Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės VĮ Šilutės miškų urėdijos, atstovaujamos miškų urėdo V. B., pareiškimą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-428-733/2016 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2016-12-02 buvo gautas ieškovės VĮ Šilutės miškų urėdijos, atstovaujamos miškų urėdo V. B. (toliau – ieškovės atstovas), pareiškimas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-428-733/2016 nagrinėjimo. Šilutės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-428-733/2016 medžiaga ir bylą nagrinėjančio teisėjo Roberto Povilaičio paaiškinimas dėl nušalinimo pareiškime nurodytų aplinkybių Klaipėdos apygardos teisme gauti 2016-12-07. Ieškovės atstovo nušalinimo pareiškimas Šilutės rajono apylinkės teismui grindžiamas tuo, jog į teismo posėdį nebuvo iškviesti ieškovės prašomi apklausti liudytojai, o bylą nagrinėjantis teisėjas Robertas Povilaitis nurodė, jog pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, prašymų stadija byloje baigta, todėl klausimas dėl liudytojų iškvietimo į teismo posėdį nesprendžiamas. Taip pat nušalinimo pareiškimas grindžiamas ir tuo, jog nebuvo tenkintas ieškovės prašymas dėl uždaro teismo posėdžio, neleista ieškovės atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis (toliau – ieškovės atstovė) pateikti papildomus paaiškinimus dėl prašymo nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje esmės. Ieškovės atstovas mano, jog pastarieji bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniai veiksmai ir sprendimai patvirtina teisėjo šališkumą ir asmeninį išankstinį nusistatymą. Nušalinimo pareiškime ieškovės atstovas nurodė ir tai, jog atsakovas S. V. bei ieškovės atstovas yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, todėl atsakovas gali daryti, o galbūt ir daro įtaką teisėjams siekdamas sau palankių teismo procesinių sprendimų. Teigia, jog kita byla (bylos Nr. 2-121-904/2016), kurioje šalys buvo Šilutės rajono politikai, buvo perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui. Ieškovės atstovo nuomone, net ir perdavus bylą nagrinėti kitam Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjui dėl teisme dirbančių teisėjų administracinio pavaldumo teismo pirmininkei abejonės dėl teismo ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo nebus pašalintos. Klaipėdos apygardos teisme 2016-12-06 buvo gautas atsakovo S. V. atstovo advokato Eligijaus Karbausko (toliau – atsakovo atstovas) atsiliepimas į ieškovės nušalinimo pareiškimą, kuriuo prašoma nušalinimo pareiškimą atmesti ir skirti ieškovei 5792 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę skirtos baudos dydžio priteisiant atsakovui S. V..Atsiliepime į nušalinimo pareiškimą atsakovo atstovas nurodė, kad 2016-11-30 byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė nemotyvuotą nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, todėl Klaipėdos apygardos teismui pateiktas nušalinimo pareiškimas turėtų būti vertinamas kaip pareikštas pakartotinai. Atsakovo atstovas nurodė, jog nušalinus nuo bylos nagrinėjimo teisėją I. Vilkienę, byla perduota nagrinėti teisėjui R. Povilaičiui, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pradėti bylos nagrinėjimą nuo pradžios. Pradėjus teismo posėdį, bylą nagrinėjančiam teisėjui šalys nušalinimo nereiškė, ieškovės atstovė pateikė prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus ir bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Tik pasibaigus prašymų stadijai ir pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, ieškovės atstovė pateikė prašymą apklausti liudytojus, kurio bylą nagrinėjantis teisėjas netenkino. Netenkinus prašymo apklausti liudytojus, ieškovės atstovė pareiškė bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą. Atsakovo atstovas prašo ieškovės elgesį, pareiškus nepagrįstą nušalinimo pareiškimą, vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu ir skirti ieškovei baudą.

