Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NORD HOUSE“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 17 d. 10.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenų nustatyta, kad antstolis 2024 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo R. A. 50 350 Eur sumos ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei UAB „Nord house“, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje (-ose) sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis, turtinėmis teisėmis ir (ar) turtu atsiskaityti su ieškove bei mokėti įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Bendra areštuoto turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų suma savo verte neturi viršyti 50 350 Eur. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2024 m. rugpjūčio 1 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)Nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, kuriame UAB „NORD HOUSE“ nurodė 503 50,00 Eur sumą, kurią draudžiama išmokėti. Nustatyta, kad antstolis 2024 m. rugpjūčio 2 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo visas grynaisiais pinigais UAB „NORD HOUSE“ gaunamas sumas, nurodant, jog laikinųjų apsaugos priemonių mastas sudaro 503 50,00 Eur, areštuotas lėšas pavedant saugoti iki atskiro antstolio nurodymo bei įpareigojo UAB „NORD HOUSE“ per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo pateikti antstoliui UAB „NORD HOUSE“ kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų orderius patikrinimui. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja (skolininkė) įpareigota per 5 dienas raštu antstoliui pateikti informaciją apie UAB „NORD HOUSE“ priklausantį turtą: UAB „NORD HOUSE“ turimas, bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis esančias ir UAB „NORD HOUSE“ priklausančias pinigines lėšas; UAB „NORD HOUSE“ turimas turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas ar turtą) ar vertybinius popierius (akcijas, vekselius, čekius, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.); UAB „NORD HOUSE“ pajamas (nurodant pajamas išmokantį asmenį, jo adresą ir pajamų dydį); Kilnojamąjį turtą, išskyrus turtą, iš kurio vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 668 straipsniu negali būti išieškoma; Nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėja skunde pažymėjo, kad bendra areštuoto turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų suma pagal teismo 2024 m. liepos 31 d. teismo nutartį negalėjo viršyti 50 350,00 Eur, tačiau antstolis patvarkymuose, areštuodamas turtą, nenurodė jokių turto verčių, todėl pasirinktas arešto būdas užtikrina būsimo sprendimo įvykdymą 350 000 Eur sumai, t. y. beveik septynis kartus viršija, nei nurodyta teismo nutartyje.

Sprendžiant dėl pareiškėjos teiginių, svarbu pažymėti, kad aukščiau nurodytais antstolio patvarkymas areštuotas ne visas pareiškėjai priklausantis turtas, įskaitant pinigines lėšas, o išieškomos sumos ir vykdymo išlaidų ribose, t. y. 50 350,00 Eur.

Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento. Apie poreikį areštuoti turtą savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014). CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodomas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai įstatymai numato, jog sprendimą vykdantis antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši įstatyminė nuostata nustato ne tai, kad areštuoto turto vertė privalo neviršyti turto arešto masto, tačiau tik tai, kad areštuota negali būti iš esmės daugiau (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2820-614/2018). Kaip minėta, vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva turi imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Akivaizdu, jog šios normos negali būti aiškinamos taip, kad antstoliui, ginant išieškotojo interesus, keliamas reikalavimas a priori numatyti visas galimas situacijas, susijusias su turto realizavimo galimybėmis, pardavimo realia kaina ir pan. Tačiau tiek minėtų normų paskirtis, tiek teismo sprendimo privalomumas ir reikalavimo tinkamai įvykdyti teismo sprendimą esmė suponuoja išvadas, kad, pirma – antstolis, būdamas profesionalas, turėdamas atitinkamą praktinę patirtį vykdymo procese, gaudamas atitinkamą atlygį už savo darbą, turi aktyviai ir rūpestingai veikti taip, jog būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos priemonės sprendimui įvykdyti, o ne apsiriboti vien tik formaliais, bet realiai neužtikrinančiais sprendimo įvykdymo veiksmais; antra – tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti areštuojamas ne mažesnės vertės turtas nei yra išieškotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto areštas, jei tai nebus „iš esmės“ daugiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-65-178/2016).

Viena vertus, antstolis, areštavęs pareiškėjai priklausantį turtą, nenurodė kiekvieno turto objekto vertės; kita vertus, aiškiai nurodė turto arešto mastą – 50 350,00 Eur. Be to, iš byloje pateiktų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iš esmės visas pareiškėjai priklausantis nekilnojamas turtas yra įkeistas.

CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iš įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Iš to seka, kad reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas. Areštavus tik hipoteka įkeistą pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad ir kokia jo būtų vertė, palankaus teismo sprendimo įvykdymas besąlygiškai priklausytų nuo hipotekos kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Jeigu hipotekos kreditorius nesutiktų, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priimti antstolio patvarkymai iš esmės atlieka prevencinę funkciją, t. y. apribojus skolininkės disponavimą areštuotu turtu, užtikrinama, kad skolininkė turto neperleis ir gautų lėšų nepanaudos kitiems tikslams, nes šiai dienai nėra galimybių pradėti skolininkei priklausančių nekilnojamojo turto objektų realizavimo procedūrų. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad antstolis privalo imtis teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, todėl negali dominuoti vien skolininko interesai.

Pažymėtina, kad vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkui, kadangi iš jo skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog vykdymo procesas galėjo sukelti labiau neigiamas pasekmes skolininkei, kai atliekamas priverstinis procesinio sprendimo vykdymas, negu jos yra sukeliamos visiems skolininkės kreditoriams. Pažymėtina, kai skolininkė savo skunde nenurodė ir nepagrindė, jog dėl antstolio priimtų patvarkymų patyrė nuostolių ar kitų konkrečių nepatogumų.

Vadovaujantis nurodyta teismų praktika bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolis pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat teismas nenustatė, jog skundžiami patvarkymai buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NORD HOUSE“ skundo dėl antstolio A. N. veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.