- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-217-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01959-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Atsakovas
- L. Š.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį atsakovei L. Š. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-01-20 savavališkos statybos akte Nr. SSA-34 – nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą, savavališkai pastatytą adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Inspekcijai nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės. Atleisti Inspekciją nuo žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-04-11 priimtu sprendimu už akių ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovę L. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigojo atsakovę per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-01-20 savavališkos statybos akte Nr. SSA-34 – nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą, savavališkai pastatytą adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, teismas leido Inspekcijai nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės. Iš atsakovės L. Š. priteisė 100 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybės naudai.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-11 priimtą sprendimą už akių. Atsakovė nurodė, kad 2012-04-10 buvo atvykusi į Kretingos rajono apylinkės teismą ir parašė prašymą, kad teismas atidėtų bylos nagrinėjimą, turėjusį įvykti 2012-04-11, dėl to, kad būtent 2012-04-11 VĮ Registrų centras priėmė visus reikiamus dokumentus dėl I grupės nesudėtingo statinio įregistravimo. Dėl šios priežasties rengiant ir tvirtinant paskutinius svarbius dokumentus, ji, atsakovė, ir jos įgaliotas atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. I grupės nesudėtingas statinys buvo pastatytas ne naujai, o 1968 m., jis stovi ne valstybinėje, o privačioje žemėje. Ji, atsakovė, parengė supaprastintą statybos projektą pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingam pastatui bei rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui, kuris pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Tuo pagrindu I grupės nesudėtingas statinys įregistruotas VĮ Registrų centre.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastys nelaikytinos svarbiomis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, 2012-04-11 priėmė sprendimą už akių. Teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., todėl teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas sprendė, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji gavo rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui, kuris pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, neatitinka tikrovės, nes statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kurio formos ir turinio reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 31 p. ir šio Reglamento 13 priedas. Atsakovės pateiktame plane esantys suinteresuotų institucijų, tarp jų ir Kretingos rajono savivaldybės, atstovų parašai patvirtina tik tai, kad buvo atlikta projekto derinimo procedūra, tačiau tinkamai surašytas ir patvirtintas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kuris pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. yra laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, išduotas nebuvo. Peržiūrėjus byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, darytina išvada, kad atsakovė nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė aplinkybių, dėl kurių buvo pažeistos jos teisės ar interesai, neįrodė, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį, sprendžiant klausimą iš esmės pripažinti I grupės nesudėtingą statinį įstatymo nustatyta tvarka teisiškai įregistruotu VĮ Registrų centre ir įpareigoti Inspekciją pripažinti I grupės nesudėtingą statinį įstatymo nustatyta tvarka teisiškai įregistruotu VĮ Registrų centre. Atsakovė nurodo, kad I grupės nesudėtingas statinys stovi ne valstybinėje, o privačioje žemėje, todėl rašytinio pritarimo nereikia. Be to, ji, atsakovė, įstatymo nustatyta tvarka I grupės nesudėtingą statinį VĮ Registrų centre įregistravo deklaracijos pagrindu, įvykdė visą įstatymo reikalaujamą registravimo procedūrą. Kretingos rajono vyriausiojo architekto, kuris yra Kretingos rajono savivaldybės įgaliotas valstybės tarnautojas, rašytinis atsakymas patvirtina statybos užbaigimo faktą, dėl to rašytinio pritarimo įregistruotam statiniui nereikia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi prie nuosavybės teise valdomų pastatų įsigijo žemės sklypą, kuris patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Pagal šiuo metu aktualią Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. redakciją supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Aplinkos ministerijos nustatyti atvejai reglamentuojami STR 1.07.01:2010 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 3.1 p., kuriame nustatyta, kad statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje yra privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Todėl šiai dienai atsakovė privalo turėti parengtą supaprastintą statybos projektą pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingam naujos statybos pastatui, dėl kurio 2011-01-20 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34, bei rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui, kuris pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Atsakovė iki šios dienos Inspekcijai nėra pateikusi statybą leidžiančio dokumento – rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo, kurio formos ir turinio reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 31 p. ir šio Reglamento 13 priedas. Be to, Kretingos rajono savivaldybės administracija 2012-10-05 raštu informavo, kad L. Š. nėra išdavusi statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 ir 14 str. numato, kad su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi būti pateikti dokumentai šių duomenų įrašymui. Pateikti dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Įstatymo 12 str. 1 d. detalizuoja, kokie dokumentai yra nekilnojamojo turto kadastro duomenų įrašymo teisiniai pagrindai, tarp jų nurodyti ir kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Statybos įstatymo 24 str. nustato, kad statybos užbaigimą gali patvirtinti statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuojantys teisės aktai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str.) nenumato prievolės įregistruojant nekilnojamąjį daiktą kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą pateikti ir statybą leidžiančius dokumentus. Registravimo pagrindu gali būti tik Statybos įstatymą bei jį lydinčių teisės aktų reikalavimus atitinkantis dokumentas, patvirtinantis statybos užbaigimo faktą, šiuo atveju deklaracija apie statybos užbaigimą, kurią pagal Statybos įstatymo 24 str. 3 d. neprivaloma pateikti Inspekcijai.