Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1316/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-31
Bylos Nr.: 2A-1316/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dangesta“, uždarosios akcinės bendrovės „Docilis“
Atsakovas: Varėnos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos statyba“

Civilinė byla Nr. 2A-1316/2013Procesinio sprendimo kategorija: 69.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dangesta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Docilis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2373-527/2012, iškeltoje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dangesta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Docilis“ ieškinį atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo dalyvio teisių gynimo, kur trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos statyba“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Dangesta“ ir UAB „Docilis“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai, kurį patikslinę, prašė panaikinti atsakovo sprendimą dėl ieškovų pasiūlymo bei pretenzijos atmetimo ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti ieškovų pasiūlymą pagal Konkurso sąlygų reikalavimus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; panaikinti atsakovo sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėjusio pasiūlymo; pripažinti 2012 m. rugsėjo 17 d. atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą Statybos darbų rangos sutartį Nr. S-260 niekine ir taikyti restituciją bei įpareigoti atsakovą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad skundžiami perkančiosios organizacijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos sprendimai buvo priimti, vykdant viešojo pirkimo supaprastintą atvirąjį konkursą „Vaikų lopšelio-darželio pastato Vilniaus g. 51, Valkininkų mstl., Valkininkų sen., Varėnos r. sav. atnaujinimo (modernizavimo) ir pastato remonto darbai“ (pirkimo Nr. 88543). Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka paskelbė apie pirkimą ir pakvietė tiekėjus pateikti pasiūlymus pagal atsakovo patvirtintas Konkurso sąlygas.

2012 m. liepos 4 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivieniję ūkio subjektai UAB „Dangesta“ ir UAB „Docilis“ (toliu – Tiekėjas), vadovaudamiesi Konkurso sąlygomis, pateikė atsakovui savo pasiūlymą konkursui. 2012 m. liepos 17 d. CVP IS priemonėmis Tiekėjas gavo atsakovo raštą „Dėl neišsamių kvalifikacijos duomenų“, kuriuo atsakovas paprašė papildyti neišsamius duomenis apie Tiekėjo kvalifikaciją. Tiekėjas atsakovo nustatytu terminu tokius duomenis pateikė. Nepaisant to, 2012 m. liepos 24 d. CVP IS priemonėmis Tiekėjas gavo atsakovo raštą „Dėl kvalifikacijos, pasiūlymo atmetimo“, kuriuo atsakovas informavo, kad Tiekėjo kvalifikacija atitinka minimalius, Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, tačiau pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygose nustatyto reikalavimo, tai yra nepateikti užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai, kaip reikalaujama Konkurso sąlygų 29.6 punkte, todėl pasiūlymas yra atmetamas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Varėnos raj. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 31.4.2 punktu ir Konkurso sąlygų 62.3 punktu. Tiekėjas (ieškovai), nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2012 m. liepos 26 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria prašė jį panaikinti ir įvertinti Tiekėjo pasiūlymą Konkurso sąlygų nustatyta tvarka. Kartu su pretenzija Tiekėjas pateikė užpildytus darbų kiekių žiniaraščius. 2012 m. liepos 31 d. Tiekėjas gavo atsakovo raštą Nr. PSD-3241-(31.1) „Dėl pretenzijos“, kuriame atsakovas pretenziją pripažino nepagrįsta ir ją atmetė. Be to, 2012 m. rugpjūčio 1 d. CVP IS priemonėmis Tiekėjas gavo atsakovo pranešimą apie sudarytą pasiūlymų eilę ir sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „Varėnos statyba“. Tokius atsakovo sprendimus ir veiksmus ieškovai laiko nepagrįstais.

Nurodė, kad atsakovas, pripažinęs Tiekėjo kvalifikaciją tinkama, pasiūlymą atmetė dėl vienintelės priežasties – darbų kiekių žiniaraščių nepateikimo kartu su pasiūlymu. Atsakovo pozicija, kad jis negalėjo pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir paprašyti Tiekėjo pateikti darbų kiekių žiniaraščius, ieškovų teigimu, yra nepagrįsta, nes atsakovas netinkamai aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį ir Konkurso sąlygų nuostatas, ir atitinkamai dėl tokio neteisingo aiškinimo sukuriamos situacijos neteisėtai ir nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Taisyklių 31.4.2 punktą ir Konkurso sąlygų 62.3 punktą, atmesdamas Tiekėjo pasiūlymą. Anot ieškovų, Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis draudžia prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti ne bet kokius pasiūlymo duomenis ir jį sudarančius dokumentus, o tik tokius, kurie sudaro pasiūlymo esmę (kainą ir pan.). Ieškovų nuomone, pagal Konkurso sąlygų 6 priedą pateikiamos informacijos negalima laikyti tokiais duomenimis, kurie sudaro pasiūlymo esmę, kadangi: (a) orientacinius darbų kiekių žiniaraščius jau yra parengusi ir pateikusi pati perkančioji organizacija. Konkurso sąlygų 9 punkte numatyta, kad „pridedamo Techninio projekto techninėse specifikacijose, brėžiniuose ar darbų kiekių žiniaraščiuose paminėti gaminių, medžiagų ar įrenginių pavadinimai yra orientacinio pobūdžio ir gali būti pakeisti lygiaverte (analogiška, ne žemesnės kokybės) kitų gamintojų produkcija“. Konkurso sąlygų 6 priede „Orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai“ nurodyta „(pateikiami atskiruose failuose)“. Tokios Konkurso sąlygų nuostatos reiškia, kad darbų kiekių žiniaraščiai jau yra parengti paties atsakovo ar jo pasamdyto projektuotojo ir yra pateikti Konkurso dalyviams, o Konkurso dalyviai neturi teisės jų savarankiškai keisti, pildyti ir pan.; (b) Konkurso sąlygų 10 punkte, pasisakančiame dėl orientacinių darbų kiekių žiniaraščių (pagal 6 priedą), yra aiškiai pasakyta, kad „pasiūlymų vertinimo metu jie nebus vertinami“. Tokiu būdu, anot ieškovų, pati perkančioji organizacija aiškiai deklaruoja, kad šis dokumentas ne tik nesudaro pasiūlymo esmės, bet pasiūlymų vertinimo metu net nebus vertinamas. Todėl atmesti pasiūlymą dėl tokio dokumento nepateikimo, kuris pagal Konkurso sąlygas vertinant pasiūlymus net nėra vertinamas, yra aiškiai neteisėta, nepagrįsta ir neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyto proporcingumo principo. Tuo labiau yra neteisėta, nepagrįsta ir neatitinka proporcingumo principo atmesti tokį pasiūlymą perkančiajai organizacijai net nepasinaudojus Viešųjų pirkimų įstatyumo 39 straipsnio 1 dalies suteikta teise; (c) orientaciniuose darbų kiekių žiniaraščiuose (pagal Konkurso sąlygų 6 priedą) esanti informacija visiškai neturi įtakos nei tiekėjo atliekamų darbų kainoms, nei tiekėjo įsipareigojimų apimčiai, nei darbų atlikimo terminams, nei bet kurioms kitoms esminėms sąlygoms, kadangi visos šios sąlygos jau yra aiškiai aptartos kituose pasiūlymo dokumentuose ir Konkurso sąlygose. Todėl, pasak ieškovų, nuo tos aplinkybės, bus ar nebus pateikti pagal Konkurso sąlygų 6 priedą parengti orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai, visiškai nepriklauso nei tiekėjo įsipareigojimų apimtis, nei kaina, nei terminai, nei jokios kitos sąlygos; (d) tiek Konkurso sąlygų 10 punkte, tiek 7 priedo pateikiamos Statybos darbų rangos sutarties formos 3.2 punkte yra aiškiai pasakyta, kad tiekėjas „turės atlikti visus darbus, nurodytus Techniniuose projektuose, net ir tuo atveju, jei šie darbai nebus įtraukti i orientacinį kiekių žiniaraštį. Šiuo atveju riziką dėl darbų kiekių pasikeitimo prisiima tiekėjas“. Tai, ieškovų vertinimu, taip pat akivaizdžiai įrodo, kad orientacinių darbų kiekių žiniaraščių jokiu būdu negalima laikyti pasiūlymo esmę sudarančia informacija, kurios negalima pildyti; (e) Tiekėjo pasiūlymas net ir be pagal Konkurso sąlygų 6 priedą parengtų orientacinių darbų kiekių žiniaraščių (kurie pagal Konkurso sąlygas net nėra vertinami, vertinant pasiūlymus) gali būti įvertintas Konkurso sąlygų nustatyta tvarka (t. y. pagal mažiausios kainos kriterijų), kadangi visa tokiam vertinimui reikalinga informacija yra pateikta kituose pasiūlymo dokumentuose, o tokiu vertinimu niekam nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir niekas nebūtų diskriminuojamas. Todėl, ieškovų nuomone, atsakovui nebuvo jokių kliūčių pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi ir paprašyti Tiekėją patikslinti pasiūlymą, pateikiant pagal Konkurso sąlygų 6 priedą parengtus orientacinius darbų kiekių žiniaraščius.

