- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- 1-929-946/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13130-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- S. K., A. K.
- Nukentėjusysis
- E. B., D. B.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoja, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke, mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios – artimos giminaitės sesers D. B. sveikatą, kuomet konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė D. B. į dešinės rankos plaštaką, padarydamas joje poodines kraujosruvas, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą;
Be to, S. K. 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke, mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą, kuomet konflikto metu kaire ranka laikė E. B. dešinę ranką ties žastu ir dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydamas kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir kraujosruvos dešiniame žaste, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. K. 2021 m. birželio 12 d. apie 20.40 val. lauke adresu (duomenys neskelbtini), mušdama nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. B. sveikatą, kuomet konflikto metu suėmė D. B. už plaukų ir juos laikydama tąsė nukentėjusiąją, kol išpešė plaukų kuokštą, padarydama dalinį plaukų išretėjimą dešinio momens srityje ir taip sukeldama nukentėjusiajai D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jų šeimoje tarp brolių ir sesers vyksta ginčas dėl sklypo pasidalijimo, kadangi nors taikos sutartimi teritorija buvo padalinta, o už jos yra sūnaus miškas, tačiau D. B. mano, kad riboženkliai neteisingi, dėl ko kai atvažiuoja tvarkyti mišką, B. kviečia policiją. Atvažiuojant iš dešinės pusės yra A. ir R. atidalyta dalis, o kairėje pusėje, kur baigiasi miškas, yra D. B. namų valda. 2021 m. birželio 12 d. kaltinamasis su A. K. ir broliu dirbo, tvėrė tvorą, todėl į sklypą buvo atvežta technika ir įrankiai, kuomet atvyko policija, apžiūrėjo teritoriją ir pasiūlę dėl ginčo kviesti antstolį išvyko. Jiems toliau dirbant B. atėjo į jų sklypą ir D. B. pradėjo juos filmuoti, todėl kaltinamasis ir jo žmona klausė, ką ji čia daro, sakė kad ir ją gali pradėt filmuot, nors tokio tikslo pats neturėjo, o ir jo telefone nėra kameros, tačiau manė, kad tai pasakius nukentėjusioji nustos filmuoti. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė nežinantis, ar jo klausimas nukentėjusiajai galėjo pastarąją išprovokuoti, bet pažymėjo, kad nukentėjusioji taip elgiasi ne pirmą kartą, o galimybė jiems prasilenkti be kontakto buvo. Einant link nukentėjusiosios ji kažką kalbėjo, tačiau kadangi buvo užvestas traktoriuko variklis, nesigirdėjo ką ji sakė. Kadangi negalėjo palikti įrankių, turėjo praeiti pro nukentėjusiąją D. B., bet kai priėjo prie D. B., kuri kaltinamojo žmonai kišo telefoną į veidą, filmavo, koneveikėsi necenzūriniais žodžiais, nukentėjusioji trenkė jam per telefoną, nuo ko jis nukrito, taip pat sudavė į veidą, dėl ko nukrito akiniai ir atsisukusi trenkė kaltinamajai A. K.. Šio įvykio metu kaltinamasis, žiūrint iš jo pusės, stovėjo D. B. iš kairės. E. B. matė įvykį, jis stovėjo toliau kieme, o kai D. B. sušuko, kad ją muša, E. B. atbėgęs pradėjo mušti kaltinamąjį, kuris jį tik stūmė nuo savęs, nes pastarasis yra didesnio kūno svorio, dėl ko kaltinamasis jam nesudavė. Paaiškino, kad kaltinamajam nepavyko atstumti nuo savęs E. B., kuris kaltinamąjį vis puolė, todėl šiuo momentu nematė savo žmonos. Kaltinamasis iškvietė policijos pareigūnus, tačiau teigė nukentėjusiajai nieko nedaręs, jai niekas nebuvo sugriebęs už plaukų ar juos išrovę. Nežino, iš kur pas nukentėjusiuosius atsirado sužalojimai. Nurodė, kad nukentėjusieji juos provokuoja ir dėl to jis yra kreipęsis į policiją žodžiu, ir šio įvykio metu nukentėjusieji juos taip pat provokavo, tačiau nei jis, nei jo sutuoktinė nukentėjusiųjų nelietė. Paaiškino, kad nors yra nukentėjusiosios kaltinamas, kad kėsinasi į jos turtą, tačiau teigė jo nepaveldėsiąs net ir po jos mirties. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus D. B. pateiktą vaizdo įrašą (1 t., b. l. 142-146) kaltinamasis S. K. nurodė, tuo metu, kai vaizdo įrašas nutrūksta, jis priėjo prie nukentėjusiosios iš kairės, kuri buvo atsisukusi į kaltinamąją, o ši kaltinamajam stovėjo taip pat iš kairės pusės, tačiau tiksliai nurodyti, kuria ranka nukentėjusioji laikė telefoną, jis negalėjo, tik pažymėjo, kad viena ranka ji laikė telefoną. Po to nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad kviestų policiją. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kuria ranka jam sudavė nukentėjusioji, tačiau po smūgio į veidą jam nukrito akiniai ir kai šis jų pasilenkė ieškoti, pribėgo E. B. ir, tiksliai nežino kuria ranka, tačiau jam sudavė. Nurodė nežinantis ar įvykio metu D. B. telefonas iškrito. Kaltinamasis taip pat patikslino, kad įvykio metu, po to kai jam sudavė smūgius E. B., jis nukentėjusįjį nuo savęs stūmė, ką darė ir kaltinamojo brolis R. K., kuriam virš 60 metų, stūmė, tačiau nurodė negalėję nukentėjusiojo ausies taip sužaloti. Kaltinamojo manymu D. B. galėjo atsirasti sužalojimai, nes ji A. K. draskė su abiem rankom, dar ir pargriuvusią draskė, bet jis to nematė, jam tik pasakojo. Paaiškino, kad prieš įvykį jo brolis ėjo įrankius surinkti, bet neturėjo tikslo aiškintis santykius su nukentėjusiąja. Nurodė, kad jei D. B. būtų stovėjusi savo žemėje, jie nebūtų ėję, tačiau ji įėjo į kaltinamųjų sklypą.