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės nuomone, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, tinkamai ir išsamiai įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes, 2012-04-11 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Teismas skundžiama 2012-06-15 nutartimi tinkamai įgyvendino CPK 290–291 str. bei 288 str. 4 d. nuostatas, kadangi atsakovės nurodyti motyvai neturėjo įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 288 str., reglamentuojančio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, 3 d. numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, 4 d. numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Nagrinėjamu atveju teismas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, konstatavęs, kad peržiūrėjus byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, darytina išvada, kad atsakovė nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nei vienos iš anksčiau nurodytų CPK 288 str. 4 d. numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindų panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Visų pirma, byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes tam buvo CPK 285 str. numatytos sprendimo už akių priėmimui būtinos sąlygos. CPK 285 str. 1 d. numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į 2012-04-11 teismo posėdį atsakovė neatvyko, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdį (b. l. 76). Nors ji 2012-04-10 teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, teismas pagrįstai pripažino jos prašyme nurodytas neatvykimo priežastis nesvarbiomis ir atsižvelgdamas į tai, taip pat esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priėmė sprendimą už akių. Sprendimas už akių galėjo būti priimtas ir atsižvelgiant į CPK 285 str. 2 d. reikalavimus, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo CPK 285 str. 3 d. nurodytų aplinkybių, paneigiančių galimybę priimti sprendimą už akių.
Kaip jau anksčiau minėta, atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodyt įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Byloje nustatyta, kad atsakovė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi prie nuosavybės teise valdomų pastatų įsigijo žemės sklypą, kuris patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Aplinkos ministerijos nustatyti atvejai reglamentuojami STR 1.07.01:2010 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 3.1 p., kuriame nustatyta, kad statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje yra privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Vadinasi, atsakovė privalo turėti parengtą supaprastintą statybos projektą pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingam naujos statybos pastatui, dėl kurio 2011-01-20 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34, bei rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui, kuris pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Atsakovė iki šios dienos Inspekcijai nėra pateikusi statybą leidžiančio dokumento – rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo, kurio formos ir turinio reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 31 p. ir šio Reglamento 13 priedas. Atsakovei dar kartą paaiškintina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 39.1 p. įtvirtinta statytojo pareiga Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikti supaprastintą statinio statybos projektą bei rašytinį pritarimą, nes Inspekcija, įgyvendindama valstybinę statybos priežiūrą ir vadovaudamasi STR 1.09.06:2010 39¹.1 p., privalo nustatyti, ar toks dokumentas išduotas teisėtai, ar pastatytas statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, esminių sprendimų.
Į atsakovės teiginį, kad ji įstatymo nustatyta tvarka I grupės nesudėtingą statinį VĮ Registrų centre įregistravo deklaracijos pagrindu, įvykdė visą įstatymo reikalaujamą registravimo procedūrą, atsakytina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 ir 14 str. numato, kad su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi būti pateikti dokumentai šių duomenų įrašymui. Pateikti dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Įstatymo 12 str. 1 d. detalizuoja, kokie dokumentai yra nekilnojamojo turto kadastro duomenų įrašymo teisiniai pagrindai, tarp jų nurodyti ir kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Statybos įstatymo 24 str. nustato, kad statybos užbaigimą gali patvirtinti statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuojantys teisės aktai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str.) nenumato prievolės įregistruojant nekilnojamąjį daiktą kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą pateikti ir statybą leidžiančius dokumentus. Registravimo pagrindu gali būti tik Statybos įstatymą bei jį lydinčių teisės aktų reikalavimus atitinkantis dokumentas, patvirtinantis statybos užbaigimo faktą, šiuo atveju deklaracija apie statybos užbaigimą, kurią pagal Statybos įstatymo 24 str. 3 d. neprivaloma pateikti Inspekcijai. Taigi Inspekcija neatlieka nesudėtingų statinių statybos užbaigimo kontrolės.
Pagal CPK 273 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str., kurio 7 d. 1 p. numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis (Statybos įstatymo 28 str. 9 d.). Taigi teismo 2012-04-11 priimtas sprendimas už akių atitinka šiuos reikalavimus. Atsakovės pateikti duomenys tik rodo, kad ji aktyviais savo veiksmais siekė savavališkos statybos padarinių pašalinimo, bet jie neturi įtakos 2012-04-11 priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, reikšmingas teisingo sprendimo priėmimui, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą. Atskirajame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, kurie turėtų įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, sudarytų pagrindą ją naikinti. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį palikti nepakeistą.