- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2-375-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00718-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- D. N.
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „MEDAVA“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl teismo liudijimo apie teisę gauti rašytinius įrodymus išdavimo ir 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria ištaisyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-818-640/2019 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MEDAVA“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. pateikė teismui prašymą dėl teismo liudijimo apie teisę gauti rašytinius įrodymus išdavimo. Nurodė, kad, siekiant byloje tiksliai apskaičiuoti bendrovei padarytos žalos dydį bei įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, yra būtina išduoti ieškovui teismo liudijimą apie teisę gauti dviejų rūšių rašytinius įrodymus, t.y. įrodymus apie bendrovės finansinę padėtį ir bendrovės ūkinės – komercinės veiklos perkėlimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. N. atsiliepime prašė netenkinti prašymo dėl teismo liudijimo apie teisę gauti rašytinius įrodymus išdavimo. Nurodė, kad dalis ieškovo prašomų bendrovės duomenų nėra susiję su įrodinėjimo dalyku byloje, o ieškovo prašoma informacija apie bendrovės partnerius bei tiekėjų ir klientų sąrašus yra konfidencialūs duomenys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra UAB „MEDAVA“ akcininkai. Atsakovas taip pat yra ir šios bendrovės direktorius. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 230 315,18 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
5. Ieškovas prašo išduoti liudijimą dėl dokumentų, susijusių su UAB „MEDAVA“, Medava Bygg AS, UAB „Andaras“ ir ALDUS AS veikla.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas savo ieškinį grindžia argumentais, jog žala (nuostoliai) dėl atsakovo kaltės pradėjo formuotis 2013 m., tuo tarpu UAB „MEDAVA“ veiklą vykdo nuo 1999 m. sausio 7 d., todėl atmetė kaip neproporcingus ieškinio reikalavimams visus ieškovo prašymus, kurie susiję su visa informacija apie UAB „MEDAVA“ veiklą (apie sutarčių registrus, siųstų ir gautų raštų registrų kopijas, paskolų, nuomos sutartis ir kt.) pateikimu. Taip pat, teismas atmetė kaip neproporcingus ieškinio reikalavimams ieškovo prašymo reikalavimus dėl informacijos apie tolesnės veiklos plano pateikimą.
7. Teismas nustatė, kad prašymas išsireikalauti pasiaiškinimus, kuriuose atsispindėtų priežastys, lėmusios finansinės atskaitomybės rinkinių nepateikimą akcininkams ar nepateikimą visų dokumentų; direktoriaus pranešimas apie visą turimą direktoriaus ar jo sutuoktinės turtą, bei patikėjimo teise valdomą turtą; autoriaus išvados, susijusios su metinių ataskaitų rinkiniais, visiems akcininkams (ieškovui ir atsakovui) išmokėtų dividendų suvestinė, nėra susiję su šios bylos dalyku, todėl šią prašymo dalį atmetė.
8. Įvertinęs ieškovo reikalavimus pateikti klientų, prekybos partnerių ir tiekėjų sąrašus už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. bei ieškovo reikalavimus dėl informacijos apie UAB Medava Bygg AS, Aldus AS ir UAB „Andaras“ klientų ir su jais sudarytų sutarčių sąrašus, teismas nustatė, kad šie duomenys sudaro minėtų įmonių komercinę paslaptį, o dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su metinių ataskaitų rinkinių (finansinės atskaitomybės) duomenų pateikimu, sprendė, kad šiuos duomenis ieškovas, kaip UAB „MEDAVA“ akcininkas, gali gauti iš Juridinių asmenų registro, šią prašymo dalį taip pat atmetė.
9. Atsižvelgęs į tai, kad akcininkas turi teisę gauti informaciją apie bendrovę ir pažymėjęs, kad byloje nėra duomenų, jog prašoma informacija ieškovui buvo suteikta, teismas sprendė, kad ieškovui ir jo atstovui yra išduotinas liudijimas, suteikiantis teisę šiems asmenims iš UAB „MEDAVA“ vadovo D. N. gauti informaciją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d.: visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir sprendimų kopijas; turimo trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašų kopijas; UAB „MEDAVA“ banko sąskaitų išrašų kopijas; debitorių ir kreditorių sąrašą; susipažinti su sutarčių registro, siųstų ir gautų raštų registro originalais/kopijomis. Taip pat, teismas sprendė, kad jiems išduodamas liudijimas apie teisę gauti UAB „Andaras“ darbuotojų sąrašą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d.
10. 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas ištaisė teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, jog atsakovas yra D. N., o ne D. N. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį išdėstė nauja redakcija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas D. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. ir gruodžio 18 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus.
