- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- e2-26217-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15880-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- O. T.
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Elena Gylienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. T. patikslintą ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp O. T. ir M. V., (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abipusės kaltės. Priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu ieškovė susipažino 2017 metų gruodžio mėnesį. Bendraujant iki santuokos atsakovas ieškovei buvo geras, paslaugus, dėmesingas. Tik jo iniciatyva ir susituokė. Nuo pat pažinties pradžios jis įkalbinėjo ir spaudė ieškovę susituokti, tam naudojo visus įmanomus būdus, manipuliavo jos patiklumu, siekiu turėti šalia savęs artimą žmogų. Po santuokos atsakovas persikėlė gyventi į ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi kartu ieškovė suprato, kad yra visiškai skirtingi žmonės, neatitinka charakteriai, skirtingi požiūriai į gyvenimą. Tuoj po santuokos atsakovas pareikalavo, kad ieškovė surašytų jam testamentą bei įgaliojimą tvarkyti visą jai priklausantį turtą. Jai nesutikus prasidėjo draudimai bendrauti su artimaisiais ir giminėmis. Uždraudė ieškovei naudotis ryšio priemonėmis. Giminėms atsakovas aiškino, kad ieškovė serga, miega arba nenori bendrauti. Tarp šalių atsirado trintis, prasidėjo ieškovės stumdymas, užgauliojimas, fizinis smurtas. Greitu metu be ieškovės žinios buvo pakeista ir gydymo įstaiga ir vėliau apgyvendinta (duomenys neskelbtini) slaugos namuose. Visi šie veiksmai buvo slepiami nuo ieškovės giminių. Ieškovę giminės minimuose slaugos namuose ir surado. Šalys praktiškai gyveno ir gyvena atskirai, neveda bendro ūkio nuo pat santuokos sudarymo momento. Santuokinis gyvenimas nesusiklostė nuo pat santuokos pradžios. Atsakovas nuo pat pradžių visiškai neteikė finansinės paramos šeimai, nesistengė gyventi šeimoje, gautą pensiją išleisdavo vien tik savo poreikių tenkinimui. Mano, kad tikrasis atsakovo santuokos sudarymo tikslas buvo užvaldyti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nesirūpino ieškove nei kaip sutuoktinis, nei kaip draugas. Visiškai atsitiktinai tapo žinoma, jog atsakovas ieškovei priklausantį butą pradėjo ruošti pardavimui. Nuo santuokos įregistravimo momento šalys jokio santuokinio turto neįgijo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad prašo santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės, neįrodinėjant kaltės klausimo. Šalys gyvena atskirai neveda bendro ūkio nuo pat santuokos pradžios. Įstatymas nesudaro galimybės nutraukti santuokos apibusiu sutarimu nepraėjus vieniems metams.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (priešieškinį), kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą – nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl abipusės kaltės. Nutraukti santuoką sudarytą tarp O. T. ir M. V., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad santuoka buvo sudaryta laisva valia, šalims aiškiai suvokiant ir priimant tokio sandorio sąlygas ir iš jo kylančias teises bei pareigas. Iš atsakovo pusės nebuvo grasinimų, prievartos, apgaulės ar kitokių valios trūkumų. Atsakovas sutinka nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nes sutuoktinė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Ieškovė atsakovą apkalba, atsakovas ieškovę prižiūrėjo ligos metu, pirko vaistus, maistą, aprangą, jai teikė materialinę pagalbą. Ieškovės pageidavimas buvo butą parduoti, pardavus butą pinigus panaudoti savo reikmėms: gydymuisi, vaistams, maistui. Ieškovės noras buvo apsigyventi atsakovo bute , kuris yra pirmame aukšte adresas – (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutiko, tačiau tai buvo tik pokalbis, nebuvo atlikta realių veiksmų. Ieškovė pati atsisakė gyventi, nes ji atsakovą atstumdavo kaip sutuoktinį, ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, atsakovas bandė išsiaiškinti nesutarimo priežastis, tačiau paaiškėjo, kad ieškovė tik pasinaudojo atsakovu. Atsakovas sukūrė santuoką tikėdamasis gražiai gyventi, manė, kad ieškovė pasveiks ir jie gyvens darniai iki mirties, tačiau ieškovė nevertino atsakovo pastangų. Atsakovas rūpinosi ieškove, teikė jai visokeriopą pagalbą, tai yra ją prižiūrėjo ligos metu, atliko visus namų ruošos darbus: pirko ir gamino maistą, ją pamaitindavo, skalbdavo rūbus, ją maudydavo. Ieškovė buvo nervinga, pikta, paskutiniu metu agresyvi, nes ji be jokio pagrindo atsakovą koliodavo, garsiai rėkdavo, užgauliojo. Ieškovė prieš atsakovą naudojo fizinį smurtą, tai yra ją maitinant, ji paleisdavo į atsakovą lėkštę su maistu, šaukštą, peilį, šakutę. Įregistravus santuoką, gyveno ieškovės bute (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas visą savo gaunamą pensiją išleisdavo šeimos reikmėms.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu, sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abipusės kaltės.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad palaiko ieškovės poziciją. Atsakovas sutinka nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės. Jie negyvena kartu, faktiškai santuoka yra iširusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje pateiktas įrodymas – santuokos sudarymo įrašas, patvirtina, jog ieškovės O. T. ir atsakovo M. V. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktiniu kaltės. Nors atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti šeimą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, į tai, kad šalys yra garbingo amžiaus, posėdžio metu abi šalys sutiko, jog santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, šalims paliktinos pavardės: „T.“ ir „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, nurodė, kad santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto ir kreditorių nėra, teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia.
Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims nepareiškus reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba. Atsakovui 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš šalių nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: „T.“ ir „V.“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.