Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės bei nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. K. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš nuteistojo S. K. priteista: nukentėjusiajai D. B. 205,69 (du šimtai penki eurai 69 ct) Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam E. B. 500 (penki šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 (trys šimtai) Eur proceso išlaidų.

Iš nuteistosios A. K. priteista: nukentėjusiajai D. B. 500 (penki šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų solidariai priteista: nukentėjusiajai D. B. 300 (trys šimtai) Eur proceso išlaidų ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai 174,11 (vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai 11 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke, mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios – artimos giminaitės sesers D. B. sveikatą, kuomet konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė D. B. į dešinės rankos plaštaką, padarydamas joje poodines kraujosruvas, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.1. Be to jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke, mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą, kuomet konflikto metu kaire ranka laikė E. B. dešinę ranką ties žastu ir dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydamas kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir kraujosruvos dešiniame žaste, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. A. K. nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val. lauke adresu (duomenys neskelbtini), mušdama nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. B. sveikatą, kuomet konflikto metu suėmė D. B. už plaukų ir juos laikydama tąsė nukentėjusiąją, kol išpešė plaukų kuokštą, padarydama dalinį plaukų išretėjimą dešinio momens srityje ir taip sukeldama nukentėjusiajai D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo S. K. ir jo gynėjos bei nuteistosios A. K. ir jos gynėjos apeliaciniai skundai atmestini.

10. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. K., nors ir neigdamas savo kaltę, 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė savo artimai giminaitei (seseriai) D. B. į dešinės rankos plaštaką, padarydamas joje poodines kraujosruvas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Be to, jis šio konflikto metu kaire ranka laikė E. B. dešinę ranką ties žastu ir dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydamas kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir kraujosruvos dešiniame žaste, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir A. K., nors ir neigdama savo kaltę, 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu suėmė D. B. už plaukų ir juos laikydama tąsė nukentėjusiąją, kol išpešė plaukų kuokštą, padarydama dalinį plaukų išretėjimą dešinio momens srityje, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama jos sveikatą.

11. Nors tiek S. K., tiek A. K. savo kaltę jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme kategoriškai neigia apeliaciniuose skunduose teigdami, kad byloje nėra objektyvių jų kaltės įrodymų, tačiau byloje esanti medžiaga šiuos skundų argumentus paneigia. Priešingai nei teigiama, nuteistųjų kaltė įrodyta remiantis ne prielaidomis, o byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais (nukentėjusiųjų ir iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, byloje apžiūrėtais vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga) bei jų visuma. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos. Atsižvelgiant į skundų argumentus pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/ paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, ne kartą būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir atsakomybės, nesant nustatytų byloje duomenų apie nukentėjusiųjų siekį nuteistuosius apkaltinti nepagrįstai, davė iš esmės nuoseklius ir logiškus parodymus apie esmines konflikto aplinkybes. Tam tikri mažareikšmiai neatitikimai (neaiškumai) ar netikslumai nukentėjusiųjų parodymuose, nelaikytini pakankamu pagrindu atmesti jų parodymus kaip nepatikimus, nes gali būti paaiškinami nukentėjusiųjų susijaudinimu dėl susiklosčiusios situacijos ir patirtu stresu. Visiškai natūralu, kad stresinė situacija turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui, o aplinkybė, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudoti smurtiniai veiksmai, nustatyta taip pat įvertinus kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga.

