Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovams A. J., T. P., K. J., atsakovui V. L., atsakovų V. L. ir M. B. atstovui advokatui Arūnui Žliobai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J., A. V.-P, E-A. J., T. P., V. R.-B, K. J. ieškinį atsakovams V. L. ir M. B. dėl tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

įpareigoti atsakovus V. L. bei „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. paneigti Šilutės miesto televizijos 2015 m. balandžio 18 d., laidoje „Šilutė per savaitę“ žodžiu paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovų garbę bei orumą žeminančią informaciją, Šilutės miesto televizijos laidoje „Šilutė per savaitę“ pranešant: „Informuojame, jog Šilutės miesto televizijos 2015 m. balandžio 18 d. laidoje „Šilutė per savaitę Šilutės rajono savivaldybės meras V. L., pasisakydamas spaudos konferencijoje, nurodė tikrovės neatitinkančią bei A. J. garbę ir orumą žeminančią informaciją neva A. J. tariamai panaudojo suklastotus balsavimo biuletenius, todėl išėjo į Šilutės rajono savivaldybės mero rinkimų antrą turą. Meras V. L. taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią bei A. V.-P, E-A. J., T. P., V. R.-B, K. J. garbę ir orumą žeminančią informaciją neva šių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) partijos atstovų atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl rinkėjų balsų pirkimo. Šią tikrovės neatitinkančią bei A. J., A. V.-P, E-A. J., T. P., V. R.-B, K. J. garbę ir orumą žeminančią informaciją V. L. pateikė išgalvotai be jokio pagrindo, ši informacija yra neteisinga bei neatitinka tikrovės, dėl ko V. L., taip pat Šilutės televizija atsiprašo A. J., A. V.-P, E-A. J., T. P., V. R.-B, K. J.“ arba kitu panašiu teismo nustatytu būdu;nustatyti atsakovams V. L. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuseriui ir vedėjui M. B. kaip įmanoma trumpesnį terminą šio ieškinio pirmo reikalavimui įvykdyti - paskelbti paneigimą;įpareigoti atsakovus V. L. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. apie šio ieškinio 1. p. nurodyto reikalavimo įvykdymą raštu nedelsiant informuoti ieškovų atstovą advokatą Arvydą Ražauską;priteisti kiekvieno iš ieškovų naudai solidariai iš atsakovų V. L. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserio ir vedėjo M. B. po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti solidariai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Arvydas Ražauskas prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog atsakovai V. L. ir M. B. sąmoningai rinkimų išvakarėse viešai apšmeižė ieškovus. V. L. nurodė, jog ieškovai panaudodami suklastotus biuletenius pateko į antrą rinkimų turą. Bei tai, kad ieškovų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl balsų pirkimo. Dėl šių išsakytų minčių ieškovai rinkimų nelaimėjo, buvo apkaltinti nusikalstamų veikų padarymu. Šią informaciją paskleidė Šilutės rajono meras V. L., turintis aukštąjį išsilavinimą bei taip pat dalyvaujantis tuose pačiuose rinkimuose. Merui turi būti keliami aukštesnį atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Atsakovas M. B. sąmoningai nepatikrino V. L. išsakytos informacijos, o patalpino ją internetinėje erdvėje. Patikslino, jog spaudos konferencija vyko ne rinkimų išvakarėse, o prieš kelis mėnesius iki pakartotinių rinkimų (82-85 b. l.).

Teismo posėdžio metu atsakovas V. L. patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, jog VRK panaikinus rinkimų rezultatus, sulaukė iš gyventojų daug kaltinimų, todėl surengė spaudos konferenciją. Šios konferencijos metu išsakė savo nuomonę ir dėl Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narių veiksmų, kai pastarieji būdami kandidatai į tarybos narius, kreipėsi į VRK bei visuomeninę organizaciją ,,Baltosios pirštinės“ dėl stebėtojų statuso suteikimo. Kandidatams į tarybos narius neleidžiama būti tų pačių rinkimų stebėtojais. Pastarieji nuslėpė šį faktą, pažeidė įstatymą dėl ko leidimai buvo panaikinti. Iš prokuratūros pateiktų raštų buvo informuotas, jog dėl galimai neteisėtų A. J. veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taip pat buvo susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriame nurodyti, jog dėl galimo ,,balsų pirkimo“ buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Spaudos konferencijos metu nesiekė pažeminti ar kitaip sumenkinti politinius oponentus. Pateikė tik visuomenei minčių ir pasvarstymų, kodėl buvo panaikinti rinkimų rezultatai. Spaudos konferencijai iš anksto nesiruošė, klausimai buvo teikiami tiesiogiai. Diskusijos vyko apie valandą, vartojo bendrojo pobūdžio frazes (91-93 b. l.).

