- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2-5663-944/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01819-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Atas Molis
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei D. J., jos atstovui advokatui Atui Moliui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui E. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur, priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 3480 Eur, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog su atsakovu kartu gyveno ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. B.. Atsakovas vengia rūpintis nepilnamečiu vaiku, teikti išlaikymą. Nepilnametį vaiką prižiūri ir juo rūpinasi viena ieškovė. Paaiškino, kad dukra visą laiką augo su ieškove, todėl prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Pažymėjo, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamete dukra nėra, todėl bendravimo tvarka nenustatytina. Nurodė, kad atsakovas nuo dukters gimimo jai neteikė išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 24 mėn. bei priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė skirti byloje DNR ekspertizę. Atsakovas, teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė dukrai yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios atitinka nepilnametės interesus bei poreikius. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra ar neužtikrintų jos poreikių. Daro išvadą, kad tikslinga nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove, o iš atsakovo V. B. priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės bei jos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 7). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 58). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 66). Byloje pateikti duomenis iš VSDFV apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas (b. l. 59-65, 67–76).
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo. Atsakovas prašė skirti DNR ekspertizę. Teismas nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas. Pareiga teikti išlaikymą išlieka asmeniui, kol nėra panaikinami duomenys apie nepilnamečio vaiko tėvą. Šiuo atveju nepilnamečio vaiko gimimo liudime esantys duomenys nėra panaikinti, ar pakeisti. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą LR CPK nustatyta tvarka ir reiškęs reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmestinas, kaip nesusijęs su ieškinio reikalavimais.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametė gyvena su motina nuo gimimo. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nėra pateikta. Atsakovas atsiliepimu prieštaravimų dėl gyvenamosios vietos nustatymo nereiškia. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. J..
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Nagrinėjamu atveju šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam šiuo metu dveji metai. Ieškovė ruošiasi dukrą leisti į darželį, šiuo metu nepilnametis vaikas prižiūrimas ieškovės močiutės. Pagal vaiko poreikių lentelę matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama higienos priemonėms (sauskelnėms, vaiko kūno priežiūros priemonėms ir pan.), maistui ir drabužiams. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nepilnametis vaikas greitai turėtų pradėti lankyti darželį, kurio mokestis sudarytų apie 50 Eur, taip pat pažymėjo, kad dukros yra jautresnė oda, todėl turi pirkti brangesnes kūno priežiūros priemones. Paaiškino, kad nepilnametis vaikas greitai auga, todėl reikia nuolatos rūbelių ir avalynės. Atsakovas atsiliepime jokių prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų poreikių dydžių nenurodė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos, tačiau būtina įvertinti ir tėvų realias galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui.
Pagal bylos duomenis ieškovė neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Posėdžio metu paaiškino, kad įsidarbino ir šiuo metu gaunamas darbo užmokesti yra minimalus. Pagal bylos duomenis atsakovas šiuo metu nedirba, duomenų, kad būtų objektyvios ir pateisinamos priežastys, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti ir gauti pajamas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad šalių esama turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl abu vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnametei dukrai G. B. priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-02-01) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Iškovė prašo iš atsakovo priteisti 3480 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už dvejus metus – laikotarpiu nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo dienos, skaičiuojant po 145 Eur kas mėnesį vaikui. Atsakovas duomenų, kad teikė išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui minėtu laikotarpiu taip pat nepateikė. Kadangi ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma minimali, duomenų apie teiktą išlaikymą nėra, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.200 str., 3.208 str.), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nuo jų mokėjimo buvo atleista. Už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteistinas 158 Eur dydžio žyminis mokestis dėl gyvenamosios vietos nustatymo 41 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. 199 Eur žyminis mokestis valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-02-01) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 3480 Eur, susidariusį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-12-18.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 199 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.