15. Pastebėtina, kad nukentėjusiųjų parodymus, taigi ir nuteistųjų kaltę, patvirtina ir nukentėjusiosios telefonu darytas vaizdo įrašas, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktas 2021 m. birželio 18 d. Šis vaizdo įrašas apžiūrėtas ir užfiksuotas 2021 m. liepos 7 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 142–145). Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, šis vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji stovėdama ant kelio filmavo nuteistuosius ir R. K.. Vaizdo įraše matomas akivaizdus kaltinamųjų susierzinimas dėl atliekamo filmavimo, tai parodant tiek veiksmais – telefono iškėlimas taip pat imituojant filmavimą, tiek žodžiais – pakeltu tonu vadinant nukentėjusiąją „provokatore“, „korespondente“, „durnele“ ir kitais įžeidžiais epitetais. Ir nors nuteistieji teigia, kad pro nukentėjusiąją nesilaikydami didesnio atstumo ėjo norėdami pasiimti kitoje kelio pusėje paliktus įrankius, vaizdo įraše akivaizdžiai matoma, kad nuteistoji A. K. prieina prie pat nukentėjusiosios ir sustoja, tęsia bendravimą pakeltu tonu rodydama akivaizdų nepasitenkinimą bei susierzinimą, tokiu būdu akivaizdžiai aštrindama prasidedantį konfliktą. Taigi, priešingai nei teigia nuteistieji, vaizdo įrašas nepatvirtina, kad nuteistoji norėjo tik praeiti pro šalį. Iš vaizdo įrašo taip pat galima suprasti, kad ir nuteistasis yra susierzinęs dėl nukentėjusiosios atliekamo filmavimo, ir nors vaizdo įrašo pradžioje nuteistieji ir R. K. ragina vieni kitus nepasiduoti nukentėjusiosios provokacijai filmuojant, nuteistajai sustojus šalia nukentėjusiosios, S. K. taip pat prieina prie nukentėjusiosios iš kairės. Nuteistajai pakeltu tonu kalbant į kamerą „tegu provokuoja“, vaizdo įrašas baigiasi staigiu fiziniu kontaktu ir po jo sekančiu nukentėjusiosios pagalbos šauksmu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys sudarė pagrįstą pagrindą apylinkės teismui spręsti, jog nuteistasis, prisiartinęs nukentėjusiajai iš kairės, sudavė jai smūgį į dešinę ranką, padarydamas joje poodines kraujosruvas, o nuteistoji A. K. suėmė nukentėjusiajai už plaukų ir ją tąsė, kol išpešė plaukų kuokštą. Šiais nuteistųjų neteisėtais veiksmai nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. B. poodinė kraujosruva plaštakoje padaryta vienu smūgiu, kietu buku daiktu, taip pat konstatuotas plaukų išretėjimas dešinio momens srityje. A. K. griebus nukentėjusiajai už plaukų patvirtina ne tik nukentėjusiosios, tačiau ir nukentėjusiojo parodymai. Byloje esančioje specialisto išvadoje taip pat patvirtinta, kad pastarasis sužalojimas nukentėjusiajai galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Be to, išvadą davęs specialistas Ą. S. apklausiamas teismo posėdyje savo išvadą tvirtino, taip pat nurodė apžiūros metu nenustatęs nukentėjusiosios galvos plaukuotoje dalyje jokių plikimo židinių ar matomų ligų, taip pat paneigė, kad nukentėjusiajai nustatytas plaukų kuokšto išpešimas galėjo būti padarytas plaukus iškerpant. Taigi, dėl nukentėjusiajai D. B. nuteistųjų S. K. ir A. K. veiksmais sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sužalojimo, teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Nuteistųjų teiginius, jog nukentėjusiųjų atžvilgiu jokio fizinio smurto nevartojo, be aukščiau aptartų įrodymų, neabejotinai paneigia pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, Body kamera užfiksuoti vaizdai, kuriuose matyti, jog nukentėjusiajai sumuštas ir patinęs dešinės rankos mažasis pirštelis, taip pat išsipešioję plaukai dešinėje galvos pusėje. Šioje vietoje pastebėtina, kad nukentėjusioji apie jai peštus plaukus nurodė jau įvykio vietoje, todėl šio sužalojimo nenurodymas gydymo įstaigoje, nepaneigia patirto fizinio skausmo. Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, svarbu ir tai, kad nukentėjusieji ir nuteistieji policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos laukė nepasišalindami iš konflikto vietos, todėl atmestini kaip nepagrįsti skundų argumentai, jog patirtus sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati. Tai patvirtinančių duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė ir nuteistieji. Nors nuteistoji skunde teigė, jog nesiekė tyčia sukelti nukentėjusiajai skausmo ir padaryto sužalojimo, teismų praktika patvirtina, kad dažnai tokio pobūdžio nusikaltimus nulemia impulsyvus nuteisto asmens elgesys, tačiau tai kaltininko atsakomybės nešalina.

