Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo įgalioti atstovai teismo posėdžių metu patikslintą ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ieškovas su atsakove 2014-12-30 sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos 114,24 kv.m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios plane pažymėtos indeksais 1-4, 1-5, statybinių medžiagų parduotuvei. Pagal Sutartį ieškovas išnuomojo negyvenamas patalpas 1 metams nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos. Negyvenamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2015-02-19, todėl Sutartis turėjo galioti iki 2016-02-19. Šalys Sutartimi susitarė ir dėl kitų Sutarties sąlygų, Sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Atsakovė 2015-05-29 pareiškimu pareiškė ieškovui pretenzijas: dėl to, kad negyvenamosiose patalpose neva tai nėra ventiliacijos angos ir dėl to patalpos negali būti vėdinamos, tuo ieškovui pažeidus Sutarties 2.1.4. punktą; ir dėl ieškovo neva tai neįvykdyto Sutarties 2.1.3. punkte numatytų įsipareigojimų leisti atsakovui naudotis trimis automobilių stovėjimo vietomis prie negyvenamų patalpų. Atsakovė nurodė ieškovui, kad jeigu šios pretenzijos nebus sprendžiamos ar išspręstos, tai per 10 darbo dienų atsakovė nutrauks Sutartį anksčiau termino. 2015-06-03 ieškovas operatyviai pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė sprendimo būdus. Tačiau atsakovė 2015-07-24 pranešimu, kurį ieškovas gavo 2015-08-03, pranešė ieškovui, kad nutraukia Sutartį. Pranešime nebuvo nurodytas tikslus sutarties nutraukimo laikas. Pranešime buvo pažymėta, kad ieškovas neleido atsakovei naudotis trimis automobilių stovėjimo vietomis prie negyvenamųjų patalpų, pažeidžiant Sutarties 2.1.3. punktą, ir nuomojamose patalpose neužtikrino tinkamos ventiliacijos, tuo pažeidė Sutarties 2.1.4. punktą. Ieškovas neva tai nesiėmė jokių adekvačių bei protingų priemonių susidariusiai situacijai spręsti, todėl atsakovas remdamasis Sutarties 5.4 punktu, pranešė, kad nutraukia Sutartį anksčiau laiko. Atsakovė pažeidė teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatas, todėl toks vienašališkas Sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu. Atsakovės nurodyti neva ieškovo padaryti Sutarties 2.1.3. ir 2.1.4. punktų pažeidimai yra formalūs ir deklaratyvūs bei nėra esminiai. Ieškovui žinoma, kad iki 2015-07-24 pranešimo atsakovė sudarė naują patalpų nuomos sutartį ir komercinę veiklą pradėjo vykdyti kitame Šiaulių miesto mikrorajone. Papildė, jog ieškovas Sutarties galiojimo metu įvykdė atsakovės pageidavimą dėl interneto įvedimo nuomojamose negyvenamosiose patalpose. Tačiau atsakovės šios paslaugos įvedimo neapmokėjo ir nemokėjo už interneto paslaugas. Tai rodo, kad atsakovė kūrė dirbtines kliūtis siekdama nutraukti Sutartį anksčiau termino. Šalių susitarimu subnuomos mokestis buvo nustatytas 579,24 Eur plius PVM, taip pat 43,44 Eur plius PVM administravimo mokestis. Taip pat atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovo išrašytas sąskaitas už patalpų draudimą, komunalinius patarnavimus. Ieškinio dalyko pakeitimo dieną (2015-12-31) ieškovui pagal Sutartį atlikus atsakovės buvusio sumokėto 1158,48 Eur avanso užskaitymą už paskutinius 2 mėnesių subnuomos mokesčius, atsakovė buvo skolinga ieškovui iš viso 4949,63 Eur sumą už patalpų subnuomą, kurias sudaro 4420,07 Eur patalpų nuomos ir administravimo mokestis, 463,88 Eur už komunalinius patarnavimus ir 65,68 Eur delspinigių. Atsakovė subnuomojamas patalpas perdavė tik 2016-02-19 patalpų perdavimo – priėmimo aktu. Ieškovas prašo priteisti 