Atsiliepimas

Atsakovas, atsakyme į pretenziją teigdamas, kad „nors orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai nėra vertinami, tačiau jie bus naudojami vykdant darbus, t. y. darbų pažangai fiksuoti“, pats pripažino, kad darbų kiekių žiniaraščiai nėra vertinami, todėl melagingai teigia, kad darbų pažanga bus fiksuojama pagal darbų kiekių žiniaraščius.

Ieškovai pažymėjo, kad Konkurso sąlygų 7 priede pateikiamos Statybos darbų rangos sutarties formos 6.2 punkte nurodoma, kad „Rangovas Darbus vykdo pagal grafiką, nurodytą Veiklų sąraše“, o 9.3 punkte nurodoma, kad „Apmokėjimo už tinkamai pagal Sutartį atliktus Darbus sumai nustatyti turi būti taikomos Veiklų sąraše nurodytos fiksuotos Darbų grupių (etapų) kainos. Veiklų sąraše nurodytos Darbų grupių (etapų) fiksuotos kainos gali būti sumokėtos Rangovui dalimis, atsižvelgiant į faktiškai atliktą to Darbo grupės (etapo) dalį, 9.4 ir 9.6 punktuose numatyta tvarka. Tokiu atveju, Rangovo prašymu, Užsakovo atstovas - Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, patikrindamas dalinai atlikto Darbo grupės (etapo) apimtį, turi įvertinti, kokia Veiklų sąraše numatyto Darbo grupės (etapo) dalis procentais yra faktiškai atlikta ir pranešti Rangovui“. Tokiu būdu, ieškovų teigimu, atlikti darbai yra priimami ir apmokami ne pagal darbų kiekių žiniaraščių duomenis, o pagal Veiklos sąrašo duomenis. Veiklos sąrašas yra Konkurso sąlygų 4 priedas, ir jis Tiekėjo buvo užpildytas ir tinkamai pateiktas kartu su pasiūlymu. Todėl visa reikalinga esminė informacija, anot ieškovų, buvo pateikta pasiūlyme, o orientacinių darbų kiekių žiniaraščių negalima laikyti pasiūlymo esmę sudarančia informacija, kurios negalima pildyti.

Nurodytų aplinkybių ir argumentų visuma, ieškovų teigimu, patvirtina, kad jų (Tiekėjo) pasiūlymas atmestas nepagrįstai ir neteisėtai dėl itin formalių priežasčių. Tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia, todėl ieškovų pasiūlymo eliminavimas dėl formalių priežasčių laikytinas Viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimu. Anot ieškovų, perkančioji organizacija itin formaliai vertino situaciją, netinkamai aiškino teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Vien dėl tokios pozicijos atsakovas permokėtų mažiausiai 120 000 Lt mokesčių mokėtojų pinigų, kas nesiderina su Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintu racionalaus lėšų panaudojimo reikalavimu. Tai, pasak ieškovų, įrodo, kad, laikantis proporcingumo principo, viešųjų pirkimų tikslų bei teismų suformuotos praktikos, atsakovas negalėjo atmesti jų pasiūlymo, o privalėjo pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi ir, jiems (Tiekėjui) patikslinus pasiūlymą (ką jau yra padaryta kartu su pretenzija), jį įvertinti Konkurso sąlygų nustatyta tvarka.

Be to, ieškovų vertinimu, pats atsakovas, nagrinėdamas pateiktus pasiūlymus, nesilaikė loginės viešojo pirkimo procedūrų tvarkos, o būtent: pirmiausia paprašė Tiekėjo papildyti kvalifikacinius duomenis, ką Tiekėjas nustatytu terminu ir padarė, tam sugaišdamas laiko, ir tik po to pasiūlymą atmetė dėl visai kitos formalios priežasties. Jei atsakovas būtų nuosekliai vykdęs viešojo pirkimo procedūras, jis būtų iškart priėmęs sprendimą atmesti pasiūlymą, o ne be reikalo gaišinęs Tiekėjo laiką. Tokie veiksmai, anot ieškovų, verčia abejoti konkurso procedūrų skaidrumu.

Šalies argumentai

Ieškovai taip pat nurodė, kad, nepaisant jų (Tiekėjo) pateikto ieškinio, atsakovas ir toliau tęsė viešojo pirkimo procedūras ir 2012 m. rugpjūčio 17 d. su Konkurso laimėtoju UAB „Varėnos statyba“ sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. S-260, tokiu būdu pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalį, kuri draudžia perkančiajai organizacijai, gavusiai ieškinio teismui kopiją, sudaryti pirkimo sutartį, kol nesibaigė atidėjimo terminas ir kol perkančioji organizacija negavo vieno iš dviejų Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytų teismo pranešimų. Pažymėjo, kad ieškinys teismui ir pranešimas kartu su ieškinio kopija atsakovui buvo pateikti 2012 m. rugpjūčio 14 d., o Kauno apygardos teismas nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė 2012 m. rugpjūčio 28 d. Tokiu būdu, anot jų, nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. (arba vėliau, priklausomai nuo to, kada teismo nutartį gavo savivaldybė) atsakovas negalėjo pasirašyti Rangos sutarties. Todėl vien jau šis šiurkštus pažeidimas, ieškovų vertinimu, yra pagrindas pripažinti Rangos sutartį niekine, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją. Be to, pripažinus, kad atsakovo sprendimai atmesti Tiekėjo pasiūlymą bei pretenziją yra nepagrįsti, tiek atsakovo, tiek pirkimo dalyviai yra grąžinami į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, todėl atitinkamai turėtų būti panaikinti ir visi paskesni su konkurso vykdymu susiję atsakovo priimti sprendimai dėl pasiūlymų nagrinėjimo ir vertinimo (taip pat ir sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo) bei atsakovo ir konkurso laimėtojo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, pripažįstant ją niekine, ir taikyti restitucija.

Ieškovai taip pat nurodė, kad iš atsakovo pateikto 2012 m. liepos 24 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 4 (140-141) 2.3 punkto formuluotės matyti, jog nėra įvardinti jokie konkretūs trūkstami atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams patvirtinantys dokumentai. Todėl, anot jų, galima preziumuoti, kad laimėtoju paskelbtas UAB „Varėnos statyba“ su pasiūlymu nepateikė jokių ar bent didžiosios dalies atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų. Tuo atveju, jei atitinkamas tiekėjas kartu su pasiūlymu iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nepateikia jokių ar bent didžiosios dalies atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų, vadovaujantis suformuota teismų praktika, toks tiekėjas neįgyja kvalifikacinių duomenų tikslinimo teisės, nes, priešingu atveju, jam būtų leista pateikti šią informaciją po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o tai pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Tokiais atvejais tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Todėl ieškovų teigimu, turi būti panaikinti paskesni su konkurso vykdymu susiję atsakovo sprendimai, o būtent sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo, bei pripažinti Rangos sutartį niekine ir taikyti restituciją.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir nutarė priteisti iš ieškovių UAB „Dangesta“ ir UAB „Docilis“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos statyba“ po 1275 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

Teismas, įvertinęs Konkurso sąlygų II skyriaus „Pirkimo objektas“ 9 punkto, V skyriaus „Pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas“ 29 punkto, Konkurso sąlygų 6 priedo nuostatas, sprendė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo, teigdami, jog kartu su pasiūlymu ieškovai turėjo pateikti užpildytus darbų kiekių žiniaraščius pagal Konkurso sąlygų 6 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai“ pateiktus duomenis (įrašyti vieneto kainą Lt ir visą darbų kainą pagal atskiras žiniaraščių eilutes), yra teisūs. Tačiau užpildytus darbų kiekių žiniaraščius ieškovai pateikė tik kartu su 2012 m. liepos 26 d. pretenzija, kuria prašė panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti jų pasiūlymą ir jį įvertinti Konkurso sąlygų nustatyta tvarka. Todėl teismas sprendė, kad reikalaujamus užpildytus darbų kiekių žiniaraščius ieškovai pateikė vėliau, t. y. pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.

