- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- eAN2-388-574/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01071-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- M. Z.
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. skundas, panaikintas Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-14151-2025 (ROIK: 25273253341), M. Z. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 10 d. nutarimu M. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 5 d. apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 330D“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, savo pavojingu elgesiu siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nesilaikymą, nesant jokios priežasties, aiškiai negerbdamas aplinkinių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąją dalimi ir toliau tai tęsė, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo bei aikštelėje stovėjusių asmenų sveikatai ar gyvybei. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 4, 9 punktų reikalavimus. Todėl M. Z. paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti automobilį) atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
2. M. Z. dėl Institucijos nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą prašydamas pakeisti 2025 m. birželio 10 d. nutarimą, perkvalifikuojant administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį arba į ANK 420 straipsnio 1 dalį; netenkinus pirmojo prašymo – taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesnį nei 12 mėn. specialiosios teisės atėmimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino – Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimą panaikino, pripažino M. Z. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 10 d. nutarimą.
3.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir nepagrįstai konstatavo, kad M. Z. veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų – jo manevravimas truko neilgai ir dėl atliktų manevrų reali grėsmė ar pavojus jo turtui ar aplinkiniams nekilo. Remiamasi chuliganiško vairavimo požymių aiškinimu kasacinėse bylose tai yra, jog chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje, ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-4-719/2019, 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
3.2. Aptariamas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtintomis pareigomis, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, kuris gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.
3.3. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. Z. automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį, sąmoningai atliko pavojingus manevrus – staigiai didino greitį, tyčia sukėlė automobilio slydimą šonu, palikdamas ryškias padangų žymes ant asfalto dangos, tuo demonstratyviai nesilaikydamas KET reikalavimų, taip sukeldamas realią grėsmę ties savo, tiek šalia buvusių asmenų saugumui. Vaizdo medžiaga ir tarnybiniai pranešimai rodo, kad elgesys buvo demonstratyvus, atliktas viešoje vietoje, matant aplinkiniams, o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti chuliganiškas paskatas.
3.4. Pavojingas vairavimas atliktas intensyvaus naudojimo aikštelėje, kurioje galėjo būti žmonių ir transporto priemonių, savaime sudaro pavojų eismo saugumui. Rizikingų manevrų atlikimas, net ir trumpalaikis, rodo aiškų siekį pademonstruoti save aplinkiniams. Bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, jog tai buvo tik momentinis neatsargumas. Priešingai – vaizdo įrašas rodo kryptingus ir sąmoningus vairuotojo veiksmus, kurie prilygsta chuliganiškam vairavimui ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme.
3.5. Be to, faktą, jog M. Z. vairavo chuliganiškai, patvirtina ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodydamas, kad įvykio vietoje prasukant ratą privertė automobilį apsisukti aplink savo ašį. Taigi veiksmą atliko sąmoningai, tyčia. Vairuotojas, spausdamas akceleratoriaus pedalą, (kėlė variklio apsukas iki aukštų), dėl ko visi keturi automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus) ir, sukdamas automobilį į kairę, privertė automobilio galinę ašį slysti į dešinės pusės šoną, tuo sukeldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta itin sunkių neatsakingo, neapgalvoto ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, jog M. Z. padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Z. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o jį patenkinus – bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kad būtų pasisakyta dėl jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo panaikinimo ar sutrumpinimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu; bylos negražinus – spręsti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, nustatant administracinio poveikio priemonės skyrimą.
4.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino tiek jo paaiškinimus, duotus posėdžio metu, tiek Institucijos surinktus duomenis, ir padarė pagrįstą išvadą, jog jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų.
