konkretaus numatyto termino, t. y. iki 2021-11-15, bet ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos. Tokiu būdu taip pat darytina išvada, jog šalys ir pinigų sumokėjimui (t. y. galutiniam atsiskaitymui) tarpusavio susitarimu taip pat nustatė konkretų terminą ir šios sutarties nuostatos taip pat šalių nėra nuginčytos / pakeistos / panaikintos / pripažintos negaliojančiomis ir tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

49. Pažymėtina tai, kad pagal šalių sudarytos Preliminarios sutarties nuostatas ir ieškovo pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą šiuo atveju yra aktualūs du esminiai momentai : 1) ieškovo pilno neatsiskaitymo aplinkybės bei 2) atsakovo kaltės buvimo / nebuvimo klausimas.

50. Teismas daro išvadą, kad ieškovas visgi byloje neįrodė tų aplinkybių, jog ieškovas laiku nesumokėjo visos pilnos (galutinės) sumos (45 000 Eur) už perkamą butą ir pilnai neatsiskaitė tik dėl atsakovo kaltės (LR CPK 176 str. – 179 str.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad patsai ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų laiku sumokėti 45 000 Eur sumą atsakovui (LR CPK 176 str. – 179 str.). Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl pašto / elektroninių laiškų trikdžių nėra laikytinos esminėmis, įrodinėjant atsakovo kaltę (neveikimą), dėl kurių ieškovas, t. y. patsai būdamas verslininkas nuomos santykiuose ir tikrai budamas patsai sunteresuotas, jog šis sandoris pilnai įvyktų, kaip matyti patsai ieškovas nesiėmė jokios realios inciatyvos, kad sandoris vyktų sklandžiai (t. y. atsakovui paprašius jo žmonos įgaliojimų, jų nepateikė / neinformavo atsakovą ir kt.).

51. Iš bylos turinio matyti, kad 2021-11-08 atsakovas gavo elektroninį laišką, kuriame ieškovo vardu nurodoma, jog atsakovo pateiktame susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo projekte nėra nurodyti duomenys apie statomo pastato statybos užbaigimą iki 100 proc. statinio statybos baigtumo, kad jis atsisako su atsakovu sudaryti susitarimą dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, t. y. nesutinka atlyginti dėl jo prašymu atliktų buto pakeitimo darbų išaugusius buto statybos kaštus, kuriuos patyrė atsakovas. Preliminariojoje sutartyje sutartomis sąlygomis ieškovas nesumokėjo joje nustatytos buto kainos, dėl ko iki šalių sutarto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

52. Teismas daro išvadą, kad šalys tos aplinkybės, jog bute buvo atliekami papildomi darbai, neginčijo, todėl toksai ieškovo nepagrįstas atsisakymas toliau vykdyti šalių sutartines nuostatas (t. y. atlikti sutartus mokėjimus, pasirašyti sutarties pakeitimus ir kt.), yra laikytinas nepagrįstu, be to, pilnai sutiktina ir su atsakovo šiuo argumentu, kad statomo buto (pastato) statybos užbaigimas iki 100 proc. šiuo atveju nebuvo šalių sutarta konkreti esminė sąlyga, sudarant pagrindinę sutartį.

53. Teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškininis reikalavimas dėl 363,00 Eur sumos išieškojimo yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi atsakovas šią sumą paskaičiavo kaip sutarties administravimo mokestį, tačiau yra pažymėtina tai, jog šiuo atveju nei Preliminarios sutarties nuostatose, nei įstatymų nuostatose nėra reglamentuojamas toksai administravimo mokesčio paskaičiavimas bei jo dydis. Tokiu būdu darytina išvada, kad šiuo atveju nėra nei šalių sutartinio susitarimo pagrindo, nei įstatyminio pagrindo atsakovui tokiam mokesčiui skaičiuoti bei jį imti, todėl šis ieškovo ieškininis reikalavimas yra tenkintinas pilnutinai, o atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

54. Preliminariosios sutarties 9.4 punkte nustatyta, jog atsakovo atsakomybė yra taikytina tuo atveju, jeigu iki nustatyto termino pagrindinė sutartis nesudaroma dėl jo kaltės, jis nepagrįstai atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį ir šiuo pagrindu preliminarioji sutartis nutraukiama.

55. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovas jokių Preliminariosios sutarties nutraukimo veiksmų neatliko, taip pat atsakovas neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir ieškovas šioje civilinėje byloje pilnai neįrodė šių aplinkybių dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovo ieškininis reikalavimas dėl 3 000,00 Eur baudos priteisimo yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

56. Pažymėtina tai, kad teisė į neturtinę žalą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (LR Konstitucijos 30 str. 2 d.), kurios samprata apibrėžta CK 6.250 str. 2 d. ir nurodyta, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis turi įrodyti ieškovas (LAT 2006-06-12 nutartis Nr. 3K-3-394/2006).

57. Be to, neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, t. y. asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Taigi, tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

58. LR CK 6.250 str. 1 d. nuostatos išaiškina neturtinę žalą kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kurie yra teismo įvertinti pinigais.

59. Teismų praktikoje yra laikoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

60. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra - teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Dėl to turi būti atsižvelgtina į principus, numatytus CK 1.5 str., žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik šios kategorijos bylos būdingus kriterijus ir nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT 2007-10-22 nutartis Nr. 3K-3-417/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-03 nutartis Nr. 2A-386/2013).

61. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

62. Teismas daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju visiškai neįrodė tų aplinkybių, jog yra teisinis pagrindas neturtinei žalai atsirasti ir priteisti ją iš atsakovo, t. y. visų pirma, ieškovas neįrodė atsakovo kaltų veiksmų, o antra, ieškovas taip pat neįrodė, jog tokią žalą patyrė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas vienu iš savo argumentų nurodo, jog ieškovo patirtą neturtinę žalą iš dalies sudaro ir negautos nuomos pajamos bei patirti ieškovo praradimai, tačiau pažymėtina tai, kad neturtinė žala savo teisiniu pagrindu ir reglamentavimu neapima turtinės žalos (nuostolių / negautų pajamų ir kt.) teisinio reglamentavimo, nes abiem atvejais (turtinei ir neturtinei žalai / nuostoliams) atsirasti yra skirtingi teisiniai pagrindai, todėl ieškovo ieškininiai reikalavimai ir šioje dalyje taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

63. LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatose yra numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 1 d. nuostatose yra numatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.

64. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65. Teismas daro išvadą, kad šis ieškovo ieškininis reikalavimas yra tenkintinas pilnai ir yra priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

66. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra tenkintinas dalinai ir priteistina iš atsakovo ieškovo naudai 363,00 Eur suma bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

67. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokatų sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovo atstovo advokato į šią civilinę bylą pateiktos advokato išlaidos yra ženkliai mažintinos, kaip pateiktos neprotingai didelės (t. y. atsakovo atstovo advokato pateiktos išlaidos sudaro 3 971,84 EUR sumą), todėl šios išlaidos yra mažintinos iki 2 000, 00 Eur sumos ir jos yra priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai, o iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 200,00 Eur advokato išlaidos bei 11,00 Eur žyminis mokestis.

68. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, valstybės naudai nėra priteistinos pašto išlaidos, kadangi jos neviršyja 5,00 Eur nustatytos minimalios išieškotinos sumos (4,48 Eur).

69. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo UAB NT valdymo koncernas LT, į. k. 305481455 ieškovo T. O., a. k. 36405080815 naudai 363,00 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200,00 Eur advokato išlaidų bei 11,00 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovo T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB NT valdymo koncernas LT, į. k. 305481455 naudai 2 000, 00 Eur advokato išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.