Teismas nurodė, kad, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, atsakovas privalėjo taikyti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies (atitinkamai –Taisyklių 31.1 punkto) nustatą: „Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus“. Teismas sutiko su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, jog darbų kiekių žiniaraščiai yra vienas iš svarbiausių dokumentų iš viešųjų pirkimų kylančiuose statybų teisiniuose santykiuose. Šie dokumentai svarbūs ne tik vertinant konkurso pasiūlymus, bet ir kontroliuojant statybos darbų atlikimą pagal sudarytas statybos darbų rangos sutartis. Taip pat teismas pažymėjo, kad kadangi darbų kiekių žiniaraščiuose nurodomos konkrečių darbų kainos, viešųjų pirkimų praktikoje pagal juos nustatomos darbų kainos keičiantis darbų apimtims.

Teismas, įvertinęs prie Konkurso dokumentų pridėtos sutarties projekto 10.4 ir 10.1.2 punktų nuostatas, pripažino, jog nepateikus orientacinių darbų kiekių žiniaraščių, atsakovas neturėtų galimybių nustatyti papildomų darbų kainos bei darbų kainos sumažinimo už neatliktus statybos darbus, papildomų ar nevykdomų darbų pagal pasiūlymą vertės. Orientacinių kiekių žiniaraščių nepateikimas, teismo nuomone, konkurso dalyviui sudarytų galimybę manipuliuoti situacija, t. y. papildomiems darbams pateikti brangų įkainį, o nevykdomiems darbams sumažintą darbų įkainį. Todėl teismas sprendė, jog dalyvis, nepateikęs orientacinių darbų kiekių žiniaraščių, turėtų pranašumą prieš kitus dalyvius, ir būtų sudarytos nevienodos sąlygos visiems konkurso dalyviams, be to, orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai pagrįstai yra laikomi pasiūlymo dalimi.

Teismo nuomone, atsakovas, atlikdamas konkursą ir vertindamas tiekėjų pasiūlymus, vadovavosi Konkurso sąlygose nustatytais kriterijais ir jų vertinimo tvarka. Kadangi ieškovai, teikdami pasiūlymą, nepateikė reikalaujamų užpildytų orientacinių darbų kiekių žiniaraščių, ir tai nėra pateikto pasiūlymo neaiškumai ar kainos apskaičiavimo aritmetinės klaidos, kuriuos galima būtų paaiškinti ar ištaisyti, nekeičiant pasiūlymo esmės ir pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo nepadarant atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, atsakovas, anot teismo, neturėjo jokio teisinio pagrindo prašyti paaiškinti tokį pasiūlymą.

Teismo nuomone, atsakovas, prašydamas paaiškinti pasiūlymą, būtų pažeidęs Taisyklių 31.4.2 ir 31.8 punktų nuostatas, VPĮ 85 straipsnio 2 dalies, 90 straipsnio, 39 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teismas taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl vertinimo kriterijai turi būti taikomi objektyviai ir visiems vienodai.

Teismas pažymėjo, kad Konkurso sąlygų 29.6 punkte aiškiai numatyta, kad tiekėjai turi pateikti užpildytus orientacinius darbų kiekių žiniaraščius. Be to, kaip pastebėjo ir VPT savo išvadoje, Konkurso sąlygų 10 punkto nuostata yra klaidinanti ir, vertinant ją kartu su Konkurso sąlygų 29.6 punktu, nustatančiu pareigą kartu su pasiūlymu pateikti orientacinių darbų kiekių žiniaraščius, todėl galimai galėjo suklaidinti tiekėjus, tačiau Konkurso sąlygų 10 punkto nuostatos ieškovai neskundė VPĮ V skyriaus nustatyta tvarka, todėl dėl šios nuostatos teisėtumo ir dėl to, kad būtent ši Konkurso sąlygų nuostata galėjo suklaidinti ieškovus, nusprendė plačiau nepasisakyti. Taip pat teismas nusprendė plačiau nepasisakyti ir dėl Konkurso sąlygų 10 punkto nuostatos prieštaravimo Konkurso sąlygų 7 priede pateikiamos Statybos darbų rangos sutarties formos 6.2 ir 9.3 punktų nuostatoms.

Teismas pritarė trečiojo asmens argumentams, jog darbų kiekių žiniaraščių svarba įtvirtinta ir Konkurso sąlygose, o būtent Konkurso sąlygų 9 ir 10 punktuose. Pasak teismo, ieškinyje nepagrįstai bandoma iškreipti Konkurso sąlygų 10 punkto nuostatos, kad tiekėjas turės atlikti visus darbus, nurodytus Techniniuose projektuose, net ir tuo atveju, jei šie darbai nebus įtraukti į orientacinį kiekių žiniaraštį, prasmę. Teismo vertinimu, ši nuostata išsprendžia galimas darbų kiekių žiniaraščių ir techninio projekto kolizijas pastarojo naudai, tačiau jokiu būdu nesumenkina darbų kiekių žiniaraščių reikšmės.

Teismo vertinimu, ieškovų kaltinimus atsakovui dėl perdėto formalizmo paneigia bylos medžiaga. Anot teismo, atsakovas preciziškai laikėsi VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir leido ieškovams tikslinti pasiūlymo konkursui duomenis, kiek tikslinimai nebuvo susiję su pasiūlymo esme. Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. liepos 17 d. posėdyje ieškovams buvo leista patikslinti neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją ir pateikti trūkstamus dokumentus. Be to, VPT praktika patvirtina, kad perkančioji organizacija neturi teisės leisti tiekėjui vėliau pateikti orientacines pirkimo objekto lokalines sąmatas (t. y. to paties turinio dokumentas kaip ir darbų kiekių žiniaraščiai), kurios buvo reikalaujamos pateikti teikiant pasiūlymą.

Kadangi pirkimo procedūrų metu nė vienas tiekėjas dėl Konkurso sąlygų 29.6 punkto pastabų nepateikė, taip pat neginčijo VPĮ nustatyta tvarka, todėl, teismo nuomone, tiekėjai, kaip konkurso dalyviai, privalėjo šią sąlygą vykdyti, o jos neįvykdymą perkančioji organizacija pagrįstai traktavo kaip Konkurso sąlygose nustatytų pasiūlymų rengimo reikalavimų nesilaikymą. Teismas pažymėjo, jog visi kiti konkursui pasiūlymus pateikę tiekėjai (išskyrus susivienijusius ieškovus) Konkurso sąlygas suprato vienodai ir tinkamai parengė pasiūlymus, pateikdami ir užpildytus orientacinių darbų kiekių žiniaraščius. Be to, Perkančioji organizacija negali ir neturi teisės neatsižvelgti į tai, kad dalyvio pasiūlymas, net ir tokiu atveju, jeigu jo kaina yra pati mažiausia, neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-356/2009).

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei pritardamas VPT išvadai, konstatavo, jog atsakovo sprendimas atmesti ieškovių pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso dokumentuose nustatytų pasiūlymo rengimo reikalavimų, priimtas atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. liepos 24 d. posėdyje, yra pagrįstas.

Teismas atmetė ieškovų teiginį dėl loginės viešojo pirkimo procedūrų tvarkos nesilaikymo, nurodydamas, kad tam nėra jokio teisinio pagrindo, nurodęs, jog, atsižvelgiant į VPĮ 32 straipsnio 7 dalį, dalyvio kvalifikacijos bei techninių duomenų ir jo pasiūlymo vertinimas yra du skirtingi ir savarankiški procesai.

Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Dangesta“ neskaitė atsakovo CVP IS priemonėmis siųsto pranešimo apie Konkurso sąlygų patikslinimą (kad atsakovas atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaus tik iš to dalyvio, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu (iki pasiūlymų eilės nustatymo)), tuo parodydamas savo nerūpestingą požiūrį ir teikiant pasiūlymą konkursui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai jau kartu su pasiūlymu pateikė kvalifikaciją įrodančius dokumentus, todėl atsakovas nebeturėjo pagrindo jų prašyti dar kartą pateikti atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų, o, kadangi kiti pirkimo dalyviai pateikė tik pasiūlymus be kvalifikacijos reikalavimus įrodančių dokumentų, atsakovas, priėmęs sprendimą atmesti ieškovų pasiūlymą, kaip neatitinkantį pasiūlymo rengimo reikalavimų, Konkurso sąlygose nustatyta tvarka visiškai pagrįstai kreipėsi į kitą pirkimo dalyvį, tai yra į UAB „Varėnos statyba“, pateikti atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius dokumentus.

