- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-827-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00311-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- E. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 827 - 755 - 2014
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00311-2014-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1031-488/2014 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui E. K. dėl duotų pasaugoti ir nesugrąžintų pinigų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai E. K. ir P. K. prašė iš atsakovės R. K. priteisti po 5 000 Lt jai pasaugojimui duotų piniginių lėšų. Nurodė, kad atsakovė yra buvusi ieškovų marti, t. y. sūnaus E. K. žmona. Pastarųjų santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-15 sprendimu. Kol jie gyveno kaip viena šeima, ieškovai daug kartų padėjo jiems materialiai. Nežinodami atsakovės ketinimo skirtis su jų sūnumi, 2012 m. rugpjūčio pabaigoje patikėjo tuometinei marčiai pasaugoti 10 000 Lt. Tai buvo abiejų ieškovų po 5 000 Lt asmeninių santaupų, skirtų kiekvieno iš jų laidotuvėms. Abu pasitarė, jog tuos pinigus namuose laikyti yra nesaugu, reikia atiduoti saugoti vaikams. Pinigus R. K. padavė E. K.. Nors rašytinės sutarties nesudarė, faktiškai tarp ieškovų ir marčios buvo sudaryta žodinė neatlygintinė pasaugos sutartis. Kai atsakovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos su E. K. nutraukimo, tapo akivaizdu, kad ji tikrai neorganizuos ir neapmokės ieškovų laidotuvių. Todėl registruotu laišku 2013-04-06 jai nusiuntė pasiūlymą sugrąžinti patikėtas saugojimui santaupas. Tam davė terminą iki 2013-04-25, tačiau R. K. pinigų nesugrąžino iki šiol.
Bylos nagrinėjimo metu P. K. mirė. Jo palikimą priėmė E. K.. 2014-04-14 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovą P. K. pakeitė jo teisių perėmėja E. K. (b. l. 61).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš R. K. E. K. naudai 10000 Lt negrąžintų duotų pasaugoti lėšų ir bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad E. K. ir P. K. su atsakove buvo sudarę žodinę neatlygintinę piniginių lėšų pasaugos sutartį, t. y. E. K. R. K. pasaugoti perdavė savo ir mirusio P. K. laidotuvėms skirtus 10 000 Lt. Šios piniginės lėšos priklausė lygiomis dalimis jai ir P. K.. P. K. 2014-03-14 mirė. Jo palikimą priėmė E. K.. Sudarant minėtą sutartį dalyvavo ir E. K.. Atsakovė teismo posėdyje pripažino faktą, kad ji iš ieškovės gavo 10 000 Lt ir kad ieškovė, perduodama šiuos pinigus, pasakė, jog jie skirti laidotuvėms. 2013-09-13 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp R. K. ir E. K. buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis (CK 6.830 str.). Sutarties rašytinė forma nebuvo privaloma, nes ieškovė perdavė dviejų asmenų – savo ir P. K. pinigus (kiekvieno po 5 000 Lt) (CK 6.831 str. 1 d.). Konstatavo, kad šią sutartį atsakovė pažeidė, nes ji perduoto daikto neišsaugojo, pinigus panaudojo ne pagal panaudos davėjų nurodytą paskirtį, pareikalavus juos grąžinti jų neatidavė (CK 6.832 str.). Pažymėjo, jog tokias aplinkybes patvirtino pati atsakovė, nurodydama, kad ji P. K. laidotuvėse nedalyvavo, pinigais prie jų neprisidėjo. Teismas atsakovės atsikirtimuose nurodytą aplinkybę, jog ji pasaugoti perduotus pinigus naudojo šeimos reikmėms, laikė teisiškai nekorektiška, kadangi tėvai neturi jokios pareigos remti suaugusio nedirbančio sūnaus šeimos. Papildomu sprendimu ieškovei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. K. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino pačios svarbiausios aplinkybės, t. y. kad pinigai buvo palikti saugoti abiems su buvusiu sutuoktiniu E. K.. R. K. perduotus pinigus saugojo, tačiau tretysis asmuo E. K. juos išleisdavo savo reikmėms pats juos pasiimdamas. Tokiu būdu R. K. negali būti atsakinga už E. K. tyčinius veiksmus, kuris yra taip pat atsakingas dėl paliktų saugoti pinigų grąžinimo. Teismas netyrė ir nevertino įrodymų, kad E. K. važiavo kartu su R. K. ir dalyvavo pinigų paėmime iš ieškovės E. K.. Ieškovai yra E. K. tėvai, todėl logiška, jog jie ne tik R. K. paliko saugoti 10000 Lt, bet taip pat ir savo sūnui E. K.. Mano, jog minėti pinigai turėjo būti priteisti grąžinti po lygiai. Be to, teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas privalo atsižvelgti į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pinigus pasaugoti prašė tik vienos atsakovės, tik jai vienai pinigus perdavė ir patikėjo, jog ji pasirūpins ieškovų laidotuvėmis. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi visais parodymais, todėl sprendimas yra teisingas, išsamus ir pagrįstas. Be to, teismas nepažeidė apeliantės nurodomų apmokėjimo už teisines paslaugas rekomendacijų.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą tretysis asmuo E. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliantė sako netiesą, neva pinigus motina padavė pasaugoti ir jam. Priešingai, E. K. pinigus pasaugoti patikėjo tik R. K.. Duodama juos motina primygtinai prašė R. K. tuos pinigus pasidėti banke, todėl jis buvo įsitikinęs, jog atsakovė taip ir padarė. Tai, kad važiavo tą dieną kartu su apeliante vienoje mašinoje, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, kad matė pinigų perdavimo atsakovei faktą, nepaneigia ieškovės tvirtinimo, jog pinigus pasaugoti ji patikėjo tik vienai atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos atliktu šalių veiksmų teisiniu kaip pasaugos sutarties sudarymo įvertinimu, išvadomis dėl atsakovės asmeninės atsakomybės pagal šią sutartį ir to įrodytumo.
