Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos ieškinį atsakovui S. V. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VĮ Šilutės miškų urėdija Šilutės rajono apylinkės teismu pateikė ieškinį, juo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-12-07 sprendimą Nr. DGKS-5338 ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015-06-10 tarnybiniu pranešimu VĮ Šilutės miškų urėdijos personalo inžinierė V. V. informavo, jog vykdant Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Generalinė miškų urėdija) 2015-05-25 pažymos Nr. 8B-322 nurodymą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl šio tyrimo metu nustatytų neatitikimų Saugų padalinio transporto priemonių dokumentacijoje su faktine situacija, išsiaiškinti tokių neatitikimų priežastis ir įvertinti darbuotojų, atsakingų už dokumentacijos, susijusios su Saugų padalinio transporto priemonių naudojimu, pildymą veiksmus, buvo pastebėta, kad VĮ Šilutės miškų urėdijai su gegužės mėnesio ataskaita pateiktame automobilio „MAN 19.422“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-08 kelionės lape Nr. 0000032 nurodyti duomenys neatitinka su pažymoje nurodytais 2015-05-08 kelionės lapo Nr. 0000032 duomenimis. 2015-07-24 Buhalterinės apskaitos ir ekonominė tarnyba rašte „Dėl kelionės lapų“ nurodė, kad buvo atlikta kelionės lapų patikra ir nustatyta, jog dalyje kelionės lapų įrašai taisomi, balinami, trinami, daromi neaiškiai, netvarkingai nurodomi odometrų parodymai, kuro likučiai įrašomi pieštuku, automobilių bakuose esantys kuro likučiai nesutampa su nurodytais Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio transporto priemonių likučių bakuose patikros 2015-05-04 akte. Įvertinus pranešimuose nurodytus pažeidimus, Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininko S. V. 2015-09-21 gautą paaiškinimą (jis nuo 2015-06-01 iki 2015-09-08 buvo kasmetinėse atostogose ir nedarbingume), buvo nustatyta, jog atsakovas S. V. aplaidžiai ir nerūpestingai atliko savo darbo funkcijas - nekontroliavo savo pavaldžių darbuotojų atliekamų veiksmų, nesiaiškino kelionės lapuose daromų taisymų priežasčių, nustačius neatitikimus kuro likučių pagal kelionės lapus ir pagal faktą, nesiėmė jokių veiksmų nustatytiems pažeidimams išsiaiškinti, perrašė kelionės lapus, sudarydamas prielaidas netinkamai vykdyti kuro apskaitą ir kuro nurašymą urėdijoje, ir taip pažeidė: 1) VĮ Šilutės miškų urėdijos vidaus kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto VĮ Šilutės miškų urėdijos miškų urėdo (toliau – ir Miškų urėdo) 2012-12-14 įsakymu Nr. A1-150 nuostatas.