8,30 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes subnuomos sutartis vertintina kaip komercinis sandoris tarp dviejų juridinių asmenų. Sutarties 2.1.3., 2.1.3., 5.4 punktų sąlygų tekstas buvo pasiūlytas atsakovės atstovės A. T. ir derintas su ieškovo atstovu R. K.. Atsakovė neįvertino patalpų subnuomos kainos bei tai, kokių patalpų jai reikėjo. Sutartimi perduotos patalpos buvo tinkamos naudoti, ką rodo statybos darbų užbaigimo aktas. Prašo atsakovės atstovei A. T. taikyti įstatymo numatytas priemones dėl melagingų parodymų davimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Šermukšnių uogos“ įregistruota 2012-10-30, vadovas nuo 2014-12-22 - A. T. (I t., b.l. 70-71). 2014-12-30 tarp ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ ir atsakovės UAB „Šermukšnio uogos“ buvo sudaryta Patalpų subnuomos sutartis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pateikti duomenys apie Sutarties ir jos punktų derinimą, patalpų ir jų denginio planai (I t., b.l. 15-19, 191-19, II t., 117,118). 2015-01-28 pasirašytas statybos užbaigimo aktas, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 43-45). Pagal 2014-12-30 Patalpų subnuomos sutartį, 2015-02-19 sudarytas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priėmimo – perdavimo aktas (I t., b.l. 20). 2015-04-21 antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pagal užsakovės UAB „Šiaulių uogos“ pavedimą užfiksavo iš UAB „Šiaulių lyra“ nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vidaus ir išorės būklę, atsakovė pateikė duomenis apie groteles ventiliacijai ir jų padėti kitoje prekybos vietoje (I t., b.l. 85-116, 208-210). 2015-05-29 pareiškimu atsakovė ieškovą informavo apie 2014-12-30 Sutarties pažeidimus, kad patalpos visiškai nesivėdina ir, kad prie pastato esanti stovėjimo aikštelė priklauso ne ieškovui, o savivaldybei (I t., b.l. 21). 2015-06-03 ieškovas, atsakydamas į atsakovės raštą pažymėjo, kad kaltinimai jam yra visiškai nepagrįsti, nes patalpų ventiliacija yra natūrali, o dėl išskirtinių teisių statyti automobilius atsakovė neturi (I t., b.l. 22-23). 2015-06-03 Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į UAB „Masada“ dėl nesuderinus su savivaldybe įrengto kelio ženklo ir atliktas horizontalus žymėjimas (II t. b.l. 93-95). 2015-06-10 UAB „Šiaulių jaunystė“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę dėl kelio ženklų automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), pakeitimo ir tam buvo pritarta, tačiau pranešta, kad dar nesuderinta su kompetentingomis institucijomis (I t., b.l. 29-33, 34,35). Pateikti rašytiniai duomenys apie tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), įrengta UAB „Šiaulių jaunystė“ lėšomis Šiaulių miesto savivaldybės vardu (I t., b.l. 36-42). Pateikti duomenys apie atsakovės nuo 2015-08-04 nutrauktą sutartį su UAB ‚Masada“ (II t., b.l. 110-116). 2015-07-24 atsakovė pranešimu paštu informavo apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą (I t., b.l. 24, 25-26). Pateikti duomenys apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), skelbimą 2015-07-27 (III t., b.l. 21,22). 2015-08-01 atsakovė išsinuomojo patalpas iš (duomenys neskelbtini) ir jas priėmė perdavimo – priėmimo aktu (I t., b.l. 75-81,82-84). 2015-08-25 raštu ieškovas informavo atsakovę, kad sutarties nutraukimas pagal 2015-07-24 pranešimą yra neteisėtas ir sutartis nėra laikytina nutraukta, todėl prašo padengti susidariusį įsiskolinimą (I t., b.l. 27-28). 2015-09-02 reikalavimu atsakovė reikalavo 2015-09-10 val. perduoti (grąžinti) nuomojamas patalpas (I t., b.l. 179). 