Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. K. (S. K.), jos ir ieškovo A. K. (A. K.) atstovei advokatei A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K. (S. K.) ir A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Katamaranas 2“ dėl teisės vykdyti rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. J., D. J., V. B., M. I., R. S., A. K., J. A., M. I., V. S. (V. S.), D. G., M. V., G. S., V. Z., A. Š., L. Š., A. P., V. B., V. K., V. K. (V. K.), Š. D., P. R. (P. R.), I. S., S. K., D. H. U., D. U., R. B., I. G.-L., J. K., I. Z., S. S., V. S., L. J., A. N. (A. N.), J. D., N. B., R. S. B., V. L., R. N. (R. N.), N. B., S. B., I. J., J. Č., S. B., M. S. (M. S.), N. Ž., B. P., I. K. (I. K.), V. P., V. K., I. G., E. J., R. G., L. K., K. B., D. B., A. C., A. V. (A. V.), N. D.-M., V. C. (V. C.), V. R. (V. R.), O. P., D. M., R. B., R. G., I. D., R. J., G. R. (G. R.), V. P. (V. P.), I. U., A. B., V. S. (V. S.), N. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai S. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu pripažinti ieškovams teisę be atsakovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Katamaranas 2“ (toliau- DNSB „Katamaranas 2“ arba DNSB) sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukciją pagal UAB „Sivos studija“ parengtą Techninį projektą. Ieškovė S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į teismą kreipėsi dėl terasos-balkono įstiklinimo. Iš pradžių pasamdė asmenį, kuris turėjo sutvarkyti visus dokumentus kaip to reikalauja įstatymai. Tačiau tas asmuo dokumentų nesutvarkė, todėl su juo buvo nutrauktas susitarimas. Apie tai ieškovė sužinojo, kai pas ją atvyko statybų inspekcijos atstovai. Dėl pažeidimo buvo iškelta administracinės teisės pažeidimo byla, ieškovė buvo nubausta, tačiau buvo leista surinkti dokumentus, leidžiančius vykdyti statybos darbus. Ieškovė paaiškino, kad virš terasos (balkono) pastatė stogą, kad į ją nepatektų vanduo ir galima būtų naudotis visais metų laikais. Stogas laikosi ant konstrukcijų, kurias pastatė statybininkai pagal projektą. Bendrijos pirmininkė susirinkimo metu namo gyventojams pasakė, kad ieškovų veiksmai dėl gyventojų parašų rinkimo ir dėl stogo yra neteisėti, todėl nebuvo gautas gyventojų sutikimas vykdomiems statybos darbams. Buvo kviečiami bendraturčių susirinkimai ir ne kartą, tačiau susirinkimų metu buvo kalbama ne iš esmės. Kai kuriems bendraturčiams tiesiog nepatiko kodėl nebuvo gautas sutikimas, objektyvių nesutikimo priežasčių nenurodė. Paaiškino, kad kiti namo gyventojai negali patekti į terasą, kadangi patekimas į ją galimas tik per ieškovų butą. Plastikinės perdangos tarp terasų jau buvo pastatytos įsikeliant į butą. Kiekvienam butui priklausanti terasa, kaip ir balkonai, buvo atitverti plastikine perdanga. Negali nurodyti ar į 134 kv. m. bendro buto plotą įskaičiuotas ir terasos plotas. Paaiškino, kad nesiekia padidinti bendrą buto plotą. Nori tik pastatyti stogą, kad terasoje galėtų džiaustyti skalbinius, kad joje vaikai galėtų žaisti. Nesikreipė į bendriją dėl panaudos ar nuomos sutarties sudarymo, kad galėtų naudoti terasą savo šeimos poreikiams. Bendras gyvenamojo namo techninis projektas nebuvo atliekamas, kadangi pagal įstatymus tokio projekto nereikia, norint įteisinti nelegalios statybos padarinius. Namo gyventojus apklausė ir jų parašus rinko po to, kai įvyko administracinės bylos nagrinėjimas ir kai sužinojo kokių dokumentų reikia, bet ne prieš pradedant atlikti statybos darbus. Mintis įsirengti terasą kilo dėl to, kad ji dėl pastovaus lietaus nebuvo naudojama. Butą įsigijo 2005 metais ir pradėjo ten gyventi. Statybas pradėjo 2015 metais. Anksčiau statybos darbų nevykdė dėl to, kad tam neturėjo lėšų. Terasos statybos darbai nebaigti, baigtumas – 30-40 procentų. Nurodė, kad kitame namo įėjime jau yra įrengta tokia terasa. Pradėjus vykdyti statybas, bendrijos nariai nesikreipė su pretenzijomis. Kad neteisėtai vykdo statybas, sužinojo iš statybos inspekcijos darbuotojų, todėl statybos buvo sustabdytos. Ieškovų atstovė advokatė A. Z., duodama paaiškinimus už ieškovą, papildomai paaiškino, kad terasa yra šeštame aukšte ir padaryta kaip išėjimas į lauką. Pagal viso namo projektą virš terasos nėra įrengtas stogas ir ja naudotis esant krituliams, sniegui neįmanoma. Ieškovai, pamatę, kad