Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148¹ straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje (2022 m. balandžio 28 d. veika) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. V. paskirta galutinė subendrinta – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja K. L. ir artintis prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu.

V. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas (2022 m. kovo 31 d., 10 val. veika), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 47,75 Eur (keturiasdešimt septyni eurai, 75 ct) turtinės žalos atlyginimo bei priteistos sumos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje.

K. L. civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. V. K. L. naudai priteista 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai persekiojo žmogų, o būtent:

1.1. nukentėjusiajai K. L. aiškiai išreiškus valią, kad ji nenori bendrauti ir toliau palaikyti santykių su V. V., jis, 2022 m. kovo 24 d., apie 14 val., autobusų stotelėje „Justiniškės“, prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), įlipęs į autobusą kartu su nukentėjusiąja K. L. ir jos mažamečiu vaiku, stovėdamas šalia jos, įžūliai bandė ją apkabinti ir kartu su ja išlipo;

1.2. 2022 m. kovo 25 d., apie 16 val., prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie nukentėjusiosios K. L. iš nugaros ir stipriai suėmęs jai už dešinės rankos, naudodamas fizinę jėgą bandė atsukti ją į save, o K. L. ištraukus ranką, griebė jai už striukės ir rankinės, grasino, kad su ja dar susitiks, kad sužinos, kur ji būna ir ką veikia;

1.3. 2022 m. kovo 31 d., apie 13.30 val., atėjo į autobusų stotelę „Justiniškės“, prie prekybos centro „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo K. L. su savo mažamečiu vaiku, paskambinęs jai telefonu pasakė, kad susitiks su ja prie jos namų, o K. L. grįžus namo, būdamas prie jos namų, skambino jai telefonu ir siuntė tekstinius pranešimus. Tokiais veiksmais, prieš aiškiai išreikštą nukentėjusiosios K. L. valią, neturėdamas teisėto pagrindo, sistemingai persekiodamas K. L., padarė neigiamą poveikį jos emocinei būsenai. Šie V. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 148¹ straipsnyje.

2. Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis, 2022 m. balandžio 28 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) kartą kumščiu tyčia suduodamas K. L. į pilvo sritį, sukėlė nukentėjusiajai K. L. fizinį skausmą. Šie V. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. V. V. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. kovo 31 d., apie 10 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) paėmęs K. L. už dešinės rankos, ją stipriai suspaudęs, bandė sulaikyti K. L. ir taip sukėlė nukentėjusiajai K. L. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi jis yra nebaustas ir neteistas, augina nepilnametį sūnų bei moka jam alimentus. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba naktinį darbą, o skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuria jis įpareigotas laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma peržiūrėti 2022 m. balandžio 28 d. susiklosčiusią situaciją dėl suduoto smūgio į pilvo sritį, kadangi nukentėjusioji prisipažino, jog smūgiavo nuteistajam į veidą (apie 5 kartus). Apie šią aplinkybę liudytojai nepaminėjo, nors jis rašė pareiškimą pirmas policijos komisariate (veido sužalojimai buvo užfiksuoti).

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendis skundžiamas dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio. Apeliantas skunde neginčija nustatytų 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 25 d., 2022 m. kovo 31 d. nusikalstamos veikos aplinkybių ar kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl 2022 m. balandžio 28 d. susiklosčiusios situacijos vertinimo, t. y. nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė, jog V. V. smūgio į pilvą nesudavė K. L., o priešingai, būtent nukentėjusioji jam smūgiavo apie penkis kartus į veidą, todėl prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti. Taigi, apygardos teismas, neperžengdamas skundo ribų, vertina pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės klausimus bei nuteistojo poziciją dėl 2022 m. balandžio 28 d. suduoto smūgio nukentėjusiajai į pilvo sritį.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnyje. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, V. V. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad apylinkės teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati. Todėl apygardos teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam dar labiau švelninti bausmę.

Dėl 2022 m. balandžio 28 d. padarytos nusikalstamos veikos

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde bei teismo posėdžio metu apygardos teisme akcentavo, jog jis 2022 m. balandžio 28 d. smūgio nukentėjusiajai nesudavė, o būtent, ji jam smūgiavo, todėl prašo sušvelninti jam bausmę. Apygardos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokia nuteistojo pozicija bei pripažįsta ją gynybine, kadangi byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai paneigia anksčiau nurodytus argumentus. Tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis 2022 m. balandžio 28 d. apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vieną kartą kumščiu sudavė K. L. smūgį į pilvo sritį, kuris sukėlė jai fizinį skausmą, patvirtina pačios nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, taip pat liudytojų L. L. ir A. L. bei V. T. duoti parodymai. Nors nuteistasis ir jo gynėjas advokatas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad medikai realiai jokių nukentėjusiosios sužalojimų nenustatė, tačiau, apygardos teismo įsitikinimu, tai, kad specialisto išvadoje nebuvo konstatuotas nukentėjusiosios sužalojimas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog smūgis K. L. nebuvo suduotas ir dėl nuteistojo neteisėto veiksmo ji nejautė fizinio skausmo.

