- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-69-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02972-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- R. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei R. C. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. C. (toliau – ir atsakovė) 4 953,40 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad prašomus priteisti nuostolius sudaro ieškovo patirtos automobilio (duomenys neskelbtini) defektų šalinimo išlaidos. Ieškovas šį automobilį įsigijo iš atsakovės 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Prieš sutarties sudarymą automobilis ieškovo siūlymu buvo apžiūrėtas jo pasirinktame servise, patikrinimo metu mėlynų dujų išmetimo nepastebėta. Sudarant sutartį atsakovė nurodė, jog automobilis yra be trūkumų, šią aplinkybę patvirtino raštu, tačiau netrukus po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad atsakovės parduotas automobilis yra nekokybiškas, su defektais. Jau po kelių savaičių buvo pastebėta, kad automobilis sunaudoja tepalo maždaug tris kartus daugiau nei priklausytų, važiuojant iš išmetamojo vamzdžio veržiasi ryškiai mėlynos spalvos dujos. Apžiūros metu nustatyti defektai: variklio dujų paskirstymo mechanizmo grandinė pažeista, įtempėjas sulūžęs, žvaigždutė sulūžusi, variklio stūmoklinės grupės žiedai sudilę, stūmokliai sudilę, variklio turbo įpūtimo kompresoriaus mechanizmas – defektuotas. Trūkumų pašalinimui buvo atliktas remontas 4 953,40 Eur sumai. Automobilio defektai buvo sandorio sudarymo metu, automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį be variklio remonto. Apie šiuos defektus ieškovas informuotas nebuvo ir jų vizualiai nustatyti apžiūrint automobilį nebuvo galima. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad automobilis bus tinkamas eksploatacijai, jo tinkamam veikimui neprireiks ženklios vertės papildomų darbų ir investicijų, lyginant su automobilio kaina.
3. Atsakovė R. C. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pargabentas iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir atsakovės įsigytas 2019 m. spalio 16 d. iš uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Autovakarai“. Pirminės techninės apžiūros metu nustatyti dideli automobilio trūkumai pilnai pašalinti UAB „Giberta“ servise. Pašalinus trūkumus, 2019 m. spalio 30 d. automobiliui atlikta techninė ekspertizė. Gavus ekspertizės pažymą, patvirtinančią, kad automobilis atitinka reikalavimams, buvo atlikta pakartotinė techninė apžiūra. Automobilis atitiko visus techninius reikalavimus, todėl buvo išduotas įregistravimo pažymėjimas, suteikta teisė dalyvauti eisme. 2020 m. vasario 20 d. sudarant su ieškovu automobilio pirkimo–pardavimo sutartį automobilis buvo su akivaizdžiai matomais išoriniais defektais, kadangi automobilis buvo po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio priekinis buferis, variklio dangtis. Šie sugadinimai nebuvo pašalinti, automobilio nuotraukos buvo patalpintos skelbimų portale. Sutarties egzempliorius užpildė ieškovas, kuris nurodė, kad automobilis trūkumų neturi. Atsakovė mano, kad defektai atsirado dėl neteisingo eksploatavimo. Automobilis buvo intensyviai naudojamas, per 83 dienas automobilis nuvažiavo 8 591 kilometrus. Tikėtina, kad būtent dėl intensyvaus naudojimo ir ieškovo netinkamo automobilio eksploatavimo galėjo atsirasti nurodyti trūkumai. Prieš sudarant sutartį automobilis buvo apžiūrėtas automobilių kompiuterinės diagnostikos centre, kur meistrai nustatė defektus, su kuriais ieškovas sutiko ir dėl to buvo padaryta solidi nuolaida. Ieškovas nurodo, kad apie automobilio galimus trūkumus pradėjo įtarti po kelių savaičių, kai automobilis buvo pradėtas eksploatuoti, tačiau ieškovas per protingą laiką į atsakovę nesikreipė. Ieškinyje nurodyti trūkumai ir/ar atsiradę tiek dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi, tiek dėl neteisingos eksploatacijos, tačiau nepatvirtina, kad būtent tokios būklės automobilis buvo sutarties sudarymo ir jo perdavimo ieškovui metu. Ekspertizės akte nurodyta, kad nuvažiuoti 8 591 kilometrų su sugedusiu varikliu nėra įmanoma, kas reiškia, kad automobilio pardavimo metu variklio gedimų nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovo A. L. ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo A. L. atsakovei R. C. 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo A. L. valstybei 7,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Atsakovė automobilį (duomenys neskelbtini) (su defektais), 2009 metų gamybos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš UAB „Autovakarai“.
5.2. 2019 m. spalio 30 d. buvo išduota techninės ekspertizės pažyma, patvirtinanti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) atitinka techninius ir visus kitus įstatymo nustatytus reikalavimus.
5.3. 2019 m. spalio 30 d. atlikta automobilio techninė apžiūra, galiojimo terminas iki 2021 m. spalio 21 d.