16. Sutinkant su skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu pastebėtina, jog iš esmės nuteistųjų smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtino ir nukentėjusysis E. B., kuris, pamatęs įvykus fizinį kontaktą, atbėgo ginti nukentėjusiosios, tačiau S. K. kaire ranka laikydamas nuketėjusįjį už rankos, kita ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydamas kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir kraujosruvas dešiniame žaste. S. K. aukščiau nurodytu būdu smurtavus prieš E. B. nepaneigia tarp šių asmenų esantis svorio ir ūgio skirtumas, kuris, teismo vertinimu, nėra toks ženklus, kad darytų nuteistojo nusikalstamu veiksmus neįmanomais, juo labiau kaip šie veiksmai buvo staigūs ir netruko ilgai. Sužalojimai, remiantis byloje esančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. buvo padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo (nukentėjusiojo) nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 198–199). Nukentėjusiajam padarytas sužalojimas dešinės ausies kaušelyje neginčijamai užfiksuotas ir pareigūno kūno kamera, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti nuteistųjų teiginiai, kad po įvykio ant nukentėjusiojo akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti. Taigi, iš aukščiau aptarto seka, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai iš esmės atitinka jiems nustatytų sužalojimų mastą, lokalizaciją, mechanizmą bei laiką. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne įvykio dieną. Nors nagrinėjamu atveju nuteistieji turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

17. Tai, kad D. B. ir E. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtina ir kita pirmosios instancijos teismo ištirta bylos medžiaga, tame tarpe nukentėjusiosios 2021 m. birželio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2021 m. birželio 17 d. E. B. pareiškimas, 2021 m. spalio 4 d. akistatos tarp D. B. ir A. K. protokolas, 2021 m. spalio 4 d. akistatos tarp D. B. ir S. K. protokolas, 2021 m. lapkričio 5 d. akistatos tarp E. B. ir S. K. protokolas, 2021 m. birželio 22 d. apžiūros protokolas, 2021 m. liepos 9 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro įrašas, 2021 m. birželio 13 d. nukentėjusiosios asmens apžiūros protokolas.

18. Atsakant į skundų argumentus pažymėtina, kad specialisto išvada skirta nustatyti nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo mastą, sužalojimo padarymo tikėtiną mechanizmą, kad šį įrodymą vertinant susietai kitų įrodymų grandinėje, būtų galima pagrįsti arba paneigti nukentėjusio asmens parodymus, taip pat nuteistojo kaltę. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas vien specialistų išvadomis negrindė nuosprendžio ir nuteistųjų kaltės, tačiau jomis rėmėsi, kaip nurodyta, vertinant tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistųjų parodymų pagrįstumą.

19. Vienintelis konfliktą (ar dalį jo) matė R. K., kuris yra nukentėjusiosios ir nuteistojo brolis, tačiau parodymus duoti sutiko. Liudytojas R. K. parodė, kad datos nepamena, brolis S. K. tvėrė tvorą, jie dirbo su technika, kai dėl to, kad brolis dirbo D. B. žemėje jiems buvo iškviesta policija, nors darbai vyko liudytojo ir kaltinamojo žemėje. Jų žemės sklypo dalis yra aptverta tvora. Baigę darbus jie kažkur ruošėsi važiuoti, tačiau įvyko konfliktas. Jis nematė dėl ko kilo konflikto, stovėjo už technikos ir triukšmų negirdėjo, viskas įvyko labai greitai, bet pastebėjo, kad brolį S. K. muša E. B., jie buvo susikibę, o jis rėkė, kad baigtų muštis. E. B. kirto broliui S. K., kad brolis kristų. Jis nepastebėjo, kad brolis būtų kirtęs E. B. ar suduotų D. B. į ranką, sugriebtų už plaukų. Jis per atstumą matė stovintį brolį. Kai pamatė, kad brolį muša, bėgo jam padėti. Jis pribėgęs liepė baigti muštis, atstūmė E. B. nuo brolio S. K., o E. B. atšoko ir atsitraukė. Pats smurtinių veiksmų neatliko, tik atskyrė brolį nuo nukentėjusiojo. Brolis buvo sužalotas, buvo kraujas kilo dėl žemės sklypo, kadangi nors yra pamatuotas brolio sūnaus miškas nukentėjusieji ant veido. E. B. stovėjo toliau, tačiau ant jo sužalojimų nematė, jis buvo toliau. Ant A. K. veido matė drėskimo žymes, o ant D. B. sužalojimų, o taip pat ir išrautų plaukų, nematė. Įvykio vietoje nepastebėjo filmavimų. Jis turėjo telefoną, bet nefilmavo, telefoną rankoje laikė tik šiaip sau. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R. K. yra itin artimais šeiminiais santykiais susijęs tiek su nukentėjusiąja, tiek su nuteistuoju – yra jų brolis, – tačiau draugiškus santykius palaiko tik su nuteistaisiais, sudaro pagrindą jo duotus parodymus vertinti itin kritiškai. Be to, šio liudytojo parodymai vertintini atsargiai dar ir dėl to, kad nors vaizdo įraše matosi, jog jis matė ateinančią ir filmuojančią nukentėjusiąją, teigė nematęs, kad kas filmuotų, nurodė nematęs ir negirdėjęs viso konflikto nors stovėjo netoliese.

20. Skundo argumentų kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad dar iki įvykio nuteistųjų ir nukentėjusiųjų santykiai ilgą laiką buvo konfliktiški, todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiųjų parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, eliminuodamas bet kokias abejones dėl nukentėjusiųjų parodymų gretinant juos su apeliantų duotais paaiškinimais, tiriant ir vertinant jų prieštaravimus vieniems su kitais, tinkamai vertino įrodymų visetą ir nors nusikaltimas padarytas tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų, kurių interesai išsiskyrė, nesant byloje jokių duomenų apie siekį nuteistuosius apkalbėti ir jiems pakenkti, esant nukentėjusiesiems įspėtiems apie melagingų parodymų davimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nuteistųjų kaltę grįsti patikimais nukentėjusiųjų parodymais. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistųjų parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, tarp jų – ir netiesioginių įrodymų (liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros, objektų apžiūros protokolų ir specialisto išvadų), ir pagrįstai nustatė, kad būtent ne nuteistųjų, o nukentėjusiųjų parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Iš naujo ištyrusi aukščiau aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų parodymai dėl kvalifikavimui esminių aplinkybių yra nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina pačių nuteistųjų parodymai, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašo apžiūros protokolas, savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, o nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų mastą bei pobūdį patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų 2021 m. birželio 14 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 16 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, o ne nuteistųjų iškelta įvykio versija. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akivaizdžiai suteikė viršenybę nukentėjusiųjų pozicijai, kadangi teismas vadovavosi teisme ištirtais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis. Šioje vietoje taip pat pastebėtina, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų kilę konfliktai turi būti sprendžiami civilizuotais būdais, bet ne smurtinio pobūdžio veiksmais, užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę kaltiems asmenims. Šioje vietoje taip pat pasisakytina ir dėl skundo argumento apie galimai nukentėjusiojo ranka suduoto smūgio S. K. veidą. Kadangi nukentėjusiųjų galimai smurtinis elgesys nuteistųjų atžvilgiu yra nagrinėjamas kitoje baudžiamojoje byloje, plačiau apie tai nepasisakytina. Vis tik pastebėtina, kad jei toks smurtinis veiksmas nuteistojo atžvilgiu ir buvo atliktas, tai nešalina nuteistojo S. K. atsakomybės šioje byloje.

21. Apeliantai nesutinka ir su nustatyta konflikto įvykio vieta, teigdami, jog konfliktas vyko ne adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), T. K. priklausančiame sklype. Iš 2021 m. liepos 9 d. apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas, matyti, kad D. B. pranešė dispečerei apie užpuolimą, įvykusį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 166–169). Apie užpuolimą ir žmonos apdraskymą lygiai tuo pačiu adresu bendrajam pagalbos centrui pranešė ir S. K. (2021 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolas,1 t., b. l. 174–177). Įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra užfiksuota ir 2021 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 32–41). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta įvykio vieta.

22. Apeliantai itin akcentuoja savo sveikatos būklę, siekdami paneigti jų fizines galimybes sukelti nukentėjusiesiems nustatytus sužalojimus. Apylinkės teismo konstatuota, jog nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios nusikalstamos veikos objektyviąją sudėties pusę, buvo atliktos greitai, netruko ilgai, pats fizinis poveikis buvo momentinis ir todėl objektyviai nereikalavo didelės fizinės jėgos. Su šiuo nuosprendžio argumentu teisėjų kolegija visiškai sutinka ir papildomai nurodo, jog apeliantų pozicijos šiuo atžvilgiu nepatvirtino ir apeliacinės instancijos teisme papildomai liudytoja apklausta specialistė E. U.. Liudytoja patvirtino apeliantų nurodytas aplinkybes apie jiems konstatuotas ligas ir taikytą gydymą, tačiau negalėjo konkrečiau pakomentuoti tiek dėl sumažėjusios A. K. jėgos rankose, tiek dėl S. K. galėjimo atlikti smurtinius veiksmus. Pažymėjo, kad į tai galėtų atsakyti specialistai. Taigi, apeliantų prašymu apklausta liudytoja vienareikšmiškai nepatvirtino apeliaciniuose skunduose palaikomos nuteistųjų versijos, jog jie nėra fiziškai pajėgūs padaryti šioje byloje aptarto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Išdėstytos aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistųjų motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jų kaltės jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme ir tėra savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

23. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išanalizavus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. K. 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke, mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios – artimos giminaitės sesers D. B. sveikatą, kuomet konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė D. B. į dešinės rankos plaštaką, padarydamas joje poodines kraujosruvas, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą. Be to, to paties konflikto metu mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą, kuomet kaire ranka laikė E. B. dešinę ranką ties žastu ir dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydamas kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir kraujosruvos dešiniame žaste, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą. Taip pat A. K. 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val. lauke adresu (duomenys neskelbtini) mušdama nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. B. sveikatą, kuomet konflikto metu suėmė D. B. už plaukų ir juos laikydama tąsė nukentėjusiąją, kol išpešė plaukų kuokštą, padarydama dalinį plaukų išretėjimą dešinio momens srityje ir taip sukeldama nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą. Įvertinus nuteistųjų atliktus veiksmą – sudavimas ranka, plaukų rovimas, konstatuotina, kad nuteistieji suvokė, jog tokiu būdu daro pavojingą veiką, numatė, kad tokiais veiksmais gali būti sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, ir to siekė, veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis S. K. ir nukentėjusioji D. B. yra šeimos nariai, S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (D. B. atžvilgiu), 140 straipsnio 1 dalį (E. B. atžvilgiu), o nuteistosios A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (D. B. atžvilgiu). Pakartotinai pastebėtina, kad galimai tarp šalių buvusi įtampa ir kiti su šia byla nesusiję konfliktai, nulėmę nors ir spontaniškus, tačiau neteisėtus veiksmus, nepateisina nuteistųjų neteisėto elgesio ir baudžiamosios atsakomybės dėl to nešalina.

24. Apeliantai skundais prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

25. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų ir jų asmenybių pavojingumą. Teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kadangi nukentėjusioji, užfiksavusi kaltinamųjų atliekamus veiksmus ir supratusi, kad jiems tolimesnis filmavimas nepatinka, matydama jų agresyvėjančią reakciją, filmavimo nenutraukė), o jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė, kad S. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus, neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas, dirba bei paskyrė nuteistajam vidutinio švelnumo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį parinkdamas kiek didesnį nei šios bausmės rūšies minimalų dydį. Taip pat vietoje intensyvios priežiūros S. K. paskirdamas įpareigojimus. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė antrą pagal švelnumą sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, S. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

26. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį A. K., teismas be aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat atsižvelgė į tai, kad ji veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, neteista, nebausta administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruota, dirba bei paskyrė jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas ir šiuo atveju tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė proporcingą padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistosios elgesiui bausmę, jos dydį nustatydamas artimą šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui bei paskirdamas papildomus įpareigojimus, kurie neapriboja nuteistosios teisių ir laisvių labiau, nei to siekiama BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi. Kadangi nuteistieji kaltės nepripažino, byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, šiuo atveju nėra pagrindo parenkant bausmių dydžius taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

27. Kaip matyti, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies: D. B. iš A. K. priteisė 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam E. B. iš S. K. priteisė 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, kas laikytina teisingomis ir pagrįstomis sumomis.

28. Apeliantai nesutinka ir su nukentėjusiajai D. B. iš S. K. priteista 205,69 eurų suma turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 28,50 eurų gydymui (vaistams) ir 187,96 eurų negautos pajamos, apskaičiuotos pagal už 2021 m. birželio ir liepos mėnesius tarp darbdavio ir Sodros išmokų skirtumą. Nurodo, kad nukentėjusiosios pagal 2021 m. birželio 14 d. vaistų pirkimo čekį įsigyti vaistai už 28,50 Eur, o būtent (duomenys neskelbtini) už 10,77 Eur ir (duomenys neskelbtini) už 8,76 Eur, kurių paskirtis – mažinti rūgšties gamybą skrandyje, tačiau iš prie ieškinio pridėto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC 2022 vasario 15 d. rašto matyti, jog dėl patirtų sužalojimų D. B. medikamentinis gydymas skirtas nebuvo (to nėra nurodyta). Taigi, 28,50 Eur suma nepriteistina. D. B. nedarbingumas buvo tęsiamas dėl su įvykiu nesusijusios ligos – (duomenys neskelbtini), kurios aprašymas taip pat buvo teiktas teismui, todėl nukentėjusiajai nepriteistina ir 187,96 Eur negautų pajamų suma.

