Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Odetos Gruodienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir nuteistosios D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, ir paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. B. ir D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir nuspręsta iš D. B. nukentėjusiajai A. K. priteisti 20,99 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir nuspręsta solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir E. B. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nuspręsta solidariai iš D. B. ir E. B. priteisti 85,02 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. K. turėtos 1250 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir nukentėjusiajai A. K. nuspręsta solidariai iš D. B. ir E. B. priteisti 1250 Eur proceso išlaidų.

Nukentėjusiojo S. K. turėtos 1250 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos solidariai iš D. B. ir E. B..

Likusioje dalyje prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. birželio 12 d. apie 20.35 val. prie sodybos (duomenys neskelbtini), ant keliuko, vedančio į sodybą, prie S. K. aptvertos žemės iš dešinės pusės, D. B. sukelto konflikto metu, pribėgęs prie S. K., tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius S. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus kairėje kaktos pusėje, kairiame žande, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje ir kairiame žaste, dešinės plaštakos III piršto minkštųjų audinių sumušimą, tokiu būdu šiais savo veiksmais mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. D. B. nuteista už tai, kad ji 2021 m. birželio 12 d. apie 20.35 val. prie sodybos (duomenys neskelbtini), ant keliuko vedančio į sodybą, prie S. K. aptvertos žemės iš dešinės pusės, konflikto metu tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį artimam giminaičiui broliui S. K. per rankas, kliudydama S. K. veidą ir ranką, ko pasekoje jam nukrito akiniai bei iškrito telefonas, taip mušdama ir kitaip smurtaudama savo artimam giminaičiui broliui S. K. sukėlė fizinį skausmą;

1.1 be to, D. B. nuteista už tai, kad ji 2021 m. birželio 12 d. apie 20.35 val. prie sodybos (duomenys neskelbtini), ant keliuko vedančio į sodybą, prie S. K. aptvertos žemės iš dešinės pusės, konflikto metu A. K. atsistojus ginti sutuoktinio nuo D. B., ji rankomis apdraskė A. K. veidą, po ko tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, toliau bandė apdraskyti A. K., ko pasėkoje ši gindamasi nuo užpuolimo bei eidama atbulomis neišlaikiusi pusiausvyros nukrito ant žemės, po ko, A. K. gulint ant žemės ir ginantis ranka, toliau draskė jos veidą, padarydama jai kairės plaštakos IV-o piršto sumušimą, odos nubrozdinimą veide, tokiu būdu šiais savo veiksmais mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji D. B. ir E. B. bei jų gynėja advokatė Rasa Malinauskienė prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis S. K. bei nukentėjusiųjų atstovė advokatė Jurgita Jablonskienė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. B. ir E. B. skundai atmetami.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė D. B. ir E. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priešingai nei nurodyta skunduose, nuteistųjų kaltę pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Apylinkės teismas darydamas išvadas rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo ir buvo patvirtinti kitais įrodymais. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino D. B. kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje bei E. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

12. Visų pirma, nesutiktina su nuteistojo skunde išsakytais prieštaravimais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas. Tokį savo teiginį, nuteistasis grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnę praeitį, t. y., jo turėtus teistumus. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog E. B. praeityje turėti teistumai buvo vertinami kaip charakterizuojanti medžiaga, skiriant jam bausmę. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog teismas net ir įvertindamas tai, konstatavo, kad turėti teistumai yra išnykę. Taigi, šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs, jų jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Kaip matyti iš skundo turinio, teismo šališkumą nuteistasis sieja išimtinai su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau ši aplinkybė teismo šališkumo neįrodo.

15. Iš esmės, nei D. B., nei E. B. neneigė, jog 2021 m. birželio 12 d. apie 20.35 val. tarp jų ir S. bei A. K. įvyko žodinis konfliktas peraugęs į smurtinius veiksmus. Apie tarp asmenų vykusį konfliktą įvykio dieną patvirtina ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-929-946/2022, konstatuotos faktinės aplinkybės. Visgi, nagrinėjamu atveju, nuteistieji teigia, jog neturėjo tyčios naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, o gynėsi nuo jų smurtinių veiksmų. Nors D. B. viso proceso metu neigė smurtavusi prieš savo brolį S. K., o A. K. taip pat nesužalojo, kadangi nuo jos tiesiog gynėsi, teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, šiuos nuteistosios parodymus vertina kaip jos gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. B. konflikto metu, tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį savo broliui S. K. per rankas, kliudydama S. K. veidą ir ranką, ko pasekoje jam nukrito akiniai bei iškrito telefonas, taip sukeldama savo artimam giminaičiui – broliui, fizinį skausmą.

