Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2017-11-14 · Civilinė byla Nr. e2-963-440/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
e2-963-440/2017
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00399-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“
Atsakovas
biudžetinei įstaigai Raseinių rajono savivaldybės administracijai
Išvadą teikia
Viešųjų pirkimų tarnyba
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-963-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00399-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.1.9. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Brosta“, institucija, teikianti išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raseinių statyba“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašo (1) panaikinti supaprastintame atvirame konkurse „Raseinių miesto partizanų gatvės rekonstravimo rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 188916 perkančiosios organizacijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos priimtą sprendimą atmesti ieškovės UAB „Raseinių statyba“ pasiūlymą, apie kurį ieškovas UAB „Raseinių statyba“ buvo informuotas Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017-09-07 raštu Nr. VP1-194; (2) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau - perkančioji organizacija arba atsakovė) 2017-06-21 CVP IS priemonėmis paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Raseinių miesto partizanų gatvės rekonstrukcijos darbų pirkimas“ , pirkimo Nr. 188916 ( toliau – konkursas, pirkimas ). Ieškovė pateikė pasiūlymą, kurios pasiūlyta kaina yra mažiausia - 241 007,10 Eur. Nurodė, kad konkurso sąlygų 5.7 punkte buvo nustatyti privalomi reikalavimai, kurių laikantis tiekėjas turėjo parengti pasiūlymą. Atsižvelgiant į pirkimo sąlygas tiekėjas, tam, kad įvykdytų privalomą konkurso sąlygų 5.7.7 punkte nustatytą reikalavimą, turėjo CVP IS pasiūlymo lango „Vokas 2“ eilutėje „Prisegti dokumentai“ užpildyti pasiūlymą, parengtą pagal konkurso sąlygų 2 priedą (B dalis); užpildyti darbų kiekių žiniaraščius pagal konkurso sąlygų 5 priedą. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, tinkamai įvykdė konkurso sąlygų 5.7.7 punkto reikalavimą ir atliko abu aukščiau aprašytus veiksmus. Tačiau perkančioji organizacija nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė netinkamai įvykdė konkurso sąlygų 5.6 ir 5.7.7 punkto reikalavimus, nes, perkančiosios organizacijos vertinimu, tiekėjas su pasiūlymu privalėjo užpildyti ir pateikti detalius darbų kiekių žiniaraščius, kurie pildomi pagal „preliminarius kiekių žiniaraščius 5 priedas.zip.“Perkančioji organizacija netinkamai aiškino ir taikė konkurso sąlygų 5.6 ir 5.7.7 punkto reikalavimus. Perkančiosios organizacijos minimas dokumentas „preliminarūs kiekių žiniaraščius 5 priedas.zip.“ yra kitas dokumentas, o ne konkurso sąlygų priedas Nr. 5. Šis dokumentas buvo patalpintas konkurso medžiagoje ir jo pagrindu tiekėjai atliko pasiūlymo kainos apskaičiavimą. Nei konkurso sąlygų 5.7.7 punkte, nei jokiame kitame konkurso sąlygų punkte nebuvo nustatyta reikalavimo pateikti žiniaraščius, užpildytus pagal „preliminarius kiekių žiniaraščius 5 priedas.zip.“. Tai, kad perkančiosios organizacijos pozicija yra nepagrįsta, įrodo ir konkurso sąlygų 5.6 punktas, kuriame nustatyta, kad „<...>konkurso nugalėtojas, pasirašant sutartį, pateikia detalius darbų kiekių žiniaraščius“. Tai reiškia, kad detalius darbų kiekių žiniaraščius, kurie pildomi pagal „preliminarius kiekių žiniaraščius 5 priedas.zip., turės pateikti tik konkurso nugalėtojas. Tiekėjas tokių detalių žiniaraščių su pasiūlymu neturėjo užpildyti ir pateikti.

Perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, nenurodė, kokią įtaką turės ta aplinkybė, kad ieškovė su pasiūlymu nepateikė detalių darbų kiekių žiniaraščių ir kaip tai pažeidžia perkančiosios organizacijos teises. Dėl formalių pasiūlymo trūkumų (jeigu tokie trūkumai byloje būtų nustatyti), kurie neturi jokios įtakos pasiūlymo turiniui ir kainai, pasiūlymas negali būti atmestas.

Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta kokius dokumentus su pasiūlymu privalo pateikti tiekėjai, įskaitant, bet neapsiribojant ir sąmata (užpildytu darbų kiekių žiniaraščiu) pagal pirkimo sąlygų 5 priedą. Nurodė, kad pirkimo sąlygų 5.6. punkte nustatyta, kad „<...> Tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą darbų apimtį. Kartu su pasiūlymu turi būti pateiktos užpildytos darbų sąmatos, parengtos įvertinus techninio darbo projekto sprendimus ir technines specifikacijas. Sąmatose kainos nurodomos eurais dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Pateiktose sąmatose turi būti įvertinti visi darbai, atsižvelgiant į projektinę dokumentaciją, situaciją vietoje, techninio darbo projekto specifikacijas“. Pirkimo sąlygų 5.7.7. punkte taip pat nustatytas reikalavimas pasiūlymų pateikimui: „CVP IS pasiūlymo lango „Vokas 2“ eilutėje „Prisegti dokumentai“ užpildytas pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygų 2 priedą (B dalis), kartu su užpildytais darbų kiekių žiniaraščiais pagal konkurso sąlygų 5 priedą;“ Taip pat pačiame pirmame pirkimo dokumentų puslapyje, turinyje, aiškiai nurodytas 5 priedo pavadinimas „Veiklų sąrašas (su preliminariais darbų kiekių žiniaraščiais)“. Dėl savo apimties preliminarūs kiekių žiniaraščiai (kaip ir įprasta rangos pirkimo konkursų atveju) buvo paskelbti atskiru dokumentu CVP IS kartu su visais kitais pirkimo dokumentais, „exel“ formatu, tam, kad tiekėjai galėtų patogiau/paprasčiau suformuoti/užpildyti perkamų darbų sąmatą. Taip pat ir pirkimo sąlygų 2 priedo tęsinyje nurodyta: „Kartu su pasiūlymu pateikiame užpildytus Darbų žiniaraščius“. Ieškovė kaip savo srities profesionalė, atidi ir rūpestinga viešojo pirkimo dalyvė privalo suprasti kas yra kiekių žiniaraščiai ir, ar sąmata. Pvz., Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pateikia dokumento „Statybos darbų žiniaraštis“ aprašymą, atitinkamų sąmatų formas, jų paskirtį.

VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija prašyti ieškovės kad ji paaiškindama savo pasiūlymą, pateiktų vieną iš pasiūlymą sudarančių dokumentų – orientacinius darbų kiekių žiniaraščius – ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės. Sudariusi galimybę juos pateikti, perkančioji organizacija būtų suteikusi ieškovei galimybę padaryti pakeitimą savo pasiūlyme, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis jų pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, kas prieštarautų imperatyvioms VPĮ 29 straipsnio 4 dalies bei 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirkimo sąlygose sutarties kainodaros būdo (fiksuota kaina) nustatymas neginčijamai patvirtina būtinumą tiekėjui pateikti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį tam, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti, kad tiekėjas jai siūlo būtent tokias prekes ir paslaugas bei jų apimtį, kokias perkančioji organizacija ketina įsigyti. Tuo tikslu atsakovė nuosekliai pirkimo sąlygose nurodė, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateiktos užpildytos darbų sąmatos, parengtos įvertinus techninio darbo projekto sprendimus ir technines specifikacijas. Pateiktose sąmatose turi būti įvertinti visi darbai, atsižvelgiant į projektinę dokumentaciją, situaciją vietoje, techninio darbo projekto specifikacijas. iš pirkimo sąlygų turinio ir pirkimo dokumentų įkėlimo į CVP IS sistemą aplinkybių, pirkimo sąlygų 5 priedas susideda iš 2 dalių - i) veiklų sąrašo ir ii) preliminarių kiekių žiniaraščių. Šie du dokumentai į CVP IS sistemą įkelti atskirais dokumentais dėl skirtingo jų formato (word ir excel), tačiau sudaro vieną priedą. Būtent iš ieškovės užpildytų preliminarių kiekių žiniaraščių atsakovė gali nustatyti, kokius konkrečiai darbus ir medžiagas ieškovė ketina parduoti atsakovei, tuo tarpu, veiklos sąraše nurodomi tik darbų pavadinimai - susisiekimas, lietaus nuotekų tinklai, apšvietimo tinklai ir darbų atlikimo terminai. Ieškovė yra profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis, todėl atsižvelgiant į pirkimo sąlygas ir pasirinktą sutarties kainodaros būdą, turėjo suprasti, kad kartu su pasiūlymu privalo pateikti darbo kiekių žiniaraščius ir kad veiklos sąrašas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.7.7 punktų aiškinimo.

