Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. patikslintą ieškinį atsakovei A. D. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Kastytis Kuzmickas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad į bylą pateikė 2021 m. spalio 27 d. notarei pateiktą prašymą, kuris verčia abejoti, ar trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti apskritai buvo praleistas, nes notarė buvo informuota apie skolą. Ieškovės atstovas ieškinį grindė CK 5.52 straipsnyje nustatyta įpėdinio atsakomybe už palikėjo skolas, 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, iš kurios atsirado E. T. skola ieškovei, 2021 m. spalio 27 d. prašymu notarei, kuris patvirtina savalaikį kreipimąsi į notarą dėl palikėjo skolos. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad po E. T. mirties ieškovė ir jos dukra A. T. buvo nuvykusios pas notarę, pateikė jai visus dokumentus, įskaitant 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė galėjo atsisakyti palikimo, tačiau ji palikimą priėmė. Įpėdinis, priėmęs palikimą paduodamas pareiškimą notarui, atsako visu savo turtu, todėl atsakovė turi įvykdyti palikėjo įsipareigojimus ieškovei. Ieškovės atstovas nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktas patvirtina, jog terminas reikalauti įvykdyti sutartį nėra pasibaigęs. Atstovo teigimu, į teismą buvo kreiptasi per protingą terminą. Ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti, nuolat bendravo dėl skolos grąžinimo ir su E. T., ir su atsakove. Palikėjas ir atsakovė žadėjo skolą grąžinti, ieškovė jais pasitikėjo, tai yra pagrindas laikyti, kad terminas nepasibaigęs, arba pagrindas jį atnaujinti.

4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Vladimir Kononov prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pažymėjo, kad atsakovė apie skolą nežinojo, į ją dėl skolos nebuvo kreiptasi. Pagal CK 5.63 straipsnį ieškovė atsakovei apie skolą turėjo raštu pranešti per trijų mėnesių terminą po palikimo atsiradimo dienos, o praleidusi šį terminą turėjo įrodyti pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Ieškovė žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, įrodymų apie įpėdinės informavimą byloje nėra, taip pat nėra pagrindo terminui atnaujinti. CK 5.63 straipsnio reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo skola įpėdiniams nepereina. 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktas galioja tik sutarties šalims, tuo tarpu palikėjo įpėdinis turi būti informuotas apie skolą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

5. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktos 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad šia sutartimi pardavėjai E. T. ir L. T. pardavė pirkėjai A. I. žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 punktu šalys patvirtino, kad visą perkamų daiktų kainą pirkėja sumokėjo pardavėjams pervesdama šią sumą į E. T. vardu atidarytą sąskaitą, o E. T. įsipareigojo L. T. tenkančią daiktų kainos dalį perduoti L. T.. Sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose pardavėjai patvirtino, kad parduoti daiktai buvo įgyti jiems būnant santuokoje ir priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad jos ir E. T. santuoka buvo nutraukta 1999 metais, t. y. dar iki 2001 m. CK įsigaliojimo, o pagal tuo metu galiojusius įstatymus nebuvo reikalavimo nutraukiant santuoką padalyti santuokoje įgytą turtą. Todėl 2020 m. birželio 26 d. sutartimi parduotas turtas priklausė ieškovei ir E. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

6. Iš byloje pateikto 2021 m. liepos 30 d. medicininio mirties liudijimo Nr. 21-51760299 nustatyta, kad E. T. mirė 2021 m. liepos 30 d. Notarės Rasos Birutienės pateiktas 2022 m. kovo 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad E. T. palikimą priėmė testamentinė įpėdinė A. D. Č. Ieškovė pripažino, kad apie E. T. mirties faktą ir mirties datą jai buvo žinoma. Šios aplinkybės taip pat byloje neginčijamos.

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovei grindžia tuo, kad ieškovės buvęs sutuoktinis E. T. neįvykdė savo prievolės ieškovei pagal 2020 m. birželio 26 d. sutarties 4.1 punktą sumokėti pusę gautos sumos už parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams priklausiusį turtą, t. y. 13 500 Eur. Ieškovės teigimu, po E. T. mirties ši jo prievolė perėjo jo teisių perėmėjai (įpėdinei) atsakovei A. D. Č., kuri apie skolą žinojo, žadėjo ją grąžinti, tačiau negrąžino. Atsakovė neigė, kad ji buvo informuota apie palikėjo E. T. skolą.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdinimas, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

9. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina kreditorių teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis inter alia nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 5.63 straipsnio nuostatos yra išaiškintos plačiai ir išsamiai. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 24 punktas). Tačiau kiekvienu atveju kreditoriaus pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kreditoriui, pareiškusiam ieškinį palikėjo įpėdiniui dėl palikėjo skolos priteisimo, jeigu ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po palikėjo mirties, tenka pareiga įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tinkamai informavo apie skolą įpėdinį, arba prašyti atnaujinti šį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežasčių svarbumą, sudarantį pagrindą terminą atnaujinti.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2022 m. birželio 29 d., t. y. praėjus beveik vienuolikai mėnesių nuo palikėjo E. T. mirties. Ieškovė teigė, kad atsakovė apie E. T. skolą ieškovei žinojo palikėjui dar esant gyvam ir nuolat žadėjo ją grąžinti. Tačiau atsakovė savo žinojimą apie skolą byloje neigė. Taigi, ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog atsakovė per įstatymo nustatytą terminą buvo informuota apie E. T. skolą. Ieškovė nurodė, kad šias aplinkybes (atsakovės žinojimą apie skolą, žadėjimą ją grąžinti) gali patvirtinti ieškovės ir E. T. dukra A. T., į bylą pateikė A. T. rašytinį liudijimą, tačiau teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. teisėjos rezoliucija atsisakė jį priimti, motyvuodamas tuo, kad pagal CPK reikalavimus rašytiniai liudytojo parodymai leistini tik išimtiniais atvejais. Ieškovė, pateikdama rašytinį A. T. liudijimą, nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinių sąlygų buvimą ir negalimumą iškviesti liudytoją ir apklausti teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 8 dalis). Nepaisant to, kad teismas ne kartą išaiškino ieškovei (jos atstovui) jos įrodinėjimo pareigą, ieškovė neprašė šaukti į teismą ir apklausti kaip liudytoją A. T.. Teismas taip pat sudarė galimybę pačiai ieškovei, kuri, jos atstovo teigimu, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM ir pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise pateikti paaiškinimus, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo ir teismo posėdyje nuotoliniu būdu nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė.

14. Ieškovės atstovas taip pat teigė, kad aplinkybę, jog atsakovė buvo tinkamai ir laiku informuota apie palikėjo skolą ieškovei, patvirtina jo 2021 m. spalio 27 d. kreipimasis į notarę Rasą Birutienę ir notarės atsakymas į kreipimąsi. Iš byloje pateikto ieškovės atstovo notarei Rasai Birutienei adresuoto 2021 m. spalio 27 d. prašymo matyti, kad šiuo prašymu advokato padėjėjas Kastytis Kuzmickas, kaip nurodyta prašyme, atstovaudamas klientės ir A. T. interesams,, prašė pateikti jam duomenis apie tai, kam ir kokio dydžio palikimui priimti buvo išduoti ar yra ketinami išduoti paveldėjimo teisės liudijimai po klientės velionio tėvo E. T. mirties. Prašyme taip pat nurodyta, kad nutraukiant santuoką velionio su klientės motina L. T. teismo sprendimu nebuvo padalintas santuokoje įgytas turtas. Atsakydama į šį prašymą, 2021 m. lapkričio 3 d. raštu notarė nurodė, kad advokato padėjėjo prašoma pateikti informacija nesutampa su pagal advokato padėjėjo atstovavimo sutartį prašoma informacija, todėl pasiūlė atitinkama apimtimi papildyti atstovavimo sutartį. Ieškovės atstovas taip pat pateikė notarės Rasos Birutienės atsakymą į jo 2021 m. lapkričio 23 d. paklausimą dėl duomenų suteikimo (pats paklausimas į bylą nepateiktas), kuriame buvo nurodyta, kad dėl E. T. palikimo priėmimo kreipėsi testamentinė įpėdinė A. D. Č., taip pat pažymėta, kad A. T. yra 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškusi notaro biure, kad testamentą ginčys, ir prašoma pateikti informaciją, ar A. T. kreipsis į teismą dėl testamento ginčijimo. Taigi, skirtingai nei nurodo ieškovės atstovas, jam adresuotuose notarės 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. atsakymuose nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kreipusis į notarę ir informavusi ją apie palikėjo skolą. Byloje taip pat yra pateiktas A. T. 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymas notarei išduoti testamento kopiją, grindžiamas ketinimu ginčyti testamentą teisme, ir patvirtinimas, kad testamento kopija buvo gauta. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad A. T. į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nesikreipė.

15. Iš aptartų įrodymų matyti, kad, pirma, ieškovės ir palikėjo dukra A. T. dar 2021 m. rugpjūčio 30 d. informavo notarę, jog ketina ginčyti E. T. testamentą teisme, antra, advokato padėjėjas Kastytis Kuzmickas prašė notarės pateikti informaciją, susijusią su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu dėl E. T. palikimo paveldėjimo. Tačiau, teismo vertinimu, pirmiau nurodyti dokumentai neleidžia daryti išvados, kad notarė buvo informuota apie palikėjo skolą. Advokato padėjėjo 2021 m. spalio 27 d. kreipimesi į notarę esantis sakinys „Nutraukiant santuoką velionio su klientės motina L. T. teismo sprendimu nebuvo padalintas santuokoje įgytas turtas“ negali būti vertinamas kaip pranešimas notarei apie E. T. skolą, nes šis teiginys yra abstraktaus pobūdžio, iš rašto neaišku, kokiu tikslu jis pateiktas (iš notarės atsakymo manytina, kad jo pateikimo kontekstas buvo A. T. galimas kreipimasis į teismą dėl testamento ginčijimo), taip pat jame nėra jokių duomenų, apibūdinančių konkrečią skolą. Minėta, kad įpėdinio informavimas turi būti pakankamas ir aiškus, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad notarei buvo pateikta informacija apie 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsiradusią E. T. skolą ieškovei ir jos dydį, taigi nėra pagrindo ir išvadai, kad tokią informaciją notarė galėjo / turėjo pateikti atsakovei.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė pranešė palikėjo E. T. paveldėjimo bylą tvarkiusiai notarei apie palikėjo skolą, todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasinaudojo teise informuoti įpėdinę (atsakovę) per notarą, byloje nenustatyta.

17. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė kreipimąsi į notarę grindžia būtent 2021 m. spalio 27 d. raštu, kito rašytinio kreipimosi nenurodė. Ieškovės atstovas taip pat teigė, kad ieškovė ir jos dukra A. T. buvo nuvykusios pas notarę ir pateikė jai 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, byloje nėra, tai pripažino ir ieškovės atstovas, nurodydamas, jog apie šias aplinkybes ieškovė jam pranešė žodžiu. Ieškovė taip pat nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad notarei buvo pareikštas rašytinis prašymas informuoti atsakovę apie palikėjo E. T. skolą.

18. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ieškinys atsakovei pareikštas 2022 m. birželio 29 d., taigi jau suėjus trijų mėnesių terminą kreditorės reikalavimui palikėjo įpėdinei pareikšti. Ieškovė teigė, kad atsakovė skolą pripažino, todėl apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2022 m. balandžio 27 d., kai atsakovė atsisakė sumokėti skolą. Tačiau teismas pažymi, kad, pirma, terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti nėra ieškinio senaties terminas ir jam netaikomos ieškinio senaties taisyklės, įskaitant ir ieškinio pripažinimą, kuris nutraukia senaties termino eigą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), antra, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė apie skolą žinojo ir ją pripažino. Minėta, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog ji atsakovę (skolininko įpėdinę) apie palikėjo skolą informavo per trijų mėnesių terminą, o praleidus šį terminą – įrodyti aplinkybes, patvirtinančias termino praleidimo priežasčių svarbumą (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir jų neįrodinėjo, taigi pagrindo atnaujinti ieškovės praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti byloje nenustatyta.

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs aptartus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka per 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo informavo atsakovę arba paveldėjimo bylą tvarkiusią notarę Rasą Birutienę apie palikėjo skolą. Ieškovė taip pat nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios nepriklausomai nuo ieškovės valios būtų sutrukdžiusios jai pranešti įpėdinei (atsakovei) apie palikėjo skolą per nustatytą terminą ir sudarytų pagrindą terminui atnaujinti, neteikė jokių termino praleidimo priežastis ir jų svarbumą patvirtinančių įrodymų, todėl pagrindo atnaujinti 3 mėnesių terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių taip pat nėra.

20. Neįrodžius, kad atsakovė, kaip E. T. įpėdinė, buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolą, nėra pagrindo išvadai, kad jai perėjo pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovei atmestini. Kadangi bylos baigčiai nebeturi teisinės reikšmės ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagrįstumas, teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato padėjėjo teisines paslaugas byloje ji patyrė 1600 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas priteistinas jai iš ieškovės.

22. Byloje taip pat patirta 17,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys atmestas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,84 Eur (septyniolika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.