kiti bendraturčiai yra panašiai įsirengę, nusprendė taip pat įsistiklinti, kad apsaugotų tiek namo sienas, tiek terasą, kad nesikauptų lietus. Ginčas kilo todėl, kad paaiškėjo, jog statybos darbai buvo pradėti vykdyti neturint statybos leidimo, neturint gyventojų sutikimo, kurį gauti nepasirūpino ieškovų pasamdytas žmogus. Jei ieškovai nebūtų buvę apgauti to žmogaus, šios situacijos nebūtų buvusios. Kai atvyko statybos inspekcija ir nustatė, kad statyba yra nelegali ir ieškovai buvo įpareigoti pašalinti nelegalios statybos padarinius, statybos darbai buvo sustabdyti iki nebus išspręsti teisiniai klausimai. Jeigu bus nuspręsta, kad konstrukcijas reikalinga išardyti, taip ir bus padaryta. Ieškovai pagal įstatymus turi teisę vykdyti tokias statybas, todėl yra bandoma gauti visus reikalingus dokumentus, kad įteisinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovė DNSB „Katamaranas-2“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pažeidžia bendraturčių, namo gyventojų interesus ir sudaro privilegijuotas teises buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkams pagerinti savo gyvenimo sąlygas kitų bendraturčių sąskaita. Atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Katamaranas 2“ atstovas advokatas R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovai neteisingai aiškina, kad namo bendraturčiai arba namo bendrija nesiekė išsiaiškinti dėl atliekamų darbų šeštajame namo aukšte, nesikreipė į ieškovę ir neprašė apžiūrėti buto. 2015 m. lapkričio 3 d. komisija, susidedanti iš UAB „Adminta“ direktoriaus A. J., vadybininkės O. L., techninės priežiūros inžinieriaus A. R., bandė apžiūrėti nelegaliai vykdomą rekonstrukciją, tačiau ieškovė neįsileido komisijos narių. Kadangi ieškovė komisijos neįsileido, 2015 m. lapkričio 25 d. namo gyventojai kreipėsi į žiniasklaidą ir žiniasklaidoje tos aplinkybės buvo aprašytos. Tokiu būdu namo gyventojai, namo bendrija pareiškė, kad tokioms savavališkoms statyboms prieštarauja. 2015 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Šitas aktas galioja iki šiol. Ieškovė, prieš pradedant statybos darbus, neturėjo nei techninio projekto, nei gyventojų sutikimo, nei bendrijos pritarimo atlikti tokius veiksmus. Pažymėjo, kad į bylą yra pateiktas rašytinis įrodymas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekto vadovo S. P. nurodymas, kad norint spręsti klausimus dėl stogelių įrengimo, terasų įstiklinimo iš lengvų konstrukcijų, tai daryti būtina kompleksiškai, t. y. būtina rengti naują techninį projektą. Ieškovė į projekto autorių nesikreipė. Ieškovai kreipėsi į UAB „Sivos studija“ projektuotojus, parengė dalį projekto, kurio pagrindu siekia įteisinti savavališkos statybos darbus. UAB „Sivos studija“ pateiktame projekte yra kalbama apie verandą, o kas yra veranda aiškiai pasakyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Statybos techninis reglamentas (toliau – STR) 1.01.09:2003 „Dėl statinių klasifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį patvirtinimo“ (2008 m. spalio 17 d. redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2008 m. spalio 26 d.), t. y. įstiklinta uždara veranda – priestatas su stogu arba besiribojantis su išore pastato patalpa su lengvomis, šaltomis atitvaromis, tinkanti gyventi šiltu metų laiku. Mano, kad ieškovė ir teismui pateikto projekto autorius, pateikdami duomenis apie verandą, neteisingai kvalifikuoja patį statinį. Statinys yra antstatas. Kas tai yra antstatas nustato STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, t. y. antstatas – patalpa, įrengta virš pastato viršutinio aukšto, turinti atskirą stogą, ir kurios plotas matuojamas pagal jos sienų išorių matmenis, yra mažesnis nei puse pastato viršutinio aukšto ploto. Kai antstato plotas yra didesnis nei puse pastato viršutinio aukšto ploto, jis laikomas pastato aukštu. Šiuo atveju yra antstatas. Apie antstatą ieškovės pateiktuose techniniuose projektuose nekalbama, manoma ir laikoma, kad tai yra veranda. Ieškovai nepaneigė ir to, kad, įrengdami antstatą, siekia padidinti ir įteisinti bendrą buto gyvenamąjį plotą bendraturčių sąskaita, neturėdami nei panaudos, nei nuomos sutarties, kad galėtų naudoti, eksploatuoti minėtą plotą savo reikmėms. Į bylą nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kad į ieškovų butą patenka