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, nes tik tokiu būdu užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017-06-21 CVP IS priemonėmis paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Raseinių miesto partizanų gatvės rekonstrukcijos darbų pirkimas“ , pirkimo Nr. 188916. Konkurse pasiūlymus pateikė du tiekėjai – ieškovė, kurios pasiūlyta kaina - 241 007,10 Eur, ir UAB „BROSTA“ , kurios pasiūlyta kaina - 259 178,66 Eur. 2017-09-07 Nr. VPI -194 raštu informavo ieškovę, kad perkančioji organizacija išnagrinėjusi ieškovės pasiūlymo „B“ dalį ir nustačiusi, kad ieškovė su pasiūlymu nepateikė užpildytų darbų kiekių žiniaraščių vadovaudamasi konkurso 9.6.4. punktu atmetė pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų. Ieškovė 2017-09-11 pareiškė pretenziją prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti pasiūlymą. Nurodė, kad pasiūlymas susideda iš dviejų dalių A dalis ( Vokas 1) –konkurso sąlygų 2 priedas ir B dalis ( Vokas 2)-konkurso sąlygų 2 priedo tęsinys. Konkurso sąlygų V skyriaus punktas 5.7.7 skelbia, kad CVP IS pasiūlymo lango „Vokas“ 2 eilutėje „ Prisegti dokumentai“ užpildytas pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygų 2 priedą ( B dalis), kartu su užpildytais darbų kiekių žiniaraščiais pagal konkurso sąlygų 5 priedą, ką ieškovė pateikė. Nurodė, kad perkančioji organizacija neturi teisės perkelti neaiškių ( neteisingų) konkurso dokumentų nuostatų, neigiamos jų aiškinimo rizikos tiekėjams. Perkančioji organizacija privalo tiksliai suformuluoti konkurso sąlygas ir konkurso sąlygų priedus ir kita. 2019-09-13 raštu Nr. 196 perkančioji organizacija pretenziją atmetė motyvuodama konkurso sąlygų 5.6 ir 5.7.7 punktų reikalavimais, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateikti užpildyti darbų žiniaraščiai. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti priimtą Perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės UAB „Raseinių statyba“ pasiūlymą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2017-09-07 raštu Nr. VP1-194. Iš Perkančiosios organizacijos protokolo Nr. 143 matyti, kad 2017-09-07 atsakovė pripažino, kad pirkimą laimėjo trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Brosta“. Perkančioji organizacija pateikė 2017-10-13 pasirašytą rangos sutartį Nr. SR-679 su UAB „Brosta“.

Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos.

Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Todėl dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais: tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją (VPĮ 27 straipsnis). Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 93 straipsnio 1 dalis), o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas būtina sąlyga siekiant pasinaudoti ikiteisminiu savo teisių gynimo būdu; tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti teismui.

Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CPK 423² straipsnio 1 dalis, VPĮ 93 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka, o jos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka. Toks pretenzijos pateikimas yra laikomas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (lot. atitaus ir rūpestingo žmogaus) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Taigi teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio (lot. savo iniciatyva) neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Tačiau perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos principinės viešųjų pirkimų normos, teisinį kvalifikavimą (jei tokie veiksmai nustatomi) teismai privalo vykdyti ex officio (lot. savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Atitinkamai ir perkančiosios organizacijos teisme iškelti atsikirtimai prieš tiekėją turi sutapti su tais, kurie buvo nurodyti perkančiosios organizacijos sprendime dėl pretenzijos, perkančioji organizacija savo atsikirtimus prieš tiekėją teisme gali grįsti tik tokiais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo nurodyti jos sprendime dėl pretenzijos.

Konkrečiu atveju atsižvelgiant į pretenzijos turinį, kuris nurodytas šios nutarties 10 punkte, bei ieškinio pareiškime suformuluotus reikalavimus, vertintina, kad nors tiekėjo pretenzijoje iškelti klausimai ir jos turinys ne visiškai atitinka ieškinio reikalavimo turinį, tačiau iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl pirkimo sąlygų 5.6 ir 57.7 punktų aiškinimo, atmesto tiekėjo pasiūlymo. Atsakovės vertinimu ieškovė su pasiūlymu privalėjo užpildyti ir pateikti detalius darbų kiekių žiniaraščius su kuo nesutinka ieškovė nurodydama, kad tokio reikalavimo nebuvo. Jei perkančioji organizacija tinkamai neparuošė konkurso dokumentų ar jų priedų tokia rizika tenka jai, o ne tiekėjams. Iš esmės galima vertinti, kad ieškovė laikėsi privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos ir nepraleido VPĮ 94 straipsnyje numatyto termino kreiptis į teismą.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2017-10-18 išvadoje Nr. 4S-3174 pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 5.6 punkte nustatyta, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą darbų apimtį. Kartu su pasiūlymu turi būti pateiktos užpildytos darbų sąmatos, parengtos įvertinus techninio darbo projekto sprendimus ir technines specifikacijas. Sąmatose kainos nurodomos eurais dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Pateiktose sąmatose turi būti įvertinti visi darbai, atsižvelgiant į projektinę dokumentaciją, situaciją vietoje, techninio darbo projekto specifikacijas. Konkurso nugalėtojas, pasirašant sutartį, pateikia detalius darbų kiekių žiniaraščius. Jos bus reikalingos paskaičiuoti tinkamas ir netinkamas lėšas darbams finansuoti iš ES lėšų; atskirti finansuojamas veikas (gatvės rekonstravimas ir saugaus eismo priemonės). Pirkimo sąlygų 5.7.7 punkto turinys yra toks: CVP IS pasiūlymo lango „Vokas 2“ eilutėje „Prisegti dokumentai“ užpildytas pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygų 2 priedą (B dalis), kartu su užpildytais darbų kiekių žiniaraščiais pagal konkurso sąlygų 5 priedą. Išvadoje nurodoma, kad nors byloje kilęs ginčas yra labiau vertinamojo, o ne teisės taikymo, pobūdžio, Tarnybos nuomone, vertinant pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.7.7 punktų nuostatas, bei atsižvelgiant į tai, kad yra du konkurso sąlygų priedai Nr. 5, negalima padaryti vienareikšmės išvados apie ieškovės pasiūlymo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, nes iš pirkimų sąlygų visumos neišplaukia aiški tiekėjų pareiga pateikti žiniaraščius, užpildytus pagal „preliminarius kiekių žiniaraščius 5 priedas.zip”. Neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta turėtų atitekti perkančiajai organizacijai.