Kolegijas atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.), todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai kitaip nei apeliantė vertino bylos įrodymus atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.). Apeliantė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą ir teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų.
Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvądą, kad lėšos-10000 Lt buvo perduotos atsakovei konkrečiu tikslu-laidotuvių organizavimui, todėl ji pagal sutartį gautas lėšas - turtą, pačią sutartį nutraukus, turi pareigą sugrąžinti CK 6.844 str.), o už turto praradimą , trūkumą ar sugedimą atsako. Pagal CK 6.832 str. taisykles saugotojas neturi teisės be davėjo leidimo naudoti saugojamą daiktą ar leisti tą daryti kitiems. Aiškinimas, kad lėšas panaudojo jos buvęs vyras E. K. savo reikmėms, neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti sutartį ir turtą sugrąžinti. Teigdama, jog turto neliko dėl kitų asmenų kaltės, atsakovė turėtų tą įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, bet, kolegijos vertinimu, tokie įrodymai nebuvo pateikti. Jeigu atsakovei kaip turto saugotojai kilo abejonių dėl galimybės toliau vykdyti sutartį, ji galėjo ją nutraukti, informuoti pasaugos davėjus apie atsiradusius sunkumus, bet tokių veiksmų ji pagal pateiktus įrodymus neatliko.
Tretysis asmuo neigia naudojęs šias lėšas, tvirtina buvęs įsitikinęs, kad jos laikomos banke. Jo aiškinimą paneigiančių įrodymų nepateikta, o pagrindo abejoti tokiu paaiškinimu byloje nenustatyta.Pastebima, jog atsakovė ir E. K. santuoką nutraukė bendru sutarimu, o pats ištuokos procesas inicijuotas 2013-03 pagal atsakovės ieškinį. Šios prievolės ieškinyje atsakovė ir vėliau pareiškime ji bei E. K. nenurodė, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiga grąžinti saugomas lėšas nebuvo vertinta kaip šeimos pareiga.Netiesiogiai tą patvirtina ir E. K. 2013-05-06 priešieškinio turinys, kur jis nurodė, jog 2012-08 jo tėvai patikėjo 10000 Lt R. K. ( civ.byla Nr.2-3166-755/2013, b.l.49).
Skundo teiginys, jog teismas nevertino, kad E. K. sykiu su apeliante važiavo pas tėvus tą kartą kai buvo perduoti pinigai, jis dalyvavo perdavimo procedūroje, teisiškai nereikšmingas, kadangi asmens fizinis buvimas vietoje kur perduodami pasaugoti pinigai ( daiktai) nereiškia, jog tai matantis, žinantis asmuo irgi prisiima teises ir pareigas pagal pasaugos sutartį. Teikdama ieškinį ištuokai, atsakovė to priežastimi nurodė E.K. girtavimą. Iš esmės to neneigė ir pastarasis, todėl, kolegijos vertinimu, pagrįstas ieškovės aiškinimas, jog dėl šios priežasties ji tarėsi būtent su atsakove kaip patikimesniu asmeniu
Skunde atsakovė išsako abejones dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo, nurodydama, jog turėjo būti atsižvelgta į 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytus maksimalius dydžius. Kuo konkrečiai šių rekomendacijų nesilaikyta skunde nenurodyta. Kolegija dėl šio motyvo pastebi, jog ieškovei buvo teikta teisinė pagalba pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Pagal šio įstatymo 17 str. 6 d. 6. advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 d.2 p. nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Taigi, mokamo atlyginimo dydis yra nustatomas ne advokato ir klijento susitarimu, o pagal visuotinai nustatytus kriterijus. Rekomendacijose nustatytos civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio taikymo taisyklės naudojamos kai teisinė pagalba nėra teikiama valstybės ( gali būti iš dalies) lėšomis. Pastebima, jog Rekomendacijose nustatyti dydžiai yra didesni nei šiuo atveju buvo priteista.
Pagal CPK 99 str. tokios pagalbos išlaidos priteisimos pagal 96 str. 1 d. taisyklę - jos priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį pilnai patenkinus, teismas turėjo pareigą šias lėšas valstybės ir ieškovės naudai priteisti. Priežasčių dėl kurių būtų pagrindas šių lėšų nepriteisti ar mažinti jų dydį ( CPK 96 str. 5-7 d.) nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės R. K. apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistu.