- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-487-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinio
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyraus, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinį skyriaus (toliau – Inspekcija) kaltę pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249, 6.250 straipsnius, pripažinti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, taip pat prašė atlyginti ieškovei 7 000 Eur turtinę ir 20 000 Eur neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir jį su priedais grąžino ieškovei.
3. Teismas nustatė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 buvo patenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei L. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir atsakovė L. Š. buvo įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą atsakovė įpareigota per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-34 – nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą 1 grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Jeigu šių reikalavimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti pastatytą pastatą, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š..
4. Teismas taip pat nustatė, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m birželio 15 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės L. Š. pareiškimą dėl 2012 m. balandžio 11 d teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2S-217-125/2013, palikta galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m birželio 15 d. nutartis.
5. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir panaikino L. Š. 2012 m. balandžio 16 d. surašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 apie 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo ūkinio pastato, UNR. (duomenys neskelbtini), statybos, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigimą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-562-459/2015 Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
6. Atsižvelgęs į tai, kad dėl ieškovės skundžiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 pagrįstumo jau buvo pasisakyta aukščiau minėtose bylose, ieškovės reikalavimą atlyginti jai žalą laikė išvestiniu iš kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl ieškinį atsisakė priimti ir jį su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės ieškinį. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė, jog ieškovė nesutinka su Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. surašytu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-34. Tačiau akcentuoja, jog teismuose buvo tik pasisakyta, bet nebuvo išnagrinėta ir neatsižvelgta į Konstitucijos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patvirtinančią, jog savavališkos statybos aktas SSA-34 buvo surašytas pažeidžiant teisės normų aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo formos
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl netenkina jos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsnius, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
12. Iš ieškinio bei atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė prašo atlyginti jai turtinę ir neturtinę žalą, padarytą Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmais surašant 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34. Atskirajame skunde akcentuojama, jog skundžiamojoje nutartyje minėtose civilinėse bylose dėl šio akto buvo pasisakyta, tačiau nevertinta, ar šis aktas neprieštarauja Konstitucijai bei kasacinio teismo praktikai.
13. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi netinkama teisės norma. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nurodytos civilinės bylos yra išnagrinėtos ir procesiniai sprendimai įsiteisėję, todėl šiuo atveju netaikytinas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
15. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; kt.).
16. Nagrinėjamu atveju Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti pirmą bylų tapatumo kriterijų – ginčo šalys yra tapačios.
17. Tačiau išanalizavus civilinės bylos Nr. 2-91-325/2012 ir nagrinėjamos bylos ieškinių dalyką ir pagrindą konstatuotina, jog šiuo atveju tapatumo nėra.
18. Civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 Inspekcija nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2010 m. lapkričio 23 d. atliko statybos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, kad prie pastato, pažymėto žemės sklypų plane 231p, savavališkai valstybinėje žemėje pastatytas pagalbinės paskirties medinių konstrukcijų pastatas. Specialistas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statinio naudotojai L. Š. 2011 m. sausio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34, kuriame buvo užfiksuota, kad naujai pastatytas pagalbinės paskirties pastatas, kurio išorės išmatavimai plane apie 3,70 m x 3,80 m, yra priskiriamas nesudėtingų I grupės statinių kategorijai. Inspekcija 2011 m. sausio 12 d. pateikė reikalavimą Nr. RE-61 (16.29) L. Š. per 6 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo, t. y. ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 4 d., savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. sausio 20 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34, padarinius – nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą nesuformuotame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija teismo prašė įpareigoti atsakovę L. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą įpareigoti atsakovę savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Tai yra šioje byloje nebuvo analizuojami ir vertinami Inspekcijos veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas surašant 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34. Taip pat šioje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl žalos L. Š. atlyginimo. Todėl darytina išvada, kad civilinės bylos Nr. 2-91-325/2012 ir nagrinėjamos bylos dalykas bei pagrindas nesutampa. Konstatavus dviejų kriterijų, nustatančių bylų tapatumą, nebuvimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį konstatuodamas, jog dėl ieškovės skundžiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 pagrįstumo jau buvo pasisakyta išnagrinėtose bylose.
19. Apeliacinės instancijos teismas analogiškais motyvais atmeta ir pirmosios instancijos teismo argumentus, jog dėl 2011 m. sausio 20 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 pagrįstumo pasisakyta ir Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir panaikino L. Š. 2012 m. balandžio 16 d. surašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 apie 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo ūkinio pastato, UNR. (duomenys neskelbtini), statybos, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigimą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-562-459/2015 Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šioje civilinėje byloje priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Inspekcijos veiksmai surašant savavališkos statybos aktą taip pat nebuvo vertinami. Taip pat nenagrinėtas ir klausimas dėl žalos L. Š. atlyginimo.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad aukščiau minėtose Kretingos rajono apylinkės teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas surašant 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34 nebuvo tirtas ir vertintas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Konstatavus, jog nagrinėjamu atveju teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra išnagrinėta byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spęsti iš naujo.
21. Pažymėtina, jog spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar ieškinys atitinka CPK 115 ir 135 straipsniuose nustatytus reikalavimus ieškiniui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog šiuo ieškiniu ieškovė prašo atlyginti turtinę (7 000 Eur) ir neturtinę žalą (20 000 Eur), atsiradusią dėl neteisėtų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos veiksmų, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą taip pat įvertintina, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį konstatavęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spęsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.