Teismas, vadovaudamasis VPĮ 95 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad ieškovai 2012 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniu paštu, CVP IS priemonėmis ir faksu tik informavo atsakovą, kad yra pateikę ieškinį Kauno apygardos teismui, ir atsiuntė ieškinio kopiją, tačiau nepateikė ieškinio kopijos su gavimo teisme įrodymais. Nors ieškovai kartu su ieškiniu atsakovui pateikė ir Lietuvos pašto kvitą, patvirtinantį ieškinio išsiuntimą Kauno apygardos teismui, teismas vertino, jog tai šiuo atveju neprilygsta ieškinio gavimo teisme įrodymui. Teismo nuomone, šioje viešųjų pirkimų byloje patys ieškovai turėjo preciziškai laikytis VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir, siekdami, kad nebūtų sudaryta sutartis su konkurso laimėtoju, stengtis ieškinį teismui pateikti kaip įmanoma operatyviau ir gauti gavimo teisme įrodymą, o ne siųsti jį teismui registruotu paštu. Teismo teigimu, ieškovų pasirinkta ieškinio pateikimo teismui forma registruotu laišku neatitinka rūpestingo elgesio standartų. Kadangi ieškovai, turėdami pakankamai laiko, neįvykdė VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti teiktą Kauno apygardos teismui ieškinio kopiją su žyma ar kitais gavimo Kauno apygardos teisme įrodymais, atsakovas, pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudaręs viešojo pirkimo sutartį su UAB „Varėnos statyba“, teismo nuomone, imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė. Teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, jog 2012 m. rugpjūčio 17 d. ieškinys teisme dar net nebuvo gautas, ką buvo galima nustatyti ir iš viešai skelbiamų Lietuvos pašto duomenų, iš kurių matyti, jog registruota siunta Nr. RN506682748LT teismą pasiekė tik 2012 m. gegužės 20 d., t. y. jau po sutarties sudarymo. Ieškovams nesilaikius VPĮ nustatytos tvarkos, teismo nuomone, atsakovas neturėjo pagrindo stabdyti tolimesnių procedūrų bei vilkinti pirkimo procesą.

