Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-06-29 · Civilinė byla Nr. e2S-619-618/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-29
Bylos Nr.
e2S-619-618/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02786-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Larisa Šimanskienė (pirm.)
Ieškovas
„Koprestas“
Atsakovas
„Terra Lammato“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-619-618/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02786-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.1.7.1.1.; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Koprestas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Koprestas“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terra Lammato“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti ieškovei iš atsakovės 1 044,57 Eur skolą už nuomą bei po 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo ieškovei; 3 993,45 Eur baudą; 1 196,31 Eur delspinigių sumą; 1 000 Eur patalpų priežiūros mokestį; 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 234,33 Eur) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neviešinami).

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2023 m. gegužės 15 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė laikyti, jog teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodyti trūkumai yra ištaisyti ir priimti ieškovės teismui pateiktą ieškinį. Nurodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės po 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo ieškovei yra pagrįstas ir galimas, o žyminis mokestis už reikalavimą suformuluotą į ateitį nėra mokamas, nes nėra galimybės tokio reikalavimo dydžio nurodyti ir jo apskaičiuoti.

II. Pirmosios instancijos nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš patalpų, laikė nepaduotu ir grąžo jį padavusiam asmeniui; išaiškino ieškovei, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka; ieškovei grąžino 2023 m. gegužės 5 d. sumokėtą 273 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai:

4.1. Teismas konstatavo, kad ieškovė teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. ieškovė nepatikslino pareikšto pirmo reikalavimo, aiškiai neįvardijo konkrečios sumos, t. y. kokius nuostolius ieškovė patyrė, taip pat neapskaičiavo ir nesumokėjo žyminio mokesčio už šį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė prašo panaikini Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad reikalavimas iš atsakovės kas mėnesį priteisti po 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo ieškovei, nėra konkretus, tiksliai apskaičiuotas, apibrėžtas konkrečiu terminu, jis reiškiamas į ateitį ir, kad ieškovė teisę reikalauti nuostolių atlyginimų pagal minėtą teisinį reglamentavimą įgys, tik kai atsakovė grąžins ieškovei patalpas. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 1 331,15 Eur nuostolius (kurių dydis lygus nuomos mokesčio dydžiui), iki kol atsakovė grąžins ieškovei išnuomotas patalpas yra teisėtas ir pagrįstas. Neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl atsakovei be teisinio pagrindo naudojantis ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovė tokiu būdu sutaupo pinigines lėšas, kurios laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais. Pažymi, kad ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai iki kol teismo sprendimas bus įvykdytas (nuomininkas bus iškeldintas priverstine tvarka ar išsikels pats). Toks reikalavimas nėra laikomas nekonkrečiu ar neapibrėžtu, galimas ir tais atvejais, kai nuomininkas kreipimosi į teismą metu nėra atlaisvinęs išsinuomotų patalpų. analogiško pobūdžio reikalavimai teismų yra ne tik, kad priimami, bet ir patenkinami. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika (Klaipėdos apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2A-16-538/2017 ir Nr. e2A-461-513/2022), todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai.

5.2. Pažymi, kad reikalavimas yra pareikštas taupant šalių ir teismo laiką bei sąnaudas, užtikrinant proceso ekonomiškumą, nes tokiu būdu visi klausimai būtų išspręsti vienoje byloje, ieškovei nereikėtų kreiptis į teismą (atsakovei atlaisvinus patalpas) su nauju ieškiniu. Ieškovė siekia kaip įmanoma greičiau apginti savo pažeistas teises, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės pažeistų teisių gynybą „užblokavo“ dar ieškinio priėmimo stadijoje nors ieškovės reikalavimas tiek pagal suformuotą teismų praktiką, tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra galimas.

5.3. Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 331,15 Eur nuomos mokestį iki kol atsakovė išsikeldins iš ieškovei priklausančių patalpų yra turtinio pobūdžio, todėl jis turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškovė pateikdama ieškinį teismui žyminį mokestį apskaičiavo nuo turtinio reikalavimo priteisti 7 234,33 Eur skolą (163 Eur) ir neturtinio reikalavimo iškeldinti iš patalpų (110 Eur). Taigi viso ieškovė už turtinį ir neturtinį reikalavimą sumokėjo 273 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimą priteisti 1 331,15 Eur nuomos mokestį iki kol atsakovė atlaisvins ieškovei priklausančias patalpas ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo, nes, ieškovės vertinimu, žyminis mokestis nuo tokio reikalavimo nėra mokamas (analogiškai kaip žyminis mokestis nėra mokamas nuo reikalavimo priteisti procesines palūkanas ir kitų neapibrėžto pobūdžio reikalavimų.). Pagal suformuotą teismų praktiką žyminis mokestis nuo reikalavimo priteisti nuomos mokestį kaip nuostolius už neapibrėžtą laikotarpį į ateitį nėra mokamas, nes nėra galimybės ieškinio teikimo metu tokio reikalavimo dydžio nurodyti ir atitinkamai apskaičiuoti žyminio mokesčio (tokios pozicijos teismai laikėsi civilinėje byloje Nr. e2-313-796/2016; Nr. e2A-1069-643/2019). Taigi, šia praktika vadovaudamasi ieškovė už reikalavimą priteisti 1 331,15 Eur nuomos mokestį kaip nuostolius iki atsakovės išsikėlimo ar iškeldinimo dienos žyminio mokesčio nemokėjo.

5.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 86 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Taigi, jeigu pirmosios instancijos teismas visgi manė, kad ieškovė nuo pareikšto (analizuojamo) reikalavimo turėjo sumokėti žyminį mokestį, tai teismas turėjo nustatyti reikiamo žyminio mokesčio dydį ir įpareigoti ieškovę jį sumokėti, o ne atsisakyti priimti ieškovės ieškinio vien dėl to, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

8. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovei, jai nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo.

9. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad reikalavimas iš atsakovės priteisti po 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo ieškovei, nėra konkretus, tiksliai apskaičiuotas. Taip pat atskiruoju skundu argumentuoja, kad neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti 1 331,15 Eur nuomos mokestį iki kol atsakovė atlaisvins ieškovei priklausančias patalpas, nes, ieškovės vertinimu žyminis mokestis nuo tokio reikalavimo nėra mokamas.

10. Įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), o tokia teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus ieškinio formai ir turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus bei žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nustatęs ieškinio trūkumus, teismas paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

11. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, t. y. ieškiniui priimti, vertintina, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.499 straipsnio 1 dalį pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nevykdymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui, t. y. kai, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, šis įgyja teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalis įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą, kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat nuomininkas turi atlyginti kitus nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė vienu iš reikalavimų reiškia priteisti iš atsakovės 1 331,15 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki tol, kol išnuomotas turtas bus grąžintas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šis reikalavimas reiškiamas į ateitį, pažymėjo, kad ieškovė teisę reikalauti nuostolių atlyginimo įgis, kai atsakovė grąžins jai patalpas. Teismas sprendė, kad ieškovė negali tokio reikalavimo reikšti iki kol nuomojamos patalpos nebus grąžintos ieškovei.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir pagrindas ieškovės iš esmės suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. ieškinio reikalavimas ir jo ribos aiškūs, taip pat aišku, kokių teisinių pasekmių ieškovė siekė pareikštu ieškiniu. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pagal suformuluotus reikalavimus nėra galimybės išspręsti kilusio ginčo. Tai, jog reiškiamas reikalavimas dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo kaip nuostolių, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškinio dalykas neaiškiai suformuluotas.

15. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio nuo reiškiamo reikalavimo priteisti po 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo ieškovei. Be viso to, teismas pažymėjo, kad dėl šio ieškinio reikalavimo neaiškumo, teismas nurodyti žyminio mokesčio dydžio ieškovei negali.

16. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80-87 straipsniai).

17. Pagal CPK 80 straipsnio nuostatas už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis atitinkamai pagal pareikštų reikalavimų pobūdį ir kitas aplinkybes.

18. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šią teisės normą sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje.

19. Ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovės: 1 044,57 Eur skolą už nuomą; po 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo ieškovei; 3 993,45 Eur baudą; 1 196,31 Eur delspinigių sumą; 1 000 Eur patalpų priežiūros mokestį. Ieškinio reikalavimai sujungti į vieną ieškinį, yra savarankiški materialieji teisiniai reikalavimai, todėl už juos privalo būti sumokėtas CPK nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pažymėtina, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės po 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo ieškovei yra atskiras ieškinio reikalavimas.

20. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai ieškovei nurodė, kad teismas negali apskaičiuoti žyminio mokesčio ir atitinkamai išspręsti ieškinio priėmimo klausimo, kadangi ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės kas mėnesį po 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo ieškovei, nėra konkretus, nėra tiksliai apskaičiuotas, nėra apibrėžtas konkrečiu terminu, reiškiamas į ateitį. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi, kuria ieškinys jai buvo grąžintas neištaisius 2023 m. gegužės 10 d. nurodytų trūkumų, nurodydama, kad už reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo neturi mokėti žyminio mokesčio.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad pagal suformuotą teismų praktiką žyminis mokestis nuo reikalavimo priteisti nuomos mokestį kaip nuostolius už neapibrėžtą laikotarpį į ateitį nėra mokamas, nes nėra galimybės ieškinio teikimo metu tokio reikalavimo dydžio nurodyti ir atitinkamai apskaičiuoti žyminio mokesčio. Ieškovės atskirajame skunde nurodomose bylose Nr. e2-12096-796/2015, Nr. e2A-461-513/2022 priešingai nei teigia ieškovė, žyminis mokestis nuo tokio pobūdžio reikalavimų buvo mokamas. Žyminis mokestis nuo reikalavimo priteisti nuomos mokestį kaip nuostolius yra mokamas ir jį galimas paskaičiuoti.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas priteisti kas mėnesį po 1 331,15 Eur nuomos mokestį kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo iš atsakovės pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes yra artimas reikalavimams dėl neterminuotų išmokų ar davinių. Ieškinio suma skaičiuotina, šiems reikalavimams taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris nustato, kad ieškinio suma bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davinių nustatoma pagal bendrą išmokų ar davinių už trejus metus sumą.

23. Reikalavimo dėl 1 331,15 Eur nuomos mokesčio kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo nuomotojui priteisimo suma sudaro 47 921,40 Eur (1 331,15 x 36). Žyminis mokestis už šį ieškinio reikalavimą sudaro 944 Eur. Ieškovė žyminio mokesčio dalies valstybei nėra sumokėjusi. Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl žyminio mokesčio paskaičiavimo nuo reiškiamo reikalavimo priteisti po 1 331,15 Eur nuomos mokesčio kas mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki išnuomoto turto grąžinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas civilinio proceso teisės normas taikė formaliai, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Larisa Šimanskienė