Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. Š. skundą dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Tereza Gerasimovič 2021 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 900 Eur baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, išieškojimas pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimą Nr. A2.13.-393-371/2015. Baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, išieškojimui taikytinos jos paskyrimo metu galiojusios teisės normos. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, o iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus. Taigi sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju - antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Atlikus vykdymo veiksmų paiešką modernizuotoje Antstolių informacinėje sistemoje, matyti, kad antstolė 2015-2021 metais reguliariai atlikdavo vykdymo veiksmus, todėl nėra dviejų metų laikotarpio, kuomet antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimu Nr. A2. 13.-393-371/2015 paskirtos 900 Eur baudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-08 išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-371/2014 dėl 225,90 Eur (780 Lt) baudos išieškojimo. Nagrinėjamoje byloje nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-371/2014 įsiteisėjo 2014-08-28, o trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino skaičiavimas nutrūko 2014-11-18 jį pradėjus vykdyti antstolei. Tokiu atveju skolininko atžvilgiu priimtas ir pradėtas vykdyti apkaltinamasis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-08 nuosprendis turi būti vykdomas ir nėra pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko J. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 900 Eur baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, išieškojimas pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimą Nr. A2.13.-393-371/2015 ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-08 išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-371/2014 dėl 225,90 Eur (780 Lt) baudos išieškojimo.

Antstolės kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąsias bylas suėjus 5 metų administracinės nuobaudos išieškojimo senaties terminui.

Dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai.

Šiuo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalies apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

Nuo 2015-07-01 galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai. Iki 2015-07-01, kai įsigaliojo 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymas Nr. XII-601, ATPK nereglamentavo nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Šią teisės spragą užpildė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformuodamas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino nustatymo bei jo praleidimo įvertinimo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymus ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga matyti, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį buvo užvesta vykdomoji byla, antstolei vykdyti buvo pateiktas nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo terminų. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-02 nutarimas Nr. A2.13.-393-371/2015 buvo pateiktas vykdyti 2005-05-20. Pažymėtina, kad 2015-03-17 nutarimu baudos mokėjimas J. Š. buvo išdėstytas. Taigi nurodytas vykdomasis dokumentas antstoliui buvo pateiktas vykdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis, 313, 314 straipsniai).

Be to, antstolė, gavusi minėtą vykdomąjį dokumentą, vykdomojoje byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtą baudą iš pareiškėjo: periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė užklausas kredito įstaigoms apie skolininko turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui duomenims apie skolininko nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti, teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui apie skolininko vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino VSDFV duomenų bazės informaciją apie skolininko darbovietę, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, duomenis AIS antstolių informacinėje sistemoje, ėmėsi veiksmų realizuoti skolininko turtą iš viešųjų varžytynių. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpiu nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių butų nevykdžiusi išieškojimo (t. y. neatlikusi jokių veiksmų dėl nuobaudų išieškojimo minėtose vykdomosiose bylose). Antstolė ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdama išieškoti skolą, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė yra atsakinga už tai, kad skola nėra išieškota.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt., todėl pripažintina, kad antstolio atlikti veiksmai vykdomosiose bylose laikytini tinkamu išieškojimo veiksmų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Kadangi antstolė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomojo dokumento gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė būtų neatlikusi vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo.

Vertinant skolininko vengimą sumokėti baudą, nustatyta, kad skolininkas nebuvo įsidarbinęs, nenurodydamas priežasčių, kodėl ilgą laiką nedirba. Skolininkas antstolei nenurodė jokių aplinkybių patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas (pvz., pagerinti turtinę padėtį) arba objektyviai trukdančių jam tai padaryti (pvz., nedarbingumo). Vykdomojoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų atlikęs veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtą baudą. Skolininko neveikimas nuo administracinės: nuobaudos jam skyrimo dienos iki skundo pateikimo dienos buvo ir yra nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų. Dėl šio konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad bauda paskirta baudžiamojoje byloje.

Remiantis CPK 584 straipsniu pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnio nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BPK 337 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 96 straipsnį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja; šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas; tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 96 straipsnio 4 dalis). BK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-371/2014 įsiteisėjo 2014-08-28. Pareiškėjui nuosprendžiu paskirtos baudos gera valia nesumokėjus, nuosprendis 2014-11-14 buvo perduotas antstoliui vykdyti, išduodant vykdomąjį raštą. Vykdomasis dokumentas buvo pradėtas vykdyti antstolio kontoroje 2014-11-19. Taigi nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra praleista, nes nuosprendis pateiktas vykdymui ir pradėtas vykdyti laiku, nepraleidus termino. Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog antstolis būtų praleidęs trijų metų terminą, neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi nuosekliai ir reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai. Baudos išieškojimas užsitęsė dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir vengimo vykdyti nuosprendį – vengimo sumokėti paskirtą baudą, vengimo domėtis vykdymo proceso eiga bei nenoro bendradarbiauti su antstoliu, o ne dėl antstolio neveikimo, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso vykdomojoje byloje dėl senaties. Atsižvelgiant į tai, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-08 nuosprendis turi būti vykdomas ir nėra pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 – 179 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

J. Š. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.