Teismo posėdžio metu atsakovų V. L. ir M. B. atstovas advokatas Arūnas Žlioba prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog atsakovas V. L. spaudos konferencijos metu vartojo bendrojo pobūdžio frazes, nesiekė pažeminti ar kitaip sumenkinti politinius oponentus. Išsakė savo nuomonę žurnalisto pateiktais klausimais. Nuomonė suformuota vadovaujantis prokuratūros pateiktais raštais, VRK komisijos pažymomis bei išvadomis, vietinio laikraščio ,,Šilutės žinios“ teikiama gyventojams informacija bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytais faktais. Papildomai akcentavo, jog politikų diskusijų bei kritikos ribos yra platesnės. Natūralu, jog politikai savo oponentus kritikuoja. Papildomai nurodė, jog M. B. yra netinkamas atsakovas, nes jis veikė, kaip žiniasklaidos priemonės atstovas. Pastarajam atsakomybė kiltų tuo atveju, jei būtų tyčia skleidžiama garbę ir orumą žeminanti informacija (91-93 b. l.).

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jog ieškovai 2015 m. kovo 1 d. kandidatavo į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius. A. J. bei V. L. kandidatavo į Šilutės rajono savivaldybės mero postą. V. L. 2015 m. kovo 1 d. rinkimų metu surinko 24,72 procentus balsų nuo galiojančių biuletenių, o A. J. 16,08 procentus balsų nuo galiojančių biuletenių. 2015 m. kovo 15 d. vyko pakartotinis balsavimas Šilutės rajono savivaldybės mero rinkimuose, kuriuose V. L. surinko 55,32 procentus balsų nuo galiojusių biuletenių, o A. J. – 44,68 procentus balsų nuo galiojančių biuletenių.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. kovo 21 d. sprendimu „Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje pripažinimo negaliojančiais“ pripažino negaliojančiais rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėje Šilutės rajono rinkimų apygardoje Nr. 47 bei nutarė rengti pakartotinius Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimus 2015 m. birželio 21 d. Vyriausiosios rinkiminės komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015 m. balandžio 3 d. administracinėje byloje Nr. eR-26-552/2015 Vyriausiosios rinkiminės komisijos sprendimą paliko nepakeistą. Antrą kartą rengtuose rinkimuose 2015 m. liepos 5 d. A. J. surinko 45,34 procentus balsų, o atsakovas V. L. – 52,98 procentus. Atsakovas V. L. buvo išrinktas Šilutės rajono meru.

Dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad duomenys paskleisti neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 išaiškino, jog ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Priešingai, nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, už kurios paskleidimą negalima civilinė atsakomybė, negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, jog konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, nereiškia, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Svarbiausia yra įvertinti straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis vertinimas.

Analizuojant atsakovo pasakytą pirmąją frazę, teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog ginčijamose frazėse vartojama daug modalumą reiškiančių žodžių: „buvo konstatuota, sakykim, šnekamojoj kalboj dėl tų reitingų, kad tai socialdemokratai, sakykim, buvo surašyti vieni tenai tų biuletenių 79, nors niekas nenustatė, bet šitam išaiškinime traktuota taip, kad jeigu tuos 429 biuletenius būtų panaudojęs S. Š., tai jis būtų išėjęs į antrą turą, tai peršasi mintis, kad juos panaudojo A. J., nes jis išėjo į antrą turą“. Šioje frazėje net du kartus pavartotas žodis „sakykim“, taip pat pavartotas žodžių junginys „peršasi mintis“. Tesimas sutinka, jog atsakovo išsakyta frazė yra ne teigiamojo, bet svarstomojo pobūdžio, nurodanti ne faktą, bet prielaidą. Šioje frazėje informacija pateikiama ne kaip neginčytinas faktas. Taigi, vertinant nurodytą frazę lingvistiniu tyrimo metodu, darytina išvada, kad frazė yra atsakovo V. L. nuomonė.

