Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir A. K. (toliau – ieškovai) ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Katamaranas 2“ (toliau – bendrija) dėl teisės vykdyti rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. J., D. J., V. B., M. I., R. S., A. K., J. A., M. I., V. S., D. G., M. V., G. S., V. Z., A. Š., L. Š., A. P., V. B., V. K., V. K., Š. D., P. R., I. S., S. K., D. H. U., D. U., R. B., I. G.-L., J. K., I. Z., S. S., V. S., L. J., A. N., J. D., N. B., R. S. B., V. L., R. N., N. B., S. B., I. J., J. Č., S. B., M. S., N. Ž., B. P., I. K., V. P., V. K., I. G., E. J., R. G., L. K., K. B., D. B., A. C., A. V., N. D.-M., V. C., V. R., O. P., D. M., R. B., R. G., I. D., R. J., G. R., V. P., I. U., A. B., V. S., N. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-09-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.Apeliantai nurodė, jog nepaisant to, kad statybos darbus apeliantai pradėjo neturėdami statybas leidžiančio dokumento, ir to, kad apeliantų pradėti darbai yra laikomi savavališka statyba, įstatymas suteikia teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, jog tai, kad apeliantų veiksmai siekiant įteisinti savavališką statybą yra teisėti, t. y. kad apeliantai turi teisę vykdyti rekonstrukciją pagal parengtą projektą, patvirtina ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-09-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. ei-1055-609/2017, kuriame nurodyta, jog suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija neprieštarauja dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo.Apeliantai nurodė, jog byloje esantys dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad bendraturčiams buvo atskleisti apeliantų siekiai, t. y. apeliantai bendraturčių sutikimo prašė ne abstraktiems, o konkretiems statybos darbams atlikti pagal parengtą projektą, kurio kopijos kartu su techninės projekto dalies ekspertizės akto kopija registruotais laiškais buvo išsiųstos individualiai kiekvienam bendrijos nariui. Taigi apeliantai tinkamai įvykdė pareigą dėl bendraturčių informavimo apie ketinamus vykdyti konkrečius statybos darbus.Apeliantai nurodė, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė sutikimo nedavė pagrįstai, nes apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad butui Nr. 20 priklauso norimos rekonstruoti patalpos, nepateikė įrodymų, jog yra sutvarkę vandens nuleidimo sistemos defektus; projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktu padarytos išvados ne dėl viso pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo, o tik dėl terasos konstrukcijų techninės būklės; projekto ekspertizės negali atlikti projekto rengėjas, o apeliantai atsisakė teismo siūlymo prašyti skirti teismo ekspertizę; tiek projektas, tiek ir projekto ekspertizės aktas bendraturčiams pateiktas svarstyti 2017 metais, t. y. jau galiojant naujam reglamentavimui (nuo 2017-01-01 aplinkos ministro įsakymais pakeisti kai kurie statybos techniniai reglamentai).Apeliantai nurodė, jog galiojantys teisės aktai nedraudžia rekonstruoti bendrojo naudojimo patalpų, jeigu yra bendraturčių susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimo ir jeigu tai nepažeidžia esminių kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Apeliantai nurodė, jog byloje tarp bendraturčių nekilo ginčo, kad terasa naudojasi tik apeliantai. Nurodė, jog byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog terasa skirta tik apeliantų poreikiams tenkinti – kiekviena terasa atskirta pertvaromis, kas reiškia, kad terasa konkrečiai naudojasi tik to buto, iš kurio galima patekti į terasą, gyventojai. Apeliantai nurodė, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-634-248/2015). Nurodė, jog kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama vieno buto savininkų poreikiams tenkinti. Pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbu nustatyti šio daikto paskirtį, t. y. ar daiktas (šiuo atveju – terasa) tenkina tik vienos šalies poreikius, ar jis yra naudojamas ir kitų namo butų savininkų (gyventojų) poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004). Nustačius, kad terasa tenkina ne visų bendraturčių, o tik konkrečių asmenų poreikius, terasa gali būti laikoma pagrindinio daikto priklausiniu (CK 4.19 straipsnis).Apeliantai nurodė, jog jie neneigia, kad, apžiūrint terasoje pradėtus vykdyti darbus, buvo išsakyta pastaba dėl nekokybiškai įrengtų kai kurių lietaus nuleidimo sistemos mazgų. Tačiau susirinkimo, vykusio 2017-03-14, metu apeliantams nebebuvo išsakytos pastabos dėl nekokybiškai įrengtų kai kurių lietaus nuleidimo sistemos mazgų, tai reiškia, jog apžiūros akte nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, ir tai paneigia atsiliepime nurodytą motyvą, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Apeliantai nurodė, kad nurodytų aplinkybių pagrindu pagrįstai galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantai turi pateikti įrodymus dėl aplinkybių, kurios jau yra įrodytos byloje esančiais dokumentais. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog esminiu bendraturčių teisėtų interesų pažeidimu laikytina tai, jog projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktu padarytos išvados ne dėl viso pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo, o tik dėl terasos konstrukcijų techninės būklės. Be to, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog projekto ekspertizės negali atlikti projekto rengėjas, o apeliantai atsisakė teismo siūlymo prašyti skirti teismo ekspertizę. Apeliantai nurodė, jog Statybos įstatymas numato pareigą atlikti statinio projekto ekspertizę, t. y. projekto, pagal kurį norima vykdyti statybos darbus, ekspertizę, o ne viso daugiabučio namo konstrukcijų ekspertizę. Nurodė, jog jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kad norima atlikti rekonstrukcija gali turėti esminių neigiamų pasekmių viso namo konstrukcijoms, byloje nėra pateikta, o projekto konstrukcinėje dalyje nurodyta, kad, įrengus stogą virš terasos, terasos zonoje apkrovos esamoms pastato konstrukcijoms ties rūsio perdanga padidėja labai nedaug, t. y. 2–3 proc., gniuždymo įtempiai mūre, esant naujoms apkrovoms, nesiekia 7 l<G/cm², o įvertinus tai, kad apkrovos pastato konstrukcijoje pasiskirsto plačioje zonoje, įtempių padidėjimas bus dar mažesnis, todėl daroma išvada, kad įrengus terasos stogą, esamoms pastato konstrukcijoms (sienoms, pamatams, sijoms) nebus padaryta žalos, esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ bus nepažeistas. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų ar argumentų, paneigiančių šias išvadas. Apeliantai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nebūdamas tikras, ar dėl atliekamos rekonstrukcijos nepablogės esama pastato techninė būklė, ne tik savo iniciatyva neskyrė ekspertizės, bet ir atsisakė apklausti projektą rengusius asmenis, kas galbūt būtų padėję išsiaiškinti kylančius klausimus bei priimti teisėtą ir pagristą sprendimą. Atsakovei nepaneigus apeliantų pateikto ekspertizės akto išvadų, prašyti skirti dar vieną ekspertizę apeliantai neturėjo jokio pagrindo. Nurodė, jog nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog projekto ekspertizės negali atlikti projekto rengėjas, nes iš byloje esančio projekto bei ekspertizės akto akivaizdu, kad projektą rengė UAB „Sivos studija“, o ekspertizę atliko UAB „Uostamiesčio ekspertizė“, t. y. ekspertizę atliko ne projekto rengėjas.Apeliantai nurodė, jog tiek projektas, tiek ir ekspertizė atlikti vadovaujantis šių dokumentų rengimo metu galiojusiais teisės aktais, todėl įvertinus tai, kad įstatymas atgal negalioja, apeliantams negali kilti teisinės pasekmės dėl statybos techninių reglamentų pasikeitimo.Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi S. P. 2016-04-07 raštu, kuriame nurodoma, kad šeštame aukšte buvo numatyta galimybė uždengti šeštojo aukšto eksploatuojamas terasas lengvų konstrukcijų stogeliais, kurie iš dalies apsaugotų jas nuo atmosferinių kritulių, tačiau vykdant statybos darbus šių projektinių sprendinių buvo atsisakyta, ir tuo, jog rašte nurodyta, kad, norint namų bendrijai uždengti terasas, reikalingas projektas, kuriuo kompleksiškai būtų priimtas bendras šių terasų įstiklinimo architektūrinis ir konstrukcinis sprendimas, ir kad šiuos sprendinius būtina suderinti su projekto autoriais. Apeliantai nurodė, jog minėtame rašte nurodyti argumentai neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes: bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta terasų uždengimo; rašte pateikiama informacija tik patvirtina, kad, uždengus terasas, jos būtų apsaugotos nuo atmosferinių kritulių (būtent to ir siekia apeliantai, norėdami įstiklinti jiems priklausančią terasą); nei minėtame rašte, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu terasos įstiklinimo sprendinius būtina derinti su projekto autoriais; įsirengti terasą nori ne visi bendrijos nariai, gyvenantys šeštajame aukšte, o apeliantai neprivalo padaryti bendro visų terasų uždengimo projekto, juolab kad viena terasa šiame name jau įrengta ir tai atlikta be projekto ir be ekspertizės, nesuderinus sprendinių su projekto autoriais, ko yra reikalaujama iš apeliantų.Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tik šalių nurodytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų santrauka, nepateikiant jokių išvadų, vertinimo ar argumentų dėl šalių nurodytų aplinkybių, todėl toks teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliantai nurodė, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes sprendime nėra nei išvadų, nei įrodymų vertinimo ar argumentų, dėl kurių apeliantų pateikti įrodymai buvo atmesti: sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kai kurie statybos techniniai reglamentai įsigaliojo nuo 2017-01-01, tačiau kokią reikšmę tai turi nagrinėjamos bylos kontekste, teismas nepasisakė; pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pakeitus STR 2.02.01:2004 nebeliko „verandos“ sąvokos, tačiau kokią įtaką turi sąvokų pasikeitimas nagrinėjant šį ginčą, teismas nenurodė; pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad projekto sprendinius būtina suderinti su projekto autoriais, nenurodė įstatymų ar kitų teisės aktų, kurie tai reglamentuotų; pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad reikėtų atlikti faktinio poveikio viso pastato konstrukcijoms ekspertizę, šios nuomonės nemotyvavo ir nepagrindė, teisės aktų, nustatančių tokią pareigą, nenurodė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad apeliantų teiginiai dėl nuosavybės teise priklausančios terasos apeliaciniame skunde prieštarauja vieni kitiems. Atsakovė nurodė, jog apeliantai lyg ir sutinka su teismo išvada, jog jie nepateikė jokių įrodymų, kad butui Nr. 20 priklauso norimos rekonstruoti patalpos, ir todėl yra pažeidžiami kitų bendraturčių interesai, tačiau vėliau pasisako, kad šios patalpos priklauso apeliantams. Atsakovė nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantams priklauso butas Nr. 20, o terasa yra bendro naudojimo patalpa. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis reikalavimas bendrosios nuosavybės teisei įgyvendinti – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Vien tas faktas, kad apeliantai užėmė terasą ir ja naudojasi, neprileidžia kitų bendraturčių prie bendro naudojimo patalpų, nesuteikia pagrindo teigti, kad terasa priklauso jiems. Atsakovė nurodė, jog šios terasos jie niekada nėra įsigiję kaip nuosavybės objekto įstatymo nustatyta tvarka, o naudojimasis ja nesuteikia nuosavybės teisių ir pažeidžia kitų bendraturčių interesus, nes be įstatymų nustatyto pagrindo nusavinamas jiems bendrai priklausantis turtas. Atsakovė pažymėjo, jog dėl terasos naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių jokio susitarimo nėra buvę, apeliantai niekada nesistengė sudaryti tokio susitarimo, o terasos rekonstrukcijos darbus pradėjo savavališkai, pažeisdami kitų bendraturčių interesus.Atsakovė nurodė, jog ta aplinkybė, kad susirinkimo metu nebuvo papildomai aptarinėjama nekokybiškai įrengtų kai kurių lietaus sistemos nuleidimo mazgų būklė, nepatvirtina to fakto, kad trūkumai buvo ištaisyti. Nurodė, kad į įrenginėjamą terasą prie buto Nr. 20 patekti niekam neleidžiama, apeliantai nepateikė jokių duomenų, kad ištaisė trūkumus, todėl teismas ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra duomenų apie trūkumų pašalinimą. Atsakovė nurodė, jog ne atsakovė ar teismas turi pareigą ar prievolę pateikti įrodymus, jog papildomas statinys pastato terasoje neturės įtakos pastato konstrukcijų techninei būklei. Nurodė, jog ši pareiga tenka ieškovui, kuris rengiasi ant pastato terasos įrengti papildomą statinį. Susirinkimo metu nustačius, kad atlikta tik dalinė projekto ekspertizė, ir neatsakius į gyventojams rūpimus klausimus, kokią įtaką terasos įrengimas turės viso namo konstrukcijoms, ekspertizei esant tik rekomendacinio pobūdžio, gyvenamojo namo bendraturčiai nedavė sutikimo dėl rekonstrukcijos pagal UAB „Sivos studija“ parengtą projektą.Atsakovė nurodė, kad nesutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi architekto S. P. 2016-04-07 raštu, nes, kaip nurodė apeliantai, S. P. rašte nurodyti argumentai neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino architekto S. P. 2016-04-07 rašte nurodytas aplinkybes, jog norint uždengti terasas reikalingas projektas, nes, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jei kiekvienas bendraturtis terasose įsirenginės skirtingus statinius, šio klausimo nespręsdamas kompleksiškai, bus sudarkytas bendras statinio vaizdas, statinys išoriškai gali pasikeisti neatpažįstamai. Atsakovė nurodė, jog apeliantai 2017-03-14 įvykusiam namo gyventojų susirinkimui bei teismui pateikė klaidingus techninius projektus nurodydami, kad vykdo terasos rekonstrukciją, nors faktiškai vykdo antstato statybą. Atsakovė nurodė, jog jei teismas ir patenkintų ieškinį pagal pateiktą dokumentaciją, apeliantai savavališkai atliktų statybos darbų negalėtų įregistruoti, nes faktiškai jie vykdo ne terasos rekonstrukciją, o antstato statybą. Įrengdami antstatą, apeliantai siekia padidinti ir įteisinti bendrą buto gyvenamąjį plotą bendraturčių sąskaita, neturėdami nei panaudos, nei nuomos sutarties, kad galėtų naudoti, eksploatuoti minėtą plotą savo reikmėms.Atsakovė nurodė, kad nei inspekcija, nei Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl konkrečių statybos techninių dokumentų parengimo, todėl apeliantai darydami išvadą, kad jiems buvo suteikta teisė vykdyti rekonstrukciją pagal parengtą projektą, klaidina teismą.Atsakovė nurodė, kad interesams suderinti būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto rekonstravimo galimybės be bendraturčių sutikimo

Apeliantai šioje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti jų teisę be atsakovės sutikimo atlikti buto Nr. 20 balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukciją pagal UAB „Sivos studija“ parengtą techninį projektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimai dėl bendraturčių sutikimo su bendrosios nuosavybės teise gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija dėl rekonstruoti pastatą siekiančio bendraturčio veiksmų atitikties statybos darbus reglamentuojančioms teisės normoms ar kitų bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą tokiai rekonstrukcijai pagrįstumo yra susiję su bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu.Rašytinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog apeliantams asmeninės nuosavybes teise priklauso butas Nr. 20. Apeliantai šešto aukšto terasoje prie jiems priklausančio buto Nr. 20 patalpų virš penkto aukšto ant stogo pradėjo statybos darbus. Darbai buvo vykdomi bendro naudojimo patalpose – ant šalia jų buto penkto aukšto esančio stogo. Inspekcija 2015-12-14 surašė apeliantams savavališkos statybos aktą ir toks apeliantų elgesys buvo konstatuotas kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 159¹ straipsnio 9 dalyje. Inspekcijoje 2015-12-15 apeliantei buvo įteiktas privalomasis nurodymas pašalinti savo lėšomis savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2016-06-15. Inspekcija 2016-07-11 priėmė sprendimą apeliantei pratęsti nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2016-09-15. 2016-11-08 sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas apeliantės prašymą patenkino iš dalies, pratęsė pareiškėjai 2015-12-14 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2017-06-01. Apeliantų užsakymu UAB „Sivos studija“ 2016 metais (tiksli data nenurodyta) parengė techninį projektą, kuriame nurodytas objektas – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 20 buto balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukcijos projektas. Apeliantų užsakymu 2016-12-01 buvo atlikta dalinė rekonstrukcijos techninio projekto ekspertizė, kurią atliko UAB „Uostamiesčio ekspertizė“. 2017-03-14 įvyko bendrijos gyventojų susirinkimas, kurio metu buvo nutarta nepritarti pateiktam buto Nr. 20 balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukcijos projektui, nes statybos darbai buvo vykdomi be atitinkamų leidimų, neatlikus faktinio poveikio pastato konstrukcijoms ekspertizės.Pažymėtina, kad teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka (redakcija, galiojanti nuo 2016-04-01). Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta statytojo pareiga gauti statybos leidimą. Šio įstatymo 23 straipsnyje išvardyti statybą leidžiantys dokumentai, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Minėto straipsnio 8 dalyje išvardyti dokumentai, kuriuos statytojas turi pateikti, norėdamas gauti leidimą rekonstruoti statinį: 1) prašymas; 2) rekonstravimo projektas; 3) rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) statinio kadastro duomenų byla; 5) statinio bendraturčių sutikimas; 6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 7) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 8) dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju.Taigi, kaip paminėta anksčiau, norint rekonstruoti ypatingą statinį, be kitų išvardytų dokumentų, statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Iš anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog apeliantai statybas (rekonstrukciją) pradėjo neturėdami statybos leidimo, parengto statybos projekto ir bendraturčių sutikimo. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar gyvenamojo namo bendraturčių nesutikimas dėl apeliantų atliktų statybų Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkto pagrindu buvo pagrįstas. Kaip jau minėta anksčiau (nutarties 40 punkte), 2017-03-14 įvykusio bendrijos gyventojų susirinkimo metu nepritarimo pateiktam buto Nr. 20 balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukcijos projektui pagrindas – neatlikta faktinio poveikio pastato konstrukcijoms ekspertizė.Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 3 punkte reglamentuojama, jog siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį pateikiamas rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma). Tarp šalių ginčo nekyla, kad ginčo statinys yra priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, todėl siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį turėjo būti pateiktas rekonstravimo projekto ekspertizės aktas, t. y. toks aktas yra privalomas (STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2016-10-26)). Apeliantai teigia, jog toks aktas (UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2016-12-01 aktas Nr. 16/04-U) buvo pateiktas, todėl nepagrįstai namo gyventojai nedavė sutikimo, tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Iš UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2016-12-01 akto Nr. 16/04-U 2 dalies matyti, jog atliekant techninio projekto dalinę (konstrukcijų) ekspertizę vadovautasi STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (aktuali redakcija nuo 2011-01-01; kodėl buvo vadovautasi 2011-01-01 redakcija, duomenų nėra, kai tuo metu nuo 2016-10-26galiojo nauja redakcija). Šio reglamento (aktuali redakcija nuo 2016-10-26) III dalyje „Pagrindinės sąvokos“ nurodyta, kad bendroji projekto ekspertizė – statinio projekto (visų jo dalių), kaip vientiso statinio dokumento, įvertinimas, patikrinant, kaip statinio ir jo dalių bei sistemų (statinio inžinerinių sistemų, statinio ir statybos sklypo reikmes tenkinančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų), statybos sklypo tvarkymo projekto sprendiniai atitinka: Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, taip pat projekto sprendinių tarpusavio ryšį ir suderinamumą. Bendroji projekto ekspertizė apibendrina dalinių projekto ekspertizių (kurios yra bendrosios projekto ekspertizės sudėtinės dalys) aktuose pateiktų projekto dalių įvertinimus, suderina juos tarpusavyje, patikrina jų kokybę ir pateikia bendrą projekto įvertinimą. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (aktuali redakcija nuo 2016-08-31) IV skyriaus „Projekto rengimo tvarka“ II skirsnyje „Projekto rengimo etapai“ 12 punkte nurodyta, jog vienu etapu rengiamas statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto techninis darbo projektas. Šio reglamento III skyriuje „Pagrindinės sąvokos“ 6 punkte nurodyta, jog techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas; darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai; techninis darbo projektas – projektas, sujungiantis techninį projektą ir darbo projektą.Taigi, kaip matyti iš UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2016-12-01 akto Nr. 16/04-U, buvo atlikta dalinė (konstrukcijų) ekspertizė, nors Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, jog siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį turi būti pateiktas rekonstravimo projekto ekspertizės aktas, o tai reiškia, jog turi būti atlikta ne dalinė rekonstravimo projekto ekspertizė, bet bendroji projekto ekspertizė. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai realizuoti teisę į statybą – statinio rekonstrukciją – gali tik gavę statybos leidimą. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, apeliantų pateiktas UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2016-12-01 aktas Nr. 16/04-U dėl nutarties 40 ir 41 punktuose nurodytų priežasčių negali būti pripažintas Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu dokumentu – rekonstravimo projekto ekspertizės aktu, todėl laikytina, jog tokio dokumento apeliantai neturi, juolab negalėjo jo pateikti ir atsakovei bei namo gyventojams, t. y. bendraturčiams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atlikta tik dalinė projekto ekspertizė, dėl to neatsakyta į gyventojams rūpimus klausimus, kokią įtaką terasos įrengimas turės viso namo konstrukcijoms, todėl gyvenamojo namo bendraturčiai pagrįstai nedavė sutikimo dėl rekonstrukcijos pagal UAB „Sivos studija“ parengtą projektą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų reikalavimo pripažinti apeliantams teisę be atsakovės sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo buto Nr. 20 balkono keitimo į uždarą verandą rekonstrukciją pagal UAB „Sivos studija“ techninį projektą netenkino, nes nebuvo tinkamai įvertintas UAB „Sivos studija“ pateikto techninio projekto poveikis bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybes teise valdomam objektui. Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nebūdamas tikras, ar dėl atliekamos rekonstrukcijos nepablogės esama pastato techninė būklė, ne tik sava iniciatyva neskyrė ekspertizės, bet ir atsisakė apklausti projektą rengusius asmenis, kas galbūt būtų padėję išsiaiškinti kylančius klausimus bei priimti teisėtą ir pagristą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7 punkte reglamentuojama, jog esant ypatingo statinio rekonstrukcijai bendroji ir dalinė ekspertizė yra privaloma, todėl statytojas turi pareigą ją organizuoti.

Dėl kitų apeliantų skundo argumentų

Nepagrįstais teisėjų kolegija laiko apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas kaip kitų bendraturčių interesų pažeidimą nurodė apeliantų įrodymų, jog butui Nr. 20 priklauso norimos rekonstruoti patalpos, nepateikimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime (21 punktas) nurodė, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso butas su automobilių saugykla, nurodė, jog apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad butui Nr. 20 priklauso ir norimos rekonstruoti patalpos, tačiau tokiu būdu bendraturčių interesų pažeidimo pirmosios instancijos teismas nekonstatavo. Reikalavimo dėl norimų rekonstruoti patalpų priklausymo apeliantams apeliantai nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas dėl terasos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar kitu būdu terasos priklausymo apeliantams nesprendė.Apeliantai skunde nurodė, jog tiek projektas, tiek ir ekspertizė atlikti vadovaujantis šių dokumentų rengimo metu galiojusiais teisės aktais, todėl apeliantams negali kilti teisinės pasekmės dėl statybos techninių reglamentų pasikeitimo. 2016-06-30 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573 2 straipsnyje numatytas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai nurodė, jog projektas atsakovei ir bendraturčiams pateiktas svarstyti galiojant naujiems STR reikalavimams (nuo 2017-01-01), todėl apeliantai turėjo vadovautis naujai įsigaliojusiais STR reglamentais ir Statybos įstatymu, tačiau nagrinėjimu atveju tiek STR redakcija, galiojusi 2016 metais (projekto ir ekspertizės atlikimo metu), tiek galiojanti nuo 2017-01-01 nurodė, jog bendroji projekto ir dalinė projekto ekspertizės yra privalomos (STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7 punktas).Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas kaip sutikimo nedavimo motyvą konstatavo tai, jog apeliantai nepateikė įrodymų, kad yra sutvarkę vandens nuleidimo sistemos defektus. Apeliantai skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi architekto S. P. 2016-04-07 raštu, nes rašte nurodyti argumentai neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs šias aplinkybes, jų nesiejo su bendraturčių nesutikimo pagrindu, todėl nesukėlė apeliantams neigiamų teisinių pasekmių.Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tik šalių nurodytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų santrauka, nepateikiant jokių išvadų, vertinimo ar argumentų dėl šalių nurodytų aplinkybių ir argumentų, todėl toks teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir absoliučiai negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šie apeliantų argumentai nepagrįsti. Sprendimo turinį reglamentuoja CPK 270 straipsnis. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimu atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, padarytas išvadas grindė ištirtais įrodymais, argumentavo ir motyvavo padarytas išvadas, todėl apeliantų argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).Dėl kitų apeliantų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatytos sumos (8.11 punktas), todėl apeliacinio skundo netenkinus šios išlaidos atsakovei priteistinos iš apeliantų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų S. K. ir A. K. (A. K.) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Katamaranas 2“.