Kaltinamoji A. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. ji su S. K. atvažiavo į sūnaus mišką tvarkytis ir jiems buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems atvykus pasakė, kad jie dirba savo sūnaus teritorijoje, todėl policija išvažiavo. Broliai K. dėjo vartus, o ji šiukšles rinko. Prieš važiuojant namo ji ėjo išgerti vaistus ir išlipusi iš sunkvežimio pamatė, kad D. B. gale sunkvežimio filmuoja, dėl ko pavadino ją korespondente, tačiau ji toliau filmavo kaire ranka laikydama telefoną ir dešine ranka rodydama jai vidurinį pirštą. Kaltinamoji, norėdama prieiti pažiūrėti kaip dedami vartai, turėjo praeiti pro D. B., kuri kišo jai prie veido telefoną ir filmavo. S. K. D. B. paklausė, ar jai patiktų, jei prie jos veido ją filmuotų. Tai vyko prie sunkvežimio, D. stovėjo gal poros metrų atstumu. Tada D. B. trenkė su dešine ranka S. K. per telefoną, dėl ko telefonas nukrito, ir ji taip pat ranka kliudė akinius, kurie nukrito. Atsisukusi veidu į S. kaltinamoji rankom pastūmė jį, kad neprasidėtų. Paaiškino, kad D. B. sukėlė konfliktą ir apdraskė jai veidą. Ji buvo prie S. K., D. jai buvo iš dešinės pusės ir koneveikėsi necenzūriniais žodžiais. Kaltinamoji paaiškino, kad ji nuo D. gynėsi viena ranka ir nebuvo sugriebusi jos už plaukų, nes tuo metu buvo nedarbingume dėl kairės rankos operacijos, kuri yra silpna, o tai reiškia, kad ji negali nieko suimti, nes jėgos nėra, todėl nežino, dėl ko specialistas nustatė nukentėjusiajai plaukų praretėjimą. Susikibimo metu kaltinamoji traukdamasi nukrito ant dešinės pusės, po ko nukentėjusioji pasilenkusi jai drėskė, bet ji pajutusi skausmą atsitraukė ir nurodė, kad vienu momentu ir pati nukentėjusioji buvo staiga atsitraukusi, tačiau nežino kodėl. Kai D. B. kirto, jos telefonas buvo rankoje. Tuo metu kaltinamoji buvo nugara į nukentėjusiąją. Kaip buvo sužalotas S. K. kaltinamojo teigė nemačiusi, bet jis prie jos priėjo kruvinu veidu ir iš jo sužinojo, kad jam smūgius sudavė E. B.. Po įvykio pas D. ir E. B. sužalojimų ji nematė. Kai pamatė, kad ją filmuoja, ji reagavo normaliai. Atvykus policijos pareigūnams D. B. įvykio vietoje sakė, kad va šitie trys užpuolė ją ir sumušė. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus D. B. pateiktą vaizdo įrašą (1 t., b. l. 142-146), kaltinamoji A. K. parodė, kad ji ėjo pro D. B., buvo į ją nusisukusi nugara. D. B. suko telefoną. Kai S. sakė, ar patiktų, kad tave filmuotų ir atkišo savo telefoną, tai tuo metu D. B. kirto su dešine ranka S., kairėje laikė telefoną. Ji tuo metu jau buvo šone. D. B. su kaire ranka filmavo, o S. priėjo iš dešinės. Ji buvo priešais D. B. telefoną, o S. prie D. priėjo jai iš kairės pusės. D. buvo atsisukusi į ją ir sukdamasi su dešine ranka trenkė S., tačiau vaizdo įraše nesimato, kuria ranka. Vaizdo įraše nematė, iš kurios pusės prieina S., bet matė kaip iš tikro buvo. S. nebuvo užfiksuotas, kai ji žiūrėjo arti telefono. Ji buvo nugara atsisukusi į D. B., kai ji S. kirto, nuo ko nulėkė telefonas bei akiniai, dėl ko ir nutrūksta vaizdo įrašas. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad prieš konfliktą paklausus apie nuotraukas nukentėjusiosios nepraėjo toliau, nes S. paklausė, ar jai patiktų, kad prie veido prikištų telefoną. Po šių žodžių S. K. jai telefoną prikišo ir prasidėjo muštynės. Ji nebegalėjo praeiti pro D. B., nes ji puolė draskyti jai veidą. Vaizdo įraše nesimato, kad D. B. dešine ranka rodo jai vidurinį pirštą. Paaiškino, kad ji nejautė grėsmės dėl filmavimo, tik nepatogu, kai filmuoja. Kiekvieną kartą, kai nuvažiuoja pas sūnų, D. B. filmuoja. Apie E. B. sužalojimus ji nieko nežino, o D. galimai susižalojo ją bedraskydama, ką darė abejomis rankomis, o kaltinamoji gynėsi, todėl galbūt atsitrenkė į ranką. Negali pasakyti, ar tuo metu, kai ją draskė, D. B. turėjo telefoną. Kai ji kirto S., tai nukrito jo telefonas ir akiniai. Ji S. sakė nesikišti ir tuo metu pajuto dešinio skruosto skausmą ir nematė, kur D. B. telefonas, nes D. B. jau buvo šone už nugaros, o ji buvo priešais S. veidą. Paaiškino, kad eidama keliuku negalvojo, kad nukentėjusioji smurtaus, kitaip būtų ją aplenkusi.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji S. K. ir A. K. savo kaltės dėl jiems pareikštų kaltinimų nepripažino, tačiau jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis E. B. parodė, tarp kaltinamųjų ir jų yra sena konfliktinė situacija dėl žemės sklypo, giminių santykiai pašliję, nėra draugiškumo, kaltinamieji nori išgyvendinti jo žmoną, nes S. K. nori užkariauti sodybą, dėl ko per metus į policiją kreipiasi po šešis kartus, nors dėl ginčo sklypo tarp šalių yra pasirašyta taikos sutartis, jis yra padalintas, o per jo ribas eina servitutinis kelias. kad 2022 m. birželio 12 d. apie 14 val. kilo konfliktas, nes S. K., A. K. ir R. K. dirbo tvoros tvėrimo darbus sklypo dalyje, kuri jiems nepriklauso. Tada jo žmona D. B. iškvietė policiją. S. K. ir A. K. pareigūnams pasakė, kad jie tvėrė tvorą. Policijos pareigūnai paaiškino kaltinamiesiems taip nesielgti. Po to jis su žmona išvyko į (duomenys neskelbtini), o grįžę rado kaltinamuosius toliau bedirbančius sklype, o kadangi policijos pareigūnai jiems buvo paaiškinę, kad vykstant konfliktui reikia jį nufilmuoti, nukentėjusioji D. B. pasiėmė telefoną ir nuėjo pafilmuoti, ką daro S. K. su A. K., o jis rūkė ir laukė jos grįžtant. Tuo metu jis buvo 40-50 m atstumu nuo jų. A. K., D. B. konflikto metu stovėjo servitutiniame kelyje, maždaug metras nuo įėjimo, jo dešinėje sklypas priklauso K., o kairėje – D. B.. Riboženkliai pilnai nėra nustatyti, o senieji sunaikinti. Nukentėjusysis stovėdamas girdėjo, kad konfliktą pradėjo kaltinamieji visokiais žodžiais kalbėdami. Matė, kad S. K. ir A. K. priartėjo prie jo žmonos. Paaiškino, kad A. K. griebė jai už plaukų ir sudavė nukentėjusiajai su ranka, o tada S. K. pribėgo prie D. B. ir smūgiavo jai. Girdėjo, kad nukentėjusioji kažką rėkė, tačiau tiksliai neprisimena ką, bet pamatęs smurtinius veiksmus jis bėgo gelbėti žmonos, tačiau tik pribėgus prie jos S. K. jam dešinės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, o paskui atėjęs R. K. laikė jo kairę ranką, o S. K. nuolat smūgiavo, dėl ko nukentėjusiojo dešinė ausis buvo mėlyna ir ja negalėjo girdėti tris mėnesius, iki šiol jam juda krūminis dantis, o sutuoktinei buvo išrautas plaukų kuokštas, ranka buvo mėlyna, dėl ko ji negalėjo ilgą laiką dirbti. Įvykio metu visi trys rankose laikė telefonus, tuo metu ir jo žmona filmavo. Po konflikto žmona skambino greitajai, nuvyko į klinikas, parašė pareiškimą policijai. Jis ausį gydėsi pas šeimos gydytoją, pirko vaistus, tačiau vaistų pirkimo čekio neišsaugojo.
