Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. (O. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš O. L. priteista 56,96 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš O. L. 500 Eur nukentėjusiajai D. G. proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. L. nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. O. L. 2019 m. kovo 2 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ žodinio konflikto metu sugriebė D. G. už rankų ir tampė, pastūmė ją ant lovos bei jai nugriuvus užšoko ant jos, prispausdamas dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio riešo sąnario raiščių patempimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

5. Šioje byloje O. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. jis 2019 m. kovo 2 d. apie 21.00 val., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė D. G. už rankų ir tampė, pastūmė ją ant lovos bei jai nugriuvus, užšoko ant jos, prispausdamas dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio riešo sąnario raiščių patempimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nuteistasis O. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, motyvuodamas tuo, kad konfliktas su nukentėjusiąja įvyko dėl jos pačios elgesio – ji bandė atimti iš jo rankų telefoną, tad pavojingai, realiai ir akivaizdžiai kėsinosi į jo nuosavybę ir jo saugumą, jis tik gynėsi, tai vertintina kaip būtinoji gintis. Be to, kritimas ant lovos buvo tik nukentėjusiosios siekio atimti telefoną pasekmė, nes jis tyčios jos sužaloti neturėjo. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

6. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal BPK normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino jų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, vertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl O. L. veiksmų ir juos teisingai teisiškai įvertino.

8. O. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 2 d., apie 21.00 val., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė D. G. rankų ir tampė, pastūmė ją ant lovos bei jai nugriuvus, užšoko ant jos, prispausdamas dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio riešo sąnario raiščių patempimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Ginčo dėl to, jog nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku tarp O. L. ir D. G. įvyko tarpusavio konfliktas, analizuojamu atveju nėra. Šį faktą vienodai aiškino tiek nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis. Tačiau jų parodymai dėl įvykio aplinkybių akivaizdžiai nesutapo. O. L. teigimu, jis niekada neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiosios D. G. Pati nukentėjusioji pirmoji užpuolė O. L., bandydama iš jo rankų paimti telefoną, o jam besiginant ir pačiupus jos ranką, neišlaikę pusiausvyros, jie nukrito ant lovos, kurios metu buvo sužalota jos ranka. Šias aplinkybes D. G. aiškino priešingai. Jos teigimu, O. L. jai telefono neatidavė, o griebė ją už rankos, pastūmė, metė ją ant lovos, užšoko ant jos ir susuko jai ranką. Jai labai skaudėjo, ji rėkė balsu. Jis tyčiojosi iš jos: „Ko čia verki?“, neišleido iš kambario, neleido paskambinti medikams. Ji verkė, drebėjo iš baimės, nes girdėjo kaulo trekštelėjimą ir ji pagalvojo, kad jai lūžo ranka. Komentuojamo konflikto jokie kiti pašaliniai asmenys nematė, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, nesiskyrė tarpusavyje, juos iš esmės patvirtina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

9. Byloje esantis 2019 m. kovo 20 d. viešbučio darbuotojo T. T. paaiškinimas patvirtina, kad 2019 m. kovo 2 d. jam dirbant viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, apie 21.30 val. gavo skambutį iš užsakymų priėmimo, kad išsigandusi viešnia prašo iškviesti jai greitąją medicininę pagalbą; viešnia D. G. pranešė, kad ją suluošino sugyventinis O. L., todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri atvykusi apžiūrėjo D. G.; po to buvo priimtas sprendimas vykti į stacionarą. 2019 m. kovo 2 d. Maskvos miesto poliklinikos Nr. 62 filialo Nr. 49 išraše konstatuota, kad D. G. kreipėsi į Traumatologijos skyrių 2019 m. kovo 2 d. 22.55 val., diagnozė – dalinis dešinės rankos riešo raiščių sužalojimas, ryškios kraujosruvos ant abiejų viršutinių galūnių. 2019 m. kovo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G390/2019(03) nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas dalinis dešinės rankos riešo raiščių sužalojimas, ryškios kraujosruvos ant abiejų viršutinių galūnių. Šis sužalojimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą, pasak specialisto, galėjo būti padarytas pasukus D. G. dešinę ranką riešo srityje. Ekspertas Rimantas P. P. teisiamojo posėdžio patvirtino specialisto išvadą. Pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusioji iš karto jam pasakė, kad jai skauda ranką, nors sužalojimų, kraujosruvų, paraudimų, patinimų nebuvo matyti. Šis sužalojimas iš esmės atitinka O. L. tyčiniais D. G. veiksmais vartoto fizinio poveikio – dešinės rankos riešo raiščių sužalojimo – lokalizaciją ir mechanizmą.