2. Atsakovas prašė atmesti ieškinį, palikti Darbo ginčų komisijos 2016-12-07 sprendimą Nr. DGSKS-5338 nepakeistą ir priteisti iš ieškovės VĮ Šilutės miškų urėdijos jam bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su nurodytais ieškinio argumentais nesutinka, jie nepaneigia Darbo ginčų komisijos sprendimu konstatuotų išvadų, jog darbdavys neįrodė savo darbuotojo S. V. drausminės atsakomybės sąlygų, t. y. nepagrindė, kad būtent atsakovas, o ne kitas ieškovės darbuotojas pagal įmonėje lokaliniais teisės aktais nustatytą tvarką buvo atsakingas už kuro apskaitą, kelionės lapų tinkamą surašymą, taip pat, kad atsakovas ar kitas įmonės darbuotojas turėjo galimybę objektyviai pamatuoti kuro likučius kuro talpose, kad juos būtų galima sulyginti su odometrų parodymais bei kelionės lapuose įrašytais duomenimis. Tiek bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu, tiek ir savo ieškinyje ieškovė pažymi, kad drausminė nuobauda atsakovui skirta prevenciniais tikslais, tačiau šis tikslas negali būti laikomas teisėtu bei neatlieka savo paskirties, jeigu nėra objektyviai nustatomos darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygos, ko šiuo atveju ieškovas neįvykdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t. y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. DK 236 straipsnyje, kuriame nustatyti drausminės atsakomybės pagrindai, nurodyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma reiškia, jog darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2008). Atsakovas nurodo, kad nei viename iš įsakyme dėl nuobaudos skyrimo nurodytų dokumentų nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog jis, kaip Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas, privalo pats atlikti transporto priemonių kuro apskaitą ar ją tikrinti. Nors jo darbo funkcijas apibrėžiančiuose pareiginiuose nuostatuose yra pažymėta, kad jis veda ataskaitinę dokumentaciją ir užtikrina jos teisingumą, duoda nurodymus pavaldiems darbuotojams ir tikrina jų darbų kokybę, atsako už pateiktų materialinių vertybių apsaugą, lėšų naudojimą ir medžiagų normavimą vadovaujamoje srityje bei kt., t. y. yra pernelyg abstraktus darbuotojo pareigų apibūdinimas, nesuteikiantis pagrindo savaime spręsti, kad jis privalėjo kuro likučių kiekį, esantį transporto priemonėse, tikrinti su odometrų parodymais. Atsakovas nurodo, kad Darbo ginčų komisija teisingai pabrėžė, jog pagal Miškų urėdo 2015-04-02 įsakymą Nr. A1-58 „Dėl transporto priemonės kelionės lapo pildymo ir naudojimo tvarkos“, kontroliuoti kuro normų bei faktinį kuro nurašymą kelionės lapuose nurodyta buhalterei, o ne padalinio viršininkui. Tuo tarpu kitais ieškovės įsakymais automobilių perdavimai iš vieno vairuotojo kitam yra priskirti mechanikui, kuris keičia odometrus ir gali be padalinio vadovo S. V. žinios sudaryti komisiją, kurį nustatinėja automobilio kuro sąnaudas. Akivaizdu, jog VĮ Šilutės miškų urėdijos darbuotojų funkcijos dėl kuro apskaitos, kelionės lapų pildymo nėra aiškiai atskirtos, už ką atsakomybė kyla pačiam Šilutės miškų urėdui, organizuojančiam darbą įmonėje. Iki šiol įmonėje dauguma veiklos procesų ir kontrolė yra vykdoma pagal nusistovėjusią praktiką, kuri nėra aiškiai, detaliai aprašyta ir paaiškinta. Kai kurie pavedimai ir darbų bei kontrolės vykdymai nurodomi žodžiu, o tai sukelia neapibrėžtumą dėl to, kas kokias funkcijas tiksliai privalo vykdyti ir atitinkamai, už ką atsako. Atsakovas ne tik nesiekė įvykdyti pažeidimų, tačiau net nesuprato, jog tam tikrų jam priskirtų darbo funkcijų neatlieka ar jas atlieka netinkamai. Jeigu jam buvo priskirtos atlikti tam tikros papildomos funkcijos ar buvo tikslinami pareiginiai nuostatai, kurie yra labai abstraktūs ir nepagrįstai suponuoja ieškovo atsakomybę už absoliučiai visus įmonėje vykstančius procesus, jis turėjo būti apie tai aiškiai informuotas. Nes asmeniui, kuris objektyviai nesupranta, koks jo veikimas ar neveikimas yra neteisėtas (nesant kaltės), drausminė atsakomybė negali kilti. Taip pat atsakovas nurodo, kad Generalinės miškų urėdijos pareigūnai, 2015-05-14 atlikę patikrinimą VĮ Šilutės miškų urėdijoje, surašė 2015-05-25 pažymą Nr. 8B-322, kuria Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generaliniam miškų urėdui pateikė pasiūlymą VĮ Šilutės miškų urėdijos miškų urėdui nurodyti griežtinti Saugų padalinio transporto priemonių naudojimo ir kuro apskaitos kontrolę organizacinėmis (išsamiau detalizuojant darbuotojų, atsakingų už šią sritį, pareigas bei atsakomybę) ir techninėmis priemonėmis (diegiant transporto priemonėse kuro srauto matuoklius ir palydovines transporto priemonių kontrolės sistemas). Tačiau nepaisant to, jog įmonės organizacinėje sistemoje buvo nustatyti trūkumai, jokių priemonių jiems pašalinti nebuvo imtasi. Kaip pažymėjo Darbo ginčų komisija savo sprendime, bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad organizacinės ir techninės priemonės iki šiol neįgyvendintos, o apie nurodymų, šiuo atveju, nevykdymą, Generalinei miškų urėdijai nepranešta. Atsakovo įsitikinimu, tai tik patvirtina, kad ne jis netinkamai atliko savo darbo funkcijas ir įvykdė pažeidimus, už kuriuos nepagrįstai patrauktas drausminėn atsakomybėn, tačiau ieškovės vadovas - Šilutės miškų urėdas, žinodamas apie įmonėje kylančias problemas, nesiima jų spręsti, nėra pajėgus tinkamai organizuoti VĮ Šilutės miškų urėdijos darbuotojų darbo ir atsakomybę už savo darbo trūkumus perkelia kitiems įmonės darbuotojams. Atsakovas nurodo, kad ieškovės motyvas, jog nuobauda jam skirta ne už kuro likučių (ne)matavimus ir ginčas yra ne dėl dokumentuose užfiksuotų kuro kiekių tikslumo, tačiau dėl tinkamo kelionių lapų pildymo, todėl priemonių kuro likučiui matuoti neturėjimas neturi reikšmės, yra nepagrįstas, nes kelionės lapuose nurodyti duomenys negali būti patikrinti, jeigu nėra objektyvių galimybių tinkamai pamatuoti kuro lygį transporto priemonių kuro bakuose. Iki šiol nėra nustatyta ir byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl tariamai netinkamos kuro apskaitos VĮ Šilutės miškų urėdija būtų patyrusi nuostolius, todėl abejotina ar kas pažeista ir ar gali jis būti traukiamas drausminėn atsakomybėn už veiksmus, kurie jokių neigiamų pasekmių darbdaviui nesukėlė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-12-07 sprendimą Nr. DGKS-5338. Priteisė iš S. V. 1891 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei VĮ Šilutės miškų urėdijai, juridinio asmens kodas 177359383. Grąžino VĮ Šilutės miškų urėdijai jos 2016-01-07 mokėjimu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 10 Eur, pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti žyminio mokesčio dalį.