Nukentėjusioji D. B. parodė, kad kaltinamasis S. K. yra jos brolis, tačiau ji parodymus duoti sutinka. 2021 m. birželio 12 d. apie 13.30 val. pamatė, kad broliai S. K., R. K. ir A. K. jai priklausančioje sklypo pusėje pradėjo dirbti darbus, dėl ko ji iškvietė policiją. Atvažiavusiems pareigūnams ji parodė dokumentus, taikos sutartį ir tada K. pareigūnai pasakė, kad jie neturi teisės dirbti darbų. Po to ji su vyru E. B. nuvažiavo į svečius (duomenys neskelbtini). Grįžę namo rado sklype pastatytus kelis stulpus, o kadangi pareigūnai sakė, kad reikia turėti įrodymų, patvirtinančių K. veiksmus, nukentėjusioji nutarė nufilmuoti, kas vyksta. K. stovėjo prie sodybos įvažiavimo, nukentėjusioji stovėjo prie kelio, kuris priklauso visiems. Kelio dešinėje pusėje sklypas priklauso broliams, o kitoje pusėje jai priklausanti teritorija. Matė, kad K. naudodami techniką kažką daro, tačiau pagal tarp šalių sudarytą taikos sutartį, broliai talką darė jai priklausančioje sklypo pusėje. Nukentėjusiajai priėjus prie jų S. K. pradėjo ją filmuoti, telefonus rankose taip pat turėjo ir A. K. ir R. K.. Tada A. K. ėmė kalbėti necenzūriniais žodžiais, kaltinamieji kalbėjosi ir tarpusavyje ir koneveikė nukentėjusiąją, kaltinamoji taip pat sugniaužusi kumščius paklausė, ką nukentėjusioji čia daro. Prie nukentėjusiosios priėjęs S. K. klausė, kokią teisę ji turi filmuoti, ir ji pati, dešinėje rankoje laikydama telefoną, sukosi link jo, kuomet S. K. kirto jai per ranką, nuo ko iškrito iš rankos jos telefonas, kurį ji lenkėsi pagauti kai A. K. griebė jai už plaukų, todėl nukentėjusioji šaukėsi pagalbos. A. K. laikė ją įsikabinusi, kol pati nenukrito ant žemės ir išrovė jai plaukus, tačiau nežino ar įvykio vietoje plaukai buvo rasti. Po to atbėgo E. B., kurį pradėjo mušti S. K., sudavęs bent du smūgius jos vyrui į ausies pusę ir žandikaulį, dėl ko ausis buvo mėlyna, ištino, žandikaulis pūstis pradėjo. Vyras išsivadavo iš jų, jį paleido, o nukentėjusioji iškart skambino policijos pareigūnams. Paaiškino, kad dėl šio įvykio yra kita byla, kur ji yra kaltinamoji, tačiau nei ji nei jos vyras smurtinių veiksmų prieš K. neatliko. Iki šio įvykio jos šeimoje su broliais santykiai taip pat buvo konfliktiniai, tačiau dėl įvykio metu padarytos žalos ji pareiškė civilinį ieškinį, kurį palaiko, nes buvo nedarbinga mėnesį laiko, jai buvo išpešti plaukai, ant kūno jai taip pat buvo ir kraujosruvos, iki šiol negali normaliai miegoti, geria arbatą. Įvykio metu ji galimai vilkėjo marškinėlius, megztinį, kelnes, avėjo „tapkes“, ar plaukai buvo palaidi neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą (1 t., b. l. 146), nukentėjusioji D. B. parodė, kad vaizdo įrašo pabaigoje užfiksuota, kai S. K. priėjęs jai kirto į ranką ir telefonas krito iš rankos. Nukentėjusioji D. B. parodė, kad ji nuo skausmo ir uždegimo vartojo vaistus „Ibumetin“, „Ibuprofen“, taip pat „Escadra“ ir „Diompraz“.
Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamasis S. K. yra jo brolis, tačiau parodymus duoti sutinka. Datos nepamena, brolis S. K. tvėrė tvorą, jie dirbo su technika, kai dėl to, kad brolis dirbo D. B. žemėje jiems buvo iškviesta policija, nors darbai vyko liudytojo ir kaltinamojo žemėje. Jų žemės sklypo dalis yra aptverta tvora. Baigę darbus jie kažkur ruošėsi važiuoti, tačiau įvyko konfliktas. Jis nematė dėl ko kilo konflikto, stovėjo už technikos ir triukšmų negirdėjo, viskas įvyko labai greitai, bet pastebėjo, kad brolį S. K. muša E. B., jie buvo susikibę, o jis rėkė, kad baigtų muštis. E. B. kirto broliui S. K., kad brolis kristų. Jis nepastebėjo, kad brolis būtų kirtęs E. B. ar suduotų D. B. į ranką, sugriebtų už plaukų. Jis per atstumą matė stovintį brolį. Kai pamatė, kad brolį muša, bėgo jam padėti. Jis pribėgęs liepė baigti muštis, atstūmė E. B. nuo brolio S. K., o E. B. atšoko ir atsitraukė. Pats smurtinių veiksmų neatliko, tik atskyrė brolį nuo nukentėjusiojo. Brolis buvo sužalotas, buvo kraujas ant veido. E. B. stovėjo toliau, tačiau ant jo sužalojimų nematė, jis buvo toliau. Ant A. K. veido matė drėskimo žymes, o ant D. B. sužalojimų, o taip pat ir išrautų plaukų, nematė. Mano, kad konfliktas kilo dėl žemės sklypo, kadangi nors yra pamatuotas brolio sūnaus miškas nukentėjusieji galvoja, kad viena dalis jiems priklauso, dėl ko neįmanoma gražiai sutarti. Įvykio metu buvo pastatyta tvora, tačiau vartų nebuvo, juos tuo metu statė. Apie 14 val. buvo atvykusi policija, o paskui jie vėl tęsė darbus. Pasirodžius nukentėjusiesiems įvyko konfliktas. Įvykio vietoje nepastebėjo filmavimų. Jis turėjo telefoną, bet nefilmavo, telefoną rankoje laikė tik šiaip sau.