10. Taip pat byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl įvykio. Antrame vaizdo įraše matyti, kad D. G. filmuoja O. L. jo telefonu. Ji dešinėje rankoje laiko telefoną, o kaire ranka nuolat siekia O. L. ir bando atimti iš jo savo telefoną. O. L. vienu metu suima D. G. už kairio riešo ir stumteli. Jis sako, kad ją atstumia, o ji prašo atiduoti jos telefoną. O. L. visą laiką lieja savo pyktį sužinojęs apie jos neištikimybę. Sako, kad nesiruošia atiduoti jai jos telefono. Po to, kai jis ją suėmė už riešo, ji sako, kad tai yra prievarta prieš moterį, o jis sako, kad jis vartoja jėgą. Taip jis iš viso suima jai už kairės rankos riešo penkis kartus ir atstumia ją. Jis visą laiką šaukia liepdamas jai atstoti nuo jo. Du kartus nestipriai stumteli ją. Tada atsigula į lovą, ji artinasi prie jo, prašydama atiduoti telefoną. Kai ji prisiartina prie pat jo veido, jis šiurkščiai ją vėl nustumia. Tada ji vėl sako, kad tai yra prievarta prieš moteris, o jis sako, kad tai vadinama „atstok nuo manęs“. Tada jis atsikelia, maunasi kelnes, D. G. toliau prašo atiduoti jos telefoną ištiesusi kairę ranką ir sakydama, kad jis neturi teisės paimti jos telefoną, vienu momentu jis jos ranką suima ir trukteli. Ji sako: „Gal dar kartą numesi mane ant lovos?“, o jis atsako: „Kur numesiu, tai, kad tave taip nustūmiau?“. Trečiame vaizdo įraše O. L. vaikšto po kambarį apsivilkęs paltą ir bando išeiti iš kambario, bet D. G. jam neleidžia, kol jis neatidavė jai jos telefono. Vienu momentu O. L. prieina prie D. G. ir nustumia ją ant lovos, ji greitai atsistoja ir eina jam iš paskos. Tada ji demonstruoja savo kairę ranką, ant kurios matyti kraujosruvos. Ji sako, kad O. L. ją meta ant lovos, filmuoja lovą, atiminėja telefoną. Pažymėtina, kad apeliantas neginčijo šių vaizdo įrašų tikrumo, o O. L. juose esančio turinio subjektyvus vertinimas teisinės reikšmės neturi.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybę, jog D. G. dešinio riešo sąnario raiščių patempimą patyrė būtent dėl kaltinamojo O. L. veiksmų, patvirtina ir 2019 m. kovo 25 d. D. G. pateiktas jos susirašinėjimo SMS žinutėmis iš mobiliojo ryšio telefono su O. L. medžiaga, žinutėse O. L. prisipažįsta vartojęs smurtą: „..aš beprotiškai tave myliu ir apimtas aistros pastūmiau tave ant lovos ir užguliau tavo ranką, aš taip gailiuosi...“, dėl to atsiprašinėja: „...atleisk man už tokį emocingą ir visomis prasmėmis skausmingą poelgį šeštadienį..“, „...aš nepateisinu savo veiksmų...“, pateikta susirašinėjimo su O. L. el. paštu medžiaga, kur užfiksuota, kad O. L. rašo: „.. dėl rankos – labai blogai, kad aš taip sugriebiau tavo ranką lovoje ir užguliau kūnu...“. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis šia medžiaga kaip įrodymu, pagrindžiančiu jo kaltę, nes jis šias SMS žinutes rašė, siekdamas susitaikyti su nukentėjusiąja, jos reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

12. Nuteistasis O. L. neginčija, kad jis siuntė SMS žinutes, neginčijo SMS žinučių turinio. Duomenų, jog O. L. rašant šias SMS žinutes, prieš jį buvo vartojamas smurtas, jis buvo šantažuojamas ar panašiai, nėra. Nuteistojo nurodyto SMS siuntimo motyvai – siekis susitaikyti su nukentėjusiąja, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. kovo 25 d. D. G. pateiktą jos susirašinėjimo SMS žinutėmis iš mobiliojo ryšio telefono su O. L. medžiagą vertino O. L. kaltę pagrindžiančiu įrodymu.

13. Tad liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklų ir logišką įvykių sekos vaizdą, kuris leidžia manyti, jog O. L. veiksmai – sugriebimas D. G. už rankų ir tampymas, pastūmimas jos ant lovos bei jos nugriuvimas, užšokimas ant jos, prispausdamas dešinės rankos – buvo tyčiniai.

14. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog buvo būtinoji gintis. Nuteistasis teigia, kad jo veiksmai, siekiant išsaugoti telefoną, atitiko nukentėjusiosios kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą ir būtinosios ginties ribų neperžengė. Faktą, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiosios puolimo, nuteistojo nuomone, patvirtina minėtoje 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje jam konstatuoti sužalojimai ir vaizdo įrašas. Tokį nuteistojo aiškinimą teisėjų kolegija vertina kaip jo gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, ir neriboja gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016). Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013).

16. Nagrinėjamu atveju jokio aiškiai gresiančio pavojaus nuteistajam nebuvo. Priešingai, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, vaizdo įrašų, O. L. laikė ne savo, o nukentėjusiosios telefoną, jo neatidavė, žodinis konfliktas tarp asmenų vyko kurį laiką, tad pagrindo teigti, kad įvykis įvyko staiga ir prieš jį buvo prasidėję ir tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis, nes nukentėjusioji kurį laiką bandė atgauti savo telefoną, o nuteistasis jai negrąžino, nėra. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką būtinosios ginties situacijos nėra tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra O. L. savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi O. L., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tad šiuo atveju O. L. veiksmai negali būti pripažinti veikimu esant būtinosios ginties sąlygoms, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

17. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 56,96 Eur turtinės žalos atlyginimą. Jo manymu, buvo neatsižvelgta į tai, jog nukentėjusiosios elgesys buvo rizikingas, provokuojamas bei didinantis žalos atsiradimo galimybę. Pačios nukentėjusiosios elgesys lėmė jos sveikatos sužalojimą. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusioji patyrė dėl įvykio nepatogumus, neigiamus emocinius ar kitokio pobūdžio išgyvenimus, nes ji toliau vykdė darbines funkcijas, nepasikeitė iki įvykio buvęs jos gyvenimo būdas. Byloje nėra duomenų apie turėtų išlaidų pagrįstumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Savo ruožtu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-94-696/2017).

19. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai 56,96 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro 6,96 Eur vaistams ir 50,00 Eur kuro išlaidoms. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai iš nuteistojo O. L. 56,96 Eur turtinės žalos atlyginimą.

20. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nuteistasis vertina, kad neturtinės žalos dydis priteistas nepagrįstai didelis, nes dėl įvykio kalta pati nukentėjusioji. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

21. Pažymėtina, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 1 000 Eur. Priimant šį sprendimą buvo atsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes – nukentėjusioji D. G. dėl 2019 m. kovo 2 d. įvykio, kurio metu dėl O. L. veiksmų jai buvo patemptas dešinio riešo sąnarys, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, sukrėtimą, išgąstį, stresą, jautėsi pažeminta, atsirado baimė, sutriko miegas, dėl patirto smurto ilgą laiką išgyveno emocinę depresiją, negalėjo normaliai gyventi, dirbti visu pajėgumu, buvo nedarbinga bei gydoma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, buvo pažeistas jos orumas ir garbė. Teismo nurodytos aplinkybės pagrįstos, paremtos byloje esančiais įrodymais. Pagrindo nesutikti su nurodytomis aplinkybėmis nėra. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pripažįsta, kad, sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajai, nebuvo pažeisti BPK ir CK reikalavimai, atsižvelgta į tokios žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus ir vadovautasi teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinų dydžių.

23. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad O. L. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, t. y. 2019 m. kovo 2 d., apie 21.00 val., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė D. G. už rankų ir tampė, pastūmė ją ant lovos bei, jai nugriuvus, užšoko ant jos, prispausdamas dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio riešo sąnario raiščių patempimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Teisingai nustatė priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius nukentėjusiajai. Todėl skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. L. (O. L.) apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.