3.1. Nurodė, jog atsakovas neprivalėjo pats atlikti transporto priemonių kuro apskaitos ir tikrinti kuro likučių kiekio, esančio transporto priemonėse, su odometrų parodymais, jis turėjo kontrolės funkciją, tačiau Miškų urėdo 2015-04-30 įsakymu Nr. A1-65 sudarytai komisijai, dalyvaujant pačiam atsakovui ir materialiai atsakingiems asmenims, patikrinus padalinio transporto priemonių kuro likučius bakuose 2015-05-04 7 val. būklei ir įforminus rastą kuro likučio bakuose faktą, nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti, kodėl nustatyti kuro likučiai nesutampa su transporto priemonių kelionės lapuose nurodytais kuro likučiais, po patikrinimo išduodamas transporto kelionės lapus, neužtikrino, kad juose būtų nurodomas 2015-05-04 nustatytas kuro likučio faktas.

3.2. Sutiko su ieškovės argumentais, kad drausminė nuobauda atsakovui S. V. skirta ne už tai, kad neatliko transporto priemonių kuro apskaitų ir netikrino kuro likučių kiekį, o už tai, jog neatliko nurodytų savo pareigų kontroliuojant sau pavaldžių darbuotojų veiksmus.

3.3. Teismas vertino, kad Darbo ginčų komisija neanalizavo visų Miškų urėdo 2015-10-02 įsakyme Nr. A4-133 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Saugų medienos ruošos prekybos ir techninio padalinio viršininkui S. V.“ nurodytų atsakovo pažeistų teisės aktų nuostatų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės VĮ Šilutės miškų urėdijos bylinėjimosi išlaidas..

4.1. Nurodo, jog byloje tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais nenustatyta, kad 2015-05-04 akte surašyti kuro likučiai padalinio transporto priemonių bakuose yra teisingi, teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovas “nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti, kodėl nustatyti kuro likučiai nesutampa su transporto priemonių kelionės lapuose nurodytais kuro likučiais” ir “išduodamas transporto kelionės lapus, neužtikrino, kad juose būtų nurodomas 2015-05-04 nustatytas kuro likučio faktas“.