2015-09-08 ieškovas reikalavo atsakovę vykdyti sutartį ir sumokėti skolą (I t., b.l. 180-181). 2015-10-08 atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius pateikė duomenis apie kelio ženklus stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 182). Pateikti atsakovės duomenys apie įsigytus cheminius preparatus (mišinius) bei dažų maišytuvą, UAB „Deliuksa“ vykdomą veiklą (I t., b.l. 200-207). 2015-11-18 atsakovė ieškovą informavo apie susitikimą 2015-11-20 (II t., b.l. 61). 2015-11-26 raštu ieškovas atsakovės prašė ištaisyti 2015-11-20 šalių sudarytame apžiūros akte nustatytus trūkumus (II t., b.l. 58-59, 60). Pateikti duomenys apie šalių susirašinėjimą laikotarpiu nuo 2015-10-29 iki 2015-11-18 (II t., b.l. 62-68). 2015-11-13 antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pagal užsakovės UAB „Šiaulių uogos“ pavedimą užfiksavo iš UAB „Šiaulių lyra“ nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vidaus ir išorės būklę (II t., b.l. 122-141). Ieškovo pateikti duomenys apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ventiliaciją ir informacija, kad dažų maišytuvams nereikalinga speciali ventiliacija (II t., b.l. 100-109). 2015-12-15 atsakovės užsakymu atlikta konsultacinio pobūdžio informacijos, apie galimą nuomos kainą, konsultacija, dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos kainos (II t., b.l. 142). Įrangos priėmimo – pardavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), užsakytas TEO internetas UAB „Masada“, perduota įranga – modemas (II t., b.l. 154). 2016-02-19 ieškovas perdavimo – priėmimo aktu iš atsakovės perėmė patalas, nustatytų defektų dydis siekia 443,82 Eur (III b.l. 23,24,25-27). Ieškovas pateikė duomenis apie atsakovės skolą, kuri sudaro: 4883,95 Eur skolą ir 65,68 Eur delspinigius, iš viso 4949,63 Eur skolos sumą, pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir pateiktus rašytinius paaiškinimus (I t., b.l. 50-56, 136-142, II t., b.l. 17-20, 51-54, 155-170).

Įstatymas numato, kad esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. Pagal CK 6.217 str. 1 d. nuostatą, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 str. 2 d.) įtvirtintas ir sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Šios aplinkybės yra: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 str. sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 str. 5 d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 str. 2 d. kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-306/2012; 3K-3-114/2014).

Šalys 2014-12-30 Patalpų subnuomos sutartimi susitarė, subnuomininkas (atsakovė) turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti šią sutartį, įspėjęs subnuomotoją (ieškovą) prieš 10 darbo dienų, tik tuo atveju, jei subnuomininkas (atsakovė) informuoja raštu subnuomotoją (ieškovą) apie esamą problemą ir jei jis (ieškovas) po 10 darbo dienų po įspėjimo (raštiško), nepradeda likviduoti defektų (Sutarties 5.4 punktas). Atsakovė kaip esamas problemas ir defektus nurodė galimus Sutarties 2.1.3 ir 2.1.4 punktų pažeidimus. Subnuomininkas (ieškovas) leido subnuomininkui (atsakovei) naudotis 3 (trimis) automobilių sustojimo vietomis, kurios yra prie pastato ((duomenys neskelbtini)) (Sutarties 2.1.3 punktas). Sutarties 2.1.4 punktu subnuomotojas (ieškovas) įsipareigojo užtikrinti, kiek tai priklauso nuo subnuomotojo (ieškovo), patalpose šildymo, kanalizacijos, elektros tinklų tinkamą funkcionavimą pagal galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir jei šie tinklai tinkamai nefunkcionuoja ne dėl subnuomininko (ieškovo) kaltės.