10. Teisėjų kolegija, vertindama 2022 m. balandžio 28 d. įvykį, atkreipia dėmesį į liudytojo V. T., kuris tiesiogiai matė konfliktą tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo, parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad jis kitoje gatvės pusėje pamatė į jį nugara stovinčią moterį, kuri kaire ranka laikė už rankos berniuką. Vyras, kurį jis pamatė bėgantį per gatvę, tempė vaiką už kitos rankos. Vienu momentu, vyras kažkaip priartėjo prie moters ir, viena ranka laikydamas vaiką už rankos, kita ranka ‒ delnu ar kumščiu (negali tiksliai pasakyti), sudavė moteriai vieną smūgį į krūtinės ar pilvo sritį. Moteris nuo smūgio susirietė iš skausmo ir susiriesdama stvėrė, kaip jam pasirodė, iš inercijos norėdama pasilaikyti, tam vyrui ranka už kaklo. Vyro smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl mano, kad moteris susirietė iš skausmo, moteriai tikrai galėjo skaudėti (t. 1, b. l. 135‒136). Apklaustas apylinkės teisme minėtas liudytojas taip pat patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Nors nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apygardos teisme baigiamųjų kalbų metu teigė, kad liudytojas V. T. dėl didelio atstumo galėjo nematyti visų įvykio detalių, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šis argumentas yra nepagrįstas, nes, kaip jau paminėta ir skundžiamame nuosprendyje, liudytojas stebėjo įvykį 20‒30 metrų atstumu. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau nurodytas atstumas negali būti pripažintas labai dideliu, dėl kurio akivaizdžiai negalima būtų pamatyti smūgio sudavimo fakto. Be kita ko, kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios 2022 m. balandžio 28 d. pareiškimas policijai, skambutis Bendrajam pagalbos centrui, ambulatorinio apsilankymo aprašyme 2022 m. balandžio 29 d. užfiksuotos aplinkybės, taip pat paneigia nuteistojo teiginius, jog nukentėjusiajai smūgio jis nesudavė.

11. Pastebėtina ir tai, kad po minėto įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ajame skyriuje buvo gautas nuteistojo pareiškimas, kuriame nurodyta, jog buvusi sugyventinė K. L., kilus konfliktui, grasino nuteistajam, sudavė penkis kartus per kairįjį žandą ir spyrė du kartus į kairę koją bei sukėlė šiam fizinį skausmą. Apeliantas skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes, skirdamas nuteistajam bausmę. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia V. V. pozicija bei pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės 2022 m. spalio 18 d. nutarimu K. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, jog jos veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (t. y. buvo tirtos V. V. nurodytos aplinkybės, tačiau jos nepasitvirtino; prijungtos bylos Nr.01-1-14684-22, b. l. 152-155). Šios nustatytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog 2022 m. balandžio 28 d. tarp K. L. ir V. V. susiklosčiusi situacija buvo tinkamai įvertinta, o skunde pateikti motyvai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Dėl paskirtos bausmės

12. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1‒8 punktai). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020), todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

13. Kaip jau paminėta, šioje byloje V. V. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 (vienerių) metų. Taip pat BK 148¹ straipsnio sankcijoje įtvirtinta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

14. Spręsdamas V. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), nuteistojo asmenybę ‒ neteistas (t. 2, b. l. 48‒49), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 62‒67), išsiskyręs, nedirbantis („Sodros“ duomenimis, paskutinį kartą dirbo UAB „D.“ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., o individualią veiklą vykdė nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. bei nuo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 44‒45)), registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat įvertino ir tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apylinkės teismas pažymėjo, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 148¹ straipsnyje padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes su draudimais ir įpareigojimais bei skundžiamu nuosprendžiu V. V. už BK 148¹ straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už BK 140 straipsnio 1 dalyje (2022 m. balandžio 28 d. veika) numatytą nusikaltimą paskyrė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės buvo subendrintos palankesniu nuteistajam būdu iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis nuteistajam V. V. buvo paskirti įpareigojimai bei draudimai, t. y. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja K. L. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), artintis prie nukentėjusiosios arčiau kaip 100 metrų atstumu (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

15. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad apylinkės teismas nedetalizavo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai grindžia skiriamos bausmės dydį, tačiau bendrai aptardamas bausmės individualizavimo klausimą, atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 55 straipsnio nuostatas ir nuteistajam parinko vieną iš švelnesnių baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių rūšių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog nuteistajam paskirtos bausmės dydis už BK 148¹ straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą yra artimas straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui, o paskirtos bausmės dydis už BK 140 straipsnio 1 dalyje (2022 m. balandžio 28 d. epizodas) numatytą nusikaltimą nesiekia straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkio. Be kita ko, minėtos bausmės už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas buvo subendrintos iš dalies jas sudedant, todėl galutinės subendrintos – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti per griežta.

16. Apeliantas skunde akcentuoja, kad dėl paskirto įpareigojimo būti namuose, laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jis negali dirbti, nes dirba naktinį darbą, be to, tai trukdo bendravimui su nepilnamečiu sūnumi, kuriam moka alimentus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo pozicija, kad apylinkės teismo jam parinkta bausmės rūšis bei anksčiau nurodyti įpareigojimai ir draudimai, be kita ko, ir įpareigojimas laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, trukdo V. V. bendrauti su sūnumi ar varžo jo galimybę dirbti, yra nepagrįsta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam minėtą įpareigojimą, nustatė išimtis, t. y. nuteistasis laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. įpareigotas būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš „Sodros“ išrašo matyti, jog nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau koks konkretus jo veiklos pobūdis, apeliaciniame skunde nenurodė ir tai patvirtinančių duomenų nepateikė, o tik abstrakčiai nurodė, kad jis dirba naktimis. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija ir vertinti, jog šiam paskirtas įpareigojimas yra perteklinis ar per griežtas, nesuderinamas su darbu ar trukdo jam bendrauti su vaiku. Priešingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šis nuteistajam paskirtas įpareigojimas yra būtinas, siekiant Probacijos tarnybai efektyviau kontroliuoti nuteistojo elgesį bei jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų laikymąsi bausmės atlikimo metu.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

19. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 18 d. pažyma Nr. APD-2024-00691 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 86,25 Eur už V. V. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

20. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, kad nuteistasis yra dirbantis, iš V. V. valstybės naudai išieškotina 86,25 Eur suma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš V. V. valstybės naudai 86,25 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus, 25 ct) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.