4.2. Pirmosios instancijos teismas išvadas darė neatsižvelgęs į tai, kad organizuodamas padalinio veiklą, Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas turi vadovautis Miškų urėdo 2015-04-02 įsakymu Nr. Al-58 „Dėl transporto priemonės kelionės lapo pildymo ir naudojimosi tvarkos“, kuris kaip nustatyta įsigaliojo nuo 2015-05-01. Tuo tarpu kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas šią tvarką taikė atgaline data, t. y. vertindamas kelionės lapus už 2015 m. kovo ir balandžio mėnesius. Todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas ir jo išvados yra neteisėtos.

4.3. Teigia, kad jis kelionės lapų netaisė, prirašymų neatliko, jų nebalino, netrynė. Jam perduotose lapuose jis taisymo, balinimo, trynimo požymių nenustatė. Visus kelionės lapus jis laikantis nustatytos tvarkos perdavė į buhalteriją. Jokių pastabų perdavus dokumentus jam nebuvo pateikta, taip pat nepateikta į bylą ir jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad trynimai, balinimai, prirašymai buvo padaryti iki dokumentų perdavimo buhalteriui. Kas vėliau disponavo dokumentais, bei galėjo atlikti teismo minimus, trynimus, balinimus ir pan. atsakovas nežino.

4.4. Tikina, jog kontroliuoti kuro normų bei faktinį kuro nurašymą kelionės lapuose yra nurodyta buhalterei, o ne padalinio viršininkui. Tuo tarpu kitais VĮ „Šilutės miškų urėdija“ įsakymais automobiliu perdavimai iš vieno vairuotojo kitam yra priskirti mechanikui, kuris keičia odometrus ir gali be padalinio vadovo S. V. žinios sudaryti komisiją, kuri nustatinėja automobilio kuro sąnaudas.

4.5. Teismas priimtame sprendime konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtą neveikimą ir kaltės buvimą, tačiau tokių teiginių sprendime nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais, neatskleidė darbo drausmės pažeidimo turinio. Teismas faktiškai nenustatinėjo visų drausminės atsakomybei kilti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir žalos.

4.6. Teismas nevertino įrodymų visumos, t. y. minėta, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad 2015-05-04 kuro likučiai kuro bakuose nustatyti tinkamai, nenustačius tinkamomis ir leistinomis priemonėmis kuro likučių bakuose negalima buvo daryti išvados, kad apeliantas privalėjo rūpintis ir aiškintis minėtas aplinkybes, taip pat neprivalėjo neteisėtų duomenų perkelti į kelionės lapus, nes taip būtų neteisinga kuro apskaita.

4.7. Teigia, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tai patvirtinančius duomenis ieškovas pateikė 2017-03-27, t. y. pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Mano, kad šios išlaidos negalėjo būti priteisiamos.

5. Atsiliepime ieškovė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas pažeidė vidaus darbo tvarką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2015-06-10 Tarnybiniu pranešimu VĮ Šilutės miškų urėdijos personalo inžinierė V. V. informavo VĮ Šilutės miškų urėdijos miškų urėdą, kad vykdant Generalinės miškų urėdijos 2015-05-25 pažymos Nr. 8B-322 nurodymą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl šio tyrimo metu nustatytų neatitikimų Saugų padalinio transporto priemonių dokumentacijoje su faktine situacija, išsiaiškinti tokių neatitikimų priežastis ir įvertinti darbuotojų, atsakingų už dokumentacijos, susijusios su Saugų padalinio transporto priemonių naudojimu, pildymą veiksmus, buvo pastebėta, kad VĮ Šilutės miškų urėdijai su gegužės mėnesio ataskaita pateiktame automobilio „MAN 19.422“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-08 kelionės lape Nr. 0000032 nurodyti duomenys neatitinka su pažymoje nurodytais 2015-05-08 kelionės lapo Nr. 0000032 duomenimis ir pasiūlė atlikti tarnybinį patikrinimą. 2015-07-24 ieškovės Buhalterinės apskaitos ir ekonominė tarnyba rašte „Dėl kelionės lapų“ nurodė, kad vadovaujantis Miškų urėdo 2015-04-02 įsakymu Nr. A1-58 „Dėl transporto priemonės kelionės lapo pildymo ir naudojimo tvarkos“, kelionės lapuose 2015 m. balandžio mėnesį pastebėti netikslumai: dalyje kelionės lapų įrašai taisomi, balinami, trinami, daromi neaiškiai, netvarkingai nurodomi odometrų parodymai, kuro likučiai įrašomi pieštuku, automobilių bakuose esantys kuro likučiai nesutampa su nurodytais Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio transporto priemonių likučių bakuose patikros 2015-05-04 akte. Grįžus atsakovui, t. y. Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkui iš atostogų ir pasibaigus jo nedarbingumui, jo 2015-09-08 raštu buvo paprašyta pasiaiškinimų, kuriuos šis pateikė 2015-09-21.

9. Miškų urėdo 2015-10-02 įsakymu Nr. A4-133 atsakovui buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas (nuobaudos rūšį parenkant, įvertinus tai, kad 2015-05-13 ir 2015-06-11 įsakymais jam buvo skirtos drausminės nuobaudos – pastabos). Miškų urėdo 2015-10-02 įsakyme Nr. A4-133 nurodyta, kad atsakovas S. V., kaip Saugų medienos ruošos prekybos ir techninio padalinio viršininkas, pažeidė: 1) VĮ Šilutės miškų urėdijos vidaus kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Miškų urėdo 2012-12-14 įsakymu Nr. A1-150, nuostatas, nustatančias, kad „jeigu miškų urėdo įsakymais nenurodyta kitaip, už einamąjį ir paskesnę veiklos kontrolę atsako struktūrinio padalinio, vykdančio ūkines operacijas ir priimtus sprendimus dėl turto panaudojimo arba įsipareigojimų tretiesiems asmenims, vadovas“; „Visų padalinių vadovai yra atsakingi, kad miškų urėdui, jo įgaliotiems asmenims būtų laiku pranešama apie urėdijos nuolatinės stebėsenos metu pastebėtus rizikos veiksnius ar neigiamus praktikos atvejus“; 2) Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininko pareiginių nuostatų, patvirtintų Miškų urėdo 2013-05-03 įsakymu Nr. A1-70, 2.1 punktą, nustatantį, kad atsakovas „remdamasis galiojančiais teisės aktais, miškų urėdijos užduotimis ir nurodymais, vadovauja medienos ruošos, prekybos ir techniniam padaliniui, užtikrindamas, kad būtų įvykdyti jam keliami uždaviniai“, 2.8. punktą, nustatantį, kad atsakovas „savalaikiai veda ataskaitinę dokumentaciją, užtikrina jos teisingumą ir atsiskaitymą“, 2.17. punktą, nustatantį, kad atsakovas „patikrina kelionės lapuose padarytus įrašus bei paskaičiuoja reikiamus skaičiavimus ir juose pasirašo“, 3.2. punktą, nustatantį, kad atsakovas „duoda nurodymus pavaldiems darbuotojams, tikrina jų darbų kokybę, reikalauja iš pavaldžių darbuotojų atsakomybės už pavestą darbą, tikrina atitinkamus dokumentus“, 4.4. punktą, nustatantį, kad atsakovas atsako už <„,patikėtų materialinių vertybių apsaugą ir apskaitą medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje“, 4.7 punktą, nustatantį, kad atsakovas atsako už „racionalų lėšų naudojimą bei medžiagų normavimą vadovaujamoje srityje“, 4.9. punktą, nustatantį, kad atsakovas atsako už „neteisingai užpildytus kelionės lapus ir paskaičiavimus juose, Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio darbuotojams“, 4.10. punktą, nustatantį, kad atsakovas atsako už „teikiamų ataskaitų ir informacijos miškų urėdijos darbo klausimais teisingumą ir pateikimą laiku“, 4.14 punktą, nustatantį, kad atsakovas atsako „už Lietuvos Respublikos įstatymų, nutarimų, norminių aktų, miškų urėdo įsakymų nevykdymą“; 3) VĮ Šilutės miškų urėdijos 2005-11-25 (įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo dėl techninės spausdinimo klaidos nurodyta 2015-11-25) darbo tvarkos taisyklių 9.1.6. punktą, įpareigojantį „tinkamai atlikti skirtą darbą“: 4) Miškų urėdo 2015-04-02 įsakymo Nr. A1-58 „Dėl transporto priemonės kelionės lapo pildymo ir naudojimo tvarkos“ 3.2. punktą, nustatantį, kad atsakovas atsakingas „už teisingą transporto priemonės kuro apskaitą pagal transporto priemones; Transporto priemonės kelionės lapo pildymo ir naudojimo tvarkos nuostatas, t. y. priimant transporto priemonės kelionės lapus, padalinio viršininkas arba jį pavaduojantis darbuotojas patikrina duomenų teisingumą ir pasirašo transporto priemonės kelionės lape“; 5) visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutarties Nr. 154 1 dalies c papunktį „tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius“. Taip pat šiame įsakyme nurodyta, kad Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas turi ne tik tinkamai organizuoti padalinio veiklą, bet ir kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų veiklą, tikrinti pildomą ataskaitinę dokumentaciją, kad būtų galima vesti tikslią buhalterinę apskaitą, tinkamai nurašyti kurą.