5.4. Automobilis dalyvavo 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykyje.
5.5. 2020 m. vasario 20 d. automobilių kompiuterinės diagnostikos centre buvo atlikta automobilio (duomenys neskelbtini) diagnostika prieš pirkimą; atlikus apžiūrą, nustatyti automobilio gedimai: galinio farkopo balkis įlenktas, galas kėbulo skardos plyšęs, bagažinės atidarymo jungtukas stringa, kairės pusės markeris nedega, dešinės pusės šarnyras.
5.6. 2020 m. vasario 20 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovas nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad trūkumų nėra.
5.7. Tarp ieškovo ir UAB ,,Imelina“, kurios vadovu yra ieškovas, 2020 m. vasario 27 d. sudarytos automobilio panaudos sutarties Nr. 1 pagrindu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas UAB ,,Imelina“ naudotis neatlygintinai jos darbuotojui.
5.8. Individualios įmonės (toliau – IĮ) ,,A. Pavasario firma“ išduota kelių transporto priemonės vertinimo pažyma patvirtina, kad 2020 m. gegužės 14 d. atliktas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymas. Atliekant vertinimą, surašytas 2020 m. gegužės 14 d. automobilio apžiūros aktas Nr. 20-0511, kuriame nurodoma, kad automobilis netvarkingas, blogai išlaikytas, dalinai išardytas, neremontuotas, būklė apžiūros metu – nevažiuojanti (gedimo pobūdis: variklio defektas); automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilio rida – 226 111 kilometrų, variklio defekto nustatymo metu rida – 234 702 kilometrai. Išvadoje apie automobilio rinkos vertę nurodyta, kad bendra automobilio būklė – netvarkingas.
5.9. 2020 m. gegužės 19 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą, nurodydamas, kad pradėjus eksploatuoti iš atsakovės įsigytą automobilį (duomenys neskelbtini) paaiškėjo esminiai variklio sistemos, išmetimo ir kiti defektai, kurie nebuvo atskleisti sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. 2020 m. gegužės 27 d. UAB ,,Dizrida“ autoservise bus atliekama automobilio apžiūra, į kurią dalyvauti buvo kviečiama atsakovė.
5.10. 2020 m. gegužės 27 d. papildomame transporto priemonės apžiūrėjimo defektų akte nurodyti variklio dujų paskirstymo mechanizmo gedimai, variklio stūmoklinės grupės žiedų ir stūmoklių sudilimas, variklio turbo įpūtimo kompresoriaus mechanizmo defektas (jo nedetalizuojant).
5.11. UAB ,,Dizrida“ 2020 m. birželio 12 d. išrašė UAB ,,Imelina“ PVM sąskaitą faktūrą Serija DIZ Nr.0035027 bendrai 4 953,40 Eur sumai už detales ir variklio remonto darbus, kurią apmokėjo UAB ,,Imelina“. Minėtą sumą UAB „Imelina“ įsipareigojo kompensuoti ieškovas 2020 m. birželio 12 d. susitarimu.
5.12. UAB ,,Turbobaltic“ 2020 m. liepos 9 d. pažymoje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 22 d. buvo pristatytas remontui automobilio (duomenys neskelbtini) turbokompresorius, gamyklinis Nr. 781745, kurį apžiūrėjus nustatyta: ašis nelūžusi; svetimkūnių įsiurbime – yra, išmetime – nėra; padidėję ašiniai bei radialiniai laisvumai; turbinos dalyje matomas alyvos prasisunkimas. Išardžius turbokompresorių nustatyta: ant veleno guoliaviečių, įvorių užvėlimo pėdsakų nėra; veleno žiedavietė išdilusi nuo užsikoksavusio tepalo; įvorės bei atraminis guolis pažeisti aukštų temperatūrų; neveikia valdymo aktuatorius.
5.13. 2020 m. gruodžio 15 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės transporto priemonės.
6. Teismas nurodė, kad byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovė sistemiškai verčiasi ar automobilio pardavimo metu vertėsi automobilių prekyba, darytina išvada, jog byloje neįrodyta pagrindinė versliškumo sąlyga – atsakovės nuolatinė su automobilių prekyba susijusi veikla siekiant pelno. Pirkimo–pardavimo sandoryje dalyvavo du lygiateisiai fiziniai asmenys, iš kurių nei vienam prekyba transporto priemonėmis nėra nuolatinė veikla. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, pakankamų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad sudarant 2020 m. vasario 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė veikė kaip verslininkė, profesionali transporto priemonių pardavėja, todėl nėra pagrindo spęsti, kad šalių ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių.