22. Iš esmės, pastebėtina, jog nukentėjusiosios A. K. parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs. Visgi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų susiklostę konfliktiniai santykiai, o tai patvirtina ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo dėl to paties įvykio, t. y. įvykusių grumtynių, A. K. ir S. K. pripažinti kaltais smurtavę prieš D. B. ir E. B.. Taigi, konflikto dalyvių parodymai dėl paminėtų aplinkybių nesutampa, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti tiek abiejų pusių parodymų nuoseklumą, tiek kitas aplinkybes, patvirtinančias jų parodymus. Nagrinėjamu atveju, nors ir S. K. parodė, kad nematė to momento, kuomet D. B. apdraskė jo sutuoktinės veidą bei išpešė plaukus, kadangi tuo metu prieš jį smurtavo atbėgęs E. B., tačiau nukentėjusysis patvirtino, jog matė, kad po įvykio A. K. veidas buvo apdraskytas, jai buvo sužalotas pirštas. Ir nors skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas betarpiškai vadovavosi išimtinai vien tik nukentėjusiųjų parodymais, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad apylinkės teismas įvertinto ir kitus byloje surinktus duomenis. Iš A. K. pareiškimo matyti, kad ši nurodė, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu jai atsistojus ginti sutuoktinio nuo D. B., ji rankomis apdraskė jos veidą, po ko jai ginantis nuo užpuolimo bei einant atbulomis, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės, po ko, A. K. gulint ant žemės ir ginantis rankomis, D. B. toliau draskė jos veidą, padarydama jai kairės rankos IV-o piršto sumušimą, odos nubrozdinimą veide. Tai, kad nukentėjusiajai A. K. išties buvo padaryti minėti sužalojimai patvirtina ir 2021 m. birželio 12 d. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad A. K. buvo matyti patinimas, įdrėskimas. Šie nukentėjusiosios patirti sužalojimai užfiksuoti ir policijos pareigūnų „Body“ kamera. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai užfiksavo, kad ant A. K. veido, kuriame yra įbrėžimas ir ant kairės rankos rodomojo piršto matyti minimalus patinimas. Sudaryta fotolentelė (3 t., b. l. 100–113). Tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryti minėti sužalojimai patvirtino ne tik policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, tačiau ir liudytojas R. K., kuris parodė, kad nors jis ir nematė, kaip D. B. smurtavo prieš A. K. ir kokius konkrečius veiksmus atliko nuteistoji, tačiau matė, kad A. K. veidas buvo sužalotas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. K. parodymais, kadangi jis palaiko artimesnius ryšius su S. K., tačiau šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojo parodymai išliko nuoseklūs. Nukentėjusiųjų bei minėto liudytojo parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą papildantys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti minėto liudytojo galimą suinteresuotumą, ar motyvaciją E. B. ir D. B. nekaltai apkaltinti nusikaltimų padarymu, juolab įvertinus tai, kad nors nuteistosios teigimu, R. K. palaiko artimesnius ryšius su nukentėjusiaisiais, visgi svarbu įvertinti ir tai, kad R. K. yra tiek S. K., tiek D. B. brolis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo abejoti liudytojo R. K. duotais parodymais.