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti atsakovės nurodytais pagrindais dėl galimai nesudarymo trijų automobilių stovėjimo vietų sudarytą subnuomos sutartį. Visų pirma automobilių stovėjimo aikštelė yra atskiras statinys, įrengtas trečiojo asmens ir šis statinys nebuvo perduotas atsakovei sudarant patalpų priėmimo – pardavimo sutartį. Antra atsakovės iniciatyva šis sutarties punktas įtrauktas į sutartį, ką patvirtino ir ieškovo kviestas liudytojas. Atsakovė neturėjo jokių išskirtinių teisių į stovėjimo vietas aikštelėje, pačios vietos buvo sustojimo, o ne stovėjimo, kas nurodyta sutartyje. Konkrečios stovėjimo vietos sutartyje nėra nurodytos. Trečia – atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas kaip nors neleido, ribojo, trukdė atsakovei pasinaudoti trimis automobilių stovėjimo vietomis prie pastato (duomenys neskelbtini). Net laikant šią automobilių statymo problemą esmine, ieškovas atsakovei pateikė informaciją ir sprendė šią problemą, nurodė net du jos sprendimo būdus. Prie pastato yra kelios stovėjimo aikštelės, ką nurodė šalys teismo posėdyje. Teisme paaiškėjo, kad atsakovė nenorėjo papildomai investuoti dėl išskirtinių automobilių statymo teisių. Teisme apklausti atsakovės kviesti liudytojai nenurodė, jog jiems nepavyko pasistatyti automobilių, kai jie atvyko į atsakovės parduotuvę. Sutiktina, kad miesto centre yra automobilių statymo problema, ką rodo tą reguliuojančių ženklų poreikis, greta esantys gyvenamieji namai ir šių namų gyventojų statomi automobiliai. Prieš pasirašant Sutartį šalys ilgą laiką komunikavo, patalpas apžiūrėjo, todėl be abejonės atsakovei buvo žinoma ir automobilių stovėjimo ar sustojimo aplinkybės. Tai rodo atsakovės iniciatyva dėl šio Sutarties punkto įrašymo ir vėlesni veiksmai savavališkai pačios pasirinktoje vietoje nubrėžiant ženklinimo liniją ir pastatant ženklą.

Atsakovė nurodė, jog ieškovas nepagrįstai vengė priimti nuomos patalpas. Tačiau teismas sprendžia priešingai. Atsakovės pareiga pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti ieškovui daiktą (CK 6.499 str.). Atsakovė tik po daugiau nei mėnesio, po jos manymu teisėtai nutrauktos nuomos sutarties, kreipėsi į ieškovą, kad šis priimtų patalpas. Tačiau pats kreipimasis pažeidė sutarties nuostatas dėl pažeisto pranešimo termino (Sutarties 2.2.9 punktas). O ir nuomos patalpų būklė nebuvo nustatyta (CK 6.499 str. 1 d.). Vėliau nustačius patalpų trūkumus, jos negalėjo būti priimtos. Ieškovas pasibaigus terminuotai Patalpų subnuomos sutarčiai patalpas priėmė, apskaičiavo padarytą defektų dydį (CK 6.499 str. 2,3 d.). Atsakovė nors veiklos ir nevykdė, tačiau disponavo patalpų raktais, signalizacijos pultu, nešalino nustatytų defektų. Šiuo ieškiniu ieškovas nesiekia prisiteisti nuostolių dėl defektų. Pažymėtina, jog atsakovė be ginčo nutraukė sudarytą analogišką sutartį su UAB „Masada“ ir perdavė jai išnuomotas patalpas.

Pagal CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Remiantis CK 6.487 str. 1 d., nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Atsakovė skolos fakto ir dydžio neginčija, įrodymų, patvirtinančių, kad yra sumokėjusi nurodytą skolą ieškovui, nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą ir delspinigius yra pagrįstas.