Atsakovai V. L. ir M. B. nuomonės formavimą grindžia, tuo metu turėtą informaciją iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, administracinėje byloje Nr. eR-26-552/2015, kuriame nurodyta - „Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų tvirtinimu, kad galimai pakeista iki 429 rinkėjų valia yra per mažas mastas pripažinti, jog pažeidimai kaip nors įtakojo galutinius rinkimų rezultatus ir rinkėjų lūkesčius. Pavyzdžiui, įvertinus balsavimo rezultatus vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėse, matyti, kad toks galimai pakeistų biuletenių mastas galėjo įtakoti kandidatų, esančių antroje ir trečioje vietose pozicijas (antroje vietoje atsidūręs kandidatas A.J. išėjo į antrą mero rinkimų turą surinkęs 2866 balsus (2600 apylinkėse, 266 balsus), o trečioje vietoje likęs kandidatas S.Š. surinko tik 193 balsais mažiau (2673, iš kurių 2003 apylinkėse, 670 balsus) ir lemti, kas pateks į antrąjį turą“(20-26 b. l.). Šio teismo sprendime nurodytos išvados, patvirtino, jog galimai pakeistų biuletenių mastas galėjo lemti tai, kas pateks į antrąjį turą.

Atsakovai pateikė 2015 m. kovo pradžioje gautą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros raštą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, jog ,,Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13310-15 dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise pagal BK 172 straipsnio 1 dalį dėl įvykio, buvusio 2015 m. vasario 25 d., kai A. P. įmonės autobusu buvo vežami balsuoti žmonės už kandidatą į merus A. J.“ (28 b. l.). Taip pat pateikė 2015-07-10 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros raštą, kuriame teigiama, jog ,,dėl 2015 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų Šilutės rajone pirmojo etapo metu padarytų galimai neteisėtų veiksmų, pradėti penki ikiteisminiai tyrimai. Dviejuose tyrimuose minimas A. J. kaip kandidato į merus vardas, už kurį buvo prašoma balsuoti“ (29 b. l.).

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2015-03-18 pažyma Nr.3-52(1.2) Dėl 2015 m. kovo 1 dienos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje, nurodoma, jog ,,nustatytas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimo mastas leidžia teigti apie sisteminį balsavimo procedūrų pažeidimą,... Iki 429 pašto vokų turinys galėjo būti pakeistas, atskleista balsavimo paslaptis“. ,,Iš ikiteisminio tyrimo institucijų gauta medžiaga patvirtina, kad galėjo būti perkami rinkėjų balsai išankstinio balsavimo metu – nustatyta, kad tokiu būdu galėjo būti papirkti 7 asmenys. Tokiu būdu buvo pažeistas Savivaldybių tarybų įstatymo 6 str. 1 d.“ (33-50 b. l.).

Teismas pripažįsta, jog atsakovai įrodė, jog ši atsakovo V. L. išsakyta nuomonė buvo suformuota pagal tuo metu turimą informaciją gautą iš aukščiau nurodytų valstybinių institucijų.

Ieškovai įrodinėja, jog ir atsakovo V. L. pasakyta antroji frazė taip pat yra tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina jų garbę ir orumą. ,,be to, partijos atstovams penkiems, kuriems buvo pradėti dėl balsų pirkimo ikiteisminiai tyrimai. Tai aš galiu pavardinti: V. R.-B, E A. J., T. P., A. V.-P, K. J. <...>“.

Analizuojant visą išsakytą frazę bei atsakovui V. L. užduotą klausimą, nustatyta, jog žurnalistas M. B. atsakovui V. L. uždavė klausimą apie rinkimų komisijos sudėties pakeitimą. Į šį klausimą atsakovas, išsakė savo nuomonę: ,,kad turėjo keistis visa rinkimų komisija; kad VRK panaikino stebėtojų pažymėjimus ieškovams, nes pastarieji, būdami kandidatais į savivaldybės tarybos narius, neturėjo teisės būti stebėtojais; kažkuriems asmenims buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai“.

Atsakovas V. L. pateikė į bylą rašytinius įrodymus (30-32 b. l.), kuriuose nurodyta, jog VRK panaikino ieškovams V. R.-B, E A. J., T. P., A. V.-P, K. J. stebėtojų pažymėjimus, nes išaiškėjo, kad pastarieji negali stebėti rinkimų apylinkėse, kadangi jie tuo pat metu yra kandidatai į savivaldybių tarybos narius. Atsakovas V. L. nurodė, jog šie ieškovai nuslėpė VRK faktą, jog jie kandidatuoja į savivaldybių tarybą, ir taip elgėsi nesąžiningai.