Dėl pirkimo sąlygų

Siekiant užtikrinti pirkimo proceso skaidrumą VPĮ 24 straipsnio 9 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Viešojo pirkimo dalyviai taip pat turi teisę prašyti paaiškinti viešojo pirkimo dokumentų nuostatas bei kitas pirkimo sąlygas, ribojančias tiekėjo galimybę dalyvauti konkurse. Taigi tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją (VPĮ 27 straipsnis).Kaip minėta ieškovės vertinimu perkančioji organizacija netinkamai ir neaiškiai suformulavo konkurso sąlygas, ko pasėkoje ieškovė su pasiūlymu nepateikė užpildytų detalių darbų kiekių žiniaraščių. Ieškovės vertinimu atsakovė nepagrįstai įrodinėja, kad konkurso sąlygų 5.7.7 punkte numatytų dokumentu, t. y. konkurso sąlygų 5 priedu, yra ne „veiklos sąrašas“, o pirkimo dokumentų puslapyje atskirai paskelbtas dokumentas pavadinimu „preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai 5 priedas.zip”, pastarasis dokumentas yra ne konkurso sąlygų 5 priedas, o atskiras dokumentas, patalpintas pirmame pirkimo dokumentų puslapyje. Konkurso sąlygų priedais gali būti laikomi tik tie dokumentai, kurie buvo pridėti prie konkurso sąlygų. Šiuo konkrečiu atveju prie konkurso sąlygų kaip 5 priedas buvo pridėtas tik „veiklos sąrašas“. Ieškovė pažymi, kad atsakovė pripažįsta, kad „preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai 5 priedas.zip“ nebuvo pridėti prie konkurso sąlygų kaip priedas Nr. 5, tačiau buvo paskelbti atskiru dokumentu CVP IS kartu su visais kitais pirkimo dokumentais, „exel“ formatu, tam, kad tiekėjai galėtų patogiau/paprasčiau suformuoti/užpildyti perkamų darbų sąmatą. Tačiau ieškovės vertinimu konkurso sąlygų 5 priede, kuriame buvo patalpintas „veiklos sąrašas“, nėra nurodyta, kad šio priedo sudėtine dalimi taip pat yra ir atskirai pirmame pirkimo dokumentų puslapyje patalpintas dokumentas „preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai 5 priedas.zip“, be to, konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, kad šis dokumentas talpinamas atskirai tam, kad tiekėjui būtų lengviau užpildyti. Atsakovės pateiktas konkurso sąlygų 5.7.7 punkto aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja šio punkto lingvistinei išraiškai. Ieškovė taip pat teigia, kad konkurso sąlygų 2 priedo tęsinyje nėra nurodyta, kad „darbų žiniaraščiai“ yra būtent „preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai 5 priedas.zip“. Ieškovės vertinimu „darbų žiniaraščiai“ sąvokos turinys nėra atskleistas konkurso sąlygose. Kadangi konkurso sąlygų 5.7.7 punkte vartojama sąvoka „darbų kiekių žiniaraščiai“ reiškia „veiklos sąrašą“ (konkurso sąlygų 5 priedą), tokia pat reikšmė turi būti suteikiame ir konkurso sąlygų 2 priedo tęsinyje vartojamai sąvokai „darbų žiniaraščiai“. Atsižvelgiant į tai ieškovė kartu su pasiūlymu turėjo pateikti „veiklos sąrašą“, ką pagrįstai ieškovė ir padarė, nes būtent taip ieškovė suprato konkurso sąlygų 5.7.7 punktą.

Atsakovė nesutikdama su ieškovės argumentais atkreipia dėmesį, kad konkurso sąlygų turinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad konkurso sąlygų 5 priedas yra „veiklų sąrašas (su preliminariais darbų kiekių žiniaraščiais)“, kas reiškia, jog šis priedas susideda iš veiklų sąrašo ir preliminaraus darbų kiekio žiniaraščio. Pažymi, kad tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, tiek Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pateikiamas darbų kiekių žiniaraščių aprašymas, pateikiamos jų formos ir pan. Pavyzdžiui, STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ 4 priede buvo pateikiama darbų kiekių žiniaraščių forma bei konkurso sąlygų 5 priede pateikta preliminarių kiekių žiniaraščių forma yra iš esmės tapačios, todėl atsakovės vertinimu atidžiam, profesionaliam viešųjų pirkimų ir statybos rangovui (dalyviui) neturėtų kilti abejonių kas yra darbų kiekių žiniaraščiai, veiklų sąrašas ir / ar sąmatos. Be to pažymi, kad iš viešų duomenų matyti, kad UAB „Raseinių statyba“ yra sudariusi ne vieną statybos darbų viešojo pirkimo sutartį, prie sudarytų sutarčių yra pridedamos ir atitinkamos darbų sąmatos (užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai), kurių formos iš esmės analogiškos. ( Pvz. pirkimo objektas - Metelių regioninio parko apžvalgos bokšto įrengimo darbai). Atsakovės vertinimu ieškovei, kaip statybų santykių dalyvei, yra žinoma kokios formos yra darbų kiekių žiniaraščiai, užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai (sąmatos) ir kita. Atsakovės vertinimu ieškovė pateikė konkurso sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ne dėl konkurso sąlygų neaiškumo bet dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgia į tai, kad 2017-06-06 Raseinių rajono savivaldybės administracijos protokolu patvirtintose pasiūlymo konkurso sąlygų pirmame lape, turinyje nurodyta kas sudaro konkurso sąlygų 5 priedą. Jame nurodyta „Veiklų sąrašas( su preliminariais darbų kiekių žiniaraščiais) “ . Konkurso sąlygų 5.6. punkte nustatyta, kad „<...> Tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą darbų apimtį. Kartu su pasiūlymu turi būti pateiktos užpildytos darbų sąmatos, parengtos įvertinus techninio darbo projekto sprendimus ir technines specifikacijas. Sąmatose kainos nurodomos eurais dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Pateiktose sąmatose turi būti įvertinti visi darbai, atsižvelgiant į projektinę dokumentaciją, situaciją vietoje, techninio darbo projekto specifikacijas“. Pirkimo sąlygų 5.7.7. punkte taip pat nustatytas reikalavimas pasiūlymų pateikimui: „CVP IS pasiūlymo lango „Vokas 2“ eilutėje „Prisegti dokumentai“ užpildytas pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygų 2 priedą (B dalis), kartu su užpildytais darbų kiekių žiniaraščiais pagal konkurso sąlygų 5 priedą;“ Sutiktina su ieškove, kad konkurso sąlygų 5 priede yra nurodyta „ Veiklų sąrašas“, o ne „veiklų sąrašas ( su preliminariais darbų kiekių žiniaraščiais) “. Taip pat pirkimo sąlygų 2 priedo tęsinyje nurodyta: „Kartu su pasiūlymu pateikiame užpildytus Darbų žiniaraščius“. Be to ieškovė nurodė, kad neginčija paties fakto, kad pirmame pirkimo dokumentų puslapyje buvo patalpintas dokumentas „preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai 5 priedas.zip“ ir jog šis dokumentais taip pat laikytinas pirkimo dokumentu.

Kad pirmame pirkimo dokumentų puslapyje patalpintas dokumentas, kaip pateiktinas priedas, patvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovė teigia, kad dėl savo apimties preliminarūs kiekių žiniaraščiai (kaip ir įprasta rangos pirkimo konkursų atveju) buvo paskelbti atskiru dokumentu CVP IS kartu su visais kitais pirkimo dokumentais, „exel“ formatu, tam, kad tiekėjai galėtų patogiau/paprasčiau suformuoti/užpildyti perkamų darbų sąmatą. Tačiau ieškovė teigia, kad šis dokumentas nėra konkurso sąlygų 5 priedas ir konkurso sąlygų 5.7.7 punkte nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo užpildyti ir kartu su pasiūlymu pateikti šį dokumentą. Teismui įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių dėl pirkimo sąlygų ir nurodytų pateiktinų priedų nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais. Kaip minėta pirkimo sąlygų 5.7.7 punkte buvo nustatytas reikalavimas pateikti pasiūlymą kartu su užpildytais darbų kiekių žiniaraščiais pagal konkurso sąlygų 5 priedą. Atsižvelgiant į ieškovės argumentus dėl nurodytų aplinkybių, kad 5 priede nėra konkrečiai nurodyta pateikti pasiūlymą kartu su užpildytais darbų kiekių žiniaraščiais, ieškovė teigia nesupratusi, kad reikia pateikti darbų kiekių žiniaraščius, nes nurodytas tik „veiklos sąrašas“ todėl ji ir pateikė tik veiklos sąrašą. Teismo vertinimu ieškovės argumentai, kad ji neturėjo pareigos vykdyti sąlygų 5.7.7 punkte numatyto reikalavimo pateikti pasiūlymo kartu su užpildytais darbų kiekių žiniaraščiais, teismo neįtikino. Ieškovė nenurodė, kad jai kilo abejonių, neaiškumų dėl šios sąlygos be kitų argumentų motyvuoja ir tuo, kad tai konkrečiai nebuvo įvardinta 5 priede.