11.2. Visi ieškovo prašyme nurodyti ir prašomi pateikti duomenys šio ginčo atveju nėra tiesiogiai susiję su ieškovo interesų apsauga jo pasirinktomis gynybos priemonėmis, t.y. nėra susiję su įrodinėjimo dalyku byloje.
11.3. Teisės aktai nesuteikia teisės akcininkui laisvai disponuoti bendrovės turima konfidencialia informacija.
11.4. Ieškovas prašomą informaciją siekia gauti dėl savo asmeninių interesų, kurie nesutampa su bendrovės interesais bei veikla, tenkinimui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas veikia priešingai bendrovės interesams bei vykdo analogišką bendrovei veiklą, todėl siekia asmeninės naudos pasinaudodamas prašoma suteikti konfidencialia informacija.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir skirti atsakovui D. N. 2 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 1 000 Eur, t. y. 50 proc. baudos sumokant ieškovui A. V.. Atsiliepimas grindžiamas argumentu, kad ginčijamos teismo nutartys yra neskundžiamos, o atsakovo, atstovaujamo advokato, negalinčio nežinoti, kad skundžia neskundžiamą nutartį, elgesys akivaizdžiai parodo jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningą bylos vilkinimą ir sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
13. Trečiasis asmuo UAB ,,MEDAVA“ atsiliepime į atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir apeliantas, prašo tenkinti atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl atsakovo skundžiamų nutarčių kaip apeliacijos objekto
15. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
16. Atsakovas atskiruoju skundu skundžia tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria ieškovui bei jo atstovui duotas liudijimas gauti iš atsakovo rašytinius įrodymus, kad jie būtų pateikti teismui (CPK 199 straipsnio 4 dalis), tiek to paties teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas gruodžio 17 d. nutartyje, nurodant teisingą atsakovo vardą (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
17. Pagal CPK 276 straipsnio 4 dalį dėl teismo nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai ar aiškios aritmetinės klaidos, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Tuo tarpu CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimą, tokios galimybės nenumato. Ta aplinkybė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi ištaisydamas rašymo apsirikimą, padarytą 2018 m. gruodžio 17 d. nutartyje (vietoje neteisingo atsakovo vardo D. nurodydamas teisingą – D.), pastarosios nutarties rezoliucinę dalį teismas išdėstė nauja redakcija, negalėjo pakeisti ir nepakeitė nutarties dėl įrodymų išreikalavimo apskundimo tvarkos, t. y. nepadarė šios nutarties skundžiama. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje išdėstydamas gruodžio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį nauja redakcija, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad tokia nutartis neskundžiama, o galimybę skųsti nutartį nurodė tik dėl gruodžio 18 d. nutarties, t. y. dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.
18. Taip pat pažymėtina, kad nutartis dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo (ar liudijimo gauti šiuos įrodymus išdavimo) neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl ir šiuo aspektu ji negali būti apeliacijos objektu. Tai, kad teismo nutartys dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo nėra apeliacijos objektas, ne kartą yra pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1757/2011; 2015 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-377-943/2015; 2015 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015; 2018 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje e2-713-464/2018, kt.).
19. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 straipsnis). Konstatavus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties negalimumą būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas pagal atsakovo D. N. atskirąjį skundą dėl šios nutarties nutraukiamas.
20. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo gali būti apeliacijos objektu (žr. nutarties 17 punktą), tačiau apeliantas atskirajame skunde dėl šios nutarties neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo nenurodė nei vieno argumento, t. y. atskirajame skunde niekaip nepagrindžiama kuo neteisingas atsakovo vardo ištaisymas ankstesnėje teismo nutartyje. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo šią nutartį panaikinti (CPK 329, 330 straipsniai).
Dėl baudos skyrimo
21. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovui D. N. 2 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos sumokant ieškovui A. V.. Šį prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad apelianto elgesys – teismo nutarčių, kurios yra neskundžiamos, skundimas akivaizdžiai parodo jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningą bylos nagrinėjimo vilkinimą ir sąmoningą veikimą prieš greitą bei teisingą bylos išnagrinėjimą.
22. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovo atskirojo skundo pateikimas dėl vienos iš nutarčių, kuri gali būti apeliacijos objektu, nurodytos teisės normos prasme negalėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis; antruoju atveju, kai skundžiama nutartis, kuri nėra apeliacijos objektas, apelianto veiksmai galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, bauda už tokio atskirojo skundo padavimą neskiriama įvertinant tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas tokį skundą priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacine tvarka, t. y. įvertinant tai, kad neskundžiamoje nutartyje numatytos ieškovo teisės gauti įrodymus įgyvendinimas užsitęsė ne tik dėl atsakovo veiksmų, bet ir dėl teismo klaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo D. N. 2018 m. gruodžio 27 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti ieškovo A. V. prašymo skirti atsakovui D. N. baudą.