Specialistas Ą. S. paaiškino, kad tvirtina savo duotą išvadą. Jis mano, kad D. B. padaryti du sužalojimai, kurie kiekvienas atskirai vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal galiojančias taisykles, jis fiksavo vienoje vietoje plaukų praretėjimą, bet ne ištisinę plikę, nes būna ir taip, kad kai išrauna visą kuokštą, mato židinius. Po dviejų parų jie paprastai mato ryškų paraudimą toje vietoje, pilnakraujystę. Vien plaukų išpešimas reikštų nežymų sveikatos sutrikdymą, nes matyti morfologinio sužalojimo išraiška, fizinio skausmo sukėlimas irgi atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Skausmo sukėlimo fakto objektyviai negali nustatyti, bet gali nustatyti morfologinius ar fiziologinius pakitimus, kuriuos sukelia kažkoks poveikis. Šiuo atveju plaukų išpešimas yra skausmingas sužalojimas. Galbūt odos ligų specialistas, naudodamasis didinamąją įrangą ar detaliai tirdamas, rastų kažkokių pakitimų ir be to praretėjimo. Jis turėjo parašyti, kad matomų pakitimų nėra, tai yra nei paraudimų, nei kraujosruvos, nei nubrozdinimų. Jis negali pasakyti, ar galėjo atsirasti būtent tokio skersmens išretėjimas, jei būtų sugriebta už plaukų su delnu. Jis gali pasakyti, kad toje vietoje buvo daugiau išpešta, nebuvo išrauta labai daug iš karto. Jis negali kategoriškai paneigti, kad tai negalėtų būti natūralus plaukų išslinkimo procesas, bet apžiūros metu naršė tą galvos plaukuotąją dalį pirštais ir nepamatė kažkokių kitų liguistų pakitimų, nei pleiskanojimo, nei kitokių plikių, nei kokių odos ligų žymių, taip pat nerado ir kitų išretėjimų, todėl ligos neįtarė. Jis negali paneigti, kad pati tiriamoji neišsirovė plaukų. Dalinis plaukų išretėjimas nėra numatytas sveikatos sutrikdymo masto vertinimo taisyklėse, bet plaukų išretėjimas yra numatytas. Plaukų išpešimas atitinka tai, kad sukėlė skausmą. Jis nevertina fizinio skausmo. Negali pasakyti tikslaus plaukų išretėjimo mechanizmo, bet tikėtina, kad jie buvo išpešti, nes kitų židininių plikių nebuvo, o apie žaizdines plikes komentuoti negali, nes nėra odos ligų gydytojas. Objektyvūs duomenys - židininis plaukų išretėjimas. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad tame 2 cm plote plaukų visai nebuvo, buvo tik reti plaukai, todėl iškarpyti jie negalėjo būti. Tai gali būti padaryta pačio žmogaus, bet plaukų išpešimui įtakos tai, kad jie buvo surišti, neturėjo. Paaiškino, kad nukentėjusiosios plaštakoje galėjo nesimatyti kraujosruvos iš karto po įvykio, jos išryškėja vėliau, bet prisimena, kad gydytojas matė šioje vietoje sutinimą, ir paaiškino, kad vieta iš pradžių patinsta, parausta, o paskui kraujosruva išryškėja. Tikslaus kraujosruvos padarymo laiko ir mechanizmo negali pasakyti, bet tai nėra padaryta nei prieš savaitę, nei dieną prieš apžiūrą, bet tai yra kieto buko daikto poveikis. Galėjo trenktis į stalą, galėjo spirti, galėjo atsirasti kraujosruva atsitrenkiant į kokį nors paviršių.
Iš 2021 m. birželio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. B. nurodė, jog 2021 m. birželio 12 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), su savo vyru E. B., grįžo iš svečių ir pamatė, kad jos broliai S. K. ir R. K. bei S. K. žmona A. K., jai pagal dovanojimo sutartį priklausančioje žemės sklypo dalyje, ant bendro naudojimo kelio, ties įvažiavimu į sodybą pažeidinėja taikos sutarties sąlygas-atlikinėjo įvairius darbus, o tiksliau, jos manymu, įrenginėjo stulpus tvorai. Jai priėjus prie jų ir pradėjus filmuoti, pastarieji pradėjo iš jos juoktis, kitaip ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Link jos artėdama A. K. toliau ją įžeidinėjo, tačiau nukentėjusioji nieko neatsakė, po ko koneveikdamasis ir laikydamas rankoje telefoną pribėgo S. K., kuris, nukentėjusiajai toliau nieko neatsakant, darėsi agresyvesnis ir konflikto metu, negali nurodyti tiksliai kuria ranka, tyčia vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai per dešinę ranką, o tiksliau per dešinės rankos pirštus, o kitos rankos kumščiu tyčia vieną kartą trenkė į galvos sritį ties dešiniu smilkiniu, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to jai už plaukų griebė A. K. bei išrovė kuokštą plaukų. Šio įvykio metu jos sutuoktinis, pamatęs kas vyksta, atbėgo jos ginti, tačiau jos broliai taip pat sudavė ne vieną smūgį sutuoktiniui. Po šio įvykio ji kartu su savo sutuoktiniu atvyko į gydymo įstaigą, jai nustatė dešinės rankos plaštakos sumušimą, po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Pažymi, kad jos broliams yra dovanota kita žemės sklypo dalis, o žemes sklypo valdymą su broliais yra atsidalinę taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurioje išdėstytus punktus, į jos žemės sklypo dalį jie negali net įeiti. Konfliktas dėl naudojimosi žemės sklypu kyla ne pirmą kartą. Anksčiau prieš ją naudojo smurtą yra visi broliai - S. K., R. K. ir A. K., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 16–23).
Iš 2021 m. birželio 17 d. E. B. pareiškimo matyti, kad jam siekiant apginti žmoną D. B. nuo S. K., jis buvo užpultas R. ir S. K.. R. jį laikė kairiąją ranką, o S., prilaikydamas dešinę ranką, sudavė ne mažiau tris smūgius, pataikydamas į dešinės pusės ausį, žandikaulį ir pakaušį (1 t., b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp D. B., S. K., R. K. ir A. K. buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurios vieną iš dalių buvo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (1 t., b. l. 57–60).
Iš 2021 m. birželio 14 d. specialisto išvados Nr. G 1089/2021 (02) matyti, kad D. B. poodinė kraujosruva plaštakoje padaryta vienu smūgiu, kietu buku daiktu, plaukų išretėjimas dešinio momens srityje galėjo išsivysti išpešant iš šios srities dalį plaukų. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir mažiausiai dviem poveikiais (spiriant, smūgiuojant rankomis), tačiau negalėjo būti padaryti krintant (1 t., b. l. 196–197).
Iš 2021 m. spalio 4 d. akistatos tarp D. B. ir A. K. protokolo matyti, kad prieštaravimų tarp nukentėjusiosios D. B. ir kaltinamosios A. K. parodymų pašalinti nepavyko. Akistatos metu nukentėjusioji pasiliko prie savo parodymų ir nurodė, kad dėl to, kad kaltinamieji atliko darbus jai priklausančiame sklype, ji nuėjo iki kaltinamųjų, prie kurių taip pat buvo ir R. K., kad užfiksuotų jų daromus veiksmus vaizdo įraše, tačiau iš „bobcat“ išlipusi A. K. pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais, tą patį darė ir S. K., kuris, kartu su R. K. rankose taip pat turėjo ir telefonus ir nurodė, kad smurtinius veiksmus prieš ją atliko S. K., kuris ranka trenkė jai per dešinę ranką, dėl ko iškrito jos telefonas, kuri jį lenkėsi pasiimti, kuomet S. K. sudavė jai smūgį į dešinį smilkinį, o jai mėginant atsistoti, A. K. sugriebė nukentėjusiosios plaukus į kumštį ir juos tempė tol, kol išpešė plaukus ir pati nukrito (1 t., b. l. 65–73).