23. Nuteistoji apeliaciniu skundu ginčija ir nukentėjusiosios A. K. patirtus sužalojimus, t. y. kairės rankos IV-o piršto sumušimą. Teigiama, jog pati A. K. priešpriešinėje byloje yra nurodžiusi, kad ji įvykio metu buvo nedarbingume dėl kairės rankos operacijos, todėl jai nustatytas IV-o piršto sumušimas, gali būti šios operacijos pasekmė ir visiškai nesusiję su šiuo įvykiu. Visgi, šie apeliacinio skundo motyvai visiškai nepagrįsti jokiais duomenimis. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina ne tik jos pačios nuoseklūs parodymai viso baudžiamojo proceso metu, tačiau ir rašytinė bylos medžiaga. Jau tik policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, A. K. nurodė, jog jai įvykio metu buvo sužalotas rankos pirštas, tai užfiksuota ir sudarytoje fotolentelėje (3 t., b. l. 110–112). Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad be kitų sužalojimų, A. K. padarytas kairės plaštakos IV-o piršto sumušimas. Atliekant minėtą tyrimą, specialistui buvo pateiktos įvykio aplinkybės, t. y., jog D. B. rankomis apdraskė A. K. veidą, po ko tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, toliau bandė apdraskyti A. K., ko pasekoje ši gindamasi nuo užpuolimo bei eidama atbulomis, neišlaikiusi pusiausvyros nukrito ant žemės. Po įvykio, A. K. kreipėsi į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės traumų skyrių, skundėsi kairės plaštakos IV piršto skausmu. Specialistui buvo pavesta atsakyti į klausimą: „Ar galėjo būti sveikatos sutrikdymas padarytas užduotyje nurodytu laiku? Jei ne, tai kokiu laiku jis galėjo būti padarytas?“. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. K. konstatuota kairės plaštakos IV-o piršto sumušimas, odos nubrozdinimas veide, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Taigi, specialisto išvadoje teigiama, kad nukentėjusiajai A. K. konstatuotas kairės plaštakos IV-o piršto sumušimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Kaip matyti tyrimą atliko (duomenys neskelbtini) ekspertė M. K., turinti aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojos specialybę, kvalifikaciją atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimus, darbo stažas 2004 metų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti specialisto kompetencija bei konstatuotomis išvadomis, o ir apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais duomenimis.

24. Aptartų duomenų visuma, leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiajai A. K. dėl neteisėtų D. B. veiksmų, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko D. B. veiksmai, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

26. Nuteistasis E. B. byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad S. K. yra žmonos brolis, o A. K. brolio sutuoktinė. Tarp jų yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl žemės sklypų ribos. 2021 m. birželio 12 d. apie 13.00-13.30 val. į sodybą atvyko S. K., R. K. ir A. K., kurie atvykę su technika pradėjo statyti tvorą D. B. priklausančioje sklypo dalyje. Dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau, tą pačią dieną, apie 20.00 val. grįžę rado pastatytus du stulpus. D. B. nuėjo iki ribos filmuojant telefonu, servitutiniu keliu. K. krovėsi techniką į mašiną, vaikščiojo. A. K. nebuvo. R. ir S. K. pasiėmę telefonus, pradėjo filmuoti, rėkavo. Atėjo A. K., kuri keikėsi, įžeidinėjo D. B., sakydama, kad ji čia negyvens. A. K. ėjo link D. B. ir griebė už plaukų. S. K. trenkė jai per telefoną. Tuomet, jis (E. B.), norėdamas apginti žmoną, pribėgęs vieną kartą sudavė S. K.. Kol jis bėgo ginti žmonos, S. K. jai smūgiavo, turbūt į veidą, bet jis iš nugaros to nematė. S. K. jam smūgiavo, buvo suduota apie 5-10 smūgių.

27. Taigi, nuteistasis E. B. ir pateiktame apeliaciniame skunde, neneigia vieną kartą sudavęs S. K. į veido sritį, tačiau nurodo, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Be to, teigia, jog sudavė tik vieną smūgį, o ne kaip kaltinime nurodyta – penkis. Visgi, šie nuteistojo parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais, o tokia nuteistojo versija laikytina kaip jo gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis S. K. nurodė, kad po įvykusio konflikto su D. B., E. B. atbėgęs užsimojo ir trenkė kumščiu jam į kairį skruostą ir jį prakirto. Kitą smūgį, ta pačia ranka sudavė į kaktą. E. B. kaire ranka jį laikė, paėmęs už krūtinės, už rūbų. Nukentėjusysis pradėjo dengtis dešine ranka, po ko E. B. trenkė į dešinės rankos ketvirtą pirštą. Tada brolis R. K. pamatė kas vyksta, pribėgo ir pradėjo stumti E. B.. Tai, kad nukentėjusiajam S. K. E. B. sudavė daugiau nei vieną smūgį patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir kiti byloje esantys duomenys. Liudytojas R. K. parodė, kad būdamas prie mašinos pamatė, kad vyksta muštynės. Matė, kad E. B. sudavė S. K. į veido sritį tris smūgius. Po muštynių S. K. veidas buvo kruvinas. Iš S. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 20.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), sesers sutuoktinis E. B. pribėgo prie jo ir tyčia, kumščiu, ne mažiau keturis kartus sudavė jam į galvą ir ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina, jau aptarti tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad S. K. matyti įdrėskimas, nubrozdinimas. Be to, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. K. padaryta odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai kairėje kaktos pusėje, kairiame žande, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje ir kairiame žaste, dešinės plaštakos III piršto minkštųjų audinių sumušimas (1 t., b. l. 99–101). Tyrimo atlikimui pateikus įvykio aplinkybes, specialistas konstatavo, kad sumušimai padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai penkiais smūgiais. Taigi, byloje neginčijamai įrodyta, kad E. B. tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius S. K. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

