Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-287-267/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-22
Bylos Nr.: e2A-287-267/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-287-267/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01695-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 2.6.39.2.6.1.;3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vikreda“ 7999,83 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. sausio 7 d. Vokietijoje dėl B. I., vairavusio transporto priemonę Volvo FH 42T, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. B. I. buvo samdomas atsakovės ir minėtas įvykis įvyko einant darbines pareigas. Atsakovė eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės Volvo FH 42T, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 7999,83 Eur sumai, o ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 7999,83 Eur sumą. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, įgijo teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti sumokėtą sumą, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

3. Atsakovė UAB „Vikreda“ nesutikdama su ieškiniu nurodė, atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti procese, nukentėjęs asmuo gavo daugiau, nei patyrė žalos, o tai prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui, nes nėra nustatytas tikrasis žalos dydis. Ieškovas visiškai nepagrįstai vadovaujasi Vokietijos biuro išimtine kompetencija ir šioje civilinėje byloje, nes Vidaus nuostatais yra sureguliuoti būtent transporto priemonių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo klausimai ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiga atlyginti kitos šalies draudiko biuro nuostolius, bet ne trečiųjų asmenų ir draudikų biuro santykius. Ieškovas, reikšdamas ieškinį regreso tvarka, privalėjo įvertinti ir įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. vasario 23 d. sprendimu, ieškinį tenkindamas visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai: 7999,83 Eur nuostolius; 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra 7999,83 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 543,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2020 m. sausio 7 d. Vokietijoje, atsakovės vairuotojo vairuojamas vilkikas VOLVO FH 42T, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas į kitą eismo juostą, kliudė toje eismo juostoje važiavusį prikabinamą namelį, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio žalą bei su žala susijusius nuostolius išmoka išmokėta pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro išduotą mokėjimo reikalavimą 7999,83 Eur sumai, kurią sudaro: 6918,60 Eur išmoka prikabinamo namelio žalai atlyginti, 43,44 Eur kitos išlaidos bei 1037,79 Eur žalos administravimo mokestis.

6. Transporto priemonės priklausomybę patvirtina valstybės įmonės „Regitra“ pažyma, ginčo byloje dėl to nėra. Taip pat nėra ginčo, kad B. I., kuris minimas vietos kelių policijos inspekcijos 2020 m. sausio 7 d. pranešime apie eismo įvykį, kaip įvykio dalyvis (Nr. 01), kuris nuo 2019 m. spalio 31 d. atsakovės įmonėje dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Byloje nustatyta, jog 2020 m. sausio 7 d. Vokietijoje dėl B. I., vairavusio transporto priemonę VOLVO FH 42T, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės VOLVO FH 42T, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, tačiau minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl nežinomų aplinkybių B. I. išvažiavo per toli iš dešinės eismo juostos į kairiąją šalutinės juostos važiuojamąją dalį ir susidūrė su kita transporto priemone.

7. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, nustatė šios transporto priemonės priklausomybę atsakovei bei nurodė minėtą transporto priemonę vairavusio asmens duomenis, kurie visiškai sutapo su atsakovės darbuotojo asmens duomenimis.

8. Teismas vertino, kad šiuo atveju žala, kurią prašoma priteisti iš atsakovės, atsirado Vokietijoje, todėl žalos administravimą atliko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras. Iš ieškovo pateiktų įrodymų teismas matė, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės patirtą 7999,83 Eur žalą. Minėtą žalą sudaro: 4967,98 Eur išmoka už sugadinto turto remonto vertės kaštus, rinkos vertę. Žalos vertinimą dėl prikabinamo namelio žalos atliko ekspertų biuras „Liermann GmbH & Co. KG“. 1000,00 Eur pagal ekspertų biuro „Liermann GmbH & Co. KG“ techninę ekspertizę, atlyginta 1000 Eur žala, kuri susijusi su prikabinamo namelio nuvertėjimu, t. y. sugadinto turto rinkos vertės praradimu dėl dalyvavimo eismo įvykyje. 950,62 Eur mokestį pagal ekspertų biuro „Liermann GmbH & Co. KG“ išrašytą sąskaitą-faktūrą už techninės ekspertizės vertinimą. 43,44 Eur Vokietijos Biuro patirtos išlaidos dėl advokato suteiktų paslaugų, gaunant policijos pažymą. 1037,83 Eur žalos administravimo mokestis. Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos (šiuo atveju ieškovas), remdamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 proc. nuo bendros išmokos už žalą.