Teismo posėdžiuose dalyvavę ieškovai T. P. ir K. J. negalėjo paaiškinti rinkimų stebėtojo statuso suteikimo bei panaikinimo aplinkybes, teikdami, jog jų neatsimena.

Žiūrint laidos įrašą, matyti, jog atsakovas V. L. paima dokumentą ir jį komentuoja. Po to, atsakovo V. L. mintis nutrūksta, „nušoka“, jis pasako frazę apie ikiteisminį tyrimą ir po šios frazės grįžta prie informacijos apie komisijos sudėties neteisėtumą ir VRK raštą. Vaizdo įrašo analizė, pauzių, atsakovo V. L. veiksmų vertinimas, sudaro įspūdį, jog atsakovas, minėdamas ieškovų vardus, nepateikė informacijos apie šių asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Atsakovas V. L. nurodė, jog VRK panaikino ieškovams stebėtojų pažymėjimus, nes išaiškėjo, kad pastarieji negali stebėti rinkimų apylinkėse, kadangi jie tuo pat metu yra kandidatai savivaldybių tarybų rinkimuose.

Vertinanti aukščiau išdėstytą, teismas pripažįsta, jog atsakovo antroji frazėje - nėra neteisingo turinio informacija. Atsakovas komentavo valstybinių institucijų pateiktą oficialią informaciją. V. L. nepasakė ieškovų garbę ir orumą žeminančių teiginių, t.y. nei viename cituotame tekste nei žodžiu neužsimenama nei apie Baudžiamąjį kodeksą, nei apie tai, kad ieškovai padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 173 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas kaip teisėsaugos procedūros veiksmai, šioje išsakytoje frazėje, negalėjo klausytojui sukelti įspūdžio, jog šios procedūros yra žeminančio pobūdžio. Jos nepažeidžia asmenų nekaltumo prezumpcijos. Todėl net pasakymas, kad vieno ar kito asmens atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, jog tas asmuo padarė nusikalstamą veiką, o tik reiškia, kad galimai dalyvauja atitinkamoje procedūroje, kuri nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu nežemina asmens garbės ir orumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006, konstatuoja, jog viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 str. 6 d.). Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Pripažintina, jog ieškovai – kandidatai į Šilutės savivaldybės tarybos narius, o ieškovas A. J. - siekęs Šilutės mero posto - yra viešieji asmenys, kuriems taikomi griežtesni teisių gynybos principai.

Neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį siejamas su duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą bei neatitinkančių tikrovės paskleidimu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nepaskleidė apie ieškovus tikrovės neatitinkančių žinių (faktų ir duomenų) žeminančių jų garbę ir orumą, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo V. L. išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 847,00 Eur (b. l. 43, 90). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, atsakovo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos iš ieškovų po lygiai, tai yra po 141,16 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo M. B. pateikė 2015-06-25 sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 2015-06-25, pagal kurią advokatas Arūnas Žlioba atstovaudamas Žlioba&Žlioba advokatų kontorą, atstovavo atsakovą M. B. byloje (43, 71, 83 b. l.). Atsakovo M. B. atstovas advokatas Arūnas Žlioba taip pat pateikė 2015-08-07 sutartį dėl teisinės pagalbos, kurios pagrindu UAB ,,Teisinės pagalbos grupė“ su M. B. sudarė teisinės pagalbos sutartį. Pateikta sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimai patvirtina, jog M. B. sumokėjo UAB ,,Teisinės pagalbos grupė“ 1500 Eur. (90 b. l.). Pateiktoje teisinės pagalbos sutartyje su UAB ,,Teisinės pagalbos grupė“ nenurodyta, kokiu tikslu ši sutartis buvo sudaryta, ar teisines paslaugas teikianti įmonė M. B. suteikė teisines paslaugas šioje byloje. Nėra jokių dokumentų patvirtinančių, jog UAB ,,Teisinės pagalbos grupė“ būtų teikusi paslaugas atsakovui M. B.. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog M. B. nepagrindė savo turėtų išlaidų šioje byloje, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. J., A. V.-P, E-A. J., T. P., V. R.-B, K. J. po 141,16 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui V. L..

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.