Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei V. Z., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K., atstovams A. K., advokatams M. A., A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 159¹ st. 9 d,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., neturėdama statybą leidžiančio dokumento daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šešto aukšto terasoje prie 20 buto patalpų (20-5) ir (20-6) virš penkto aukšto stato antstatą: t.y naujai įrengė laikančiųjų konstrukcijų medinį karkasą, genės, uždengė stogą, stoge įrengė švieslangius. Statomo antstato ilgis – 7,47 m, plotis – 3,35 m. aukštis 2,6 m. Antstato statybą daugiabučio gyvenamojo namo šešto aukšto terasoje prie 20 buto patalpų priskiriama statinio statybos rūšiai-rekonstravimas, statinio kategorija – ypatingas statinys. Tokiu būdu S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, ir padarė administracinė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159¹ straipsnio 9 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. atstovas A. K. pažeidimą pripažino, paaiškino, kad prisipažįsta padarę pažeidimą. Dėl padaryto pažeidimo apgailestauja. Ėmėsi priemomnių šiam pažeidimui pašalinti. Sustabdyta statyba. Bus tęsiama kai bus gautas leidimas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad byloje esantys įrodymai įrodo, kad ji pripažįsta, padariusi pažeidimą. Siekdama pašalinti rengia projektinę dokumentacija. Rengiamas kapitalinio projektoįvertinti projektiniai sprendiniai yra šiandien ginčas dėl rekonstrukcijos Jai buvo surašytas aktas. Šis pažeidimas traktuojamas ne kaip pažeidimas, o kaip statinio rekonstrukcija. Statinio rekonstrukcijos sąvoka – tai statybos rūšis, kurios tikslas perstatyti statinį pakeisti. Pakeičiant matmenis, sumažėti arba padidėti. Statinio išorės matmenys nesikeičia. Tai bus balkono įstiklinimas. Šiuo atveju buto priklausinys – stiklintas balkonas – negyvenamosios patalpos, kurios įvardintos kaip įstiklintas balkonas. Unikalus numeris nebus suteikiamas. Plotas nesikeičia. Pateikta kadastrinių matavimų byla pateikta,jei bus įteisinta savavališka statyba, bus įteisinta patalpa. Bus padidintas jiems priklausantis bendrojo naudojimo plotas. 23,63 kv.m., padidės plotas. Prašo įvertinti asmens subjekt pusę, aplinkybes ir paskirti įstatymo numatytą baudą.

Teismo posėdžio metu, advokatė A. Z. parodė, kad akivaizdu, kad administrcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo neginčija. Nesutinka su tuo, kad 159 kaip už savavališką rekonstrukciją. Esminiai skirtumai rekonstruojant statinį perstatoma. Statinys nėra perstatomas, pertvarkant nesikeičia nei aukštis, nei plotis. Jei pavyks įteisinti, pasikeis patalpų paskirtis, nesikeičia matmenys. Pažeidimo fakto neginčija. Niekam nepadaryta žala, pažeidimas formalus. Bendrasavininkiams materialinės teisės pažeidimo nėra padaryta. Sunkinančių aplinkybių nėra. Prašom skiriant nuobaudą ir taikyti 30 (1) skirti mažesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios S. K. atstovo paaiškinimo, jos kaltė įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, fotonuotraukomis, savavališkos statybos aktu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės V. Z. paaiškinimu, ir kita rašytine bylos medžiaga.

ATPK159¹ str. 9 d. numatyta, kad ypatingo statinio savavališkas rekonstravimas – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Ši norma yra blanketinio pobūdžio, nukreipianti į kitų teisės aktų nuostatas, todėl tinkamai kvalifikuojant šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina tiksliai nurodyti, kokios statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra pažeistos konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais ar neveikimu.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 94 d. pastatas, minimas administracinio teisės pažeidimo protokole, priskirtinas neypatingo statinio kategorijai. Pagal šio įstatymo 2 str. 18 d. ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372), 9 p. nuostatas, statinio statybos darbai, kurių tikslas - perstatyti esamo statinio laikančias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan., priskiriami statinio rekonstravimui. Laikoma, kad laikančios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai, įrengiamas rūsys, nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų pastatų) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančių konstrukcijų. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. reglamentuoja, kad neypatingo statinio rekonstravimo atveju privaloma parengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį.

Kaip nustatyta, S. K. neneigia neturėjusi leidimo statinio rekonstravimui, tačiau pradėjo vykdyti statybos darbus ir tikisi netrukus gauti statinio rekonstrukciją leidžiantį dokumentą. Teismas, priimdamas byloje sprendimą vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jų visetu ir negali remtis prielaidomis. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. K., neturėdama statybą leidžiančio dokumento daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šešto aukšto terasoje prie 20 buto patalpų (20-5) ir (20-6) virš penkto aukšto stato antstatą: t.y naujai įrengė laikančiųjų konstrukcijų medinį karkasą, genės, uždengė stogą, stoge įrengė švieslangius. Statomo antstato ilgis – 7,47 m, plotis – 3,35 m. aukštis 2,6 m. Antstato statybą daugiabučio gyvenamojo namo šešto aukšto terasoje prie 20 buto patalpų priskiriama statinio statybos rūšiai-rekonstravimas, statinio kategorija – ypatingas statinys. Tokiu būdu S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, ir padarė administracinė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159¹ straipsnio 9 dalyje. Statybos įstatymo 12 str. yra nustatytos statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos, kai jis privalo: pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus; turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą ir t.t. Taigi, atsižvelgiant į šio straipsnio reglamentavimą, S. K. kaip statytoja (užsakovė) turėjo užtikrinti, kad statybos darbai vyktų laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog S. K. be statybą leidžiančio dokumento atliko pastato, rekonstrukciją saugomoje teritorijoje, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ str. 9 d.

S. K. atsakomybę lengvina tai, kad dėl įvykdyto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgia į tai, kad S. K. iš esmės pripažino savo kaltę, gailis padariusi pažeidimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą S. K. teismas atsižvelgia ir į tai, kad S. K. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama sutvarkyti reikiamus dokumentus statybos leidimo išdavimui, nors tokio leidimo Institucijos patikrinimo metu ji neturėjo, tačiau, dokumentų tvarkymo procesas vyksta, ji siekia įteisinti statybą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pažeidimas nėra piktybinio pobūdžio, neigiamų pasekmių valstybei ir privatiems asmenims nesukėlė, šiuo pažeidimu žala nepadaryta. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti S. K. pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei ATPK 159¹ str. 9 d. sankcijoje numatyta minimali bauda (ATPK 30¹ str.), kadangi net minimalios baudos (2 896 Eur) paskyrimas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtų neproporcingas, pažeistų jos socialinius santykius. Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda turės auklėjamąjį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 210 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str.,

nutaria:

S. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnio 9 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.7.-1493-144/2016, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.