9. Iš BECS Europos žalų administravimo biuro, pavedimo nurodymų, ekspertizės, remonto išlaidų sąmatos MA971, teismas matė, kad dėl atsakovės darbuotojo kaltės padaryto eismo įvykio patirta žala buvo pašalinta, minėtoje sąmatoje detalizuoti darbai, medžiagos, jų kainos ir kitos patirtos išlaidos, susidariusios dėl atsakovės darbuotojo kaltės padaryto eismo įvykio. Taigi, teismas pripažino, kad apskaičiuotos materialinės žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

10. Teismas pastebėjo, kad administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė 1037,83 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Vokietijos nacionalinis draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą 1037,83 Eur žalos administravimo mokestį, kuris neviršija maksimalios sumos.

11. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą mokestį, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės. Ieškovas atlygino padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi eismo įvykis įvyko atsakovės darbuotojui vykdant darbines funkcijas ir būtent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas ieškovo ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vikreda“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantės įsitikinimu, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieškovo ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs, vadovaujamasi išskirtinai tik ieškovo pateiktais teiginiais dėl Vokietijos biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiškai neatsižvelgiant į atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek šiame apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą, ir negali būti taikomi atsakovei. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo aukščiau nurodytais išaiškinimais ir tenkindamas ieškovo ieškinį pritaikė biuro nuostatus ir atsakovei.

12.2. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, ir Vokietijos teisės aktų taikymo ir teikti prieštaravimus dėl Vokietijos biuro nustatytu žalos dydžio.

12.3. Teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolio ir jo dydžio, o skundžiamame sprendime tik besąlygiškai pritariam ieškovo pateiktiems skaičiavimams, nesigilinant į šių skaičiavimų pagrįstumą, teisingumą, būtinybę keisti ar remontuoti visas ekspertizės akte nurodytas detales. Žala nukentėjusiajam asmeniui buvo atlyginta įskaitant nusidėvėjimą. Šiuo aspektu žalos atlyginimas įskaitant nusidėvėjimą yra visiškai nepagrįstas, todėl vertintinas kaip nepagrįstas praturtėjimas apeliantės sąskaita. Teismas privalėjo tirti eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Šiuo atveju apeliantė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2020-01-07 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui. Nežiūrint į tai, apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2020- 01-07 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau ji neteikė savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Teismas apeliantei padarė išimtį – vertino jos prieštaravimus regresinio ieškinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti.

13.2. Biuras bei Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, reaguodami į apeliantės pateiktą atsiliepimą į ieškinį, atsižvelgdami į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles analogiškose bylose, pateikė teismui daugiau negu pakankamai Biuro reikalavimo faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu, apeliantė apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu.

13.3. Eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, todėl nėra taikomi nei Lietuvos įkainiai, nei žalos administravimo taisyklės, teisė ar praktika. Eismo įvykio šalies biuras nagrinėja nukentėjusiojo pretenziją, vertina įrodymus tiek dėl atsakomybės, tiek dėl padarytos žalos, jis ir priima sprendimą dėl padarytos/nepadarytos žalos ir mokėtinos/nemokėtinos draudimo išmokos. Prie transporto priemonės žalos pagal Vokietijos teisę yra priskaičiuojamos remonto/ atkūrimo išlaidos, techninės ekspertizės išlaidos, teisininkų išlaidos, bendrosios išlaidos (taip pat ir pakaitinio automobilio nuomos išlaidos arba prastovos (negalėjimo naudotis automobiliu) išlaidos, prekinės vertės sumažėjimas ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Kvestionuojamas teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad Biebelried kelių policijos inspekcija 2020 m. sausio 7 d. užfiksavo, jog 97288 Theilheim, A3, Frankfurto kryptis / 5741 km / 440 atkarpoje, 17.00 val. (vietos laiku), dėl B. I., gim. (duomenys neskelbtini), vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – vilkiką, kurios valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. dėl nežinomų aplinkybių B. I. išvažiavo per toli iš dešinės eismo juostos į kairiąją šalutinės juostos važiuojamąją dalį. Abu automobiliai atsitrenkė vienas į kitą šonine dalimi. Transporto priemonės Volvo FH 42T, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė eismo įvykio dieną buvo atsakovė UAB „Vikreda“, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Iš byloje pridėtos 2019 m. spalio 30 d. Darbo sutarties Nr. 215, matyti, kad atsakovė UAB „Vikreda“ su B. I. buvo sudarę terminuotą darbo sutartį iki 2020 m. rugsėjo 22 d., pagal kurią B. I. nuo 2019 m. spalio 31 d. atliko tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijas – aukščiau paminėtas eismo įvykis įvyko B. I. einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

18. Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą 7999,83 Eur ir pateikė reikalavimą ieškovui dėl žalos sumos atlyginimo. Ieškovas, gavęs minėtą reikalavimą bei informaciją apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotą žalos dydį, 2020 m. spalio 12 d. atlygino Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui patirtą 7999,83 Eur dydžio žalą ir raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Šiuo atveju žala, kurią prašoma priteisti iš atsakovės, atsirado Vokietijoje, todėl žalos administravimą atliko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės 7999,83 Eur žalą. Minėtą žalą sudaro: 4967,98 Eur išmoka už sugadinto turto remonto vertės kaštus, rinkos vertę. Žalos vertinimą dėl prikabinamo namelio žalos atliko ekspertų biuras „Liermann GmbH & Co. KG“. 1000,00 Eur pagal ekspertų biuro „Liermann GmbH & Co. KG“ techninę ekspertizę, atlyginta 1000 Eur žala, kuri susijusi su prikabinamo namelio nuvertėjimu, t. y. sugadinto turto rinkos vertės praradimu dėl dalyvavimo eismo įvykyje. 950,62 Eur mokestį pagal ekspertų biuro „Liermann GmbH & Co. KG“ išrašytą sąskaitą-faktūrą už techninės ekspertizės vertinimą. 43,44 Eur Vokietijos Biuro patirtos išlaidos dėl advokato suteiktų paslaugų, gaunant policijos pažymą. 1037,83 Eur žalos administravimo mokestis.

Dėl atsakovės UAB „Vikreda“ civilinės atsakomybės sąlygų

19. TPVCAPDĮ nustatyta pareiga transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui (valdytojui) drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui (valdytojui), pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – civilinė atsakomybė, t. y. biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) tenka pareiga biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) ir biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės.

20. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, o kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį – turi įrodyti biuras.

21. Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu.

22. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė VOLVO FH 42T, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir kad minėtos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, nėra. Atsakovė ieškovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydama faktų, kad transporto priemonė Volvo FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

23. Tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 51 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo kaltės dėl transporto priemonės neapdraudimo privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nepaneigė.

24. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojama CK 6.249 straipsnyje. Šiuo atveju žala yra biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, biuro įrodinėjamą žalą sudaro biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės 7999,83 Eur žalą.

25. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą, automatiškai nelemia atsakovės pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pats nenustatė žalos dydžio, nes rėmėsi tik Vokietijos draudikų biuro pateiktais įrodymais. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

26. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, nepakanka vien tik reikšti abejones dėl ieškovo pateiktų įrodymų.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl žalos dydžio, būtent biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovui nepakanka tik kritikuoti biuro atliktus žalos apskaičiavimus ir kelti abejones, jog nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir / ar teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 49 punktas).