7. Teismas pažymėjo, kad ginčo automobilis iki jo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dalyvavo eismo įvykyje (susidūrimas su stovinčia transporto priemone), kurio metu, atsakovės nurodymu, buvo apgadintas priekinis buferis, variklio dangtis, tačiau sutartyje pažymėta, kad automobilis eismo įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovė buvo parduodamo automobilio savininkė, nebuvo apgadintas. Iš šalių pateiktos ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog joje yra nurodyti visi pirkimo–pardavimo sutartyje privalomi nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę – gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas, identifikavimo numeris, rida, nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Sutartyje nėra nurodyti jokie automobilio trūkumai, nors trūkumai buvo nurodyti automobilio patikros ieškovo pasirinktame servise iki sutarties sudarymo išvadoje: galinio farkopo balkis įlenktas, galas kėbulo skardos plyšęs, bagažinės atidarymo jungtukas stringa, kairės pusės markeris nedega, dešinės pusės šarnyras. Tai patvirtina, kad perkamo automobilio trūkumai ieškovui buvo atskleisti, žinomi ir ieškovo apsisprendimui įsigyti automobilį įtakos neturėjo, kadangi ieškovas atsakovei sumokėjo 1 000 Eur rankpinigių, o vėliau sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Aplinkybė, jog sutartyje nebuvo padaryta įrašų apie įvykusį eismo įvykį ir apie esamus automobilio defektus, o pažymėta, kad defektų nėra, vertinama kaip reiškianti, kad daugiau atsakovei žinomų automobilio defektų nebuvo.
8. Teismas nurodė, kad pirminės techninės apžiūros metu nustatyti automobilio trūkumai, buvo pašalinti – atliktas remontas. Po remonto atlikta automobilio techninė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad automobilis atitinka visus įstatymo nustatytus reikalavimus, automobiliui suteikta teisė dalyvauti viešajame eisme. Sutarties sudarymo metu automobilis buvo su akivaizdžiai matomais išoriniais sugadinimais, atsiradusiais 2020 m. vasario 2 d. įvykusio eismo įvykio metu. Atsakovės paaiškinimu, sugadinimų nepašalino, kadangi nusprendė automobilį parduoti ir įsigyti mažesnių gabaritų automobilį. Ieškovas apie parduodamą automobilį sužinojęs iš skelbimo internete, atvyko į namus automobilį apžiūrėti, jį išbandė, patikrino. Ieškovo pasirinktame kompiuterinės diagnostikos centre prieš sutarties sudarymą buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, automobilio apžiūra. Nei ieškovas, nei kompiuterinės diagnostikos centro darbuotojai padidėjusio variklio dūmingumo nenustatė. Ieškovas sumokėjo atsakovei rankpinigius, sutikęs už žemesnę kainą įsigyti automobilį su apžiūros metu nustatytais defektais su atsakove pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas sprendė, kad sutarties sudarymo aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė siekė nuslėpti ir nuslėpė kokius nors jai žinomus automobilio defektus ir tokiu būdu veikė nesąžiningi. Šios aplinkybės taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas netinkamai naudojosi savo teise apžiūrėti perkamą daiktą.
9. Teismas pažymėjo, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas nuo 2020 m. gegužės 14 d. (automobilio apžiūros aktas Nr. 20-0511). Ieškovas nurodė, kad įtarimas dėl atsakovės nenurodytų galimų trūkumų, kilęs po kelių savaičių, kai automobilis buvo pradėtas eksploatuoti, tačiau automobilio apžiūra atlikta ir atsakovei pranešimas dėl numatomos automobilio apžiūros surašytas beveik po trijų mėnesių nuo automobilio įsigijimo, o pretenziją dėl automobilio kokybės ieškovas atsakovei pateikė 2020 m. lapkričio mėnesį. Automobilio rida pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu 2020 m. vasario 20 d. buvo 226 111 kilometrų, o 2020 m. gegužės 14 d. – 234 702 kilometrai (skirtumas 8 951 kilometras). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iki 2020 m. gegužės 14 d. būtų kreipęsis į atsakovę su pretenzija ar pranešimu apie automobilio trūkumus. Šios aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, kad su automobilio eksploatacijos problema ieškovas susidūrė iš karto (ieškovo nurodymu – po kelių savaičių) po jo įsigijimo.