vanduo, drėgmė. Gyvenamais namas pastatytas naujai 2005 metais. Pretenzijų projekto autoriui dėl netinkamų konstrukcijų, stogų, šlaitų nebuvo pateikta ir nėra pateikta iki šiol. Todėl nėra pagrindo teigti, kad reikia apsisaugoti nuo lietaus, vėjo ir pan. Kada iškilo savavališkos statybos padariniai, buvo rengiami gyventojų susirinkimai. Gyventojai svarstė visus pateiktus projektus. Nutarta, kad padarytos laikančiosios konstrukcijos, stogas yra pritvirtinti prie gyvenamojo namo, yra pažeista namo dangos, stogo hidroizoliacija ir apatiniai aukštai gali turėti pasekmių. Ieškovai įsirengė net židinį, iš kurio rūksta dūmai, teršia aplinką. Europos Sąjungos direktyvos pasisako už tai, kad kuo mažiau būtų teršiama aplinka, oras ir tokiu būdu kenkia žmonių sveikatai. Ieškovų elgesys nesivadovaujant įstatymais yra neteisėtas, ciniškas, todėl atsakovės atstovo manymu toks ieškinio teismui pateikimas, siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius negali būti tenkinamas. Trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą įtraukti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai, apie teismo posėdį pranešta.Iš abiejų šalių pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 3 d. komisija, susidedanti iš UAB „Adminta“ direktoriaus A. J., vadybininkės O. L., techninės priežiūros inžinieriaus A. R. konstatavo, kad apžiūros dienai neaišku kokios apkrovos tenka gelžbetoniniam perdengimui virš penkto aukšto, ant kurio įrengtas antstatas, o taip pat atmosferinio poveikio pasekmių fasado konstrukcijai ir apdailos elementams. Dėl neteisingai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos vanduo patenka ant fasado elementų. Buvo rekomenduota kreiptis į Statybos inspekciją dėl savavališkos statybos sustabdymo ir pastato fasado atstatymo į pradinę būklę (b.l. 100, t.1). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą (b.l. 37, t.1), kuriuo nustatyta, kad statytoja S. K., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šešto aukšto terasoje prie (duomenys neskelbtini) buto patalpų, virš penkto aukšto stato antstatą, statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, t.y. įrengė laikančiųjų konstrukcijų medinį karkasą, gegnes, uždengė stogą, stoge įrengė švieslangius. Akte nurodyta, kad antstato statyba daugiabučio gyvenamojo namo šešto aukšto terasoje prie (duomenys neskelbtini) buto patalpų priskiriama statinio statybos rūšiai – rekonstravimas (b.l.38, t.1). 2015 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas Privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo ieškovei S. K. buvo nurodyta ne vėliau, kaip iki 2016 m. birželio 15 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l.39, t.1). 2016 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu (b.l. 59, t.1) S. K. prašymas patenkintas iš dalies, pratęstas 2015 m. gruodžio14 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-151215-00064 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2017 m. birželio 1 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovės naujas pareiškimas dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme priimtas 2017-05-25 (bylos Nr. eI-1055-609/2017), sprendimas nėra priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Jo 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatytas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdas steigiant bendriją, reglamentuota šios bendrijos steigimas, valdymas, veikla, reorganizavimas ir likvidavimas, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teisės ir pareigos.Bendrijos steigimas ir dalyvavimas joje yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas jiems priklausančios dalinės nuosavybės (pastato bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių pastato konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės technikos ir kt.) valdymo būdas.Butų savininkų bendrija, pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, įgyvendina pastato patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, jiems atstovaudama. Tai reiškia, kad savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, įgyvendina bendrija ir nurodytos sprendimų priėmimo tvarkos privaloma laikytis sprendžiant dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo gavimo, kai jis reikalingas dėl statinio rekonstrukcijos (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (4 dalis) arba nesušaukus susirinkimo (7 dalis). Taip pat sprendimų priėmimą reglamentuoja ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 ir 12 straipsniai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), DSNB „Katamaranas 2“ narių (visų 60 –ties butų savininkai yra bendrijos nariai) sprendimas dėl nepritarimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) buto balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukciją pagal UAB „Sivos studija“ parengtą Techninį projektą būtų priimtas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką.