Iš 2021 m. spalio 4 d. akistatos tarp D. B. ir S. K. protokolo matyti, kad prieštaravimų tarp nukentėjusiosios D. B. ir kaltinamojo S. K. parodymų pašalinti nepavyko. Akistatos metu nukentėjusioji pasiliko prie savo parodymų, savo esme atitinkančių parodymus, duotus akistatos su kaltinamąja A. K. metu, su kuriais kaltinamasis nesutiko (1 t., b. l. 77–84).
Iš 2021 m. birželio 16 d. specialisto išvados Nr. G 1103/2021 (02) matyti, kad E. B. nustatyta: kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 198–199).
Iš 2021 m. lapkričio 5 d. akistatos tarp E. B. ir S. K. protokolo matyti, kad prieštaravimų tarp nukentėjusiojo E. B. ir kaltinamojo S. K. parodymų pašalinti nepavyko. Nukentėjusysis akistatos metu pasiliko prie savo parodymų apie tai, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 13.00–14.00 val. žmona D. B. iškvietė policija, nes S. K., R. K. darė tvorą mano žmonai D. priklausančioje žemėje. Atvykę pareigūnai nurodė nufilmuoti atliekamus S. ir R. veiksmus, nes tuo metu nebuvo toje vietoje sunkiasvorių automobilių, dėl to nieko negali padaryti. Pareigūnams išvykus, S. ir R. dirbo toliau jau sau priklausančioje žemėje, o jis pats su žmona išvyko, tačiau jiems grįžus namo matė, kad S., R. ir S. žmona atlikinėja toliau darbus, buvo matyti, kad jie kasa stulpus, todėl jo žmona nusprendė eiti filmuoti juos. Nukentėjusysis liko stovėti lauke ir matė, kad D. einant link jų, S. ir R. taip pat filmavo D. išsitraukę telefonus ir jai priėjus prie vartų, kurie skiria sodybą nuo miško kelio, matė, kad S. ir A. agresyviai ėjo link D., o A. pirma jai suėmė už plaukų, o S. D. trenkė į veido sritį, o kita ranka mačiau, kad griebė už D. telefono, po ko žmona sušuko kviesti policiją, todėl jis bėgo jos ginti. Nurodė, kad prieš jį smurtinius veiksmus atliko S. K. ir R. K., kuris jį laikė už kairės rankos, o tuo metu S. K. prilaikė nukentėjusiojo dešine ranką ir kitos rankos, lyg kairės, kumščiu sudavė ne mažiau nei tris kartus į dešinės veido srities pusę. Nukentėjusysis bandė išsilaisvinti ir lauždamas savo rankas, tai yra tempdamas rankas į galą už savęs bandė nukristi ant žemės, po ko jis kartu su broliais K. nukrito, o tada R. pasakė baigti ir visi atsitraukė vieni nuo kitų, tačiau su šiais parodymais kaltinamasis S. K. nesutiko ir nurodė smurtinių veiksmų neatlikęs ir teigė kad nukentėjusioji sudavė jam smūgį delnu ties veido sritimi, dėl ko jam iškrito telefonas, o tuo metu atbėgo nukentėjusysis, kuris su kartus jam sudavė į veido sritį, pataikydamas į veidą ir ranką, o priėjęs R. bandė jį apginti, stūmė nukentėjusįjį šalin ir pasakė baigti, po ko konfliktas baigėsi (1 t., b. l. 100–108).
Iš 2021 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur miško kelio kairėje ir dešinėje pusėse yra miškingas vietoves, o kelio išsišakojimo dešinėje pusėje aptverta teritorija, einant keliu išsišakojime kairiau, kelias vedą į gyvenamo namo teritorija, kelio kairėje pusėje yra laukas, kuriame sudėta krūva statybinių atliekų, o aptvertoje teritorijoje yra vieno aukšto namas. Įvykio vietoje kraujo, grumtynių pėdsakų nematyti, aplinka tvarkinga (1 t., b. l. 32–41).
Iš 2021 m. birželio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. B. pateikė kompaktinį diską „Titanum DVD+R“, kuriame įrašytas vaizdo įrašas 2021 m. birželio 12 d. įvykio datos., apžiūrėtas ir užfiksuotas 2021 m. liepos 7 d. apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad iš vaizdo įrašo matyti, kaip asmuo, kuris filmuoja, eina pravažiavimu, kuris yra neasfaltuotas, priekyje matosi daug medžių, vaizdo įrašo kairėje pusėje - tvora, vaizdo įrašo dešinėje pusėje - žolės. Einant asmeniui, kuris filmuoja pravažiavimu tolyn, matosi tolumoje stovinti technika, toliau besitęsiantis pravažiavimas. Vaizdo įrašo 31 sek. asmuo, kuris filmuoja, pasuka kameros objektyvą į dešinę pusę ir matosi stulpus, vienas jų įkaltas į žemę, kitas guli šalia, asmuo, kuris filmuoja sustoja ir pasigirsta moteriškas balsas. Vaizdo įrašo 35 sek. asmuo, kuris filmuoja pasuka kameros objektyvą tiesiai, kur stovi technika ir asmenys, girdisi moteriškas balsas ir nuotrupos, o moteris, kuri kalba, sėdi sunkiasvorėje transporto priemonėje, atsidariusi duris, prie technikos stovi vyras, kitas vyras išeina iš už technikos, matome, kad iš sunkiasvorės transporto priemonės išlipa moteris, kuri eina kryptimi linkių kurios išlipa moteris. Vaizdo įrašo 1 min. 2 sek. matosi, kad du vyrai ir moteris stovi šalia vienas kito, jie stovi prie technikos ant pravažiavimo. Moteris apsirengusi rožinės spalvos kelnėmis, mėlynos spalvos megztiniu, dėvi baltą kepurę. Vienas vyras (žyma A) apsirengęs žalios spalvos kelnėmis, mėlynos spalvos striuke, baltos spalvos marškinėliais ir dėvi šviesios spalvos kepurę. Kitas vyras (žyma B) apsirengęs margo rašto kelnėmis, mėlynos spalvos džemperiu ir mėlynos spalvos kepure. Girdisi argumentuotas konfliktas, vartojant necenzūrinius žodžius, kurio metu moteris vyrui A nurodo nelysti, nes filmuojantis asmuo provokuoja. Asmuo, kuris filmuoja, pasuka filmuojamą vaizdą šiek tiek į kairę pusę, kur matosi stovintis vyras, tik dalis veido, vyras su balta kepure ir iš karto filmuojamas vaizdas pradeda smarkiai judėti, kas filmuojama tampa neaišku, girdisi traškesys ir pasigirsta vyriškas balsas sakantis „Nu tai ką tu čia?“, o kitu balsu sušunkama „A., kviesk...“ ir vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 142–145).
Iš 2021 m. birželio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta policijos pareigūnų kūno kameros, kuriomis užfiksuota kaip D. B. nurodo, kad jos broliai ir brolio žmona ją užpuolė, nes ji pradėjo pastaruosius filmuoti, kai jie bandė užtverti jai priklausančią sklypo dalį ir konflikto metu bandė išmušti telefoną iš rankos, o kita ranka sudavė į galvos sritį, o brolio žmona iš tos pačios pusės išpešė plaukus, dėl ko ji juto fizinį skausmą. D. B. nurodo, kad taip pat buvo smurtauta prieš jos vyrą, atėjusį jos ginti, ką jis pats patvirtino pareigūnams ir užfiksuojami jų patirti sužalojimai, o greitosios medicinos pagalbos medikė nurodo, kad dėl ausies sužalojo E. B. reikalinga vykti į gydymo įstaigą. Taip pat girdisi kito vyro balsas, sakant, jog nebuvo ateita į jų žemę, po ko pareigūnai užfiksuoja sužalojimus ant S. K., ant kurio veido kairės pusės matosi raudonos spalvos dėmės ir paraudimas, teigia kad veido kairėje pusėje yra guzas, veidas kruvinas, ir A. K. veido, kuriame yra įbrėžimas ir ant kairės rankos rodomojo piršto minimalus patinimas (1 t., b. l. 148–157). Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 159–162).
Iš 2021 m. liepos 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro įrašas, kuriame užfiksuota, kaip D. B. praneša dispečerei apie tai, kad (duomenys neskelbtini), ja ir jos vyrą užpuolė du broliai ir vieno jų sugyventinė, suduodami tiek jai, tiek jos vyrui į veidus (1 t., b. l. 166–169).
Iš 2021 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip S. K. dispečerei praneša apie tai, kad jis ir dar du asmenys atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur juos užpuolė du kaimynai, apdrėskė žmoną (1 t., b. l. 174–177).
Iš 2021 m. birželio 13 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta D. B.. Atliekama D. B. apžiūra, jos sutikimu. Moteris vilki mėlynos spalvos, trumpomis rankovėmis palaidinę, margos spalvos kelnes, avi pilkos spalvos batus. Plaukai surišti. Apžiūrėjus D. B. dešinę ranką, jos plaštaką ties penktu pirštu (mažyliu) matoma apie vieno centimetro galimai hematoma. Dešinės rankos penktas pirštas nežymiai patinęs. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų ar ypatingų žymių ant asmens kūno nenustatyta. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 179–187).
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Nors kaltinamasis S. K. savo kaltės dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo (D. B. atžvilgiu) ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (E. B. atžvilgiu) nepripažino, kaltinamoji A. K. savo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (D. B. atžvilgiu) taip pat neigė, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai S. K. ir A. K. pasitvirtino. Kaltinamieji kilusio žodinio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiųjų sveikatas, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų kaltinamųjų nusikalstamos veikos įvykdytos tuo pačiu laiku ir vietoje, to paties konflikto metu, įrodymai, pagrindžiantys kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes ir kaltinamųjų kaltę toliau aptariami kartu, kaip sudarantys nuoseklią kilusio konflikto grandinę ir nustatytų padarinių mechanizmą.
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. birželio 12 d., (duomenys neskelbtini), lauke, ant servitutinio kelio, apie 20.40 val., tarp kaltinamųjų S. K., A. K. ir nukentėjusiosios D. B. kilo konfliktinė situacija, kurios metu S. K. kumščiu vieną kartą sudavė D. B. į dešinės rankos plaštaką, padarydamas joje poodinės kraujosruvas, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą, o A. K. suėmusi nukentėjusiajai už plaukų ją tąsė iki tol, kol išplėšė kuokštą plaukų, taip padarydama nukentėjusiajai dalinis plaukų išretėjimas dešinio momens srityje, kas sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajai šaukiantis pagalbos į įvykio vietą atbėgo E. B., kuriam S. K. kaire ranka laikydamas dešinę ranką ties žastu, savo dešinės rankos kumščiu ne mažiau, kaip tris kartus sudavė į galvos sritį, padarydamas kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir kraujosruvas dešiniame žaste.
Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu vykdant jų apklausas, atliekant parodymų patikrinimo veiksmus - atliekant akistatas su kaltinamaisiais, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, apie tai, kad S. K., A. K. ir R. K. vykdant tvoros statybos darbus, kurie patvirtinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas dėl darbų atlikimo vietos, ginčijant žemės sklypo ribas, dėl ko nukentėjusioji pradėjo filmuoti telefonu kaltinamuosius. Kaltinamieji nepritardami filmavimui artinosi nukentėjusiosios link, po ko kaltinamajai A. K. stovint priešais nukentėjusiąją, o kaltinamajam artėjant ir sustojus nukentėjusiajai iš kairės pusės, pastarasis sudavė smūgį nukentėjusiajai į dešinę ranką, padarydamas joje poodinės kraujosruvas (ką patvirtina specialisto išvada Nr. G 1089/2021 (02), kurioje nurodyta, kad D. B. poodinė kraujosruva plaštakoje padaryta vienu smūgiu, kietu buku daiktu), dėl ko nukentėjusiajai iškrito telefonas ir ši pradėjo šauktis pagalbos, kas užfiksuota D. B. pateiktame vaizdo įraše, apžiūrėtame ir aprašytame 2021 m. liepos 7 d. daiktų apžiūros protokole, iš kurio taip pat matyti, kad vaizdo įrašas baigėsi po pagalbos šauksmu po staigaus fizinio kontakto. Tuo pat metu nukentėjusiajai D. B. būnant pasilenkus, kaltinamoji A. K. suėmė nukentėjusiajai už plaukų ir ją tąsė kol išplėšė kuokštą plaukų, taip padarydama nukentėjusiajai dalinis plaukų išretėjimą dešinio momens srityje, ką patvirtina specialisto išvada Nr. G 1089/2021 (02), kurioje nurodyta, kad D. B. plaukų išretėjimas dešinio momens srityje galėjo išsivysti išpešant iš šios srities dalį plaukų, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Atliekamus smurtinius veiksmus patvirtino ir nukentėjusysis E. B., kuris juos pamatęs atbėgo ginti nukentėjusiosios, tačiau S. K. kaire ranka laikydamas E. B. už rankos, kita savo ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydamas kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir kraujosruvas dešiniame žaste, kas, remiantis specialisto išvada Nr. G 1103/2021 (02), sprendžiant pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis.