4.2. Teismas teisingai nurodė, jog automobilio manevrus jis atliko tik toje vietoje, kurioje aikštelė buvo tuščia, nurodydamas, jog pačiame jos kampe matyti priparkuota transporto priemonė, tačiau ji yra pakankamai nutolusi nuo jo automobilio. Iki aikštelės pabaigos nuvažiavo ramiai, tolygiai, atlikti veiksmai truko neilgą laiką (maždaug 15 sekundžių), grįžtant iš aikštelės į stovėjimo vietą, vairavo įprastai, tvarkingai; veiksmas vyko ne dienos metu; aikštelėje nebuvo pėsčiųjų ir kitų transporto priemonių, kurie būtų turėję staiga keisti ėjimo (važiavimo) kryptį, stabdyti ar buvę kitaip sutrikdyti dėl atliekamų manevrų. Nors įvykį stebėjo pašalinis asmuo, tačiau teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-788/2022, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad chuliganiškos paskatos negali būti preziumuojamos remiantis vien tuo, kad vairavimą matė aplinkiniai. Be to, nėra duomenų, jog būtų kilęs pavojus įvykį stebinčio asmens sveikatai ar turtui. Apie įvykį pranešė ne pašalinis asmuo, o kelių policijos valdybos patarėja.
4.3. Institucija apeliacinį skundą, be cituojamos teismų praktikos, grindžia iš esmės tais pačiais teiginiais, kuriuos išdėstė atsiliepime į jo skundą dėl Institucijos nutarimo. Visus byloje surinktus įrodymus bei Institucijos argumentus apylinkės teismas išanalizavo. Apeliaciniame skunde institucija nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas.
4.4. Institucija jo veiksmų pavojingumą klaidingai tapatina su chuliganiškomis paskatomis – jo veiksmai atlikti tyčia, viešoje vietoje matant aplinkiniams yra demonstratyvus KET reikalavimų nesilaikymas ir tai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Teismas konstatavo, kad buvo pažeisti KET 9 punkto reikalavimai, tačiau tai savaime nereiškia, kad jie buvo atlikti iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos suponuoja tyčinį siekį demonstruoti nepagarbą visuomenės normoms, aplinkiniams ar viešajai tvarkai, ko jo veiksmuose nebuvo. Skunde klaidingai aiškinama chuliganiškų paskatų sąvoka. Institucija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-976/2018 bei Nr. 2AT-4-511/2018 nurodydama, kad nesaugus manevravimas panaudojant šoninį automobilio slydimą gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, bet jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, o konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl paskatų buvimo, tačiau šiose bylose patrauktų administracinėn atsakomybėn asmenų veiksmai, kai, vienas iš jų, būdamas aerodrome, kitas – aerodromo pakilimo take – vairuodami automobilius ir didindami greitį, sukinėdami vairą, privertė automobilį skysti šonu, nebuvo pripažinti chuliganišku vairavimu, todėl ši teismų praktika, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, jog vien objektyviai pavojingi ar netinkami vairavimo veiksmai nereiškia chuliganiškų paskatų buvimo – būtina įrodyti ne tik veiksmų pavojingumą, bet ir subjektyvų asmens siekį demonstruoti nepagarbą visuomenei ar aplinkiniams. Jo veiksmuose tikslo demonstruoti nepagarbą visuomenei, išsiskirti ar pasipuikuoti aplinkinių akivaizdoje taip pat nebuvo.
4.6. Institucija skunde remiasi LAT 2019 m. vasario 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019, tačiau netinkamai interpretuoja šios nutarties esmę, kadangi šioje byloje teismas konstatavo, jog vairuotojo veiksmai, kai šis automobilių aikštelėje žiemos metu pradėjęs judėti akceleravo greičio pedalą, užtraukė rankinio stabdžio svirtį ir sukdamas vairą sukėlė automobilio slydimą į vieną ir kitą šoną tris kartus, nelaikytini chuliganišku vairavimu, nors link aikštelės ir iš ten išvažiuojančio pažeidėjo ėjo vienas praeivis – iš vaizdo įrašo teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl tokio manevravimo praeivis buvo sutrikęs ar jam buvo sukeltas pavojus.
4.7. Taip pat Institucija remiasi ir LAT 2017 m. vasario 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017, tačiau šioje byloje chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako, matant keliu važiuojantiems bei pėstiesiems, todėl tokia teismų praktika neatitinka jo byloje nagrinėjamos situacijos aplinkybių.