28. Nors E. B. savo skunde teigia, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis, t. y. ginant savo sutuoktinę, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad E. B. nagrinėjamu atveju neveikė būtinosios ginties sąlygomis.

29. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančio jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

30. Tiek nuteistoji D. B., tiek nuteistasis E. B. savo veiksmus, jog veikė būtinosios ginties ribose, vertina remdamiesi įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-929-946/2022, kurio pagrindu patys nukentėjusieji buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, to paties konflikto metu, smurtaujant prieš D. B. ir E. B.. Nuteistoji D. B. teigia, jog pati nukentėjusioji pradėjo elgtis agresyviai ir bandė išsivaduoti iš A. K., o E. B. nurodo, jog gynė savo sutuoktinę, dėl to sudavė S. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma paneigia teiginius apie būtinosios ginties buvimą.

31. Kaip jau nustatyta byloje, tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl žemės sklypų ribos nustatymo. O tai patvirtinta ne tik pačių parodymais, bet ir tai, jog Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1917-753/2020, kurioje buvo ginčijamos žemės sklypų ribos. Apie asmenų priešiškus santykius patvirtina ir jau išnagrinėta priešpriešinė baudžiamoji byla. Skunduose akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-929-946/2022, kurioje patys nukentėjusieji pripažinti smurtavę prieš D. B. ir E. B., to paties konflikto metu. Šiuo atveju, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo betarpiškai remtis minėtu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, ir jame nustatytomis aplinkybėmis, kadangi nors minėtame nuosprendyje ir buvo pasisakyta dėl to paties konflikto dalyvių veiksmų, tačiau jie buvo vertinami kitu aspektu, t. y. nustatinėjant S. K. ir A. K. kaltę panaudojus smurtą prieš D. B. ir E. B.. Šiuo atveju, šioje baudžiamojoje byloje vertinami D. B. ir E. B. atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius.

32. Kaip teisingai nurodyta ir apylinkės teismo nuosprendyje, analizuojant teismų praktiką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog esant specifinei konfliktinei situacijai – muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-392/2021, 2K-275/2013). Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvada, jog šiuo atveju vyko muštynės, teigiant, jog nukentėjusieji buvo puolantys asmenys ir agresyviai nusiteikę. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad teisė į būtinąją gintį, esant konfliktinei muštynių situacijai, galima tik tuo atveju, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-3-648/2021). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. liepos 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas D. B. pateiktas jos telefonu darytas vaizdo įrašas. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas minėtas vaizdo įrašas ir įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl visiškai nepagrįstas apeliantų teiginys, jog nagrinėjamu atveju nebuvo remtasi minėtu vaizdo įrašu. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog žodinis konfliktas prasidėjo nuo provokuojančių D. B. veiksmų, kuomet ji eidama keliu, filmavo prie technikos esančius asmenis – S. K., R. K. ir A. K.. Dėl šio nuteistosios veiksmo, iš vaizdo įrašo matyti akivaizdus asmenų nepasitenkinimas, kuomet nuteistoji buvo vadinama „korespondente“, „durnele“, „provokatore“. Iš vaizdo įrašo matyti kaip A. K. prieina prie nuteistosios, kuri tuomet ją filmavo ir rodė akivaizdų nepasitenkinimą dėl D. B. veiksmų. Matyti, jog S. K. taip pat prieina prie kameros, o vaizdo įrašas baigiasi kaip galima spėti fiziniu kontaktu, girdisi traškesys ir nuteistosios D. B. pagalbos šauksmas. Priešingai negu nurodyta nuteistosios apeliaciniame skunde, apylinkės teismas įvertino byloje esančius vaizdo įrašus, juos išsamiai aprašė, bei juose užfiksuotas aplinkybes vertino kartu su kitais duomenimis. Nors nuteistojo skunde ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konfliktas prasidėjo būtent dėl D. B. provokuojančių veiksmų, tačiau visgi, teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas teisingai įvertino tai, kad tarp asmenų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl D. B., turėjo numanyti, kad dėl jos veiksmų, t. y. akivaizdaus nukentėjusiųjų filmavo, kuomet jie atlikinėja tam tikrus darbus, gali kilti konfliktas, sąmoningai dalyvavo jame, nors turėjo visas galimybes išvengti konfliktinės situacijos.