Dėl bendraturčių sutikimo davimo sąlygų įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje. Tarp šių dokumentų nurodytas statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).Pagal teismų suformuotą praktiką, ieškinyje ginčijant, kad sutikimas neduotas be pagrindo, turi būti sprendžiama, ar savininkai atsisako sutikimą duoti pagrįstai. Gindami savo teises bei interesus ir be pagrindo nepažeisdami kito asmens teisių atlikti pertvarkymus ar keisti patalpų paskirtį, butų ir kitų patalpų savininkai gali nurodyti svarbias, jų interesus atitinkančias priežastis ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ypatingo statinio rekonstravimui reikalingas rekonstravimo projektas, 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Būtent specialiosios teisės normos numato, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas projektavimo metu. Ieškovai pradėjo statybos darbus dar netapę statytojais, t.y. be leidimo tokiems darbams, tuo pagrindu surašytas savavališkos statybos aktas. Statybos įstatymo 33 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, kurio 14 straipsnio 4 dalis numato galimybę įteisinti savavališką statybą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d.Ieškovai į bylą pateikė UAB „Sivos studija“ parengtą Techninį projektą (toliau –Projektas), susidedantį iš dviejų dalių (I Bendroji - architektūrinė ir II Statybinė - konstrukcinė), kuriame nurodytas objektas – „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)buto balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukcijos projektas. Ypatingas statinys“ (b.l.13-32, t.1). Projekte nurodoma, kad projektuojama pastato (6 aukštų su rūsiu) dvidešimto buto patalpų rekonstrukcija.Iš byloje esančio išrašo iš Nekilnojamojo turto Registrų centro nustatyta, kad ieškovams asmenines nuosavybės teise priklauso butas su automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su pažymėtomis bendro naudojimo patalpomis (b.l. 35, t.1). Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) butui priklauso ir norimos rekonstruoti patalpos.Projekte normatyviniai dokumentai, kuriais remiantis parengtas projektas, nurodant, kad projekto reikalavimus nustato STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., t.y. galiojo tiek ieškinio teismui padavimo metu, tiek ieškovams kreipiantis į DNSB „Katamaranas 2“ pirmininkę dėl balsavimo raštu organizavimo (b.l.46, t.1), tiek projektą svarstant gyvenamojo namo bendraturčių susirinkime, įvykusiame 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. vasario 28 d. susirinkimas neįvyko (b.l. 106-108, t.1), nesusirinkus reikalingam dalyvių skaičiui. Susirinkimo metu didžioji dauguma susirinkime dalyvavusių bendraturčių nesutiko leisti ieškovams vykdyti rekonstrukcijos darbus. Ieškovai nurodo, kad susirinkime išsakytas bendraturčių nesutikimo motyvas - ieškovai rekonstrukcijos darbus pradėjo neturėdami statybą leidžiančių dokumentų ir todėl tolimesni statybos darbai yra negalimi. Patys ieškovai pripažįsta tą aplinkybę, kad Bendrijos pirmininkei išreiškus pageidavimą, kad iš pradžių būtų atlikta Techninio projekto ekspertizė, nes tai padėtų bendraturčiams apsispręsti, duoti sutikimą ar neduoti, ieškovai kreipėsi į UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ dėl Techninio projekto ekspertizės atlikimo. Ieškovų argumentus paneigia 2017 m. kovo 14 d. susirinkimo protokolas (b.l. 109-117, t.1), iš kurio nustatyta, kad svarstant darbotvarkės 3 klausimą „Dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukcijos projekto Nr. SS-51“ pirmininkė patikslino susirinkimui, kad buvo pateiktas susipažinti techninio projekto dalinės konstrukcijų ekspertizės aktas Nr. 16/04-U, t. y. buvo atlikta projekto ekspertizė, o ne paties pastato konstruktyvinių elementų (konstrukcijų) ekspertizė. UAB „Adminta“ direktorius A. J. informavo, kad vykdant pastato (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą, tik 2017 m. vasario 24 d., sutikus buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko atstovui - advokatei, buvo suteikta galimybė atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini) terasos neeilinę apžiūrą (Aktas-Nr. 2). Įmonės techninės priežiūros inžinierius A. R. konstatavo faktiškai atliktų darbų stadiją ir dar kartą patvirtino, kad prieš pradedant darbus, turėjo būti gautas statybos leidimas. Šiuo atveju, kai darbai buvo vykdomi be atitinkamų leidimų, reikėtų atlikti faktiško poveikio viso pastato konstrukcijoms ekspertizę. Buvo nutarta nepritarti pateiktam svarstyti buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukcijos Projektui.Pažymėtina, kad su ieškiniu ieškovai teismui pateikė tik UAB “Ustamiesčio ekspertizė“ techninio projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akto Nr. 16/04-U (b.l.33-34, t.1) išvadas be sudėtinės akto dalies. Teismui įpareigojus pateikti visą įrodymą, o ne jo dalį, buvo pateiktas UAB “Ustamiesčio ekspertizė“ daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) terasos-verandos konstrukcijų techninės būklės įvertinimo aktas Nr. 16/07-U-ST (b.l. 139-152, t.1), kuris patvirtina atsakovės teiginį, kad projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktu padarytos išvados ne dėl viso pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo, nors UAB „Sivos studija“ parengtame Projekte pastato konstrukcijos vertinamos, nurodoma, kad įrengus stogą virš terasos, terasos zonoje apkrovos esamoms pastato konstrukcijoms rūsio perdangos lygyje padidėja labai neženkliai, t.y. 2-3 procentais (b.l. 15, t.1). UAB “Ustamiesčio ekspertizė“ atliktame Projekto ekspertizės akte išvados daromos tik dėl verandos konstrukcijų techninės būklės, pažymėtina, kad rekomenduojama parengti kampinės sijos sustiprinimo projektą. Taip kaip ir UAB „Sivos studija“ parengtas Projektas, UAB “Ustamiesčio ekspertizė“ Projekto ekspertizės aktas bendraturčiams pateiktas svarstymui 2017 metais, t.y. jau galiojant naujam reglamentavimui, kai tuo tarpu Projekto ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad techninio projekto konstrukcijų sprendiniai tenkina STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ reikalavimus.P. S. įstatymą tiek Statinio projektas, tiek statinio projekto ekspertizė turi atitikti normatyviniams statybos techniniams dokumentams, kurių tarpe 1 punktu įvardijami statybos techniniai reglamentai (8 straipsnis). Iki gyventojų susirinkimo, t. y. 2017 m. vasario 24 d. UAB „Adminta“ direktorius (UAB „Adminta“ atlieka namo techninę priežiūrą) A. J., techninės priežiūros inžinierius A. R. bei UAB „Sivos studija“ architektė - projektų vadovė S. J. apžiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrenginėjamą terasą ir surašė Gyvenamojo namo apžiūros aktą (b.l. 56, t.1). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad namo penktame aukšte ant mūrinio parapeto pastatytos medines kolonos, kurios remia pastogės medines konstrukcijas su danga. Įstatyti aliuminio profilio rėmai terasos įstiklinimui. Įrenginėjamas (įrengtas) lauko židinys. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad lietaus nuvedimo sistemos atskiri mazgai įrengti nekokybiškai, dėl ko išlieka galimybė nuvedamo vandens patekimui ant fasado. Ieškovams buvo rekomenduota nedelsiant ištaisyti vandens nuvedimo sistemos defektus. Ieškovai nurodo, kad vandens nuvedimo sistemos defektus ištaisė dar iki 2017 m. vasario 28 d., tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Susirinkimo metu nustačius, kad atlikta dalinė Projekto ekspertizė ir neatsakius į gyventojams rūpimus klausimus, tai yra kokią įtaką terasos įrengimas turės viso namo konstrukcijoms, ekspertizei esant tik rekomendacinio pobūdžio, gyvenamojo namo bendraturčiai nedavė sutikimo dėl rekonstrukcijos pagal UAB „Sivos studija“ parengtą Projektą.2016 m. balandžio 7 d. rašte, adresuotame DNSB „Katamaranas 2“ (b.l. 79, t.1) architektas S. P., techninio projekto „Šešių aukštų trijų sekcijų daugiabučio gyvenamojo namo su automobilių saugykla (duomenys