4.8. LAT 2022 m. vasario 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-788/2022 konstatuotos aplinkybės gali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamai bylai – chuliganišku vairavimu teismas nepripažino situacijos, kai „vairavimas vyko trumpą laiką [16-17 sek.], atokioje vietoje esančioje aikštelėje, šalia nesant gyvenamųjų namų ar kitų pastatų, matant tik jo aplinkos asmenims, kurių toks vairavimas netrikdė ir pavojaus jiems nekėlė. Negali būti ir prezumpcijos, kad privertimas automobilio slysti šonu, neatsižvelgiant į vietą, aplinką, laiką, aplinkinių buvimą, pavojaus realumą ir kt., visada pripažįstamas chuliganišku vairavimu“. Jo (M. Z.) vairavimas truko 15 sek., vyko stovėjimo aikštelėje, prie kurios arti nėra nei gyvenamųjų namų, nei kitų pastatų, matant tik jo aplinkos asmenims, kurių toks vairavimas netrikdė ir pavojaus nekėlė – tai matyti iš automobilių stovėjimo aikštelės filmuotos medžiagos.
4.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą buvo patrauktas ir jo bendradarbis, kurio atžvilgiu 2025 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą Nr. eII-1272-961/2025, kuriuo buvo konstatuota, jog vairuotojo veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų; buvo panaikintas vyresniosios tyrėjos nutarimas ir veika perkvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Abiem atvejais buvo surašyti identiški administracinio nusižengimo protokolai, bylos nagrinėtos skirtingų apylinkės teismo teisėjų, kurie padarė tokią pačią išvadą, jog nagrinėtose bylose chuliganiškos.
4.10. Tuo atveju, jeigu Institucijos skundas būtų tenkinamas, prašo bylą grąžinti apylinkės teismui, jog būtų sprendžiama dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo arba šį klausimą išspręsti apygardos teisme. Bylos nagrinėjimo neteismine tvarka metu neneigė vairavimo aplinkybių, gailisi dėl savo veiksmų, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, aktyviai naudojasi vairavimo teise dirbdamas kurjeriu, yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje. Jam yra 21 metai, sunki finansinė, emocinė padėtis mirus tėvui, 2023 m. rugsėjo 1 d. įstojo į VšĮ „Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centrą“, Vilniaus kolegijoje ketina mokytis transporto logistiką. Teisė vairuoti jam reikalinga tam, jog galėtų išlaikyti darbo vietą, kurioje lankstus darbo grafikas leidžia darbo laiką derinti su mokslais. Taip pat yra paėmęs vartojimo paskolą, galutinė kredito grąžinimo suma yra 8900 Eur., kiekvieną mėnesį moka po 430 Eur.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Remiantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. veiksmų kvalifikavimo ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
6. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimu M. Z. veiksmai manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. Z. skundą dėl minėto nutarimo konstatavo, jog M. Z. veiksmuose nėra nustatytos chuliganiškos paskatos, todėl panaikino Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimą, M. Z. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 217 straipsnio 7 dalį ir jį nubaudė, paskirdamas 11 Eur dydžio baudą. Kaip minėta, iš skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su tokiu nagrinėjamo įvykio vertinimu ir nusižengimo kvalifikavimu, tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Jeigu bent vieno iš sudėties požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Z. įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir kelis kartus nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas automobilį slysti ir suktis. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga (vaizdo įrašas, tarnybinis pranešimas, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai), ginčo dėl M. Z. atliktų veiksmų nėra, skiriasi tik jų teisinis vertinimas. Taigi, byloje nustatyta, jog M. Z. pažeidė KET 4 ir 9 punktus, tačiau, nustačius objektyviuosius nurodyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius, t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas).
9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Vadovaujantis teismų praktika, vien Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą.
10. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai laikomos tam tikros veikos padarymo priežastys, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).