Tačiau, kaip minėta 5 priedas turinyje nurodytas ne tik veiklų sąrašas bet aiškiai suformuluota- su preliminariais darbų kiekių žiniaraščiais. Minėtų pirkimo sąlygų analizė teismui leidžia daryti išvadą, kad nors pirkimo sąlygose vertinant su prieduose nurodytomis konkrečių pateiktinų dokumentų formuluotėmis yra netikslumų, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad nesuprantama kokius dokumentus su pasiūlymu privaloma buvo pateikti. Teismas tik iš dalies sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-10-18 išvadoje Nr. 4S-3174 nurodytais argumentais. Teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo pritarti Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonei, kad vertinant pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.7.7 punktų nuostatas, bei atsižvelgiant į tai, kad yra du konkurso sąlygų priedai Nr. 5, negalima padaryti vienareikšmės išvados apie ieškovės pasiūlymo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, nes iš pirkimų sąlygų visumos neišplaukia aiški tiekėjų pareiga pateikti žiniaraščius, užpildytus pagal „preliminarius kiekių žiniaraščius 5 priedas.zip”.

Ieškovės vertinimu dviprasmybių nebūtų kilę tik tuo atveju jeigu konkurso sąlygų 5.7.7 punkte būtų nustatyta, kad tiekėjas pasiūlymą turi pateikti kartu su užpildytu veiklų sąrašu ir preliminariais kiekių žiniaraščiais 5 priedas.zip“ pagal konkurso sąlygų 5 priedą. Iš dalies sutiktina, kad esant tokiai formuluotei būtų mažesnė galimybė įvairioms interpretacijoms. Teismo vertinimu sistemiškai aiškinant minėtas pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, daroma išvada, iš pirkimo sąlygų yra pakankamai aišku, kad pateikiant pasiūlymą tiekėjai privalėjo pateikti darbų kiekių žiniaraščius. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais nurodytais šios nutarties 17 punkte, vertina, kad jie nepagrįsti, nes ieškovės nurodoma sąvokų analizė iš esmės nepaneigia pareigos kartu su pasiūlymu pateikti žiniaraščius. Teismo vertinimu reikalavimus tiekėjų pasiūlymų pateikimui nustato ne tik konkurso sąlygų 5.7 punktas, bet ir 5.6 punktas. Tai, kad 5.6 punkte kartu su pasiūlymu turi būti pateiktos užpildytos darbų sąmatos, parengtos įvertinus techninio darbo projekto sprendimus ir technines specifikacijas, nereiškia, kad atsižvelgiant į 5.7.7 punktą neturėjo būti pateikti užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai.

Teismo vertinimu nepagrįstai ieškovė nurodo, kad tai, kad ieškovė su pasiūlymu neturėjo pateikti dokumento „preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai 5 priedas.zip“, jos manymu įrodo konkurso sąlygų 5.6 punktas, kuriame nustatyta, kad „<...>Konkurso nugalėtojas, pasirašant sutartį, pateikia detalius darbų kiekiu žiniaraščius“. Ieškovės vertinimu detalius darbų kiekių žiniaraščius, kurie pildomi pagal „preliminarius kiekių žiniaraščius 5 priedas.zip.“, turės pateikti tik konkurso nugalėtojas, todėl atitinkamai tokių detalių žiniaraščių su pasiūlymų neturėjo užpildyti ir pateikti tiekėjai. Tačiau iš pirkimo sąlygų nėra pagrindo vertinti, kad su pasiūlymu turėjo būti pateikti detalūs darbų kiekių žiniaraščiai. Ieškovė teigia, kad lieka neaišku, kodėl konkurso sąlygų 5.6 punkte konkurso nugalėtojui nustatytas reikalavimas pakartotinai pateikti tuos pačius detalius darbų kiekių žiniaraščius. Teismo vertinimu sąlygose nurodytas reikalavimas pateikti detalius darbų kiekių žiniaraščius yra numatytas tik konkurso nugalėtojui pasirašant sutartį ir sąlygose numatytas reikalavimas nesuteikia pagrindo spręsti, kad pateikiami tie patys dokumentai. Teismo vertinimu sąlygose numatyti užpildyti kiekių žiniaraščiai ir detalūs darbų kiekių žiniaraščiai nėra tapatūs dokumentai. Teismo vertinimu atsižvelgiant į pirkimo sąlygų 5.7.7. punktą kartu su pasiūlymu buvo prašoma pateikti preliminarius darbų kiekių žiniaraščius.

Atsakovės minėtame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, 6.11 punkte numatyta sąnaudų kiekių žiniaraščio sąvoka, kad tai yra dokumentas, kuriame nurodomas projekto dalių sprendiniuose numatytų statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis. Techninio projekto rengimo etape sąnaudų kiekių žiniaraščiai rengiami pagal sustambintus sąnaudų rodiklius. Taip pat numatyta, kad darbo projekto rengimo etape šie rodikliai yra tikslinami. Iš esmės teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad ieškovei kaip savo srities profesionalei, atidžiai ir rūpestingai viešojo pirkimo dalyvei yra žinomos suprantamos darbų sąmatos, preliminarių bei detalių kiekių žiniaraščių, veiklos sąrašo bei kitų dokumentų sąvokos bei jų turinys, paskirtis ir kita. Nors atsakovė nurodė aplinkybes, kurios nurodytos šios nutarties 19 punkte dėl iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos techniniame reglamente STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, pateikiamų darbų kiekių žiniaraščių aprašymo, jų formos ir pan., tačiau iš esmės nėra pagrindo su atsakovės argumentais nesutikti.