neskelbtini) “ vadovas, nurodė, kad šeštame aukšte buvo numatyta galimybė uždengti šeštojo aukšto eksploatuojamas terasas lengvų konstrukcijų stogeliais, kurie dalinai apsaugotų jas nuo atmosferinių kritulių, tačiau vykdant statybos darbus šių projektinių sprendinių buvo atsisakyta, projekte nebuvo numatytas pilnas terasų įstiklinimas. Taip pat pažymėjo, kad norint namų bendrijai įsirengti terasų uždengimą reikalingas projektas, kuriuo kompleksiškai būtų sprendžiamas vieningas šių terasų įstiklinimo architektūrinis ir konstruktyvinis sprendimas, bei, kad šiuos sprendinius būtina suderinti su projekto autoriais.P. S. įstatyme išaiškintą statinio architekto sąvoką – architektas, yra statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, o statinio architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis.Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7.-1493-144/2016 konstatavo, kad ieškovų vykdomi statybos darbai laikytini ne kapitaliniu remontu, o rekonstrukcija ir kad vykdomi statybos darbai yra antstato statyba (b.l. 41, t.1). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-460 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeistas minėtas statybos techninis reglamentas ir jame nėra nurodytos „verandos“ sąvokos.Tokios sąvokos nėra ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.Teismas netenkino ieškovų prašymo apklausti teismo posėdžio metu kaip specialistę architektę S. J., rengusią ieškovų pateiktą Projektą, nes civilinis procesas specialisto apklausos nenumato, be to, projekto ekspertizės negali atlikti projekto rengėjas, ieškovai atsisakė teismo siūlymo prašyti skirti teismo ekspertizę (2017 m. birželio 28 d. parengiamasis teismo posėdis ir po jo priimta teismo nutartis).Ieškovai realizuoti teisę į statybą- statinio rekonstrukciją turės galimybę tik gave specialiuosius reikalavimus, turėdami leidimą, o šiuos sprendimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išduoda atsakingos atitinkamos institucijos (Statybos įstatymo 24, 27 straipsniai), todėl teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus pripažinimo (Statybos įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.Atsižvelgiant į projekto rengimo teisinius pagrindus, numatytus reglamente STR 1.04.04:2017 (IV skyrius, I skirsnis), III skyriuje nurodytą techninio projekto sąvoką, II skirsnyje numatytus rengimo etapus, galiojančius statybos techninius reglamentus, įvertinus statinio specifiką- daugiabutis gyvenamasis namas ypatingas statinys, ieškovams atliktus tik dalinę Projekto ekspertizę, teismas negali daryti išvados ar dėl ieškovų norimos vykdyti rekonstrukcijos nepablogės esama pastato techninė būklė, kokios pasekmės gali kilti nuo pastato konstrukcijoms tenkančių papildomų apkrovų.Ieškovų kaltinimai atsakovei dėl nerengiamo bendro viso pastato techninio prjekto laikytini nepagrįstais, ieškovai yra bendrijos nariai ir turi teisę inicijuoti tokį procesą. Ieškovų pateiktas antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l.153-161, t.1) įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Protokole nurodyta, kad užsakovė nurodė, kad šeštame pastato aukšte (ketvirta laiptinė) yra įstiklinta terasa, tačiau pats antstolis tokios aplinkybės nekonstatuoja. Iš pridėtų nuotraukų negalima suprasti kuri ketvirta laiptinė, kur yra įstiklinimai. Protokole nurodyta, kad prie protokolo pridedamas vokas su vaizdo laikmena, tačiau tokio įrodymo ieškovai teismui nepateikė. Klausimas dėl ieškovų nurodytų kitų įstiklinimų teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismo įvertintus įrodymus, ieškovų reikalavimas pripažinti ieškovams teisę be atsakovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Katamaranas 2“sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukciją pagal UAB „Sivos studija“ parengtą Techninį projektą, netenkintinas.Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus atsakovės įrodymus dėl patirtų išlaidų dydžio advokato pagalbai, t.y. 700 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pagrįstos įrodymais (CPK 98 straipsnis), todėl atsakovės naudai priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų S. K. (S. K.) ir A. K. (A. K.) atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Katamaranas 2“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.