Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui T. J., ieškovo atstovei advokatei Violetai Zabielienei, atsakovės atstovui Michailui Sadovničiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei I. G. dėl servitutų nustatymo ir kompensacijos už juos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Iš naujo nagrinėjant bylos dalį pirmosios instancijos teisme posėdžio metu ieškovas, jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Atsakovės atstovas prašė nustatyti servitutą pagal 2022 m. sausio 4 d. servituto nustatymo planą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl servitutų nustatymo

7. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. gruodžio 29 nutartimi panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškovo T. J. reikalavimas dėl servitutų nustatymo, priteista piniginė kompensacija už servitutų nustatymą ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, bei panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį ir perdavus šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui, nagrinėtinas šalių ginčas dėl servitutų nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas.

Dėl statinio servituto

8. CK 4.122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas-poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų egzistavimą.

12. Nagrinėjamu atveju tiek savininkų nesutarimą, tiek būtinumą nustatyti servitutą patvirtina byloje pateikti duomenys, be to, šių sąlygų buvimą konstatavo ir pirmą kartą bylą nagrinėję teismai. Esminis šalių ginčas kilo dėl servituto apimties.

13. Pažymėtina, kad taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1979-614/2020).

14. Kasacinis teismas, nagrinėjęs šią bylą, išaiškino, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 nutarties 44 punktą).

15. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovui priklausantis pastatas (viešpataujantis daiktas) yra poilsio paskirties.

16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtinto Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ numatyta, kad negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius (7.1 papunktis): (…) 7.13. Poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai). Kadangi ieškovo pastatas yra poilsio paskirties, todėl laikytinas negyvenamuoju. Dėl to šio pastato paskirtis nėra skirta nuolatiniam gyvenimui, o tik laikinam poilsiui.

17. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 nutarties 45 punktą).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovui ieškiniu, be kita ko, prašant nustatyti servitutus atsakovė į bylą pateikė alternatyvius servituto nustatymo planus, pagal kuriuos servituto apimtis būtų mažesnė nei prašomų nustatyti ieškovo.

19. Atsakovė pirmą kartą bylą nagrinėjant teismuose prašė nustatyti 119 kv. m ploto statinio servitutą 2021 m. kovo 31 d. UAB „G.M&Co“ matininko A. L. parengtame servituto nustatymo plane M 1:500 apibrėžtą taškais 15, 16, 17, 18, pastatui (viešpataujančiajam daiktui) eksploatuoti, jį prižiūrėti ir juo naudotis; priteisti iš ieškovo atsakovei 576,93 Eur kompensaciją už servitutų nustatymą; priteisti atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

20. Ieškovas teigė, kad jam reikalingas didesnės apimties statinio servitutas nei siūlo atsakovė, nes:

20.1. pagal jį nustačius servitutą ieškovas negalės naudotis žemės sklypu, kadangi atsakovės 2021 m. kovo 31 d. UAB „G.M&Co“ matininko A. L. parengtame servituto nustatymo plane M 1:500 siūlomo servituto dalyje (ties taškais 15, 16) žemės sklypas yra aptvertas tvora;

21. Teismas pažymi, kad atitvaro (tvoros) žemės sklype, kuriame prašoma nustatyti servitutą, buvimas nėra kliūtis nustatyti atsakovės siūlomą servitutą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 nutarties 53 punktą).

22. Teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl atsakovės pateikto ir UAB „G.M&Co“ 2021 m. kovo 31 d. parengto plano trūkumų, pažymi, kad atsakovė į bylą yra pateikusi 2022 m. sausio 4 d. servituto nustatymo planą. Atsakovės įsitikinimu, šiame plane atvaizduojama tiksli situacija (t. 2, b. l. 176). Ieškovo teigimu, šis atsakovės planas taip pat, kaip ir 2021 m. kovo 31 d. neatvaizduoja tikslios situacijos. Anot jo, nėra aišku, koks atstumas yra nuo sienos iki labiausiai išsikišusios pastato konstrukcijos.

23. Teismo vertinimu, atsakovės naujai pateiktas planas atitinka servituto nustatymo planams keliamus reikalavimus bei atvaizduoja pakankamai tikslią situaciją (CPK 185 straipsnis). Iš pateikto plano matyti, kad atsikišusių pastato konstrukcijų užimamas plotas pažymėtas punktyrine linija, o nuo jos pamatuotas vieno metro atstumas. Taigi, kitaip nei senajame atsakovės siūlomame plane, vieno metro atstumas yra ne nuo pastato sienos, o nuo atsikišusios konstrukcijos.

24. Dėl ieškovo argumento, kad tiksliai pamatuoti vieno metro atstumo neįmanoma dėl matavimų prietaisų paklaidos pažymėtina, kad matavimo prietaisų paklaida aktuali tiek atsakovės, tiek ieškovo siūlomam servitutų planui. Taigi nesiremti atsakovės siūlomu servituto planu nėra pagrindo.

25. Ieškovo teigimu, atsakovės siūlomas statinio servitutas yra per mažas, neužtikrina patekimo, įvažiavimo prie pastato, be to, neatitinka faktinės padėties buvusios ieškinio pateikimo metu.

26. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad jam reikalingas didesnės apimties statinio servitutas nei siūlo atsakovė, bei atskiras kelio servitutas, nes ieškovas (ar bet kuris kitas poilsio namelio savininkas ir jo šeimos nariai) negalės kokybiškai poilsiauti, remontuoti pastato, įrengti privažiavimo, parkavimo vietos tiek sveikiems asmenims, tiek neįgaliesiems, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nustatyti ieškovo prašomo dydžio statinio servituto ir atskiro kelio servituto.

27. Teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl pernelyg mažo atsakovės siūlomo statinio servituto dydžio, pirmiausia pažymi, kad ieškovo poilsio paskirties pastatas yra tik 33,39 m² bendro ploto (užstatytas plotas – 36,12 m²), o žemės sklypo poilsiui ieškovas neįsigijo. Taigi, teismo vertinimu, ieškovas neturi pagrindo turėti teisėtų lūkesčių atsakovės žemės sklypą naudoti poilsio reikmėms. Teismo įsitikinimu, nustačius tokio dydžio servitutą, kokio prašo ieškovas, būtų pažeistos atsakovės, kaip savininkės, teisės naudoti savo žemės sklypą pagal jos pačios poreikius (nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų). Teismo vertinimu, 168 m² dydžio statinio servitutas nėra objektyviai būtinas poilsio nameliui naudoti pagal jo paskirtį. Tokio dydžio servituto nustatymas neatitiktų minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Taigi ieškovas neįrodė, kad tik 33,39 m² bendro ploto poilsio pastatui aptarnauti reikalingas 168 m² servitutas.

28. Iš atsakovės siūlomo plano matyti, kad jis neprieštarauja bendriesiems teritorijos planavimo dokumentams. Jos siūlomas servitutas statiniui aptarnauti yra 153 m², kai ieškovo poilsio namas yra, kaip minėta, tik 33,39 m² bendro ploto (užstatytas plotas – 36,12 m²). Iš atsakovės pateikto plano matyti, kad iš visų pusių poilsio namelis yra prieinamas. Statinio servituto rytinė dalis ribojasi su viešuoju keliu. Plane nustatytas 1 metro atstumas, matuojamas nuo labiausiai atsikišusios pastato konstrukcijos šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėse atitinka teisės aktų reikalavimus pastatui eksploatuoti, juo naudotis, remontuoti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog 1 m atstumas nuo pastato (nagrinėjamu atveju nuo labiausiai atsikišusios konstrukcijos) laikomas pakankamu pastatui prižiūrėti, eksploatuoti, jį remontuoti (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1003-565/2020, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2718-661/2021). Be to, toks statinio servituto dydis (153 m²), teismo vertinimu, yra pakankamas naudoti, prižiūrėti ir remontuoti ieškovui priklausantį poilsio namelį.

29. Nors, kaip nurodė ieškovas, atsakovė nuardė betoninius laiptus, laiptų aikštelę, tačiau, teismo vertinimu, tai nesuteikia pagrindo nustatyti ieškovo prašomo dydžio servituto. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota per 30 dienų atstatyti statinio monolitinius betoninius laiptus, įskaitant laiptų aikštelę (1×1,45 m), kaip tai yra nurodyta pastato inventorizacinėje byloje, yra įsiteisėjusi, todėl atsakovė privalo ją vykdyti (CPK 18 straipsnis). Teismo vertinimu, atstačius šiuos statinius bei nustačius atsakovės siūlomą servitutą bus užtikrintas tinkamas ieškovui priklausančio poilsio namelio naudojimas.

30. Teismas taip pat pažymi, kad UAB „Drava“ eksperto G. K. 2021 m. spalio 24 d. konsultacinėje išvadoje lyginami senasis atsakovės siūlomas servituto planas ir kartu su ieškiniu pateiktas ieškovo siūlomas servituto planas. Šioje konsultacinėje išvadoje nėra analizuojamos 2022 m. sausio 4 d. servituto plano sprendiniai. Nagrinėjamu atveju atsakovės siūlomas statinio servituto plotas yra 4 kartus didesnis nei pats statinys (poilsio namelis), o ieškovas neįrodė, kad tokio ploto servitutas nėra pakankamas namui eksploatuoti, jį remontuoti, prižiūrėti (CPK 185 straipsnis).

Dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis

31. Ieškovas taip pat prašė nustatyti 22 kv. m ploto atlygintinį bendrą kelio servitutą, suteikiantį teisę tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku ieškovui ir jo nurodytiems asmenims. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, nes jos 153 kv. m siūlomas statinio servitutas ribojasi su viešuoju keliu, todėl, anot atsakovės, ieškovas prie savo pastato gali patekti per statinio servitutą.

32. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovės siūlomas servitutas ribojasi su viešuoju keliu. Ieškovas nenurodė, kad, pasiekiant poilsio namelį per statinio servitutą, būtų pažeisti kokie nors teisės aktų reikalavimai.

33. Ieškovas nurodė, kad jis privalo parkuoti automobilį pačiame žemės sklype, nes viešajame kelyje, t. y. (duomenys neskelbtini), nėra galimybės parkuoti automobilio. Kaip minėta, ieškovas pastatą galės pasiekti per statinio servitutą, kuris ribojasi su viešuoju keliu, o vien tai, kad ieškovas turi automobilį ir pageidauja jį parkuoti atsakovės žemės sklype, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo ieškovui įrengti nuolatinę parkavimo vietą žemės sklype, kurio nuosavybės teise jis neturi.

34. Dėl statinio prieinamumo neįgaliajam, teismas akcentuoja, kad ieškovo poilsio namas yra pastatytas 1986 m. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019, reglamentuojantis statinių prieinamumą, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653. Šiame reglamente reglamentuotas parkavimo vietos įrengimas prie poilsio namo tik tokiu atveju, jei atliekami statinio statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto ir pan. darbai (žr. minėto įsakymo 1 punktą, 2.9 papunktį). Dėl to reikalavimai dėl statinio prieinamumo neįgaliajam, kai poilsio namas pastatytas 1986 m., netaikomi. Teismo įsitikinimu, ieškovui, pageidaujant atlikti poilsio pastato kapitalinio remonto (modernizavimo ir atnaujinimo darbus) bei siekiant įrengti parkavimo vietą neįgaliajam, atitinkamą žemės sklypo dalį ieškovas turėtų įsigyti nuosavybės teise, o ne nustatyti servitutą.

35. Nustačius, kad poilsio namas ribojasi su viešuoju keliu, taigi yra pasiekiamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų per atsakovės siūlomą statinio servitutą, papildomų patogumų ir teisių viešpataujančio daikto savininkui suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams bei reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto (žemės sklypo) savininko teisių suvaržymą.

36. Teismo vertinimu, jokio nuolatinio privažiavimo į patį ginčo sklypą poreikio siekiant naudoti pastatą pagal paskirtį, taip pat užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus ir pan., nėra. Be to, privažiavimo teisė kitais tikslais, pvz. gaisro atveju, yra numatyta teisės aktuose, t. y. tam neturi būti nustatytas atskiras servitutas, neproporcingai apribojant atsakovės nuosavybės teisę.

37. Teismas taip pat pažymi, kad nors, kaip nurodė ieškovas, jo siūlomas servitutų planas atitiko faktinę situaciją, t. y. atsakovo naudojamą žemės sklypo ploto dalį, o kelio servitutas įrengtas pagal vartų plotą, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo nustatyti ieškovo prašomų servitutų.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas nustatyti servitutus tenkintinas iš dalies nustatant servitutą sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės pasiūlytą UAB „G.M&Co“ matininko A. L. 2022 m. sausio 4 d. parengtą servituto planą.

Dėl kompensacijos priteisimo

39. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Taigi CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

40. Ieškovas prašė priteisti iš jo atsakovei 590,73 Eur vienkartinę kompensaciją už 168 kv. m statinio ir 22 kv. m kelio servituto nustatymą.

41. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdyje jokių argumentų dėl ieškovo nurodyto reikalavimo pagrįstumo, įrodymų apie žemės sklypo vertę, ieškovo prašomo nustatyti servituto įtakos žemės sklypo vertei nepateikė (CPK 178 straipsnis). UAB „Marleksa“ įmonės 2021 m. sausio 25 d. konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 13 300 Eur. Remiantis ja, proporcingai žemės sklypo plotui ieškovas paskaičiavo vienkartinę išmoką.

42. Byloje nustatyta, kad servituto dalis žemės sklype yra nežymi, todėl ieškovo pasiūlytas kompensacijos dydis, paskaičiuotas atsižvelgiant į žemės sklypo vertę, laikytinas adekvačiu ir tinkamu. Ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo tenkinus iš dalies, kompensacija mažintina proporcingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovei iš ieškovo priteistina 475,69 Eur kompensacija.

Dėl kitų ieškovo argumentų ir procesinės bylos baigties

43. Kiti ieškovo argumentai, t. y. žemės sklypo įsigijimo, jo paskirties nustatymo (nenuginčijus aktų teisėtumo) bei atsakovės (jos motinos) elgesio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu aplinkybės, bylai dėl servituto ir kompensacijos už jį nustatymo teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

44. Teismas, be kita ko, pažymi, kad laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, jog atsakovės UAB „G.M&Co“ matininko A. L. 2022 m. sausio 4 d. servituto planas juridinės galios neturi, nes neaišku, koks atsakovės įgaliotas asmuo pasirašė. Teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad advokatas, atstovaujantis atsakovės interesams, patvirtino, jog atsakovė palaiko reikalavimą nustatyti statinio servitutą pagal UAB „G.M&Co“ matininko A. L. 2022 m. sausio 4 d. planą (CK 2.133 straipsnis). Taigi atsakovė jo neginčijo, priešingai, patvirtino per atstovą advokatą savo valią palaikyti reikalavimą dėl minėto servituto nustatymo, o ieškovas neturi įgaliojimų veikti atsakovės vardu, todėl laikytina, kad planas ir šiuo aspektu yra teisėtas.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, tenkinant iš dalies ieškovo reikalavimus dėl servitutų nustatymo, t. y. atmetant ieškovo reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, tenkinant reikalavimą dėl statinio servituto nustatymo pagal atsakovės siūlomą planą bei nustatant 475,69 Eur kompensaciją už nustatytą servitutą. Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas atkurti pažeistas ieškovo teises – per 30 dienų atstatyti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), monolitinius betoninius laiptus, įskaitant 1×1,45 m laiptų aikštelę ir 1 m pločio laiptų pakopą iki rytinės žemės sklypo ribos, įsiteisėjusi ir vykdytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. patenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti statinio monolitinius laiptus, įskaitant laiptų aikštelę ir pakopą, tenkintas iš dalies reikalavimas dėl statinio servituto nustatymo ir kompensacijos už jį priteisimo, atmestas dėl kelio servituto nustatymo. Todėl laikytina, kad patenkinta 64 proc. procentų ieškinio reikalavimų. Vadinasi, patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims viena iš kitos priteistinos nustatytu santykiu – 64 ir 36 procentų.

48. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad sumokėjo 241 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, patyrė 3 890 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų (600 Eur už ieškinį, 330 Eur už dubliką, 660 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, kitų dokumentų bylai rengimą, konsultacijos, 650 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 39-41), 1 650 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidas antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2023 m. birželio 7 d. mokėjimas)), taip pat sumokėjo 150 Eur už servituto plano sudarymą (2021 m. gruodžio 21 d. mokėjimas) bei 700 Eur už eksperto konsultacinę išvadą (2021 m. spalio 25 d. mokėjimas), 635,25 Eur už antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 3, b. l. 12),. Taigi, iš viso ieškovas patyrė 5 616,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (64 procentai) ieškovui priteistina iš atsakovės 3 594,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

50. Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad patyrė 241 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 242 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 1 520 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias sudaro 500 Eur už atsiliepimą, 380 Eur už tripliką ir 120 Eur už atstovavimą teisme, taip pat patyrė 120 Eur išlaidų už geodezininko – matininko paslaugas, 400 Eur už papildomus paaiškinimus (t. 2, b. l. 163-166, 169). Taigi, iš viso atsakovė patyrė 2 123 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistina proporcingai atmestai ieškinio daliai (36 procentai) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 764,28 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Teismas pažymi, kad šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, neviršijo teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

52. Įskaičius šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 4 851,97 Eur.

53. Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 45,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos iš šalių priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovės 28,84 Eur, iš ieškovo 16,22 Eur procesinių dokumentų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,

nusprendė:

ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo ir kompensacijos už juos priteisimo tenkinti iš dalies.

Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatyti statinio servitutą pagal UAB „G.M&Co“ matininko A. L. 2022 m. sausio 4 d. servituto nustatymo planą M1:500 pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), eksploatuoti, jį prižiūrėti ir juo naudotis.

Priteisti atsakovei I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 475,69 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 69 ct) kompensaciją už statinio servituto nustatymą.

Priteisti ieškovui T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 851,97 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,22 Eur (šešiolika eurų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,84 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalimis išaiškinti, kad valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.