Teismas, nenustatęs ieškovų nurodytų pagrindų naikinti teisėtų ir pagrįstų atsakovo sprendimų dėl ieškovų pasiūlymo ir pretenzijos atmetimo bei dėl pasiūlymo eilės nustatymo ir laimėjusio pasiūlymo, taip pat konstatavo, jog ieškovams nebelieka ir teisėto intereso ginčyti 2012 m. rugsėjo 17 d. atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos Statybos rangos darbų sutarties, dėl ko ieškinį atmetė ir dėl šios priežasties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai UAB „Dangesta“ ir UAB „Docilis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Tiek atsižvelgiant į VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinį ir prasmę, tiek atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes (Konkurso sąlygų nuostatas ir kt.), Perkančioji organizacija turėjo teisę ir privalėjo pasinaudoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir paprašyti tiekėjo pateikti darbų kiekių žiniaraščius. Teismo išvados, kad darbų kiekių žiniaraščiai yra vienas iš svarbiausių dokumentų statybų teisniuose santykiuose ir kad jie sudaro pasiūlymo esmę, yra nepagrįstos ir neatitinka VPĮ 39 straipsnio 1 dalies turinio.Ieškovų įsitikinimu, faktinių aplinkybių visuma leidžia neabejotinai teigti ir akivaizdžiai įrodo, kad orientacinių darbų kiekių žiniaraščių šiuo konkrečiu atveju negalima laikyti pasiūlymo esmę sudarančia informacija, o būtent: 1) Konkurso sąlygų 10 punkto nuostata, kad pasiūlymų vertinimo metu jie nebus vertinami, perkančioji organizacija deklaruoja, kad šis dokumentas nesudaro pasiūlymo esmės ir pasiūlymų vertinimo metu apskritai net nebus vertinamas, todėl atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl tokio dokumento nepateikimo yra neteisėta, nepagrįsta ir neatitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyto proporcingumo principo; 2) Konkurso sąlygų 10 punkto ir Konkurso sąlygų 7 priede pateikiamos Statybos darbų rangos sutarties formos 3.2 punkto nuostatos patvirtina, kad apibrėžiant perkamų ir pagal viešojo pirkimo sutartį turimų atliktų darbų apimtį (darbų rūšis ir sudėtį, medžiagų rūšis, darbų ir medžiagų kiekius ir t.t.) esminę (sprendžiančią) galią turi ne orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai, o techninis projektas; orientaciniuose darbų kiekių žiniaraščiuose pateikta informacija ar jos nepateikimas (nebuvimas) nei išplečia, nei susiaurina perkamų darbų apimčių; 3) Teismo argumentas, kad orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai bus naudojami atliekamų darbų rezultato pažangai fiksuoti, neatitinka Konkurso sąlygų 7 priede pateikiamos Statybos darbų rangos sutarties formos 6.2, 9.3 punktų - atlikti darbai priimami ir apmokami ne pagal darbų kiekių žiniaraščių, o pagal Veiklos sąrašo duomenis; tarp Konkurso sąlygų 10 punkto ir Konkurso sąlygų 7 priede pateikiamos Statybos darbų rangos sutarties formos 6.2 ir 9.3 punktų susidariusius prieštaravimus teismas nepagrįstai aiškina ieškovų nenaudai; 4) Darbų apimčių pasikeitimo įvertinimas Konkurso sąlygose nėra siejamas su orientaciniuose darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytomis kainomis; rangos sutarties formoje yra nurodyta, kad mažinant darbų apimtis, vadovaujamasi ne orientaciniais darbų kiekių žiniaraščiais, o Veiklos sąrašo duomenimis; 5) Orientaciniuose darbų kiekių žiniaraščiuose esanti informacija visiškai neturi įtakos nei tiekėjo atliekamų darbų kainai, nei tiekėjo įsipareigojimų apimčiai, nei darbų atlikimo terminams, nei bet kurioms kitoms esminėms sąlygoms, kadangi visos šios sąlygos jau yra aiškiai aptartos kituose pasiūlymo dokumentuose ir Konkurso sąlygose (įskaitant rangos sutarties formą); 6) Kadangi konkurso sąlygose yra nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, kad nustatant darbų apimtis yra vadovaujamasi techniniu projektu, o ne orientaciniais darbų kiekių žiniaraščiais, kad darbų rezultato pažanga fiksuojama pagal Veiklos sąrašą, kurį ieškovai pateikė kartu su pasiūlymu ir t. t, galima konstatuoti, kad, kartu su pasiūlymu visa ieškovų pasiūlymo vertinimui reikalinga informacija buvo pateikta kituose pasiūlymo dokumentuose.Ieškovai, pateikdami pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikė ir orientacinius darbų kiekių žiniaraščius, todėl sprendime minimas teismo argumentas apie galimybę ieškovams manipuliuoti situacija neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kadangi joje pateiktas vien formalus, siauras ir fragmentinis požiūris, visiškai nevertinant esminių šiai bylai aplinkybių. Išvadoje nėra paminėta ir aptarta nei Konkurso sąlygų 10 punkto nuostata, kad pasiūlymų vertinimo metu orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai apskritai nebus vertinami, nei su ja susijęs vienas iš esminių ieškovams argumentų. Išvadoje taip pat net neanalizuojama ir nepasisakoma, ar orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir Konkurso sąlygas, laikytini sudarančiais pasiūlymo esmę, ar ne.Sprendime pripažįstama, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. ieškovai GVP IS priemonėmis ir faksu informavo atsakovą apie ieškinio pateikimą Kauno apygardos teismui, kartu atsiųsdami ieškinio kopiją bei ieškinio išsiuntimą teismui patvirtinantį dokumentą - AB „Lietuvos paštas“ kvitą, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad VPĮ 95 straipsnio 2 dalis nebuvo pažeista, nes ieškovai neįvykdė VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti teismui teiktą ieškinio kopiją su žyma ar kitais gavimo Kauno apygardos teisme įrodymais, nes, teismo nuomone, „ieškovų pasirinkta ieškinio pateikimo teismui forma registruotu laišku laikytina neatitinkančia rūpestingo elgesio standartų“. Ieškovų nuomone, VPĮ 95 straipsnio 1 dalies norma turi būti suprantama ir aiškinama, kaip įpareigojanti tiekėją pateikti perkančiajai organizacijai pakankamai duomenų, leidžiančių įsitikinti, kad tiekėjas iš tiesų inicijavo ginčo sprendimo teismine tvarka procedūrą. Šiuo atveju nėra ginčo, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio 16 dieną, t. y. iki Rangos sutarties pasirašymo, gavo ieškovų pranešimą apie ieškinio pateikimą, taip pat paties ieškinio kopiją bei ieškinio išsiuntimą teismui patvirtinantį dokumentą. Nepagrįstai teismas nurodė, kad ieškovų argumentas dėl loginės viešojo pirkimo procedūrų tvarkos nesilaikymo, kai atsakovas, net ir žinodamas, kad tiekėjo (ieškovų) pasiūlymas bet kokiu atveju bus atmestas, pirmiau reikalauja iš tiekėjo pateikti (patikslinti) kvalifikacinius duomenis ir tik po to, pripažinusi, kad tiekėjo kvalifikacija yra tinkama, priima sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo dėl orientacinių darbų kiekių žiniaraščių nepateikimo, neturi teisinio pagrindo. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas prasideda vokų atplėšimo stadijoje. Jei tiekėjas su pasiūlymu nepateikia visų reikalingų dokumentų, tai, perkančiosios organizacijos nuomone, yra pagrindas tokį pasiūlymą atmesti, o ne žinodama, kad pasiūlymas bet kokiu atveju bus atmestas, reikalauti tiekėjo pateikti (patikslinti) kvalifikacinius duomenis ir tik po to, pripažinus, kad kvalifikacija yra tinkama, priimti sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo dėl dokumentų trūkumo. Tai prieštarauja skaidrumo, abipusio pripažinimo, nediskriminavimo principams.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Varėnos statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Nepagrįstai apeliantai nurodo, kad darbų kiekių žiniaraščiai nėra esminis pasiūlymo dokumentas: 1) Darbų kiekių žiniaraščiai yra vienas iš svarbiausių dokumentų iš viešųjų pirkimų kylančiuose statybų teisiniuose santykiuose. Šie dokumentai svarbūs tiek vertinant Konkurso pasiūlymus, tiek kontroliuojant statybos darbų atlikimą pagal sudarytas statybos darbų rangos sutartis. 2) Konkurso pasiūlymų vertinimo stadijoje pagal darbų kiekių žiniaraščius nustatoma, ar Konkurso dalyvis tinkamai įvertino atliktinų statybos darbų kiekybinius ir kokybinius aspektus bei atitinkamai teisingai apskaičiavo darbų kainą. 3) Statybos vykdymo procese darbų kiekių žiniaraščiai reikšmingi kontroliuojant darbų kiekybę ir kokybę. Taip pat, kadangi darbų kiekių žiniaraščiuose nurodomos konkrečių darbų kainos, viešųjų pirkimų praktikoje pagal juos nustatomos darbų kainos, keičiantis darbų apimtims (prie Konkurso sąlygų pridėtos sutarties projekto 10.4 p., 10.1.2 p.). 4) Veiklos sąraše pateikiamos darbų kategorijos yra pernelyg stambios, todėl pagal jas negalima įvertinti nei atliekamų darbų ir sunaudojamų medžiagų kiekybinių ir kokybinių aspektų, nei nustatyti darbų kainos, keičiantis darbų apimtims. Tuo tarpu darbų kiekių žiniaraščiuose nurodomi konkretūs darbai, įrengimai ir medžiagos, kurie leidžia įvertinti aukščiau nurodytus parametrus. 5) Prie Konkurso dokumentų pridėtos sutarties projekto 10.4 punkte nustatyta, kad jei papildomų darbų įkainio nėra Rangovo pasiūlyme, pateiktame Darbų viešojo pirkimo metu, Rangovas pateikia siūlomą tokių darbų įkainį, o Užsakovas pateiktą papildomų darbų įkainį palygina su vidutine rinkos kaina, kuri nustatoma pasirinktinai įvertinus ne mažiau kaip trijų kitų rinkoje esančių ūkio subjektų darbų kainas, išskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nėra tiek ūkio subjektų. Ši sutarties projekto nuostata skirta reglamentuoti šalių santykius tais atvejais, kai atliekami visiškai kitokio pobūdžio statybos darbai, kurių aprašymai nėra nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose. 6) Darbų kiekių žiniaraščių parengimas yra pakankamai brangus. UAB „Varėnos statyba“ Konkursui pateikto darbų kiekių žiniaraščio parengimui sugaišo apie 40 darbo valandų. Taigi, visiems konkurso dalyviams svarbu taikyti vienodus reikalavimus pasiūlymo dokumentams. 7) Darbų kiekių žiniaraščių svarba įtvirtinta ir Konkurso sąlygose (9 p., 10 p.). Apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma iškreipti Konkurso sąlygų 10 punkto nuostatos prasmę. Ši nuostata išsprendžia galimas darbų kiekių žiniaraščių ir techninio projekto kolizijas pastarojo naudai, tačiau jokiu būdu nesumenkina darbų kiekių žiniaraščių reikšmės. 8) Darbų kiekių žiniaraščių svarbą pripažįsta ir teismų praktika. 9) Lietuvos apeliacinis teismas, 2012 m. kovo 22 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1225/2012 aiškindamas VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatą, pažymėjo, kad pasiūlyme nurodytų darbų kiekių neatitikimai pirkimo dokumentuose nurodytiems perkamų darbų kiekiams - nėra pateikto pasiūlymo neaiškumai ar kainos apskaičiavimo aritmetinės klaidos, kuriuos galima būtų paaiškinti ar ištaisyti, nekeičiant pasiūlymo esmės ir pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo nepadarant atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Tiekėjas viešųjų pirkimų procedūrose privalo būti preciziškai tikslus, t. y. kiekvieną konkurso sąlygą vykdyti tiksliai, kaip joje yra reikalaujama. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, privalėjo prašyti, kad ieškovas paaiškintų pasiūlyme esančius neatitikimus ir pasiūlymo atmetimo klausimą spręsti tik terminui atsakyti į perkančiosios organizacijos prašymą paaiškinti pasiūlymą pasibaigus. 10) Skirtingai nei teigia apeliantai, atsakovas preciziškai laikėsi VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 11) Viešųjų pirkimų tarnyba nagrinėjamoje byloje pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d. išvadą, jog atsakovo sprendimas, kurį ginčija ieškovai, yra pagrįstas. 12) Viešųjų pirkimų tarnybos praktika kitose bylose patvirtina, kad perkančioji organizacija neturi teisės leisti tiekėjui vėliau pateikti orientacines pirkimo objekto lokalines sąmatas (tai to paties turinio dokumentas, kaip ir darbų kiekių žiniaraščiai), kurios buvo reikalaujamos pateikti teikiant pasiūlymą.Statybos darbų rangos sutartis Nr. S-260 tarp atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Varėnos statyba“ buvo sudaryta 2012 m. rugpjūčio 17 d. Šią dieną ieškovų ieškinys dar nebuvo gautas Kauno apygardos teisme (trečiojo asmens žiniomis, jis gautas tik 2012 m. rugpjūčio 20 d.). Todėl teisės aktų reikalavimai dėl pirkimo sutarties sudarymo nepažeisti.Ieškovai yra atstovaujami profesionalaus advokato, todėl jiems turėtų būti žinomi civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių dokumentų įteikimą viešųjų pirkimų bylose, ypatumai. LR CPK 423¹ str. šios kategorijos bylose leidžia dokumentų įteikimą faksu, el. paštu ir kt. formomis. Todėl ieškovų pasirinkta ieškinio pateikimo teismui forma (trečiojo asmens žiniomis, registruotu laišku) laikytina neatitinkančia rūpestingo elgesio standartų.Pagal teismų praktiką viešųjų pirkimų srityje sprendimai turėtų būti naikinami ir sandoriai pripažįstami negaliojančiais tik dėl esminių pažeidimų, o ne dėl neesminių procedūrinio pobūdžio aplinkybių, visiškai nesusijusių su viešųjų pirkimų principų užtikrinimu.Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika pripažįsta, kad dalyvio kvalifikacijos ir jo pasiūlymo vertinimas yra du skirtingi ir savarankiški procesai.Trečiojo asmens UAB „Varėnos statyba“ nuomone, apeliacinio skundo dalis „Dėl loginės viešojo pirkimo procedūrų tvarkos pažeidimo“ visiškai nėra susijusi su ieškinio dalyku, todėl negali būti laikoma tinkamu apeliacinio skundo pagrindu CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo kontekste.