Pažymėtina, kad nors, kaip minėta, kaltinamieji savo kaltės nepripažino, tvirtino esą gynęsi nuo nukentėjusiųjų veiksmų, mėgino juos atstumti, o nurodytų specialistų išvadose užfiksuotų sužalojimų negalėjo nukentėjusiesiems padaryti, dėl abiejų prastos sveikatos būklės, tačiau šiuos kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiškai, tačiau pažymi, kad vis tik tokiais parodymais pastarieji patvirtinto, kad fizinis kontaktas su nukentėjusiaisiais buvo. Priešingai nei teigia kaltinamieji, nukentėjusiosios pateiktame vaizdo įraše matyti pastarosios pasyvūs ir pavojaus nekeliantys veiksmai – kaltinamųjų filmavimas – taip pat kaltinamųjų atliekami statybos darbai, kas parodo pakankamai gerą kaltinamųjų sveikatos būklę ir jėgą, nors nepaisant to nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios nusikalstamos veikos objektyviąją sudėties pusę, buvo atliktos greitai, netruko ilgai, pats fizinis poveikis buvo momentinis ir todėl objektyviai nereikalavo didelės fizinės jėgos. Šis vaizdo įrašas patvirtina nuoseklius nukentėjusiųjų parodymus ne tik dėl įvykio vietos, bet ir dėl įvykių eigos, kiekvieno iš įvykyje dalyvavusių asmenų pozicijos ir atliktų veiksmų, kas yra patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu atlikus kitus parodymų patikrinimo veiksmus. Nors dalyje dėl E. B. sužalojimo nukentėjusieji nurodė, kad smurtinius veiksmus kaltinamajam S. K. atlikti padėjo R. K., laikydamas E. B. už rankos, kaltinamieji taip pat nepaneigė R. K. buvimo įvykio vietoje, ką patvirtina ir nukentėjusiosios užfiksuotas vaizdo įrašas bei paties R. K. parodymai, tačiau byloje nebuvo pareikštas kaltinimas R. K., o jo parodymai teismo vertinami kritiškai, kaip siekis sušvelninti kaltinamųjų atsakomybę.
Gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad yra padaryti BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimai, nukentėjusieji dėl ilgalaikės konfliktinės situacijos tarp D. B. ir S. K. ir R. K. turi pagrindo juos apkalbėti, todėl nukentėjusiųjų parodymais, kurie įvykio aplinkybes daro nelogiškas ir klaidingas, kadangi yra nurodoma neteisinga įvykio vieta, teismas neturėtų vadovautis, tačiau su tokiais gynybos argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Nors pritartina, kad tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų yra susiklosčiusi ilgalaikė konfliktinė situacija, tačiau šioje byloje esančiais duomenimis, tai yra ne tik pačių nukentėjusiųjų parodymais, bet ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios parodymai, taip pat E. B. pareiškimu, daiktų, asmens ir įvykio vietos apžiūros protokolais užfiksuotais, taip pat specialistų išvadomis, kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas ir teisme ištirtas aplinkybes, kurios viso proceso metu nekito, kaltinamųjų kaltė laikytina pilnai įrodyta. Svarbu pažymėti ir tai, kad tuoj po įvykio nukentėjusieji nebuvo pasišalinę iš įvykio vietos, kartu su kaltinamaisiais laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kurie atvykę savo kūno kameromis užfiksavo visų konflikte dalyvavusių asmenų sužalojimus, todėl gynybos iškelta versija dėl nukentėjusiajai padaryto dalinio plaukų išretėjimo dešinio momens srityje sužalojimo, kaip savęs žalojimo, yra niekuo nepagrįsta, gi priešingai, ją paneigia ne tik specialisto išvada, bet ir specialisto paaiškinimai duoti teisme, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, apie tai, kad nustatytas plaukų išretėjimas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir nėra sąlygotas ligos ar plaukų iškirpimo.
Kaltinamieji veikė suvokdami savo veiksmų pavojingumą, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių siekė, taigi padarydami nusikalstamas veikas veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstamų veikų padarinius patvirtina specialistų išvados, iš kurių matyti, kad nukentėjusiesiems konstatuoti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. K. ir nukentėjusioji D. B. yra brolis ir sesuo, taigi, jie yra šeimos nariai, kaltinamojo S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (D. B. atžvilgiu), 140 straipsnio 1 dalį (E. B. atžvilgiu), o kaltinamosios A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (D. B. atžvilgiu).
Šioje byloje svarbu pažymėti, kad esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kuomet konfliktuoja ir aktyvius veiksmus atlieka abi konfliktuojančios pusės, besiginančiųjų nėra – abi pusės laikomos puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008/2K-392/202, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015). Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų elgesį, tai yra tai, kad nukentėjusioji D. B. filmavo kaltinamuosius, norėdama surinkti įrodymus apie jų statomą tvorą ir nors realios grėsmės nekėlė, tačiau suprato situacijai daranti neigiamą įtaką ir toliau pasirinko taip elgtis, kas vertintina kaip provokuojančio elgesio požymių turintis veiksmas, turėjęs įtakos kaltinamųjų pasirinktam smurtiniam konflikto sprendimo būdui, tačiau tai negali būti vertinama kaip pagrindas kaltinamiesiems veikti esant būtinajai ginčiai, kadangi kaip jau minėta, nukentėjusioji savo veiksmais realios grėsmės nei kaltinamųjų sveikatai, nei jų gyvybei ar turtui nekėlė.
Aukščiau aptartų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek atskirai tiek kompleksiškai, neabejotinai patvirtina kad kaltinamasis S. K. atlikęs tyčinius smurtinius veiksmus nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios, savo šeimos narės – sesers D. B. sveikatą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą, o kaltinamoji A. K. savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. B. sveikatą, todėl jų kaltė, kiekviename nusikalstamų veikų epizode laikytina pilnai įrodyta.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).??? Atsižvelgiant į teismų praktiką kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi nukentėjusioji, užfiksavusi kaltinamųjų atliekamus veiksmus ir supratusi, kad jiems tolimesnis filmavimas nepatinka, matydama jų agresyvėjančią reakciją, filmavimo nenutraukė. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų D. B. ir E. B. sveikata. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nepripažino padaręs nusikalstamas veikas. S. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 94–96), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 102, 103), dirba.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, S. K. už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina sankcijose numatyta vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmė. Teismas, vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam S. K. paskirdamas įpareigojimus, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, dirba, todėl jam skirtini įpareigojimai per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamasis S. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias jam turi būti paskirta galutinė subendrinta bausmė. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
A. K. veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. B. sveikata. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nepripažino padariusi nusikalstamą veiką. A. K. anksčiau neteista, nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 124), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 129, 130), dirba.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijose numatyta vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmė. Teismas, vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajai A. K. paskirdamas įpareigojimus, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra neteista, dirba, todėl jai skirtini įpareigojimai per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kadangi kaltinamieji kaltais neprisipažino, taip pat byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nebuvo baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos kaltinamiesiems netaikytinos.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. civiliniame ieškinyje prašė priteisti 216,46 eurų turtinę žalą iš kaltinamojo S. K.: 28,50 eurų gydymui (vaistams) ir 187,96 eurų negautas pajamas, apskaičiuotas pagal už 2021 m. birželio ir liepos mėnesius tarp darbdavio ir Sodros išmokų skirtumą. Taip pat pareiškė 1500,00 eurų reikalavimą A. K. dėl neturtinės žalos, patirtos dėl kaltinamosios veiksmų, atlyginimo ir iš S. K. ir A. K. 300 eurų turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio parengimu.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad dėl patirtų sužalojimų ji ne tik ilgą laiką gydėsi, bet ir ją dažnai vargina pasikartojantys galvos skausmai, svaigimas, sunku susikaupti bei sukoncentruoti dėmesį, susilpnėjo regėjimas, mirguliuoja akyse, liejasi vaizdas, ašaroja akys. Tai kenkia jos gyvenimo kokybei, negali gyventi taip aktyviai (sportuoti, dirbti fizinius darbus) kaip gyveno iki užpuolimo. Patyrė dvasinius išgyvenimus, nusivylimą, iki šiol jaučia didelę moralinę nuoskaudą, atsirado nerimas dėl ateities. Dėl patirto streso ir nervinės įtampos labai blogai miega, dažnai pabunda naktimis, dienos metu jaučiasi nepailsėjusi. Emociškai ją išvargino atliekamas ikiteisminis tyrimas, kaltinamųjų elgesys, kaltinimai, šmeižtas, bandymas dėl įvykio visą atsakomybę perkelti jai. Ji nesulaukė jokio atsiprašymo ir iš kaltinamųjų, priversta įrodinėti, kad jokio konflikto pati neišprovokavo nei savo veiksmais, nei žodžiais.