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo pirmininkės 2016-10-17 nutartimi nušalinus nuo bylos nagrinėjimo teisėją Ireną Vilkienę, byla buvo paskirta nagrinėti teisėjui Robertui Povilaičiui. 2016-10-25 nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2016-11-30 teismo posėdyje. Iš 2016-11-30 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, vadovaujantis CPK 235 straipsnio 2 dalimi, bylos nagrinėjimas pradėtas nuo pradžios. Prašymų pateikimo stadijoje ieškovės atstovė pateikė prašymus pridėti prie bylos atsakovo paaiškinimą bei nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje. Nors nušalinimo pareiškime teigiama, jog ieškovės atstovė neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl pastarojo prašymo esmės, tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog ieškovės atstovė nurodė prašymo nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje motyvus, taip pat buvo išklausyta atsakovo atstovo nuomonė dėl ieškovės atstovės pareikštų prašymų. Prašymą apklausti liudytojus ieškovės atstovė pareiškė pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Bylą nagrinėjančiam teisėjui nurodžius, jog prašymų stadija yra baigta, ieškovės atstovė paprašė teismo skelbti teismo posėdžio pertrauką, o po pertraukos pareiškė bylą nagrinėjančiam teisėjui ir Šilutės rajono apylinkės teismui nušalinimą. Nušalinimo pareiškimo motyvų nenurodė, tačiau paaiškino, jog nušalinimo pareiškimas bus pateiktas raštu Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė įvertinusi reiškiamo nušalinimo pagrindus pažymi, kad šiuo atveju ieškovės pareikštas nušalinimas tiek bylą nagrinėjančiam teisėjui R. Povilaičiui, tiek ir kitiems Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjams grindžiamas išimtinai procesiniais pagrindais, t. y. bylą nagrinėjančio teisėjo priimtais procesiniais sprendimais nagrinėjamoje byloje: procesiniu sprendimu dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje, procesiniu sprendimu dėl šalių prašymų nagrinėjimo pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės. Vertinant pastaruosius nušalinimo pareiškimo motyvus, pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjančio teisėjo priimti procesiniai sprendimai dėl teismo posėdžio viešumo, dalyvaujančių byloje asmenų prašymų, pateiktų bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, nagrinėjimo yra netenkinantys ieškovės ar jai nepalankūs, negali būti pagrindu teigti apie bylą nagrinėjančio teisėjo bei visų Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumą. Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog ieškovės atstovas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, nepateikė, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65, 66 straipsniuose nurodytų nušalinimo pagrindų. Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog asmuo, nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti juos aukštesnės instancijos teismui, o jei tam tikrų procesinių sprendimų apskųsti instancine tvarka negalima, visus su tuo susijusius motyvus jis turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl priimto galutinio sprendimo (CPK 334 straipsnio 1, 3 dalys).Vertinant nušalinimo pareiškimo motyvus, susijusius su ieškovės atstovo V. B. ir atsakovo S. V. statusu Šilutės rajono savivaldybės taryboje bei Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų pavaldumu šio teismo pirmininkei, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonių dėl jo nešališkumo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Minėtieji nušalinimo pareiškimo motyvai nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenims ar įrodymais, ieškovės atstovo teiginiai grindžiami tik subjektyvia nuomone ir prielaidomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nušalinimo instituto tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Ieškovės atstovė nepasitikėjimą bylą nagrinėjančiu teisėju ir Šilutės rajono apylinkės teismu pareiškė po to, kai bylą nagrinėjantis teisėjas priėmė procesinius sprendimus dėl ieškovės atstovės pateiktų prašymų, pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Šilutės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1803-733/2015 (Klaipėdos rajono apylinkės teisme dabartinis bylos Nr. 2-121-904/2016) 2015-06-08 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi (civilinės bylos Nr. 2KT–43/2015) perduota nagrinėti iš Šilutės rajono apylinkės teismo į Klaipėdos rajono apylinkės teismą nustačius CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. šiuo atveju buvo vertinamos visiškai kitos nei ieškovės atstovo nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, susipažinus su bylą nagrinėjančio teisėjo pateikta informacija dėl nušalinimo pareiškimo, nesant pagrįstų duomenų, kad Šilutės rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-428-733/2016 negalėtų būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta, ieškovės atstovams nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, nušalinimo pareiškimas tiek bylą nagrinėjančiam teisėjui, tiek Šilutės rajono apylinkės teismui netenkinamas.

Dėl baudos ieškovei skyrimo

Atsakovo atstovas prašo skirti ieškovei 5792 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę skirtos baudos dydžio priteisiant atsakovui S. V.. Sprendžiant teisėjui (teismui) pareikšto nušalinimo klausimą, privaloma aiškintis, ar nušalinimas yra pagrįstas ir motyvuotas, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, kadangi teisė pareikšti nušalinimą, kaip ir kitos teisės, nėra absoliuti, o CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog nemotyvuotą nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ieškovės atstovė buvo pareiškusi 2016-11-30 teismo posėdyje, todėl Klaipėdos apygardos teismui pateiktas nušalinimo pareiškimas turėtų būti vertintinas kaip pateiktas pakartotinai, siekiant veikti prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovės atstovų elgesys turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Iš 2016-11-30 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovės atstovė, pareiškusi bylą nagrinėjančiam teisėjui ir visam Šilutės rajono apylinkės teismui nušalinimą, nušalinimo motyvų nenurodė, tačiau paaiškino, jog raštu išdėstytas nušalinimo pareiškimas bus pateiktas Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teisme 2016-12-02 buvo gautas ieškovės atstovo nušalinimo pareiškimas, kuriame buvo išdėstyti argumentai, susiję tiek su bylą nagrinėjančio teisėjo, tiek su Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų galėjimu bylą išnagrinėti objektyviai ir nešališkai. Šioje procesinėje situacijoje nėra pagrindo vertinti ieškovės atstovo pateikto nušalinimo pareiškimo kaip pareikšto pakartotinai ir nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nušalinimo teisę ieškovės atstovai įgyvendina nesąžiningai ir neteisėtai, todėl nėra pagrindo ieškovei skirti baudą.Be to pažymėtina, kad procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujantis asmuo gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis)Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, jog teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar jis atrodys nešališkas protingam pašaliniam stebėtojui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovės VĮ Šilutės miškų urėdijos, atstovaujamos miškų urėdo V. B., pareiškimo dėl Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjo Roberto Povilaičio ir Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-428-733/2016 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.