10. Teismas nurodė, kad ekspertai neatmetė galimybės, jog žiedų pridegimo procesas galimai prasidėjęs ir anksčiau, tačiau šiai galimybei paneigti ar patvirtinti byloje nėra reikalingų patikimų duomenų. Variklio stūmoklio žiedų pridegimo procesas nėra staiga atsirandantis ir greitai pastebimas. Pirminiai požymiai – padidėjęs alyvos sunaudojimas ir dūmingumas atsiranda palaipsniui ir progresuoja, todėl nėra galimybių nustatyti, kada gedimas gali įvykti. Ekspertai iš byloje pateiktų nuotraukų nustatė, kad visi stūmoklių tepaliniai žiedai yra pridegę, t. y. neatliekantys pagrindinės savo funkcijos, ir žiedų pridegimo galimomis priežastimis nurodė: netinkamos specifikacijos variklinės alyvos naudojimas; skirtingų gamintojų sumaišytos alyvos naudojimas; sunkus variklio darbo režimas; staigus variklio išjungimas, ypatingai po ekstremalių variklio darbo sąlygų. Šias priežastis, galimai sukėlusias automobilio gedimus, nurodė ir atsakovė, tačiau byloje nėra atsakovės teiginius dėl netinkamos kokybės alyvos, kuro pylimo, neteisingą automobilio eksploatavimą, staigų dideliais sūkiais dirbusio variklio išjungimą patvirtinančių įrodymų. Ekspertai pažymėjo, kad didelė automobilio rida yra pakankama pasireikšti žiedų pridegimo procesui. Bylos duomenimis, per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 20 d. (atsakovės automobilio įsigijimo) iki 2020 m. vasario 20 d. (atsakovės automobilio pardavimo) viso nuvažiuota 3 273 kilometrai, t. y. 26,83 kilometrai per dieną. Per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 20 d. (ieškovo automobilio įsigijimo) iki 2020 m. gegužės 14 d. buvo nuvažiuota 8 591 kilometras, t. y. 102,27 kilometrų per dieną. Tai patvirtina, kad automobilis ieškovo buvo eksploatuojamas žymiai intensyviau nei atsakovės ir ši aplinkybė, kuri yra pakankama žiedų pridegimo procesui pasireikšti, byloje įrodyta. Teismas sutiko su ieškovu, kad didelis nuvažiuotų kilometrų skaičius nepatvirtina atsakovės teiginių dėl netinkamo (staigaus variklio išjungimo ir kt.) automobilio eksploatavimo, tačiau, teismo vertinimu, nuvažiuotų kilometrų skaičius taip pat nepatvirtina, kad ieškovo nurodyti variklio ir turbokompresoriaus gedimai egzistavo sandorio sudarymo metu.
11. Teismas pažymėjo, kad ekspertų teigimu, ieškovo nurodytuose dokumentuose užfiksuoti gedimai vizualiai apžiūrint automobilį tiesiogiai negalėjo būti nustatyti, kadangi jie nustatyti tik išardžius variklį ir turbokompresorių. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo išardytas variklis ir turbokompresorius.
12. Teismas nurodė, kad ekspertų nurodyta, kad netiesiogiai įtarti galimai esamus ieškovo nurodytuose dokumentuose užfiksuotus gedimus sandorio sudarymo metu galimybė buvo – tai padidėjęs (galimai ženklus) variklio išmetamųjų dujų dūmingumas. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš sandorio sudarymą ieškovui apžiūrint ir išbandant automobilį bei atliekant automobilio patikrą ieškovo pasirinktame automobilių kompiuterinės diagnostikos centre padidėjusio išmetamųjų dujų dūmingumo nebuvo nustatyta. Ieškovo atstovė argumentą, jog nebuvo galimybės pastebėti paslėptų automobilio trūkumų sandorio sudarymo metu grindė apie alyvos, sumažinančios dūmingumą, aprašymu, straipsniais „Priedai varikliui – kaip kompresas lavonui“, ,,Išdavė, kaip naudotus automobilius ,,gydo“ perpardavėjai: pasitelkia net medų“, kaip patvirtinančiais, jog apskritai egzistuoja tam tikros priemonės, kurių pagalba galima paslėpti tokius defektus. Teismas interneto portaluose paskelbtais straipsniais nesivadovavo ir dėl jų turinio plačiau nepasisakė, sprendė, kad jie neturi teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui, kadangi straipsniai interneto portaluose nėra teisės šaltiniai, šiuose straipsniuose aptariamos situacijos nėra susijusios su šalimis ir nagrinėjamu ginču.
13. Teismas darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad automobilio trūkumai, susiję su variklio ir turbokompresoriaus gedimais, atsirado po sutarties sudarymo dėl intensyvaus automobilio eksploatavimo. Atsakovė atskleidė ieškovui apie automobilį visa tai, kas jai buvo žinoma apie jo kilmę, būklę iki pardavimo ir pardavimo motyvus. Atsakovė sutarties sudarymo metu negalėjo atskleisti ieškovui to, ko nežinojo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų žinojusi apie kokius nors kitus, ieškovui nenurodytus, automobilio gedimus ar trūkumus pardavimo metu ir juos nuslėpė ir/ar darė kliūtis juos nustatyti. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų viseto pagrindu ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas A. L. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. L. ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nevykdė įstatyminės pareigos būti aktyviu identifikuojant vartojimo sutartį ir nepagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių (pirkėjo ir pardavėjos) kilęs ginčas nėra iš vartojimo teisinių santykių. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir vertino, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, reikšmingų jo ieškinio reikalavimo tenkinimui, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
14.2. Ieškovas į bylą buvo pateikęs jo rastus skelbimus, kuriuose buvo paskelbta, kad parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), taip pat automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo dalis ir prie šių skelbimų nurodytas telefono numeris, kurį atsakovė 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 32 min. 40 s.) patvirtino kaip būtent jos naudojamą telefono numerį. Ieškovas dėl ginčo automobilio irgi skambino būtent šiuo numeriu, atsakovė šio fakto neginčijo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo šių skelbimų tikrumo, kuriais ieškovas grindė aplinkybę, kad atsakovė yra verslininkė ir verčiasi transporto priemonių pardavimu. Taigi, byloje buvo pakankamai duomenų spręsti, kad ginčo automobilis nebuvo vienintelis automobilis, kurio pardavimu rūpinosi atsakovė, o taip pat atsakovė pardavinėjo ne tik mažiausiai du automobilius, bet taip pat pardavinėjo ir jų dalis. Pirmosios instancijos teismas minėtų skelbimų visiškai nevertino, savo sprendime jų ne tik kad nevertino, bet net ir nepaminėjo, išvadas dėl vartojimo santykių (ne)buvimo darė ignoruodamas šių skelbimų egzistavimą.