Ieškovė taip pat teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, perkančioji organizacija tikrina tik pasiūlymo kainą, o ne darbų įkainius. Iš konkurso sąlygų 5.6 punkto yra akivaizdu, kad detalūs darbų kiekių žiniaraščiai yra reikalingi ne pirkimo sąlygoms vykdyti ar pirkimo laimėtojui nustatyti, o visai kitiems tikslams, t. y. paskaičiuoti tinkamas ir netinkamas lėšas darbams finansuoti iš ES lėšų, atskirti finansuojamas veikas (gatvės rekonstravimas ir saugaus eismo priemonės). Kaip ir numatyta konkurso sąlygų 5.6 punkte, ieškovė, jeigu bus pripažinta konkurso nugalėtoju, pateiks detalius darbų kiekių žiniaraščius ir juos perkančioji organizacija galės naudoti aukščiau paminėtais tikslais. Ieškovės pasiūlymo kaina nesikeis. Kaip teismo minėta tiekėjas pareigos pateikti detalių darbų kiekių žiniaraščių neturėjo. Atsakovė nesutikdama su ieškove nurodo teismų praktiką, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį Nr. 2A-1316/2013, kurioje pasisakyta dėl pasiūlymų teikiamų užpildytų darbų kiekių žiniaraščių esminės reikšmės viešojo pirkimo procedūroms. Teismo vertinimu nors ieškovė nurodė, kad nebuvo reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti preliminarių darbų kiekių žiniaraščių bei nurodė, kad nemato reikalingumo, ar svarbos, nes konkurso laimėtojas atsižvelgiant į 5.6 punkto sąlygas privalės pateikti detalius darbų kiekių žiniaraščius, tačiau sutiktina su atsakovės argumentais, kad viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatos įpareigoja perkančiąją organizaciją įvertinti ir sudėtines kainos dalis, jų santykį su neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutu ir kita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, bylos Nr. e3K-3-570-469/2016). Įvertinus tai kas išdėstyta ieškovės argumentai, kad atsakovės pateiktas sąlygų aiškinimas neatitinka pačios atsakovės paskelbtų konkurso sąlygų nepagrįsti. Nėra pagrindo manyti, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ nuostatas bei viešųjų pirkimų principus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, kad didesnioji dalis tiekėjų suprato pirkimo sąlygą kitaip nei mažuma, neleidžia besąlygiškai teigti, kad objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta, o perkančioji organizacija turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus. Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013, 2015 m. vasario 24d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 ).

Pažymima, kad su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus – pagrindines pirkimo sąlygas ir kita, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą. Konkrečiu atveju sutiktina, kad pirkimo dokumentuose yra netikslumų, tačiau kaip jau minėta nėra pagrindo spręsti, kad pirkimo sąlygos yra neaiškios, klaidinančios, nesuprantamos. Ieškovė pirkimo sąlygas suprato kitaip nei kitas dalyvavęs konkurse tiekėjas. Tačiau jei ieškovė nepasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje numatyta teise užduoti klausimus perkančiajai organizacijai, prašydama paaiškinti pirkimo sąlygas galima būtų spręsti, kad ieškovei sąlygos buvo aiškios nors ieškovė nurodė priešingai. Byloje nėra duomenų, kad tiekėjai neturėjo galimybės užduoti klausimų perkančiajai organizacijai siekiant išsiaiškinti kylančius neaiškumus dėl pirkimo sąlygų dėl minėtų priedų ir kita. 2017-09-11 pretenzijoje ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija neturi teisės perkelti neaiškių, neteisingų konkurso dokumentų nuostatų, neigiamos jų aiškinimo rizikos tiekėjams, kad privalo tiksliai suformuluoti konkurso sąlygas ir konkurso sąlygų priedus ir kita. Tačiau ieškovė nepareiškė pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos sąlygų neaiškumo, dėl nepagrįsto reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti darbų kiekių žiniaraščius ar kita, iš esmės nekėlė klausimo dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, neginčijo pirkimo 5.6, 5.77 sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta yra pagrindo spręsti, kad ieškovė pateikė konkurso sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ne dėl konkurso sąlygų neaiškumo bet dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo. Teismo vertinimu ieškovės elgesys neatitinka bonus pater familias standarto (t. y. ji nesielgė kaip konkrečioje situacijoje būtų pasielgęs apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus). Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti galimai jų ydingumą. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013). VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad perkančioji organizacija prašyti ieškovės kad ji paaiškindama savo pasiūlymą, pateiktų vieną iš pasiūlymą sudarančių dokumentų, orientacinius, preliminarius darbų kiekių žiniaraščius, ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės. Sudariusi galimybę juos pateikti, perkančioji organizacija būtų suteikusi ieškovei galimybę padaryti pakeitimą savo pasiūlyme, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis jų pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, kas prieštarautų imperatyvioms VPĮ 29 straipsnio 4 dalies bei 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir, leidusi pakeisti pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

Ieškovė argumentai, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, nenurodė, kokią įtaką turės ta aplinkybė, kad ieškovė su pasiūlymu nepateikė detalių darbų kiekių žiniaraščių ir kaip tai pažeidžia perkančiosios organizacijos teises. Dėl formalių pasiūlymo trūkumų (jeigu tokie trūkumai byloje būtų nustatyti), kurie neturi jokios įtakos pasiūlymo turiniui ir kainai, pasiūlymas negali būti atmestas, nepagrįsti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju pirkimo sąlygų visuma leido tiekėjams tinkamai pateikti pasiūlymą pagal pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus. Perkančioji organizacija išnagrinėjusi ieškovės pasiūlymo „B“ dalį ir nustačiusi, kad ieškovė su pasiūlymu nepateikė užpildytų darbų kiekių žiniaraščių bei vadovaudamasi konkurso 9.6.4. punktu pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų. Todėl ieškovės reikalavimas panaikinti supaprastintame atvirame konkurse „Raseinių miesto partizanų gatvės rekonstravimo rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 188916 perkančiosios organizacijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos priimtą sprendimą atmesti ieškovės UAB „Raseinių statyba“ pasiūlymą, apie kurį ieškovas UAB „Raseinių statyba“ buvo informuotas Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017-09-07 raštu Nr. VP1-194, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 750 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovė UAB „Raseinių statyba“ kreipdamasi į teismą, 2 000,13 Eur išlaidų advokato pagalbai patyrė ieškovė UAB „Raseinių statyba“, 1 960,20 Eur išlaidų advokato pagalbai patyrė atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija, 38 Eur žyminio mokesčio sumokėjo atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 1 113,20 Eur išlaidų advokato pagalbai patyrė trečiasis asmuo UAB „Brosta“. Atmetus ieškinį, ieškovės UAB „Raseinių statyba“ bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė rašytinius duomenis pagrindžiančius 1 960,20 Eur sumos sumokėjimą atsakovės interesus atstovaujančiam advokatui A. A. už teisines paslaugas šioje civilinėje byloje rengiant atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymą, už atsiliepimą į ieškinį, atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tripliką. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiai, t. y. pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo 838,70 Eur). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, jog už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, už tripliko parengimą – 1,5 koeficiento (Rekomendacijų 8.3 punktas), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficiento (Rekomendacijų 8.16 punktas). Taigi Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesti advokatui, už atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir kitus prašymus bei paaiškinimus būtų 3 690,28 Eur (838,70 Eur × 2,5 = 2 096,75 Eur už atsiliepimą ieškinį, 838,70 Eur × 1,5 = 1 258,05 Eur už tripliką; 838,70 Eur × 0,4 = 335,48 Eur už kitus prašymus bei paaiškinimus; 2 096,75 Eur + 1 258,05 Eur + 335,48 Eur = 3 690,28 Eur). Įvertinęs Rekomendacijose numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės UAB „Raseinių statyba“ priteistina 1 960,20 Eur išlaidų už advokato pagalbą.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atskiruoju skundu skundė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundas tenkintas, todėl išnagrinėjus bylą iš esmės atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės UAB „Raseinių statyba“ priteistina 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Brosta“ prašo atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, kurias sudaro atstovavimo išlaidas civilinėje byloje. Nors prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiasis asmuo nenurodė konkrečios sumos už advokato pagalbą, tačiau įvertinus 2017 m. lapkričio 7 d. atliktų darbų ataskaitą, kurioje detalizuojamos advokato suteiktos teisinės paslaugos, daroma išvada, kad prašo atlyginti 1 113,20 Eur išlaidų už advokato A. B. pagalbą šioje civilinėje byloje. Įvertinęs Rekomendacijose numatytą leistiną advokato darbo užmokestį už atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu trečiajam asmeniui UAB „Brosta“ iš ieškovės UAB „Raseinių statyba“ priteistina 1 113,20 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 423¹-423⁸ straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“, juridinio asmens kodas 172310471 atsakovei biudžetinei įstaigai Raseinių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288740810 1960,20 Eur (tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų 20 ct) už advokato pagalbą ir 38 Eur ( trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“, juridinio asmens kodas 172310471 trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“, juridinio asmens kodas 303248413 1113,20 Eur ( tūkstantį šimtą trylika eurų 20 ct ) išlaidų už advokato pagalbą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims. Trečiajam asmeniui.

Teisėja Vilija Valantienė