Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui E. K., trečiasis asmuo I. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. P. ir jo atstovė advokatė Virginija Bradulskienė teismo posėdžio metu ieškovo patikslintą ieškinį palaikė prašė jį patenkinti, papildomai nurodė, kad A. P. su atsakovu E. K. susipažino, kai ieškovas įrenginėjo atsakovo motinai įtempiamas lubas. Atsakovas ir sumokėjo jam už lubų įrengimą, Be to sudarė atsakingo žmogaus ir verslininko įspūdį. Ieškovas net neabejojo, kad atsakovas jam grąžins pinigus.

A. E. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau iš pateikto prieštaravimo dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje e2-13936-763/2018 nurodė, kad kreditoriui nėra skolingas ir niekada nebuvo skolingas. Kreditorius išsigalvojo skolą, kurios nėra. Be to pranešė, kad į jo sąskaitą pinigai nebuvo pervesti. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Trečiasis asmuo I. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

LR CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Reikšmingas paskolos teisiniams santykiams nustatyti ir įrodinėjimo dalyką bylose dėl paskolos grąžinimo sudarančias aplinkybes, t.y. esmines paskolos sutarties sąlygas – pinigų perdavimą ir įsipareigojimą juos grąžinti - privalo įrodyti ieškovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011, LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis c.b. V.M. v L.B., Nr. 3K-7-430/2013 ir kt.).

Sandoriai, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 1, 4 dalys).

Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.192 straipsnio 2 dalis).

Be to, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolos raštelių materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

Be to, teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo - priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kasacinio teismo praktikoje bylose dėl paskolos teisinių santykių pažymėta, kad net jei faktas aiškiai žodžiais, tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014, 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolę patvirtinantį skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime; pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente; jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (CK 6.65 straipsnio 2 dalis).

Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Paskolos gavėjo pareiga grąžinti paskolos sumą yra numatyta CK 6.873 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš ieškovo pateiktų skolos raštelių matyti, kad 2018 m. spalio 17 d. surašytas skolos raštelis 2000,00 Eur sumai, tarp ieškovo ir atsakovo, pinigus ieškovas paskolino 2018 m. spalio 17 d., o atsakovas pinigus gavo 2018 m lapkričio 17 d. pažymėtina, kad data skolos raštelyje dviejose vietose perbraukta ir ištaisyta iš lapkričio 17 d. į spalio 17 d., todėl manytina, kad ir pinigus atsakovas gavo spalio 17 d. Be to atsižvelgtina į tai, kad skolos raštelio buvimas įrodo pinigų davimo ir gavimo faktus. Jokios atžymos apie tai, kad atsakovas grąžino pinigus nėra. Ir nors atsakovas pateiktame prieštaravime dėl teismo įsakymo išdavimo neigia bet kokį skolos buvimo faktą, jis neginčija skolos lapelio ar jo parašų teisingumo. Iš detalaus ieškovo paaiškinimo tiek iš patikslinto ieškinio matyti, kad šis skolos lapelis buvo parašytas visai skolinamai sumai ir grąžinamoms palūkanoms. t.y. ieškovas skolino pinigus du kartus: pirmąkart 2018 m. rugsėjo 28 d. 1000,00 Eur ir susitarta dėl 200,00 Eur palūkanų, iš viso 1200,00 Eur sumos, antrąkart pinigai buvo skolinami 2018 m. spalio 17 d, 700,00 Eur ir susitarta dėl 100,00 Eur palūkanų, iš viso paskolinta suma 1700,00 Eur, 300 Eur sudaro palūkanos. Ieškovas nurodė, kad 300 Eur skolinamų lėšų sumą jis pervedė į trečiojo asmens I. B. sąskaitą ir pateikė tai įrodantį 2018 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą. Tačiau pažymėtina, kad 2018 m. spalio 17 d. skolos raštelio turinys patvirtina 2000,00 Eur paskolos teisinių santykių egzistavimą. Šio skolos raštelio buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, t.y. paskolos negrąžinimą, be to atsižvelgtina, kad skolos raštelis neturi jokių atžymų ir apie dalinį skolos grąžinimą. Pažymėtina, kad civilinis procesas vyksta rungimosi principu. Tiek atsakovas tiek trečiasis asmuo nebuvo aktyvūs byloje. Kad atsakovas žinojo apie teisme vykstančius procesus patvirtina jo pateiktas prieštaravimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškovo pateiktas susirašinėjimas Messenger programoje ir telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, tarp šalių buvusį bendravimo faktą nurodytu metu.

Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Civiliniame procese teismas savo išvadas privalo daryti vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo bei pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ , byla Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; ir kt.). Vadovaudamasis minėtais principais bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis ieškovo A. P. ir jo atstovės advokatės V. Bradulskienės paaiškinimais teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 17 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, t.y. jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo 2000,00 Eur grąžinimo, o atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui šią pinigų sumą paskolos sutarties pagrindu, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas.

22 Ieškovas prašo priteisti žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškovo ieškinį, jam priteistinos turėtos žyminio mokesčio išlaidos, t.y. 45 Eur. Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, teismui nepateikus išlaidas pateisinančio dokumento. (LR CPK 93 str.).

Iš atsakovo priteisiamos teismo turėtos pašto išlaidos 26,04 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) skolos ir 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,04 Eur (dvidešimt šešis eurus 4 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Informuoti atsakovą, jog pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.