33. Iš jau aptartų aplinkybių nustatyta, kad toliau sekė tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistųjų smurtiniai veiksmai vienas prieš kitą, nei vienas iš asmenų nebandė nutraukti savo smurtinių veiksmų. O E. B. pamatęs, jog vyksta konfliktas, atbėgęs prie nukentėjusiojo S. K., nebandė konfliktuojančių asmenų išskirti, tačiau pasirinko neteisėtą konflikto sprendimo būdą, naudodamas smurtą. E. B. trenkė S. K. rankomis ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas. Iš liudytojo R. K. parodymų matyti, jog tik šiam liudytojui įsikišus, buvo nutraukti smurtiniai veiksmai vienas kito atžvilgiu, todėl spręstina, jog nei viena iš pusių nebandė nutraukti smurtinių veiksmų, toliau aktyviai dalyvavo įvykusiose muštynėse. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti akivaizdūs sužalojimai, apdraskytas veidas ir nors sužalojimai buvo padaryti ir nuteistiesiems, tačiau nėra pagrindo teigti, jog nuteistųjų patirti sužalojimai buvo akivaizdžiai didesni nei nukentėjusiųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šiuo atveju, tiek jau išnagrinėtoje byloje, kurioje nuteisti A. K. ir S. K., konflikte dalyvavusiems asmenims buvo nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Dėl ko nėra pagrindo teigti, jog šio įvykio metu nuteistieji patyrė sunkesnius sužalojimus ir situacijos negalima vertinti kaip muštynių. Neabejotina, kad grumtynės tarp asmenų vyko pakankamai intensyviai ir nė vienas iš konflikte dalyvaujančių asmenų nesustabdė tolimesnio konflikto vystymosi. Įvertinus tai, nėra pagrindo teigti, jog A. K. ar E. B. veiksmai atlikti veikiant būtinosios ginties sąlygomis.

34. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu, nuteistųjų gynėja ginčijo ir pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes dėl įvykio vietos. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog įvykio vieta buvo nurodoma (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. sausio 4 d. teisiamojo posėdžio metu, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes, pakeičiant, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ant keliuko vedančio į sodybą, prie S. K. aptvertos žemės iš dešinės pusės. Ši įvykio vieta, atsižvelgiant tiek į nuteistųjų, tiek į nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir buvo nustatyta. Be to, iš 2021 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46–55). O ir iš apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas, matyti, kad S. K. nurodydamas, kad prieš jį su žmona smurtauja kaimynai, įvykio vietą nurodė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128–131). Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti su pirmosios instancijos teismo nustatyta įvykio vieta.

35. D. B. skundžiamu nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant tam tikrus įpareigojimus, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant tam tikrus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuteistosios apeliaciniame skunde atskiri argumentai ir prašymai dėl jai paskirtos bausmės nepateikti, tačiau atsižvelgiant į apeliacinio skundo prašymą priimti dėl D. B. išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija taip pat pasisako ir dėl jai paskirtos bausmės.

36. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. B., atsižvelgė į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, nenustatyta lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, veikė tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai baigti, neteista, bausta administracine tvarka. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. D. B. už nesunkių nusikaltimų padarymą paskirtos už sankcijos vidurkį mažesnės bausmės, kurios nėra aiškiai per griežtos ir yra teisingos, proporcingos padarytiems nusikaltimams. Apylinkės teismas, paskirtas bausmes bendrino pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis. Bendrindamas paskirtas bausmes, apylinkės teismas nusprendė taikyti nuteistajai palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Įvertinus jau aptartus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad D. B. paskirta bausmė nėra per griežta.

37. Skundžiamu nuosprendžiu, E. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nėra atskirai pateikti prašymai dėl paskirtos bausmės, tačiau kadangi apeliaciniu skundu prašoma E. B. išteisinti, teisėjų kolegija taip pat pasisako ir dėl jam paskirtos bausmės.

38. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nenustatyta kaltinamojo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, baustas administracine tvarka. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta už sankcijos vidurkį mažesnė bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga, atitinkanti BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

39. Sprendžiant dėl priteistų civilinių ieškinių pagrįstumo, matyti, kad baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškė 85,02 Eur civilinį ieškinį. Nurodė, kad išlaidos susidarė dėl nukentėjusiųjų A. K. ir S. K. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį, atsižvelgė į tai, kad konstatuota, jog dėl E. B. ir D. B. veiksmų buvo padaryti sužalojimai, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais dokumentais, yra įrodytas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistųjų solidariai priteisė 85,02 Eur (duomenys neskelbtini) padarytai žalai atlyginti.

40. Baudžiamojoje byloje, A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 70,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 174–176). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į tai, kad 20,99 Eur suma yra pagrįsta, todėl nukentėjusiajai priteistina iš D. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog dėl neteisėtų D. B. veiksmų, A. K. patyrė turtinės žalos.

41. Be to, nukentėjusieji taip pat pateikė civilinį ieškinį priteisti jiems po 3000 Eur neturtinės žalos. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos dydžio tenkino iš dalies bei priteisė iš D. B. A. K. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei iš nuteistųjų D. B. ir E. B. solidariai nukentėjusiajam S. K. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

42. D. B. ir E. B. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš D. B. ir E. B. solidariai priteista nukentėjusiajai A. K. 1250 Eur proceso išlaidų bei E. B. 1250 Eur proceso išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos pagrįstos, todėl apylinkės teismo teisingai priteistos iš nuteistųjų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta: „Nukentėjusiojo S. K. turėtas 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiajai A. K. solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir E. B. 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų“. Kaip matyti iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų, tiek A. K., tiek S. K. už advokato paslaugas sumokėjo po 1250 Eur, taigi S. K. turėtos proceso išlaidos iš nuteistųjų turėtų būti priteistos jam, o ne kitam asmeniui. Laikytina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad S. K. patirtos išlaidos – 1250 Eur priteistinos A. K., yra rašymo apsirikimo klaida, kurią aukštesnysis teismas ištaiso, nurodydamas, kad S. K. patirtos proceso išlaidos – 1250 Eur, iš nuteistųjų priteistinos S. K..

43. Įvertinus bei patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistųjų skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė E. B. ir D. B. pareikštą kaltinimą yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatyta tvarka bei visi įrodymai yra ištirti ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei sutinka su apylinkės teismo argumentais. Laikytina, jog D. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, o E. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytas nusikalstamas veikas yra įrodytos, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamo įrodymų vertinimo ar pripažinti, jog D. B. ar E. B. veikė būtinosios ginties pagrindu, jau aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo

Dėl proceso išlaidų patirtų apeliacinio proceso tvarka

44. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nukentėjusiųjų atstovė advokatė Jurgita Jablonskienė teismo posėdžio metu prašė priteisti iš nuteistųjų solidariai patirtas nukentėjusiųjų advokato teisines pagalbos išlaidas, kurias sudaro atsiliepimų parengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose bei pateikė pinigų priėmimo kvitus. Iš 2023 m. kovo 5 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad A. K. advokatei J. Jablonskienei sumokėjo 100 Eur ir iš 2023 m. kovo 22 d. pinigų priėmimo kvito – sumokėjo 100 Eur. Be to, E. B., 2023 m. kovo 5 d. bei 2023 m. kovo 22 d. advokatei J. Jablonskienei sumokėjo po 100 Eur.

45. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

46. Nagrinėjamu atveju, nuteistieji pateikė apeliacinius skundus, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 10 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui, prašomos iš nuteistųjų D. B. ir E. B. solidariai priteisti nukentėjusiųjų turėtos išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese, atlygintinos visiškai, priteisiant nukentėjusiosios A. K. naudai 200 Eur iš nuteistųjų E. B. ir D. B. solidariai. Bei priteisiant nukentėjusiojo S. K. naudai 200 Eur iš nuteistųjų E. B. ir D. B. solidariai. Minėta suma yra teisinga ir proporcinga, neviršijanti Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų D. B. ir E. B. apeliacinius skundus.

Priteisti iš nuteistųjų D. B. ir E. B. solidariai nukentėjusiosios A. K. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš nuteistųjų D. B. ir E. B. solidariai nukentėjusiojo S. K. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad nukentėjusiojo S. K. turėtos 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajam S. K. solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir E. B..

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.