11. Institucija skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019, tačiau, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, neteisingai interpretuoja šios nutarties esmę, kadangi šioje byloje teismas konstatavo, jog vairuotojo veiksmai, kai šis automobilių aikštelėje žiemos metu pradėjęs judėti akceleravo greičio pedalą, užtraukė rankinio stabdžio svirtį ir sukdamas vairą sukėlė automobilio slydimą į vieną ir kitą šoną tris kartus, nelaikytini chuliganišku vairavimu, nors link aikštelės ir iš ten išvažiuojančio pažeidėjo ėjo vienas praeivis – iš vaizdo įrašo teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl tokio manevravimo praeivis buvo sutrikęs ar jam buvo sukeltas pavojus. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017, tačiau šioje byloje chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako, matant keliu važiuojantiems bei pėstiesiems, todėl tokia teismų praktika neatitinka jo byloje nagrinėjamos situacijos aplinkybių. Kitoje apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-788/2022 konstatuotos aplinkybės gali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamai bylai – chuliganišku vairavimu teismas nepripažino situacijos, kai „vairavimas vyko trumpą laiką (16-17 sek.), atokioje vietoje esančioje aikštelėje, šalia nesant gyvenamųjų namų ar kitų pastatų, matant tik pažeidėjo aplinkos asmenims, kurių toks vairavimas netrikdė ir pavojaus jiems nekėlė. Nagrinėjamu atveju pažeidėjo (M. Z.) manevravimas truko 15 sek., vyko stovėjimo aikštelėje, prie kurios arti nėra nei gyvenamųjų namų, nei kitų pastatų, matant tik jo aplinkos asmenims, kurių toks vairavimas netrikdė ir pavojaus nekėlė – tai matyti iš automobilių stovėjimo aikštelės filmuotos medžiagos.
12. Institucijos vertinimu, pavojingas vairavimas, atliktas intensyvaus naudojimo aikštelėje, kurioje galėjo būti žmonių, savaime sudaro pavojų eismo saugumui. Tačiau, kaip minėta, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nesaugus manevravimas turi būti vertinamas nustatytų aplinkybių visumos kontekste, o asmens elgesį nulėmusios chuliganiškos paskatos, kaip ir keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui, negali būti konstatuojamos hipotetiniais pasvarstymais, iš esmės pritaikomais kiekvienam asmeniui, pažeidusiam KET reikalavimus. Aukštesnysis teismas sutinka, kad konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas atnaujintose administracinių nužengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Taigi vairuotojo veiksmai turi būti įvertinti ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Nagrinėjamu atveju chuliganiškų paskatų buvimo pažeidėjo veiksmuose nepatvirtina ir byloje surinktų duomenų visuma.
13. Nors administracinis nusižengimas, padarytas viešoje vietoje – aikštelėje prie prekybos centro jo darbo metu, tačiau jis padarytas vakare, kuomet pirkėjų srautas nėra didelis – 20.20 val. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad M. Z. jam inkriminuojamus veiksmus atliko nuo prekybos centro pakankamai nutolusioje vietoje, į aikštelę įvažiavo ir iš jos išvažiavo nepažeisdamas KET reikalavimų, jo atliktas manevras truko neilgai (apie 15 sek.), jo veiksmus matė tik kolegos ir vienas pašalinis asmuo, kurių sveikatai ir turtui nekilo jokia grėsmė, aikštelėje nebuvo nei pėsčiųjų, nei automobilių judėjimo, kuris dėl M. Z. veiksmų būtų buvęs sutrikdytas. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad manevruodamas automobiliu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų norėjęs pasirodyti prieš aplinkinius ar pademonstruoti niekinantį, nepagarbų požiūrį į juos, o jo elgesys būtų atviras iššūkis visuomenei, kadangi pastarojo veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, o, kaip ir pats kelis kartus pažymėjo, jo siekis buvo pasirodyti prieš kolegas, kurie nėra nurodę tuo metu buvę išsigandę ar jautęsi nesaugūs, – jis suvokė, kad jo veiksmus stebi tik šie asmenys. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, negali būti prezumpcijos, kad privertimas automobilio slysti šonu, neatsižvelgiant į vietą, aplinką, laiką, aplinkinių buvimą, pavojaus realumą ir kt., visada pripažįstamas chuliganišku vairavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-788/2022). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma, apibūdinanti tiek patį nusižengimą, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykį su pažeidimu, bei pirmiau aptarta teismų praktika, leidžia konstatuoti, kad trumpalaikis veiksmas nagrinėjamu atveju nelaikytinas atliktu iš chuliganiškų paskatų, tai yra tyčiniais veiksmais negerbiant žmonių ir visuomenės, paniekinant elementarias moralės, elgesio normas ir pademonstruojant niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai. Taigi šiuo atveju nėra nustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.