Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš Valterio L. V. ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 10 526, 21 Lt (dešimt tūkstančių penki šimtai dvidešimt šeši litai 21 ct) žalos atlyginimo.

Priteista iš Valterio L. V. B. 680 Lt (šeši šimtai aštuoniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo, 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturinės žalos atlyginimo, ir 500 Lt (penki šimtai litų) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, remiantis ankstesne šio teismo jurisprudencija, pažymėta, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, kadangi neįvykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, o kartu ir teisingos bausmės paskyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, ir nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą bei padarydamas anksčiau nurodytus pažeidimus, neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vertinama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, Nr. 2K-556/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013).

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad V. L., 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, V. B. kieme, kilusio asmeninio konflikto metu vieną kartą sudavė metaliniu strypu V. B. į pilvo sritį ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

Ginčo byloje dėl to, kad V. L. sudavė metaliniu strypu V. B. į pilvo sritį ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą, nėra, esminis šios bylos klausimas yra tas, ar nuteistasis V. L. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, ar ne. Sprendžiant šį esminį nagrinėjamos bylos klausimą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į apylinkės ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu duotus nuteistojo parodymus, iš kurių matyti, kad jis nukentėjusiajam V. B. vieną kartą metaliniu strypu į pilvo sritį sudavė po to, kai nukentėjusysis jam trenkė į veido sritį, o po to jis su nukentėjusiuoju dar pradėjo stumdytis, ir atbėgusi L. L. ir M. B. jį sumušė (149, 178–179 b. l.).

Antra, nors nukentėjusysis V. B. tokių nuteistojo parodymų nepatvirtino nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu ir neigė pirmas sudavęs nuteistajam, ir parodė, kad būtent V. L., pripuolęs prie vartų, pritūpęs ir pasiekęs jį per vartų viršų, pirmas jam trenkė metaliniu strypu per kairį šoną, ir tik tuomet jis sugriebė V. L. už pečių, po to V. L. ir išmetė rankoje turėtą metalinį strypą, o jiems besistumdant, prie jų pribėgo jo dukra L. ir kažkokiu pagaliu sudavė V. L. vieną kartą į nugarą (179–180 b. l.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kelmės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-23-322/2014 (teisminio proceso Nr. 1-67-1-00408-2013-3), kurioje šioje byloje nukentėjusysis V. B. yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., ant kelio, įžūliais veiksmais, t. y. vieną kartą ranka sudavė į veido sritį V. L., po to L. L. pagaliu sudavus V. L. į kairį petį ir į kairę blauzdą, kartu su M. B. nenustatytą skaičių kartų kumščiais sudavė V. L. į įvairias kūno vietas, taip padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, V. B. kaltinamas ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., ant kelio, dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą ranka sudavė į veido sritį V. L., po to L. L. pagaliu sudavus V. L. į kairį petį ir į kairę blauzdą, kartu su M. B. nenustatytą skaičių kartų kumščiais sudavė V. L. į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam V. L. kairės krūtinės ląstos pusės V šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Taigi Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-322/2014, nukentėjusysis V. B. yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o būtent tuo, kad jis iš esmės tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., vieną kartą ranka sudavė į veido sritį V. L., o tai iš esmės atitinka ir šioje byloje nuteisto V. L. parodymus, kad jam pirmasis sudavė V. B..

Ir nors V. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje įvykusio įvykio su kitoje byloje kaltinamuoju V. B., jam kitoje byloje būnant nukentėjusiuoju, t. y. dėl 2013 m. rugsėjo 19 d., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime įvykusio konflikto, o jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas – apie 21 val. 30 min, t. y. laikas nuo Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-23-322/2014 skiriasi viena valanda, tačiau iš anksčiau aptartų ir byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad visgi konfliktas prasidėjo apie 20.30 val. ir tęsėsi neilgai, bei kad visi skirtingose bylose nagrinėjami veiksmai buvo vieno ir to paties įvykio tąsa, o ne du atskiri įvykiai.

Vadinasi, tiek šioje, tiek Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje tiriami įvykiai turi būti nagrinėjami vienoje byloje, priešingu atveju, nesujungus šių bylų ir jų nenagrinėjant kartu, yra neįmanoma nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių – ar buvo nukentėjusiojo kėsinimasis į nuteistojo sveikatą pavojingas, realus ir akivaizdus, be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010), o visa tai trukdo nagrinėti bylą.

Tai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamajame akte nurodytos V. L. nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka teismo posėdžių metu nustatytų aplinkybių, nes byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyti veiksmai nepatvirtina ir neleidžia objektyviai nustatyti, ar nuteistasis V. L. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, ar ne. Taigi kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų ir toks kaltinamojo akto prieštaringumas yra vertintinas kaip BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimas, todėl byla perduotina prokurorui.

Minėta, kad bylos nagrinėjimas suponuoja teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Nesant tokios procesinės galimybės, o šiuo atveju dalį iš to paties įvykio išplaukusių aplinkybių nagrinėjant atskirai, skirtingose byloje, yra neįmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių, o tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad esminiai kaltinamojo akto turinio defektai, kaip šiuo atveju, vieno ir to paties įvykio suskaidymas į dvi atskiras bylas, dirbtinai pakeičiant tik nusikalstamų veikų padarymo laiką, nors iš abiejų bylų duomenų akivaizdu (LITEKO esantys Kelmės rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolai), kad konfliktas prasidėjo apie 20.30 val. ir tęsėsi neilgai, bei kad visi skirtingose bylose nagrinėjami veiksmai buvo vieno ir to paties įvykio tąsa, o ne du atskiri įvykiai, ne tik pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, nes pastarieji negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje, tačiau tai neužtikrina ir galimų nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių teisių bei formuoja ydingą, Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkančią praktiką, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų (prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaiga) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai. Pastebėtina, kad pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga.

Kolegija, padariusi išvadą, kad byla turi būti perduodama prokurorui, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo nepriklausomumą, kai byla pagal naujai prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą bus perduota teismui.

Dėl to, kas pasakyta, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą Nr. 1A-708-300/2014 perduoti Šiaulių apygardos prokuratūrai.