10. Atsakovas nuobaudą apskundė Darbo ginčų komisijai. Darbo ginčų komisija 2015-12-07 sprendimu Nr. DGKS-5338 Miškų urėdo 2015-10-02 įsakymą Nr. A4-133, kuriuo S. V. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, panaikino. Darbo ginčų komisija konstatavo, jog pagal 2015-04-02 įsakymą Nr. A1-58 kontroliuoti kuro normų bei faktinį kuro nurašymą kelionės lapuose nurodyta buhalterei; kad automobilių perdavimai vieno vairuotojo kitam yra priskirti mechanikui, kuris keičia odometrus ir gali be padalinio vadovo S. V. žinios sudaryti komisiją, kuri nustatinėja kuro sąnaudas; kad VĮ Šilutės miškų urėdija neturi įsigijusi metrologiškai sertifikuotų specialių priemonių kuro likučiams kuro talpose nustatyti, kad visi kuro likučių nustatymai vykdyti be specialiųjų priemonių, dėl ko yra pagrindas abejoti kuro patikrinimo aktais. Taip pat minėtame sprendime nurodyta, kad Darbo ginčų komisija, įvertinusi bylos aplinkybes, didžiulę painiavą tarp bylos dokumentų, datų ir faktų, taip pat į tai, kad Šilutės miškų urėdijoje atsakovo ir kitų darbuotojų pareigų ir atsakomybės klausimas kuro apskaitos srityje nebuvo ir nėra atribotas, laiko, jog atsakovas savo veikimu ar neveikimu nepadarė neteisėtų veikų, įvardytų įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