Atsiliepimas

Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio l dalyje įtvirtintos normos turinį ir prasmę, tiek atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes (Konkurso sąlygų nuostatas ir kt), atsakovas turėjo teisę ir privalėjo pasinaudoti VPĮ 39 straipsnio l dalyje įtvirtinta teise ir paprašyti ieškovo patikslinti savo pasiūlymą ir pateikti darbų kiekių žiniaraščius. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad perkančioji organizacija, nustačiusi pirkimo dalyviams pasiūlymų rengimo reikalavimus pirkimo dokumentuose, neturi jokios diskrecijos teisės leisti pirkimo dalyviams padaryti pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl ieškovo įrodinėjimai, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalis draudžia prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti ne bet kokius pasiūlymo duomenis ir jį sudarančius dokumentus, o tik tokius, kurie sudaro pasiūlymo esmę ir tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar atitinkami pasiūlymo duomenys sudaro pasiūlymo esmę (dėl ko negali būti keičiami), ar ne, iškreipia VPĮ paskirtį ir prieštarauja bei pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Faktas, kad ieškovas pateikė kitus Konkursų sąlygų 29 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus orientacinių darbų kiekių žiniaraščius, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, teikdamas pasiūlymą, galimai laiku nespėjo paruošti orientacinių darbų kiekių žiniaraščių ir vienareikšmiškai nusprendė, kad orientacinių darbų kiekių žiniaraščių kartu su pasiūlymu pateikti nereikia, nes jie, anot ieškovų, nesudaro pasiūlymo esmės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne tik perkančioji organizacija, bet ir tiekėjas privalo tiksliai laikytis Konkurso sąlygų.Ieškovas, teikdamas pasiūlymą, visiškai nepateikė reikalaujamų užpildytų orientacinių darbų kiekių žiniaraščių ir tai nėra jau pateikto pasiūlymo neaiškumai ar kainos apskaičiavimo aritmetinės klaidos, kuriuos galima būtų paaiškinti ar ištaisyti, nekeičiant pasiūlymo esmės ir pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo nepadarant atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl perkančioji organizacija neturėjo jokio teisinio pagrindo prašyti paaiškinti tokį pasiūlymą. Todėl įvertinus ir išanalizavus visas šias aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus, perkančioji organizacija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ieškovų pasiūlymą atmesti.Ieškovas nepagrįstai padarė išvadą, kad Konkurso sąlygų 10 punktas, pasisakantis dėl orientacinių darbų kiekių žiniaraščių, yra perkančiosios organizacijos deklaravimas, kad orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai nesudaro pasiūlymo esmės, kad pasiūlymų vertinimo metu jie net nebus vertinami, nes tame pačiame punkte nurodoma, kad su Konkurso sąlygomis pateikiami orientaciniai kiekių žiniaraščiai bus naudojami atliekamų darbų rezultato pažangai fiksuoti. Pažymėtina, kad ieškovas nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl galimai jam neaiškios Konkurso sąlygų nuostatos ir neišsiaiškino kokia apimtimi orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai pasiūlymų pateikimo metu nebus vertinami.Vykdant rangos darbus, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, neturėdamas įkainotų orientacinių darbų kiekių žiniaraščių, negalės įvertinti kokia darbo grupės (etapo) dalis atlikta, nes darbo grupė (etapas) yra įvertinta piniginėmis lėšomis, o ne darbų kiekiais. Į darbo grupę (etapą) įeina skirtingi darbai, todėl nustatyti atliktų darbų procentą be orientacinių darbų kiekių žiniaraščių šiuo atveju yra neįmanoma.Sutarties projekto 10.4 punkte nustatyta, kad papildomiems darbams apmokėti taikomas rangovo darbų viešojo pirkimo metu pasiūlytas darbų įkainis. Konkurso dalyviui nepateikus orientacinių kiekių žiniaraščių, Perkančioji organizacija nežinotų rangovo darbų viešojo pirkimo metu pasiūlytų darbų įkainio. Šiuo atveju rangovas taip pat galėtų manipuliuoti situacija, t. y. užsakovui pateikti didesnius papildomų darbų įkainius. Taigi dalyvis, nepateikęs orientacinių darbų kiekių žiniaraščių, turėtų pranašumą prieš kitus dalyvius ir būtų sudarytos nevienodos sąlygos visiems konkurso dalyviams. Iš to kas pasakyta, akivaizdu, kad orientaciniai darbų kiekų žiniaraščiai pagrįstai yra laikomi pasiūlymo dalimi.Pirkimo procedūrų metu nė vienas tiekėjas dėl Konkurso sąlygų 29.6 punkto pastabų nepateikė, taip pat neginčijo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, todėl tiekėjai, kaip konkurso dalyviai, privalėjo šią sąlygą vykdyti. Pažymėtina, kad kiti konkursui pasiūlymus pateikę tiekėjai konkurso sąlygas suprato vienodai ir tinkamai parengė pasiūlymus, pateikdami ir užpildytus orientacinių darbų kiekių žiniaraščius.Perkančioji organizacija negali ir neturi teisės neatsižvelgti į tai, kad dalyvio pasiūlymas, net ir tokiu atveju, jeigu jo kaina yra pati mažiausia, neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-356/2009), todėl Perkančioji organizacija tinkamai įgyvendino viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimus ir užtikrino skaidrų ir tinkamą ES paramos lėšų panaudojimą.Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniu paštu, CVP IS priemonėmis ir faksu tik informavo perkančiąją organizaciją, kad yra pateikę ieškinį Kauno apygardos teismui, ir atsiuntė ieškinio kopiją, tačiau nepateikė ieškinio kopijos su gavimo teisme įrodymais, tai yra, su gavimo Kauno apygardos teisme žyma. Atsakovo pareiga pateikti perkančiajai organizacijai nustatytos formos, t. y. su gavimo teisme įrodymais, ieškinio kopiją yra reglamentuota įstatymu, todėl ieškinio išsiuntimas teismui dar nereiškia, kad ieškinys yra gautas teisme VPĮ 95 straipsnio 1 dalies prasme. Perkančioji organizacija neturėjo pagrindo stabdyti tolimesnių procedūrų bei vilkinti pirkimo procesą, ypač kai statomas ypatingą socialinę paskirtį turintis objektas ir laiku nepasirašius viešojo pirkimo sutarties, galimas lėšų negavimas iš ES struktūrinių fondų bei visiškas projekto išbraukimas iš Alytaus regiono projektųIeškovų teiginys, kad pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas prasideda vokų atplėšimo stadijoje, vadovaujantis VPĮ 31 straipsniu, nėra logiškas, nes minėtame straipsnyje reglamentuojama vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra. VPĮ 31 str. 12 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad tolesnes pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalyvio kvalifikacijos bei techninių duomenų ir jo pasiūlymo vertinimas yra du skirtingi ir savarankiški procesai. Skirtingai nei teigia ieškovai, vykdant konkursą vokų atplėšimo stadijoje perkančiajai organizacijai jokiu būdu nebuvo aišku ir akivaizdu, kad ieškovų pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų ir iš karto privalo būti atmestas VPĮ 31 ir 39 straipsnių prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dangesta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Docilis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, buvo atmestas ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dangesta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Docilis“ pasiūlymas atsakovo paskelbtam vaikų lopšelio - darželio pastato, esančio Valkininkų miestelyje, Vilniaus g. Nr . 51, atnaujinimo (modernizavimo) ir paprastojo remonto darbų viešajam pirkimui.

Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Vaikų lopšelio - darželio pastato, Vilniaus g. 51, Valkininkų mstl., Valkininkų sen., Varėnos r. sav. atnaujinimo (modernizavimo) ir paprastojo remonto darbai“ sąlygų (toliau - Konkurso sąlygos) 62.3 punkte, pagal kurį komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Be to, pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 31.4.2 punkto nuostatą, perkančioji organizacija pasiūlymą atmeta, jeigu pasiūlymas neatitinka bet kurių pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų pasiūlymas konkursui buvo atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų 29.6 punkte nustatyto reikalavimo pateikti užpildytus darbų kiekių žiniaraščius. Toks ieškovų pasiūlymo atmetimo pagrindas nurodytas atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 24 d. rašte, adresuotame ieškovui UAB ,,Dangesta“ (61 b. l., 1 t.).