Nukentėjusiosios D. B. nurodytas aplinkybes apie 187,96 eurų negautas pajamas patvirtina (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma apie D. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmoka (3 t., b. l. 11, 13), iš kurių matyti, kad už 2021 m. birželio mėnesį tarp darbdavio ir Sodros išmokų yra 106 Eur skirtumas, o 2021 m. liepos mėnesio ligos išmokos ir gauto darbo užmokesčio skirtumas- 81,96 Eur. Ši ieškinio suma laikytina pagrįsta, įrodyta.
Dėl išlaidų gydymuisi, teismas pritaria kaltinamųjų gynėjos nurodytai aplinkybei, kad į ieškinį yra įtraukti vaistai „Escadra“, kurių paskirtis su šios bylos įvykių pasekmėmis nėra susijusi, todėl prašoma priteisti turtinė žala už vaistus mažintina 10,77 eurų suma (3 t., b. l. 10) ir įrodyta laikytina 17,73 eurų suma gydymosi išlaidoms. Iš viso iš kaltinamųjų solidariai priteistina 205,69 Eur suma nukentėjusiosios patirtai turtinei žalai atlyginti.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai D. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusiajai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias, apribojo galimybę bendrauti ir dalyvauti viešame gyvenime, tačiau taip pat vertintini ir kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, kurių trukimas laike negali būti atlygintinas remiantis tik vienu įvykiu, taip pat į pačio konflikto aplinkybes, provokuojantį pačios nukentėjusiosios D. B. elgesį konflikto metu. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininkų veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios D. B. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios A. K. priteistina 500 eurų suma, kuri laikytina adekvati ir proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams.
Nukentėjusysis E. B. prašo priteisti iš S. K. 3000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 300,00 eurų turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio parengimu.
Nukentėjusysis E. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad įvykio dieną S. K. tyčia sumušė jį smūgiuodamas į gyvybiškai svarbų organą-galvą, dėl ko jam buvo sužalota dešinė ausis, apatinis žandikaulis. Nusikaltimo metu patyrė didelį fizinį skausmą bei išgąstį dėl savo bei savo sutuoktinės D. B. sveikatos bei gyvybės, taip pat ir didžiulį pažeminimą, beviltiškumo jausmą, kad negali apsiginti pats bei apginti savo artimo žmogaus. Po įvykio dėl sužaloto apatinio žandikaulio ilgą laiką buvo sunku kramtyti maistą, skausmas trukdė išsižioti, valgė tik minkštą maistą, neteko svorio, be to dėl patirtų smūgių buvo išklibintas vienas dešinės pusės krūminis dantis, todėl maistą gali kramtyti tik kaire puse, o sužalota ausimi iki šiol girdi blogai, dėl ko kompleksuoja. Kadangi sužalojimo žymės išnyko tik po daugiau nei mėnesio, todėl visą šį laiką teko aiškintis aplinkiniams dėl pakitusios išvaizdos, teko apriboti laisvalaikį, nesilankyti viešose vietose, renginiuose ir pan. Nurodė, kad jį vargina pasikartojantys galvos skausmai, svaigimas, sunku susikaupti bei sukoncentruoti dėmesį. Tai kenkia jo gyvenimo kokybei, negali gyventi taip aktyviai (sportuoti, dirbti fizinius darbus), kaip gyveno iki užpuolimo ir iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, blogai miega, todėl ir dienos metu jaučiasi nepailsėjęs.
Teismas nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam E. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad sužalojimų gydymas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus, apribojo galimybę bendrauti ir dalyvauti viešame gyvenime. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų ankstesnius santykius, konflikto aplinkybes, provokuojantį nukentėjusiosios D. B. elgesį konflikto metu.Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininkų veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo E. B. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš S. K. priteistina 500 eurų suma, kuri laikoma adekvati ir proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 174,11 eurų civilinį ieškinį (2 t., b. l. 22–23, 28). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiųjų D. B. ir E. B. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajai D. B. 2021 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) klinikose suteiktos skubiosios medicinos gydytojo paslauga ir radiologo konsultacija dėl kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimo. Už pacientės gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 54,61 eurų sumą. E. B. 2021 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) klinikose suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo ir radiologo konsultacijos dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo, nepatikslinto, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 122,47 eurų sumą. Iš viso už pacientų gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 174,11 eurų sumą (2 t., b. l. 21, 22–26). Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir solidariai priteistinas iš abiejų kaltinamųjų.
Nukentėjusieji taip pat prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kiekvieno jų bylinėjimosi išlaidas sudaro po 300 eurų išlaidos už advokato teisinę pagalbą civilinio ieškinio surašymui (3 t., b. l. 7, 8, 20, 21).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiųjų D. B. ir E. B. patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais ir sąskaitomis už teisines paslaugas, iš kurio matyti, kad kiekvienas nukentėjusysis už civilinio ieškinio surašymą advokatei R. M. sumokėjo po 300 eurų, kas atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl šios jų išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir solidariai priteistinos iš kaltinamųjų.
S. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės– rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga, paliktini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
nusprendė:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, ir skirti galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. K. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. K. nukentėjusiajai D. B. 205,69 eurų (du šimtus penkis eurus 69 ct) turtinei žalai atlyginti bei iš A. K. 500,00 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. K. nukentėjusiajam E. B. 500,00 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios D. B. turėtas 300,00 eurų (trijų šimtų eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiajai D. B. solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir S. K. 300,00 eurų (tris šimtus eurų) proceso išlaidų.
Nukentėjusiojo E. B. turėtas 300,00 eurų (trijų šimtų eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiajam E. B. iš S. K. 300,00 eurų (tris šimtus eurų) proceso išlaidų.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti (duomenys neskelbtini) solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir S. K. 174,11 eurų (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 11 ct) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šešis kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.