11. Ginčas byloje kilo dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo, ieškovė prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015-12-07 sprendimą Nr. DGKS-5338, kuriuo patenkintas atsakovo prašymas ir panaikintas Miškų urėdo 2015-10-02 įsakymas Nr. A4-133, kuriuo Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio vadovui S. V. buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovui drausminė nuobauda skirta už keletą pažeidimų: už tai, kad VĮ „Šilutės miškų urėdijai“ su gegužės mėnesio ataskaita pateikė perrašytą automobilio MAN 19.422, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapą; už pagal 2015 m. liepos 24 d. Buhalterinės apskaitos ir ekonominės tarnybos rašte „Dėl kelionės lapų“ pastebėtus kelionės lapų taisymus (pavyzdžiui, kelionės lapai taisomi, balinami, trinami, įrašai daromi neaiškiai, netvarkingai, kai kurie įrašai daromi pieštuku); už tai, kad atsakovas, tikrindamas jam pateiktus kelionės lapus, nekontroliavo savo pavaldžių darbuotojų veiksmų, nesidomėjo ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių kelionės lapai buvo taisomi, dėl ko negalima nustatyti, ar degalų trūkumas atsirado dėl tyčinių kitų asmenų veiksmų ar dėl kitų priežasčių; už tai, kad atsakovas, dalyvavęs 2015 m. gegužės 4 d. kuro likučių transporto priemonėse nustatyme ir turėdamas informaciją apie faktinius kuro likučius, išduodamas jam pavaldiems darbuotojams kelionės lapus, nurodė kitus kuro likučius nei kad nustatyta 2015 m. gegužės 4 d. patikrinimo Akte; už tai, kad atsakovas, dalyvavęs 2015 m. gegužės 4 d. kuro likučių transporto priemonėse nustatyme ir turėdamas informaciją apie faktinius kuro likučius, t. y. faktiniai kuro likučiai neatitinka nurodytų kelionės lapuose, nesiėmė jokių veiksmų esamai situacijai išsiaiškinti bei, nustačius galimus pažeidimus, imtis priemonių galimus pažeidėjus patraukti drausminėn atsakomybėn. Aktualu tai, kad įsakyme, kuriuo skirta drausminė nuobauda, atsakovui nėra nurodoma, jog drausminė nuobauda skirta už tai, kad iki 2015 m. gegužės 4 d. išrašyti kelionės lapai neatitinka 2015 m. gegužės 4 d. Akto duomenų. Taigi, analizuojant ir vertinant anksčiau nurodytus pažeidimus, darytina išvada, kad, priešingai negu teigia apeliantas, pastarajam drausminė nuobauda skirta ne už netinkamą kuro apskaitą Urėdijoje ir ne už tai, kad 2015 m. gegužės 4 d. Komisijai patikrinus faktinius kuro likučius išaiškėjo, kad faktiniai kuro likučiai ir kelionės lapuose esantys kuro likučiai nesutampa. Kolegija sutinka su ieškove, kad tokiu atveju atsakovo argumentai dėl Akto teisingumo (pavyzdžiui, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis 2015 m. gegužės 4 d. buvo tikrinami kuro likučiai padalinio transporto priemonių bakuose) bei kitų ieškovės darbuotojų pareigų, susijusių su teisinga kuro apskaita Urėdijoje, tampa teisiškai nereikšmingi. Svarbu ir tai, jog apeliantas nepagrįstai remiasi 2015 m. gegužės 25 d. Generalinės miškų urėdijos pažyma Nr. 8B-322, nes Generalinė miškų urėdija netyrė atsakovo ir padalinio darbuotojų kelionės lapų, t. y. ar padalinio kelionės lapai pildomi laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo, Tvarkos nuostatomis.

13. Net ir svarstant klausimą dėl 2015 m. gegužės 4 d. Akto teisingumo, atsakovas, vadovaudamasis Darbo kodekso 35 straipsniu (redakcija, galiojusi Akto sudarymo metu), pastebėjęs, kad Aktas yra neteisingas, privalėjo informuoti ieškovę, kad 2015 m. gegužės 4 d. komisija netinkamai nustatė padalinio transporto priemonių kuro likučius. Pažymėtina, kad atsakovas pasirašė ant 2015 m. gegužės 4 d. Akto, jokių pastabų dėl Akto teisingumo iki ieškovės prašymo pasiaiškinti dėl pažeidimų neteikė. Akcentuotina, kad Akte nustatyti akivaizdūs ir neginčijami kuro trūkumai penkiuose automobiliuose (mažiausias trūkumas sudarė 37 l, didžiausias 106 l), todėl tvirtinti, kad Aktas neteisėtas dėl netinkamų matavimo priemonių naudojimo nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Miškų urėdo 2015-04-30 įsakymu Nr. A1-65 sudarytai komisijai, dalyvaujant pačiam atsakovui ir materialiai atsakingiems asmenims, patikrinus padalinio transporto priemonių kuro likučius bakuose 2015-05-04 7 val. ir įforminus rastą kuro likučio bakuose faktą, „nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti, kodėl nustatyti kuro likučiai nesutampa su transporto priemonių kelionės lapuose nurodytais kuro likučiais, po patikrinimo išduodamas transporto kelionės lapus, neužtikrino, kad juose būtų nurodomas 2015-05-04 nustatytas kuro likučio faktas“.

14. Apelianto teiginius apie tai, kad jis netaisė kelionės lapų, jam perduotuose kelionės lapuose taisymo, balinimo, trynimo požymių nenustatyta, paneigia kaip liudytojos pirmosios instancijos teisme apklaustos Urėdijos darbuotojos vyr. buhalterė I. T., buhalterė D. V., ekonomistė B. K.. Jos nurodė, kad pastarosios, gavusios kelionės lapus, jų netaisė (nebalino, netrynė, t. t.), kad ne kartą atsakovas žodžiu buvo perspėtas apie tai, kad netinkamai pildomi kelionės lapai, tačiau atsakovas šias pastabas ignoravo. Be to, ilgą laiką kelionės lapai buvo laikomi pas atsakovą, o ne Urėdijos buhalterijoje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 192 straipsnis). Nors atsakovas teigia, kad netaisė kelionės lapų ir nežino, kas tai darė, tačiau, priimdamas juos iš pavaldžių darbuotojų bei pasirašydamas, sudarydamas ir pateikdamas kelionės lapų ataskaitą, neatkreipė dėmesio į darytus taisymus, nesiaiškino jų priežasčių. Sutiktina su ieškove, jog atsakovas, teigdamas, kad pats netaisė kelionės lapų, nežino, kas tai darė ir kad per didelį kiekį (apie 400 kelionės lapų per mėnesį) galėjo nepastebėti, iš esmės pripažino, jog savo darbo funkcijas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai, sudarydamas ir pateikdamas kelionės lapų ataskaitą jos netikrino ir nesiaiškino duomenų teisingumo. Be to, perrašė ginčo įsakyme nurodytus kelionės lapus (keičiant nuvažiuotus atstumus, koreguojant kuro likučius), sudarydamas prielaidas netinkamai vykdyti kuro apskaitą ir kuro nurašymą VĮ Šilutės miškų urėdijoje, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį, reglamentuojantį klaidų taisymą. Papildytina, jog atsakovo pareiga bei atsakomybė už teisingą kelionės lapų pildymą ir skaičiavimus juose įtvirtinta 2013-05-03 Pareigybiniuose nuostatuose (2.17 p., 4.9. p.), Tvarkoje (2015 m. balandžio 2 d. urėdo įsakymu Nr. A1-58 patvirtinta „Kelionės lapų pildymo ir naudojimosi tvarka“), Buhalterinės apskaitos įstatyme. Atsakovo pareiga duoti nurodymus pavaldiems darbuotojams, tikrinti jų darbo kokybę, teikti ataskaitinę dokumentaciją, užtikrinant jos teisingumą įtvirtinta 2013-05-03 Pareigybiniuose nuostatuose (3.2., 2.8. p.).

15. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė darbo drausmės pažeidimo turinio. DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, viena iš jų – tiksliai ir laiku vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus. Darbuotojo nevykdymas darbdavio teisėto reikalavimo vertintinas kaip darbuotojo darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvardino drausminės atsakomybės sąlygas: išsamiai išanalizavo atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) bei nurodė atsakovo kaltę. Papildomai pažymėtina, jog kaip teisingai pastebi ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas net dėl griežčiausios drausminės atsakomybės formos – atleidimo iš darbo yra nurodęs, kad žala nėra privaloma drausminės atsakomybės sąlyga. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – gali būti taikoma ir tuomet, kai darbdavys nepatyrė realios žalos, tačiau darbuotojo atliekamos funkcijos ir jų svarba konkrečios įmonės veiklai lemia tai, kad darbdaviui yra svarbu, jog jis pasitikėtų tokiu asmeniu; „dėl to tuo atveju, kai toks darbuotojas netenka darbdavio pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą dėl padarytų apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepažeisdamas DK 238 straipsnyje įtvirtintų nuostatų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendžia, kad atsakovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – yra adekvati atsakovo padarytiems darbo drausmės pažeidimams, ji (drausminė nuobauda) ne per griežta,

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. baigė nagrinėti bylą iš esmės ir atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą iki 2017 m. balandžio 11 d. Ieškovės prašymas dėl dalies išlaidų už advokato teisines paslaugas – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų buvo gautas 2017 m. kovo 27 d. Teismas pabrėžia, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas išsprendus prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus (CPK 251 straipsnis, CPK 253 straipsnio 1 dalis). Taigi jokie prašymai, tarp jų ir prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenagrinėtini. Jokių išimčių ieškovei, kaip valstybės įmonei, CPK nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės 2017 m. kovo 27 d. pateiktas prašymas dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų negali būti tenkintinas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tik nuo 1891 Eur sumažintinos iki 1591 Eur ieškovei VĮ Šilutės miškų urėdijai priteistos iš atsakovo S. V. priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 500 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Sumažinti iki 1591 Eur ieškovei VĮ Šilutės miškų urėdijai priteistas iš atsakovo S. V. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Ieškovei VĮ Šilutės miškų urėdijai priteisti iš atsakovo S. V. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.