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo reikalavimai panaikinti atsakovo sprendimus dėl ieškovų pasiūlymo bei pretenzijos atmetimo bei kiti su tuo susiję reikalavimai buvo atmesti, ieškovai savo apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, turėjo teisę ir privalėjo pasinaudoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir paprašyti tiekėjo pateikti darbų kiekių žiniaraščius, o pirmosios instancijos teismo išvados, kad darbų kiekių žiniaraščiai yra vienas ir svarbiausių dokumentų statybų teisiniuose santykiuose ir kad jie sudaro pasiūlymo esmę, pasak atsakovų, yra nepagrįstos ir neatitinka VPĮ 39 straipsnio 1 dalies turinio. Ieškovų įsitikinimu, faktinių aplinkybių visuma leidžia neabejotinai teigti ir akivaizdžiai įrodo, kad orientacinių darbų kiekių žiniaraščių šiuo konkrečiu atveju negalima laikyti pasiūlymo esmę sudarančia informacija.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus ieškovų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/20; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

Pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

Taigi, prašyti dalyvių paaiškinti savo pasiūlymus perkančioji organizacija gali tik tuomet, kai pasiūlymas ar jo sudėtinė dalis yra neaiškūs, bet ne tuomet, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų ir paaiškinimu toks pasiūlymas būtų pakeičiamas ar papildomas ir tokiu paaiškinimu pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus.

Negalima sutikti su apeliantų teiginiu, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, nagrinėjamu atveju turėjo teisę ir privalėjo pasinaudoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir paprašyti tiekėjo pateikti darbų kiekių žiniaraščius.

Reikalavimas pateikti orientacinius darbų kiekių žiniaraščius buvo nustatytas Konkurso sąlygų V dalies ,,Pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas“ 29 punkto, nustatančio pasiūlymą sudarančių duomenų ir dokumentų sąrašą, 29.6 papunktyje, o tokių žiniaraščių forma pateikta 6 konkurso sąlygų priede. Taigi, šis reikalavimas yra Konkurso sąlygose pasiūlymo turiniui nustatytas reikalavimas, privalomas visiems pirkime dalyvaujantiems ir pirkimo sutartį siekiantiems sudaryti tiekėjams be išimties ir jo nevykdymą tiek perkančioji organizacija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams bei pagrindą tokį pasiūlymą atmesti. Taigi, atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vadovaudamasis VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostata, prašyti ieškovų, kad jie paaiškindami savo pasiūlymą, pateiktų vieną iš pasiūlymą sudarančių dokumentų – orientacinius darbų kiekių žiniaraščius – ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės. Priešingu atveju, t. y. paprašiusi tokius žiniaraščius pateikti ir sudariusi galimybę juos pateikti, perkančioji organizacija būtų suteikusi ieškovams galimybę padaryti pakeitimą savo pasiūlyme, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis jų pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, kas prieštarautų imperatyvioms VPĮ 29 straipsnio 4 dalies bei 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbų kiekių žiniaraščiai yra vienas iš svarbiausių dokumentų iš viešųjų pirkimų kylančiuose statybų teisiniuose santykiuose, kurių svarba įtvirtinta ir Konkurso sąlygose ir kurie yra reikšmingi ne tik vertinant pasiūlymus konkursui, bet ir kontroliuojant statybos darbų atlikimą, sudarius statybos darbų rangos sutartis. Pagal Konkurso sąlygų II dalies ,,Pirkimo objektas“ 9 punkto nuostatą, darbų savybės ir apimtys yra nurodytos pastato atnaujinimo ir paprasto remonto darbų projektuose, o techninio projekto techninėse specifikacijose, brėžiniuose ar darbų kiekių žiniaraščiuose paminėti gaminių, medžiagų ar įrenginių pavadinimai, kurie yra orientacinio pobūdžio ir gali būti pakeisti lygiaverte (analogiška, bet ne žemesnės kokybės) kitų gamintojų produkcija. Pagal 10 punkto nuostatą, orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai bus naudojami atliekamų darbų rezultato pažangai fiksuoti. Konkurso sąlygų 7 priedo – statybos darbų rangos sutarties formos – 10.4 punkte nustatyta, kad papildomiems darbams apmokėti taikomas rangovo darbų viešojo pirkimo metu pasiūlytas darbų įkainis. Taigi, kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, šios nuostatos reiškia, kad pagal su pasiūlymais pateiktus darbų kiekių žiniaraščius bus vertinamas gaminių, medžiagų, įrenginių kokybės minimumas, pagal šiuos žiniaraščius perkančioji organizacija galės įvertinti siūlomų darbų atitikimą projektinei dokumentacijai, papildomų darbų kainas, keičiantis darbų apimtims. Tai akivaizdu ir iš ieškovų su pretenzija pateiktų darbų kiekių žiniaraščių turinio: juose yra nurodyti visų darbų kiekiai, įkainiai ir bendros kainos (76-79, 81-85 b. l., 1 t.). Tuo tarpu veiklos sąraše tenurodomos atskirų darbų etapų bendros apimtys ir kainos, o kiekvieno darbo įkainių bei kainų iš jų nustatyti neįmanoma.

Konkurso sąlygų 10 punkte taip pat nurodyta, kad pasiūlymų vertinimo metu orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai nebus vertinami, o pagal statybos darbų rangos sutarties formos 3.2 punkto nuostatą, rangovas turės atlikti visus darbus, nurodytus techniniame projekte, net ir tuo atveju, jei šie darbai nebuvo įtraukti į darbų viešojo pirkimo metu pateiktą orientacinį kiekių žiniaraštį. Šias pirkimo sąlygų nuostatas apeliantai vertina kaip pagrindžiančias jų teiginį, kad orientacinių darbų kiekių žiniaraščių atveju negalima laikyti pasiūlymo esmę sudarančia informacija.

Su tokiu vertinimu sutikti nėra pagrindo.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, darbų kiekių žiniaraščiuose yra nurodomi visų darbų kiekiai, įkainiai ir bendros kainos, jie naudojami atliekamų darbų rezultato pažangai fiksuoti, pagal juos vertinamas gaminių, medžiagų, įrenginių kokybės minimumas, siūlomų darbų atitikimas projektinei dokumentacijai, papildomų darbų kainos, keičiantis darbų apimtims. Ši informacija perkančiajai organizacijai yra reikšminga, vykdant būsimos statybos darbų rangos sutarties vykdymo kontrolę. Kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad rangovas turės atlikti visus darbus, nurodytus techniniame projekte, net ir tuo atveju, jei šie darbai nebuvo įtraukti į darbų viešojo pirkimo metu pateiktą orientacinį kiekių žiniaraštį, tik išsprendžia galimas darbų kiekio žiniaraščio ir techninio projekto kolizijas pastarojo naudai, tačiau ši aplinkybė ir Konkurso sąlygų 10 punkto nuostata, kad su konkurso sąlygomis pateikiami orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai nebus vertinami pasiūlymų pateikimo metu, nepaneigia šių dokumentų reikšmės ir reikalingumo bei neatleidžia pirkime dalyvaujančių tiekėjų nuo pareigos juos pateikti. Šios pareigos nepaneigia ir aplinkybė, kad apmokėjimo už tinkamai pagal sutartį atliktus darbus sumai nustatyti bus taikomos veiklų sąraše nurodytos fiksuotos darbų grupių kainos, o darbai vykdomi pagal veiklų sąraše nurodytą grafiką (statybos darbų rangos sutarties formos 6.2, 9.3 punktai). Šios nuostatos tik įrodo, kad orientacinio darbų kiekių žiniaraščio bei veiklų sąrašo, kaip tiekėjų pasiūlymų sudėtinių dalių, paskirtis yra skirtinga, ir niekaip nepaneigia Konkurso 10 punkto nuostatos, pagal kurią orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai bus naudojami atliekamų darbų rezultato pažangai fiksuoti. Negalima sutikti ir su apeliantų teiginiu, kad visa ieškovų pasiūlymo vertinimui reikalinga informacija buvo pateikta kituose pasiūlymo dokumentuose. Nei viename iš pasiūlymo dokumentų nėra nurodyti konkrečių atskirų darbų (bet ne darbų etapų, kaip veiklos sąraše) įkainiai, kiekiai bei jų bendra kaina, todėl tik pagal darbų kiekių žiniaraščius tiksliai bus galima nustatyti atliktų konkrečių darbų kiekius ir jų kainas, t. y. fiksuoti atliktų darbų rezultatą.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, orientacinių darbų kiekių žiniaraščių pateikimas, paaiškinant jau pateiktą pasiūlymą, gali būti vertinamas ne kitaip, kaip pasiūlymo pakeitimas, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis jų pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Pasiūlymo pakeitimai gali būti atliekami tik iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (VPĮ 29 str. 4 d.). Konkurso sąlygų 34 punkte nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas - iki 2012 m. birželio 14 d. 10 val. Todėl aplinkybė, kad orientacinius darbų kiekių žiniaraščius ieškovas UAB ,,Dangesta“ perkančiajai organizacijai pateikė kartu su 2012 m. liepos 26 d. pretenzija dėl pasiūlymo atmetimo (62-85 b. l., 1 t.), reikšmės pasiūlymo vertinimui bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui negali turėti.