14.3. Pirmosios instancijos teismas realių priemonių identifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius iš esmės nesiėmė – teismas dėl šalių santykių identifikavimo nutartimi išsireikalavo duomenis tik apie atsakovės vardu registruotas transporto priemones. Nors byloje atsakovė patvirtino turinti sutuoktinį, davė paaiškinimus apie tai, kuo jis verčiasi, patvirtino, kad sutuoktinis bendravo su ieškovu dėl ginčo automobilio pardavimo, neginčijo aplinkybės, kad skelbimus apie transporto priemonių ir detalių pardavimą užsakė jis, teismas apie atsakovės sutuoktinio vardu registruotas transporto priemones duomenų nereikalavo. UAB „Diginet LT“ pateikė teismui akivaizdžiai neteisingą atsakymą apie tai, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d., skelbimai internetinėje svetainėje www.autoplius.lt nebuvo talpinami. Nors nei ieškovas, nei atsakovė neginčijo ir patvirtino aplinkybę, kad transporto priemonė buvo parduota pagal skelbimą internete ir buvo akivaizdu, kad skelbimas dėl ginčo automobilio pardavimo tikrai buvo paskelbtas, teismas vertino, kad duomenys apie skelbimą surinkti.
14.4. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kurios pagrindžia, kad tas pats defektas – variklio dūmingumas (didelis trūkumas), – buvo nustatytas likus mažai laiko iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo tarp ieškovo ir atsakovės ir kad šis defektas po sandorio sudarymo atsinaujino labai greitai – po kelių savaičių po to, kai pirkėjas pradėjo automobilį eksploatuoti. 2019 m. spalio 21 d., buvo atlikta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra, ir jos metu buvo nustatyti dideli trūkumai – dyzelio variklio išmetamosios dujos. Dūmingumas. Variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (šviečia check); Dyzelio variklio išmetamosios dujos. Išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo įranga). Gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga. Pirkėjui buvo parduota transporto priemonė, nenurodant, kad šie trūkumai yra. Prieš pardavimą atliktos techninės apžiūros metu šis trūkumas nustatytas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
14.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad variklio defektai, labiau tikėtina, atsirado po sandorio sudarymo dar ir dėl tos priežasties, kad prieš pardavimą buvo atlikta techninė apžiūra ir jos metu defektai nebuvo nustatyti. Ši teismo išvada padaryta nukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimo, jog vien faktas, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nėra pagrindas pripažinti kad jis buvo tinkamos kokybės.
14.6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nevertino ieškovo į bylą pateiktų duomenų iš internetinės parduotuvės ir kelių straipsnių apie tepalo priedo veikimą. Ieškovas šiais įrodymais įrodinėjo aplinkybę, kad yra legaliai parduodamų produktų, kurie laikinai užmaskuoja variklio sukeliamą dūmingumą ir laikinai užsandarina susidėvėjusius žiedus, ir kad pakartotinės ar prieš pardavimą atliktos techninės apžiūros metu variklio dūmingumas techninės apžiūros specialistų galėjo būti nepastebėtas dėl šio legaliai parduodamo tepalo priedo panaudojimo, t. y. kad variklio dūmingumas nebuvo privalomas ar būtinas sugedusio variklio požymis, dūmingumo galėjo ir nebūti jį neutralizavus legaliai pardavinėjamomis priemonėmis.
Šalies argumentai
14.7. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad po sandorio sudarymo variklio dūmingumas atsirado po pirkimo pardavimo sandorio sudarymo dėl intensyvaus transporto priemonės eksploatavimo. Į bylą pateiktoje eksperto išvadoje nurodyta, kad automobilio rida yra pakankama pasireikšti žiedų pridegimo procesui, tačiau teismas nevertino, kad ekspertas toje pat išvadoje sekančiame sakinyje nurodė, kad „žiedų pridegimo procesas galimai prasidėjęs ir anksčiau“. Akivaizdu, kad eksperto išvada nebuvo kategoriška ir ji nebuvo pakankama išvadai apie tai, kad variklio gedimas atsirado būtent po transporto priemonės pardavimo ieškovui.
14.8. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurios pagrindė atsakovės nesąžiningumą, nenuoseklumą aiškinant reikšmingas aplinkybes, kurios pagrindžia, kad atsakovės paaiškinimai vertintini kritiškai. 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad transporto priemonė buvo parduota už 1 700 Eur, o skelbime už ją buvo prašoma 2 200 Eur, tuo tarpu atsiliepime ji tvirtino, kad ieškovas už transporto priemonę sumokėjo 10 300 Eur.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. C. prašo atmesti ieškovo A. L. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl nuostolių, nusipirkus naudotą transporto priemonę, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 953,40 Eur nuostolių, kuriuos sudaro iš atsakovės nupirkto automobilio (duomenys neskelbtini) defektų šalinimo išlaidos, atlyginimą.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad ieškovui vartotojų teisių apsauga nėra taikoma, nes ginčas nėra kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Sutarties sudarymo metu automobilis buvo su akivaizdžiai matomais išoriniais sugadinimais, atsiradusiais 2020 m. vasario 2 d. įvykusio eismo įvykio metu. Prieš ieškovui įsigyjant automobilį (2020 m. vasario 20 d.) ieškovas automobilį apžiūrėjo, buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika ir nustatyti automobilio gedimai: galinio farkopo balkis įlenktas, galas kėbulo skardos plyšęs, bagažinės atidarymo jungtukas stringa, kairės pusės markeris nedega, dešinės pusės šarnyras, kas patvirtina, kad šie perkamo automobilio trūkumai ieškovui buvo atskleisti, žinomi ir ieškovo apsisprendimui įsigyti automobilį įtakos neturėjo. Nei ieškovas, nei kompiuterinės diagnostikos centro darbuotojai padidėjusio variklio dūmingumo nenustatė. Teismas sprendė, kad sutarties sudarymo aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė siekė nuslėpti ir nuslėpė kokius nors jai žinomus automobilio defektus ir tokiu būdu veikė nesąžiningi. Variklio stūmoklio žiedų pridegimas, kas sąlygoja padidėjusį alyvos sunaudojimą ir dūmingumą, turbokompresoriaus gedimas tikėtina yra automobilio ilgalaikės ir intensyvios eksploatacijos pasekmė.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių (pirkėjo ir pardavėjos) kilęs ginčas nėra iš vartojimo teisinių santykių. Taip pat, apelianto vertinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir vertino, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, reikšmingų jo ieškinio reikalavimo tenkinimui, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Dėl vartojimo teisinių santykių (ne)egzistavimo
21. Byloje kilo ginčas ar tarp šalių buvo susiklostę vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirkimo–pardavimo sandoryje dalyvavo du lygiateisiai fiziniai asmenys, iš kurių nei vienam prekyba transporto priemonėmis nėra nuolatinė veikla, todėl ieškovui vartotojų teisių apsauga nėra taikoma. Apeliantas su tokiu teismo atliktu teisinių santykių kvalifikavimu nesutinka.
22. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo – teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; kt.).
24. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra pakankamai duomenų pripažinti, kad atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu vertėsi automobilių prekyba bei yra verslininkė.
25. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas neužtikrino teisingo proceso būdamas pasyvus ir nevykdydamas savo pareigos užtikrinti, kad vartojimo sutartis būtų identifikuota, pažeidė rungimosi procesą, atmesdamas ieškovo keliskart pateiktą prašymą išreikalauti duomenis, susijusius su vartojimo santykių tarp šalių identifikavimu. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi, siekdamas išsiaiškinti ieškovo nurodytas aplinkybes dėl galimai tarp susiklosčiusių vartojimo teisnių santykių, nutarė pareikalauti iš VĮ Regitra duomenis apie R. C. pirktas ir perleistas transporto priemones laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. bei iš Diginet LTU, UAB duomenis apie tai, kas, kiek ir kokius skelbimus užsakė paskelbti autoplius.lt laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d., kuriuose pardavėjo telefono numeris nurodomas (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Regitra gauti duomenys tik apie dvi šiuo laikotarpiu pirktas ir perleistas transporto priemones. Diginet LTU, UAB pateikė duomenis, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d., skelbimai internetinėje svetainėje www.autoplius.lt nebuvo talpinami. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo byloje esačių įrodymų vertinimui, kad byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovei automobilių prekyba buvo verslas. Apeliantas taip pat nurodo argumentus, susijusius su duomenų apie atsakovės sutuoktinį (ne)gavimu, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo bei jam jokie reikalavimai nėra pareikšti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie duomenys nėra teisiškai reikšmingi teisingai išnagrinėti bylą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius aplinkybę, kad atsakovė yra verslininkė, ginčo santykiai negalėtų būti kvalifikuojami kaip vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes nenustatyta, kad ieškovas automobilį įsigijo savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovas, įsigijęs automobilį, jį netrukus pagal neterminuotą panaudos sutartį perdavė UAB ,,Amelina“, kurios direktorius yra jis pats (A. L.), naudotis neatlygintinai jos darbuotojui (direktoriui). Taigi, tarp šalių susiklostę santykiai pagrįstai teismo nėra kvalifikuoti kaip vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl ginčui netaikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios normos.
Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės
26. Apelianto teigimu, variklio gedimas, kas sąlygoja padidėjusį alyvos sunaudojimą ir išmetamųjų dujų dūmingumą, egzistavo iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, šis gedimas buvo paslėptas trūkumas apie kurį pardavėjos nebuvo informuotas. Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir įrodinėjo, kad variklio defektas atsirado po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dėl netinkamo jo eksploatavimo ar intensyvaus naudojamo (per 83 dienas automobilis nuvažiavo 8 591 kilometrus).
27. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilio trūkumų nėra. Ieškovo teigimu, tik pradėjus (po kelių savaičių po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) automobilį eksploatuoti paaiškėjo, kad jis sunaudoja daug tepalo (maždaug triskart daugiau nei priklausytų), yra padidėjęs išmetamųjų dujų dūmingumas. 2020 m. gegužės 14 d. atlikus automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymą, konstatuota, jog tokio automobilio rinkos vertė 8 450 Eur, o su nustatytais defektais 5 900 Eur. Apžiūros metu automobilis jau buvo nevažiuojantis (iš dalies išardytas). Ieškovas išsiuntė atsakovei 2020 m. gegužės 19 d. pranešimą, be kita ko nurodydamas, kad 2020 m. gegužės 27 d. UAB ,,Dizrida“ autoservise bus atliekama automobilio apžiūra, į kurią dalyvauti kviečiama atsakovė. 2020 m. gegužės 27 d. transporto priemonės apžiūrėjimo defektų akte nurodyti variklio dujų paskirstymo mechanizmo gedimai, variklio stūmoklinės grupės žiedų ir stūmoklių sudilimas, variklio turbo įpūtimo kompresoriaus mechanizmo defektas (jo nedetalizuojant). UAB ,,Dizrida“ 2020 m. birželio 12 d. išrašė UAB ,,Imelina“ PVM sąskaitą faktūrą 4953,40 Eur sumai už detales ir variklio remonto darbus. Šią sąskaitą apmokėjo UAB ,,Imelina“, kuriai šias išlaidas ieškovas atlygino.
28. Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
29. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Nagrinėjamu atveju ieškovas (pirkėjas) ieškiniu prašė priteisti jam už automobilio remontą sumokėtus pinigus, t. y. pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu.
30. Pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).
31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš atsakovės nupirktas naudotas automobilis po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sugedo dėl ko automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Taip pat nekilo ginčo, kad šis automobilio trūkumas už 4 953,40 Eur buvo pašalintas. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjui, siekiančiam išvengti atsakomybės už automobilio trūkumus, tenka pareiga įrodyti, kad automobilio trūkumai atsirado po jo perdavimo pirkėjui ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo.
32. Byloje teismas, atsakovės prašymu, paskyrė automobilio autotechninę ekspertizę. Teismo ekspertas atsakydamas į jam užduotą klausimą ar ieškovo ieškinyje nurodyti defektai (IĮ „A.Pavasario firmos“ Defektų aktas, „Turbobaltic“ Turbokompresoriaus patikrinimo aktas, UAB „Dizrida“ PVM sąskaita-faktūra) galėjo būti nustatyti vizualiai apžiūrint automobilį sandorio sudarymo metu (2020 m. vasario 20 d.), atsakė, jog tik vizualiai apžiūrėjus automobilį, neišardžius jo agregatų, to nustatyti nėra galimybės. Kita vertus, ekspertas nurodė ir tai, kad dėl padidėjusio (galimai ženklaus) variklio išmetamųjų dujų dūmingumo, pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galėjo netiesiogiai įtarti galimai esamus defektus, nurodytus anksčiau išvardintuose dokumentuose. Atsakydamas į antrą klausimą ekspertas papildomai nurodė, kad sandorio sudarymo metu variklio gedimas akivaizdžiai nebuvo matomas, priešingu atveju sunku būtų eksploatuoti automobilį 83 diena, nuvažiuojant 8591 km. Taigi, viena vertus, sutiktina su apeliantu, kad jo įrodinėjami daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kita vertus, nei atsakovė, nei ieškovas iš esmės net ir neįrodinėjo, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo padidėjęs (galimai ženkliai) variklio išmetamųjų dujų dūmingumas, kurį būtų galėjęs pastebėti pirkėjas. Priešingai, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad tuo metu dėl automobilio remonto (tikėtina netinkamo) arba dėl dūmingumą sumažinančios priemonės (tepalo priedo, leidžiančio laikinai užmaskuoti/paslėpti variklio dūmingumą ir užsandarinti susidėvėjusius žiedus) panaudojimo padidėjusio variklio išmetamųjų dujų dūmingumo nebuvo. Taigi konstatuotina, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą, net jeigu jis ir buvo. Pažymėtina ir tai, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kaip to siekia apeliantas, jog automobilio variklio gedimas prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjos buvo užmaskuotas (paslėptas), nes jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Vien tai, kad rinkoje (prekyboje) yra priemonių, leidžiančių laikinai užmaskuoti/paslėpti variklio dūmingumą ir užsandarinti susidėvėjusius žiedus, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad tokios priemonės nagrinėjamu atveju buvo panaudotos bei, kad pardavėja buvo nesąžininga pirkėjo atžvilgiu.
33. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo automobiliu nuvažiavo 8 591 kilometrus. Teismo ekspertas atsakydamas į jam užduotą klausimą ar defektų atsiradimą po sandorio sudarymo galėjo sąlygoti natūralus dėvėjimasis, eksploatacija nuvažiuojant maždaug po 105 km per dieną (viso 8591 km per 83 dienas), atsakė, kad ieškovo nurodomai variklio gedimo eigai 8 591 kilometrų rida yra pakankama žiedų pridegimo procesui pasireikšti. Kita vertus, ekspertas taip pat nurodė, kad žiedų pridegimo procesas galėjo prasidėti ir anksčiau, tačiau byloje nėra pateikta patikimų dokumentų tokiai išvadai patvirtinti ar paneigti. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad eksperto išvada nebuvo kategoriška, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ją vertinant visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, labiau tikėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu variklio gedimo nebuvo bei apie jį pardavėjas nežinojo ir negalėjo žinoti. Byloje nustatyta, kad ieškovas prieš įsigyjant automobilį jį apžiūrėjo, tikrino pas specialistus (servize), kurie jokių variklio trūkumų nenustatė. Pirkėjas nuo 2020 m. vasario 20 d. (atsakovės automobilio pardavimo) iki 2020 m. gegužės 14 d. nuvažiavo 8591 km. Ekspertas patvirtino, kad variklio gedimo eigai tokia rida yra pakankama žiedų pridegimo procesui pasireikšti, o patikimų įrodymų, kad žiedų pridegimo procesas buvo prasidėjęs jau anksčiau, t. y. iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, byloje nėra. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, mažai tikėtina, kad su ieškovo įrodinėjamu variklio gedimu jis taip intensyviai būtų galėjęs eksploatuoti automobilį, ką pripažino ir teismo ekspertas. Teisėjų kolegijos vertinimu, natūralus automobilio nusidėvėjimas buvęs pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (automobilis naudotas, 2009 metų gamybos) bei vėlesnis ieškovo, kaip UAB ,,Imelina“ darbuotojo, intensyvus naudojimasis automobiliu, leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pardavėjas byloje įrodė, kad naudoto daikto neatitikimai tikėtina nebuvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu (CPK 178, 185 straipsnis) ir nėra teismui pakankamo pagrindo spręsti, kad šis trūkumas tiesiogiai priklausė nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad 2019 m. spalio 19 d. atliktos pirminės techninės apžiūros metu buvo nustatyti automobilio trūkumai, susiję su išmetamųjų dujų įranga ir dūmingumu, nepatvirtina, kad variklio gedimas buvo dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, kad pirminės techninės apžiūros metu nustatyti automobilio trūkumai, buvo pašalinti ir automobilis techninė būklė 2019 m. spalio 30 d. atitiko keliamus reikalavimus. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais.
34. Akcentuotina ir tai, kad nors variklio gedimas paaiškėjo nepraėjus 3 mėnesiams nuo įsigijimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, tarp šalių susiklostę santykiai nėra vertinami kaip vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl ginčui netaikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios normos, įskaitant ir CK 6.363 straipsnio 11 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija), t. y. šiuo atveju variklio gedimas negali būti laikomas daikto trūkumu, egzistavusiu įgijimo momentu.
35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pardavėjo pareigos aptarti daikto trūkumus (ne)pažeidimo, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo (pirkėjo) reikalavimą dėl nuostolių (automobilio remonto išlaidų) atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti (ar pakeisti) nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
38. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.
39. Atsakovė pateikė duomenis dėl patirtų 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
40. Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodant ne visą pirkėjo už automobilį sumokėtą kainą.
41. Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nurodyta proceso teisės norma grindžiama tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007).
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga priimti atskirąją nutartį, informuojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie 2020 m. vasario 20 d. tarp R. C. (pardavėja) ir A. L. (pirkėjas) sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), 2009 metų gamybos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio kainos (pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina 1 700 Eur, pirkėjas faktiškai sumokėjo – 10 300 Eur), nuo kurios (8 600 Eur) galimai valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai (CPK 299 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. L. atsakovei R. C. 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priimti atskirąją nutartį, informuojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie 2020 m. vasario 20 d. tarp R. C. (pardavėja) ir A. L. (pirkėjas) sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), 2009 metų gamybos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio kainos, nuo kurios galimai valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai. Šio sprendimo kopiją išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.