29. Atsakant į skundo argumentus atkreiptinas nuteistųjų ir jų atstovės dėmesys, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu pritarus nuteistųjų gynėjos nurodytai aplinkybei, kad į ieškinį yra įtraukti vaistai (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis su šios bylos įvykių pasekmėmis nėra susijusi, prašyta priteisti turtinė žala už vaistus sumažinta 10,77 eurų suma (vaisto (duomenys neskelbtini) įsigijimo kaina) ir įrodyta laikyta 17,73 eurų suma gydymosi išlaidoms, Todėl plačiau dėl šio vaisto įsigijimo pagrįstumo nepasisakytina. Nors apeliantai ginčija ir kito įsigyto vaisto Diompraz sąsają su nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymu, aukštesnysis teismas pažymi, kad šio vaisto informaciniame lapelyje nurodyta, jog jo sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos vienoje kapsulėje: diklofenako natrio druska (75 mg) ir omeprazolas (20 mg). Diklofenakas priklauso vaistų, vadinamų nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) grupei. Jo vartojama skausmui ir uždegimui mažinti sergant sąnarių ligomis. Omeprazolas priklauso vaistų, vadinamų protonų siurblio inhibitoriais, grupei. Šie vaistai mažina rūgšties gamybą skrandyje. Omeprazolas mažina nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) sukeltos pepsinės opos (opos skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje) atsiradimo riziką. Esant šiems duomenims ir atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytus sužalojimus (plaštakos sumušimas), visiškai pritartina apylinkės teismo sprendimui priteisti nukentėjusiajai D. B. 17,73 eurų sumą gydymosi išlaidoms.

30. Pagrįstai priteista laikytina ir 187,96 eurų nukentėjusiosios negautų pajamų suma, kuomet VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. vasario 15 d. rašte yra nurodyta, jog nukentėjusioji gydyta ambulatoriškai, turėjo n/p (nedarbingumo pažymėjimą) iki 2021 m. liepos 12 d. Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. sausio 24 d. pažymoje nurodyti nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpiai – nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 12 d. Nors apeliantai teigia, jog nukentėjusioji nurodytu laikotarpiu nedarbingumo pažymėjimą turėjo ir dėl kitos ligos, tačiau jau minėta VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje aiškiai nurodyta, jog dėl kitos ligos ((duomenys neskelbtini)) nukentėjusioji nedarbingumą turėjo nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. Taigi, nepasitvirtinus apeliaciniuose skunduose nurodytiems argumentams, konstatavus, jog S. K. padarė nusikaltimą ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta gydytis (įsigijo vaistus bei laikinai buvo sutrikdytas jos darbingumas), pateikė vaistų įsigijimą patvirtinantį kvitą ir dėl turėto nedarbingumo negautų pajamų dydį patvirtinančius dokumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisė ir 205,69 Eur suma nukentėjusiosios patirtai turtinei žalai atlyginti.

31. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys 174,11 eurų sumai susijęs su atlyginimu išlaidų, ligonių kasos sumokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiųjų D. B. ir E. B. gydymą. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su šiuo ieškiniu pareikštu reikalavimu ir jo dydžiu, jis pagrįstai laikytas įrodytu.

32. Nuteistųjų atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš jų taip pat pagrįstai priteistos nukentėjusiųjų turėtos išlaidos po 300 eurų (tris šimtus eurų) kiekvienam advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apylinkės teismo teisingai konstatuota, jog šios išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais (pinigų priėmimo kvitais, sąskaitomis už teisines paslaugas), taigi yra pagrįstos, atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir solidariai priteistinos iš nuteistųjų.

33. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistųjų S. K. ir jo gynėjos bei A. K. ir jos gynėjos apeliaciniai skundai nėra pagrįsti, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistųjų veikos kvalifikuotos teisingai, todėl tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį juose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. K. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės bei nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinius skundus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.