Ieškovai savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, nes, pasak ieškovų, joje pateiktas vien formalus, siauras ir fragmentinis požiūris, visiškai nevertinant esminių šiai bylai aplinkybių.

Atsižvelgdama į šios apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą buvo įtraukta Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi išvadai, susijusiai su nagrinėjamo viešojo pirkimo teisėtumu, duoti, kaip tai numatyta CPK 49 straipsnio 4 dalyje. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės įstaiga, kurios kompetencijai, be kita ko, priskirta vykdyti VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų. Šios įstaigos išvada teismui nėra privaloma, tačiau ji gali turėti reikšmę, sprendžiant su galimais VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimais susijusius klausimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, įtraukęs į bylą proceso dalyviu Viešųjų pirkimų tarnybą išvadai duoti, turėjo pakankamą pagrindą vertinti šios įstaigos pateiktą išvadą. Negalima sutikti su apeliantų teiginiu, kad šioje išvadoje yra pateiktas vien formalus, siauras ir fragmentinis požiūris, nevertinant esminių šiai bylai aplinkybių ir nėra paminėta ir aptarta Konkurso sąlygų 10 punkto nuostata, kad pasiūlymų vertinimo metu orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai apskritai nebus vertinami. Savo išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė šioje byloje aktualaus Konkurso sąlygų 29.6 punkte nustatyto reikalavimo pateikti orientacinius darbų kiekių žiniaraščius ir jo nevykdymo pasekmių vertinimą. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat įvertino Konkurso sąlygų 10 punkto nuostatą, pagal kurią orientaciniai darbų kiekių žiniaraščiai bus naudojami atliekamų darbų pažangai fiksuoti, o pasiūlymų vertinimo metu jie nebus vertinami, kaip galėjusią suklaidinti tiekėjus, bei pažymėjo, kad nei vienas tiekėjas pastabų dėl konkurso sąlygų 29.6 punkto nepateikė ir įstatymo nustatyta tvarka neskundė (37-39 b. l., 2 t.). Šią išvadą pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei padarė nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas.

Ieškovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų teiginys dėl loginės viešojo pirkimo procedūros nesilaikymo neturi teisinio pagrindo, ir teigia, kad tiekėjui su pasiūlymu nepateikus visų reikalingų dokumentų, perkančioji organizacija privalo iš karto atmesti tokį pasiūlymą, o ne reikalauti tiekėjo pateikti (patikslinti) kvalifikacinius duomenis. Toks perkančiosios organizacijos elgesys, ieškovų teigimu, prieštarauja skaidrumo, abipusio pripažinimo, nediskriminavimo principams.

Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas ir jų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams patikrinimas yra skirtingos viešojo pirkimo procedūros. Tai iš esmės pripažįstama ir apeliaciniame skunde, tai patvirtina ir VPĮ 39 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje tiekėjo neatitikimas pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir jo pasiūlymo neatitikimas pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų yra išskiriami kaip savarankiški pasiūlymo atmetimo pagrindai. Ši nuostata bei VPĮ 32 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus (kuria ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas), iš esmės reiškia tai, kad perkančioji organizacija pirmiausia turi patikrinti tiekėjų kvalifikaciją ir įvertinti, ar ji atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, ir tik nustačiusi, kad tokius reikalavimus tiekėjai (tiekėjas) atitinka, vertinti ir lyginti pateiktus pasiūlymus. Pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatą, tuo atveju, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Todėl aplinkybė, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi, kad ieškovų pasiūlyme pateikti duomenys apie jų kvalifikaciją yra neišsamūs, pareikalavo juos papildyti, kaip tai imperatyviai nustatyta įstatyme, negali reikšti, kad tokie atsakovo veiksmai prieštarauja skaidrumo, abipusio pripažinimo, nediskriminavimo principams.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu kaip vieną iš atliekant viešojo pirkimo procedūras atsakovo įvykdytų pažeidimų ieškovai nurodė tai, kad nepaisydamas pareikštojo ieškinio, atsakovas, kaip perkančioji organizacija, toliau tęsė viešojo pirkimo procedūras ir 2012 m. rugpjūčio 17 d. su konkurso laimėtoju sudarė statybos darbų rangos sutartį. Šią aplinkybę ieškovai vertino kaip VPĮ 95 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos ieškinio pagrindu nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad ieškovės neįvykdė VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, todėl pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudarydamas viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, imperatyvių įstatymo nuostatų atsakovas nepažeidė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ 2 straipsnio 22 dalies nuostatą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas yra 15 dienų laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos ir kurio metu negali būti sudaroma pirkimo sutartis.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apie atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ieškovui UAB ,,Dangesta“ buvo pranešta 2012 m. rugpjūčio 1 d. (91 b. l., 1 t.). Taigi, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas baigėsi 2012 m. rugpjūčio 16 d.

Pagal VPĮ 95 straipsnio 2 dalies nuostatą, perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalyje, 95¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 95¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie: 1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį; 2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo; 3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

Pagal VPĮ 95 straipsnio 1 dalies nuostatą, tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.

Taigi, pagal šias VPĮ nuostatas, perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ne tik įstatymo nustatyto pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino laikotarpiu, bei ir jam pasibaigus, tačiau tik tuo atveju, jeigu yra pareikštas ieškinys teismui dėl viešojo pirkimo procedūrų metu perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų, jeigu perkančioji organizacija apie tai yra tinkamai informuojama.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie tai, jog yra paduotas ieškinys, ieškovas tik informavo atsakovą, 2012 m. rugpjūčio 16 d. atsiųsdamos ieškinio kopiją ir Lietuvos pašto kvitą, patvirtinantį ieškinio išsiuntimą teismui. Šios aplinkybės apeliantai neginčija. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad ieškovai neįvykdė VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo - nepateikė ieškinio kopijos su gavimo teisme įrodymais. Pažymėtina, kad ieškinys teisme buvo gautas tik 2012 m. rugpjūčio 20 d., t. y. pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui. Taigi, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino laikotarpiu ieškovas ir negalėjo pateikti atsakovui įrodymų apie ieškinio gavimą teisme, nes jis buvo gautas pasibaigus šiam terminui. Tokius ieškovų veiksmus teismas pagrįstai įvertino kaip neatitinkančius rūpestingo elgesio standartų, nes paduodamas ieškinį paskutiniąją pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino dieną ir jį išsiųsdamas registruotu laišku, ieškovas privalėjo numatyti, kad jis negalės pateikti perkančiajai organizacijai įrodymų, kad ieškinys teisme yra gautas ir todėl pagal VPĮ 95 straipsnio 2 dalies nuostatą pirkimo sutarties sudarymas draudžiamas. Negalima nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovai turėjo preciziškai laikytis VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir, siekdami, kad nebūtų sudaryta sutartis su konkurso laimėtoju iki ginčo išsprendimo, ieškinį teismui pateikti kaip įmanoma operatyviau bei gauti jo gavimo teisme įrodymą. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovai, turėdami pakankamai laiko, neįvykdė VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudaręs viešojo pirkimo sutartį su UAB „Varėnos statyba“, imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė, yra pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymu ir apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

Pažymėtina ir tai, kad nenustačius pagrindų naikinti atsakovo sprendimus, kuriais buvo atmesti ieškovų pasiūlymas bei pretenzija, nustatyta pasiūlymų eilė bei konkursą laimėjęs pasiūlymas, pripažinti 2012 m. rugsėjo 17 d. atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą Statybos darbų rangos sutartį niekine ir taikyti restituciją nėra teisinio pagrindo.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų metu atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo bei sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė pagrįstai.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos statyba“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovų 1275 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir kartu su atsiliepimu pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Todėl atmetus ieškovų apeliacinį skundą, šios trečiojo asmens išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis.

Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dangesta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Docilis“ po 637,50 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų ir 50 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos statyba“,

Teisėjai Algirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė