Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Šermukšnio uogos“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8644-1004/2015 pagal ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovui UAB „Šermukšnio uogos“ dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Šermukšnio uogos“ 3716,38 Eur skolą, 28,91 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai atsakovo pinigines lėšas, turtą ir turtines teises, esančius tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis, nutarties vykdymą pavedant ieškovo pasirinktam antstoliui.Ieškovas nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti suma (3745,29 Eur) atsakovo atžvilgiu laikytina didele, atsakovas veikia tik dveji metai, neturi jokio nekilnojamojo turto, jokių transporto priemonių, į kurias būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, atsakovo įstatinis kapitalas yra minimalus, t.y. 2896,20 Eur, net 849,09 Eur mažesnis už ieškinio sumą, duomenų apie bendrovės pelną ir apyvartą atsakovas juridinių asmenų registrui neteikia, atsakovo darbuotojų skaičius – 4 asmenys, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2015-11-16 nutartimi ieškovo UAB „Šiaulių lyra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nutarė areštuoti ne didesnei kaip 3745,29 Eur sumai atsakovui UAB „Šermukšnio uogos“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, turtines teises, leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Šiaulių lyra“, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir sumokėti privalomas įmokas mokesčių administratoriui, valstybei.Teismas nurodė, kad šiuo atveju reikalavimo suma (3745,29 Eur) atsakovui yra didelė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo grėsmė yra reali ir pagrįsta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Šermukšnio uogos“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nusprendė, kad reikalavimo suma atsakovui UAB „Šermukšnio uogos“ yra didelė. UAB „Šermukšnio uogos“ Šiaulių mieste turi dažų-lakų parduotuvę su jų maišymo įranga, prekybinė veikla vykdoma nuolat ir generuoja pastovias pajamas, veiklos nutraukti įmonė neketina, įmonė yra jauna, sparčiai kylanti.Laikinosios apsaugos priemonės pirmiausia buvo nukreiptos ne į atsakovo UAB „Šermukšnio uogos“ kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o į pinigines lėšas esančias įmonės sąskaitose.Laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo teises daugiau nei būtina tikslui pasiekti, suteikia ieškovui nepagrįsto pranašumo, suvaržo atsakovo UAB „Šermukšnio uogos“ ekonominę veiklą ir daro ją negalimą.Atsiliepime į atsakovo UAB „Šermukšnio uogos“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-16 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Apeliantas neįrodė, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Apelianto argumentai, jog jis Šiaulių mieste turi dažų-lakų parduotuvę su jų maišymo įranga, kad prekybinė veikla vykdoma nuolat ir generuoja pastovias pajamas, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui nėra per didelė, kad įmonė yra jauna ir sparčiai kylanti, nėra pagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais.Apeliantas veikia tik dveji metai ir neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, į ką būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, o apelianto įstatinis kapitalas yra minimalus, net mažesnis už ieškinio sumą, duomenų apie bendrovės pelną ir apyvartą apeliantas juridinių asmenų registrui neteikia, apelianto darbuotojų skaičius – 4, todėl neabejotinai egzistuoja tikimybė, jog tokia įmonė neįvykdys teismo sprendimo arba jo vykdymas bus itin apsunkintas.Apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, yra nenuoseklus, kadangi vienu atveju ieškinio sumą vertina kaip nereikšmingą jam, o kitu atveju, kaip esminę ir apelianto komercinės veiklos vykdymui gyvybiškai būtiną pinigų sumą.Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad jis turi kito turto ieškinio sumos užtikrinimui, todėl nepaneigia to, kad buvo būtina areštuoti apeliantui priklausančias atsiskaitomąsias banko sąskaitas.Šio atskirojo skundo dalykas yra byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ar nepagrįstumas, o ne tai, kaip nutartį vykdo antstolis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Šermukšnio uogos“ įrodinėja, kad jo turtinė padėtis yra gera, dėl ko prašoma priteisti suma jam nėra didelė. Pažymėtina, kad skolininkas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, galinčių apibūdinti jo finansinę padėtį ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, t.y. nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovo reikalavimų suma jam nelaikytina didele ir kad nėra grėsmės, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat apeliantas teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo principus, o laikinosios apsaugos priemonės pirmiausia buvo nukreiptos ne į jo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet į pinigines lėšas.Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, parenkant laikinąją apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas įpareigoja teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010, 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908-943/2015).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pirmiausia areštavo atsakovo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo ir nevertino duomenų apie konkretų atsakovo turtą bei jo vertę, todėl atskirojo skundo argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės pirmiausia buvo nukreiptos ne į jo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet į pinigines lėšas, yra nepagrįsti. Apeliantui paaiškinama, kad nesutikdamas su konkrečiu antstolio taikytu turto areštu, jo veiksmus jis galėjo skųsti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, CPK 146 straipsnyje įtvirtinta galimybė, atsakovui pateikus duomenis apie turimą turtą, kurio užtektų ieškinio reikalavimų vykdymo užtikinimui, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir apelianto argumentas dėl jo veiklos sustabdymo nepagrįstai pritaikius atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia atitinkamus nepatogumus asmeniui, kurio atžvilgiu taikomi apribojimai disponuoti turtu, tačiau tai nesudaro pagrindo, esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, jas panaikinti. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas nustatė apriboto disponavimo turtu išimtis, palikdamas atsakovui teisę areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Be to, atsakovas turi teisę pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe sumokėti reikalavimo sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba kitais įstatyme numatytais būdais, dėl kurių yra galimybė netaikyti atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių. Kita vertus, tuo atveju, jeigu apeliantas patiria nuostolius dėl jo manymu neva nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių, jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, reikšdamas atsakovui reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-16 nutartį palikti nepakeistą.