28. Bylos duomenys patvirtina, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės 7999,83 Eur žalą. Minėtą žalą sudaro: 4967,98 Eur išmoka už sugadinto turto remonto vertės kaštus, rinkos vertę. Žalos vertinimą dėl prikabinamo namelio žalos atliko ekspertų biuras „Liermann GmbH & Co. KG“. 1000,00 Eur pagal ekspertų biuro „Liermann GmbH & Co. KG“ techninę ekspertizę, atlyginta 1000 Eur žala, kuri susijusi su prikabinamo namelio nuvertėjimu, t. y. sugadinto turto rinkos vertės praradimu dėl dalyvavimo eismo įvykyje. 950,62 Eur mokestį pagal ekspertų biuro „Liermann GmbH & Co. KG“ išrašytą sąskaitą-faktūrą už techninės ekspertizės vertinimą. 43,44 Eur Vokietijos Biuro patirtos išlaidos dėl advokato suteiktų paslaugų, gaunant policijos pažymą. 1037,83 Eur žalos administravimo mokestis.

29. Neteisi apeliantė tvirtindama, kad nepagrįstai žala nukentėjusiajam asmeniui buvo atlyginta įskaitant nusidėvėjimą. Vadovaujantis Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio teismo (BGH) sprendimu BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73, trečioji šalis pagal Vokietijos Civilinio kodekso (vok. BGB) 249 straipsnį gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas, o atsakinga už eismo įvykį šalis turi atkurti iki eismo įvykio buvusia transporto priemonės būklę. Taigi prie transporto priemonės žalos pagal Vokietijos teisę yra priskaičiuojamos remonto/ atkūrimo išlaidos, techninės ekspertizės išlaidos, teisininkų išlaidos, bendrosios išlaidos, taip pat ir pakaitinio automobilio nuomos išlaidos arba prastovos (negalėjimo naudotis automobiliu) išlaidos ir prekinės vertės sumažėjimas.

30. Iš BECS Europos žalų administravimo biuro, pavedimo nurodymų, ekspertizės, remonto išlaidų sąmatos MA971, nustatyta, kad dėl atsakovės darbuotojo kaltės padaryto eismo įvykio patirta žala buvo pašalinta, minėtoje sąmatoje detalizuoti darbai, medžiagos, jų kainos ir kitos patirtos išlaidos, susidariusios dėl atsakovės darbuotojo kaltės padaryto eismo įvykio. Teisėjų kolegija visiškai pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad apskaičiuotos materialinės žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

31. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos eismas visiškai nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja, todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, ir Vokietijos teisės aktų taikymo ir teikti prieštaravimus dėl Vokietijos biuro nustatytu žalos dydžio.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Vikreda“ 2020-03-16 buvo išsiųstas raštas Nr. S-4384-20-(5.10.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma: „Jeigu manote, jog nesate atsakingi už eismo įvykį ir padarytą žalą, prašome nedelsiant apie tai informuoti Vokietijos nacionalinį draudikų biurą (orig. pavadinimas: Deutsches Büro Grüne Karte e.V., adresas: Wilhelmstrasse 43/43 G, D- 10117 BERLIN, VOKIETIJA; kontaktai: tel.: +[49] (30) 20 20 58 12 (Secretariat); +[49] (30) 20 20 57 57 (Claims), el. paštas: claims@gruene-karte.de) ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Ieškovas taip pat pateikė aktualias Vokietijos Civilinio kodekso nuostatas dėl žalos atlyginimo ir teismų praktiką.

34. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovo išmokėtas žalos dydis buvo nepagrįstas. Atsakovė buvo informuota apie eismo įvykio datą, vietą, apie žalą administruojantį Vokietijos Biurą, pateikti jo kontaktai, pateikta pildymui Biuro formą, taip pat nurodyta aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Pačios atsakovės neveikimo elgesys vertintinas kaip pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, galimai turėsiantis neigiamos įtakos tik galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu pateiktų prieštaravimų vertinimui. Atsakovė, turėdama visas galimybes dalyvauti žalos administravimo ir atlyginimo eigoje, žinodama, kad atsakinga už padarytą žalą, galėdama susisiekti su nukentėjusiuoju ir jam atlyginti žalą tiesiogiai, to nepadarė, todėl žalos administravimo ir atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas atsakovei nedalyvaujant.

35. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas; kt.). Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistas 7999,83 Eur nuostolių atlyginimas.

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

38. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovas, tačiau pastarasis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė BurbulienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė